Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turinčiai aukštąjį išsilavinimą, ištekėjusiai, dirbančiai UAB „duomenys neskelbtini“, gyvenančiai (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustai, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 209⁴ straipsnio 4 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K., dirbdama UAB (duomenys neskelbtini) ir būdama atsakinga už šios bendrovės laisvojo sandėlio (duomenys neskelbtini), turinčio teisę veikti kaip laisvoji zona, apskaitos vedimą, 2016 m. gegužės ir birželio mėnesiais Vilniaus teritorinei muitinei pateikė 2016 m. gegužės mėnesio UAB (duomenys neskelbtini) ataskaitą, kurios forma neatitinka 2014 m. spalio 22 d. laisvojo sandėlio aptarnavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) apskaitos tvarkos priede Nr. 5 patvirtintos ataskaitos formos, kadangi joje nėra skilčių: „Padėjimo data“, „Pakuočių skaičius“, „bruto (kg) ar kt.“, dėl to neaišku, kokiu matavimo vienetu išreikštas prekių kiekis (bruto, neto ar kt.), o šis duomuo muitinei yra svarbus nustatant galimos skolos muitinei dydį.

Be to, T. K., vesdama UAB (duomenys neskelbtini) laisvojo sandėlio (duomenys neskelbtini), turinčio teisę veikti kaip laisvoji zona, apskaitą, šioje apskaitoje nenurodė eksporto deklaracijose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įvardintų tikslių prekių KN kodų, nors šiose deklaracijose įvardintos prekės buvo atgabentos su jas lydinčiais dokumentais, tačiau nurodė specialų kodą „9999“, kuris gali būti naudojamas tik tuo atveju, kai prekės atgabenamos su krovinio važtaraščiu.

Taip T. K., netinkamai vedė UAB (duomenys neskelbtini) laisvojo sandėlio (duomenys neskelbtini), turinčio teisę veikti kaip laisvoji zona, apskaitą, muitinei apsunkino laisvosios zonos procedūros bei procedūros, kuri buvo taikyta prieš laisvosios zonos procedūrą, priežiūrą, prekių bei jų kiekio identifikavimą, pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 214 straipsnio 1 dalį, 2014 m. spalio 22 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytos su UAB (duomenys neskelbtini) laisvuoju sandėliu (duomenys neskelbtini), 2.4 punktą, šios sutarties apskaitos tvarkos 7 punkto reikalavimus bei 5 priedo, kuriame patvirtinta laisvajame sandėlyje (duomenys neskelbtini) laikomų prekių apyvartos ataskaitos forma, reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209⁴ straipsnio 4 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama T. K. apklausiama teisme savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad įmonėje nuo 2016 m. gegužės 1 d. buvo daromi pakeitimai. Kadangi laisvųjų sandėlių nebeliko, buvo pereita prie laisvosios zonos. Gavo muitinės raštą, kad reikia pateikti ataskaitą. Formuojant ataskaitą, jai nepavyko jos suformuoti. Tuomet į kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) programuotojus ir sakė jiems, kad prikabino „failus“ ir negali suformuoti ataskaitos. Jai po 15 min. buvo atsiųsti pakeitimai. Tuomet įmonės informatikos specialistai padarė tuos atnaujinimus, nukopijavo visus failus ir ji atspausdino ataskaitą, kurią pateikė teritorinei muitinei. Formuojant ataskaitą muitinės sandėlio programoje pasirenkamas laikotarpis, o programa automatiškai suformuoja ataskaitą. Paskui gavo antrą muitinės raštą, kuriame buvo prašoma pateikti ataskaitą už visą gegužės mėnesį. Programoje viskas buvo tvarkoje, ji vėl joje nustatė laikotarpį, ataskaitą jai vėl automatiškai atspausdino, ji šią ataskaitą pateikė muitinei. Po to buvo gautas trečias raštas su paklausimu, ar nebuvo vykdoma veikla, ataskaitos nebuvo prašoma. Vėliau buvo gautas ketvirtas raštas dėl neteisingos ataskaitos pateikimo, jame buvo nurodyta, kad trūksta duomenų. Tuomet ji pradėjo naršyti parametrus, susirado formas, pamatė, kad kompiuteris atvaizduoja ataskaitas neteisingai, kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) telefonu, jai buvo pasakyta, kad yra klaida ir po 15-20 min. jai atsiųs duomenis, liepė išsikviesti programuotojus, kurie juos nukopijuos. Jai atsiuntė tuos duomenis, informatikos specialistai padarė pakeitimus, ji vėl nustatė laikotarpius ir tuomet jau pavyko teisingai atspausdinti ataskaitą, kurią ji pateikė muitinei. Pirmu atveju gal buvo nesužiūrėta. Nuo 2016 m. gegužės 1 d. laisvojo sandėlio nebeliko, gal vyko kokie pakeitimai ir ji neatkreipė dėmesio, kad trūksta langelių. Visiškai teisingus duomenis ji pateikė 2016 m. liepos 11 d. Visada kiekvieną ketvirtį siunčia muitinei sandėlio ataskaitas, o laisvojo sandėlio ataskaitą siuntė pirmą kartą. Dėl prekių kodų gali paaiškinti tai, kad būna didelis krovinių srautas, todėl siekdama pagreitinti darbą ir neužlaikyti mašinų, ji suvedė devintukus. Sutartyje nurodyta, kad galima suvesti devynetus, jeigu atvyksta su važtaraščiu. Šiuo atveju buvo atvykę su deklaracijomis. Supranta, kad turėjo suvesti kodus, pripažįsta savo kaltę, neturėjo blogų ketinimų. Yra susituokusi, dukra yra studentė, mokosi kolegijoje, ji išlaiko dukrą, moka už mokslus. Sūnus ir vyras yra dirbantys. Jos mėnesinės pajamos yra 900 Eur, vyras gauna minimalų atlyginimą bei priedus. Įsipareigojimų bankams neturi. Už dukros mokslus kasmet reikia mokėti po 1300 Eur, jiems tai yra didelė suma. Gailisi dėl pažeidimo, ateityje dirbs atidžiau, taip įvyko pirmą kartą, tiek prieš firmą, tiek prieš jos direktorę jaučiasi nemaloniai.

Vilniaus teritorinės muitinės atstovė R. D. apklausiama teisme paaiškino, kad nuo 2016 m. gegužės 1 d. pasikeitė muitinės įstatymai. Buvo nustatyta, kad įmonės, kurios turi laisvuosius sandėlius, turi teisę veikti kaip laisvoji zona. Sutartys, kurias įmonės buvo sudariusios, galiojo ir po įstatymų pakeitimo. Ataskaitos pateikimas yra labai svarbu. Muitinė deklaracijos priedą traktuoja kaip deklaraciją. Joje nurodyta data yra labai svarbi. Jeigu nenurodoma data, negalima suprasti, kada prekės padėtos į laisvąją zoną, dėl to muitinei galėtų atsirasti skola ir pan., tai trukdo muitinei sukontroliuoti prekių padėjimą į sandėlį. Muitinė prašė pateikti ataskaitą iki 18 d., tačiau įmonė tik 19 d. kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) (nes muitinė nustatė sąlygas, kad įmonė kreiptųsi į UAB (duomenys neskelbtini), kad ši padarytų programą ataskaitų formavimui). Tačiau nepaisant to gegužės 24 d. pateikė ataskaitą be datos. Įmonė privalėjo prašyti UAB (duomenys neskelbtini), kad ataskaitoje atsispindėtų data. Teisingą ataskaitą įmonė pateikė tik 2016 m. liepos 11 d. Dėl KN kodų, tai kodas turi būti nurodomas visada, kai prekės pristatomos su lydinčiais dokumentais, o devynetai įrašomi tik tada, kai prekės atvyksta su važtaraščiu. Supranta, kad kodas galėjo būti nenurodytas dėl krūvio, tačiau tai nepateisinama, kadangi apsunkina muitinės kontrolę, gali atsirasti skola, dingti prekės. Žino, jog už šį pažeidimą numatytos didelės baudos, naujajame kodekse jos bus mažesnės.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 209⁴ straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už apskaitos, susijusios su prekių laikymu, apdorojimu arba perdirbimu, pirkimu arba pardavimu laisvojoje ekonominėje zonoje, laisvuosiuose sandėliuose, muitinės sandėliuose, laikinojo saugojimo vietose ir neapmuitinamose parduotuvėse vedimo tvarkos nesilaikymą.

2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 214 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad išskyrus tranzito procedūros taikymo atvejus arba atvejus, kai numatyta kitaip, leidimo turėtojas, muitinės procedūros vykdytojas ir visi asmenys, besiverčiantys veikla, susijusia su prekių saugojimu, apdorojimu arba perdirbimu, arba prekių pardavimu arba pirkimu laisvosiose zonose, tvarko atitinkamus apskaitos registrus laikydamiesi muitinės nustatytos tvarkos. Apskaitos registrai turi būti tvarkomi taip, kad naudodamasi juose registruojama informacija ir duomenimis muitinė galėtų prižiūrėti, kaip atliekama atitinkama procedūra ir, visų pirma, identifikuoti prekes, kurioms ta procedūra įforminta, jų muitinį statusą ir gabenimo operacijas. Minėtos sutarties apskaitos tvarkos priede Nr. 5 yra patvirtinta laisvajame sandėlyje VL0011 laikomų prekių apyvartos ataskaitos forma.

2014 m. spalio 22 d. sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pasirašytos su UAB (duomenys neskelbtini) laisvuoju sandėliu (duomenys neskelbtini), 2.4 punkte yra numatyta, jog laisvojo sandėlio savininkas įsipareigoja laisvajame sandėlyje laikomų prekių apskaitą vesti tik pagal su teritorine muitine suderintą laisvajame sandėlyje Nr. (duomenys neskelbtini) laikomų prekių apskaitos tvarką. Tuo tarpu minėtos sutarties apskaitos tvarkos 7 punkte, be kita ko, numatyta, kad tais atvejais, kai prekių siunta yra atgabenama kartu su ja lydinčiais dokumentais ir įmanoma tiksliai identifikuoti prekes, įrašomas tikslus KN kodas, kitu atveju įrašomas keturių ženklų prekių KN kodas ir įrašomas muito mokestis, apskaičiuotas pagal tam kodui taikomą didžiausią muitų tarifą (nurodytas lange „Prekė“, laukelyje „Papildoma informacija“). Tuo atveju, kai prekės atgabentos tik su krovinio važtaraščiu, atskirai pateikti duomenys apie kiekvieną siuntos prekių rūšį pagal jų tarifinį klasifikavimą, reikėtų neproporcingai daug laiko sąnaudų, todėl naudojamas specialus kodas „9999“ <...>.

T. K. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 209⁴ straipsnio 4 dalyje, pagrindžia byloje esantys įrodymai. Iš administracinio teisės pažeidimo byloje T. K. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės pažeidimo padarymo aplinkybės. Apklausiama teisme T. K. savo kaltę pripažino ir paaiškino, jog įmonėje nuo 2016 m. gegužės 1 d. buvo daromi pakeitimai. Kadangi laisvųjų sandėlių nebeliko, buvo pereita prie laisvosios zonos. Gavo muitinės raštą, kad reikia pateikti ataskaitą. Formuojant ataskaitą, jai nepavyko jos suformuoti. Tuomet į kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) programuotojus ir sakė jiems, kad prikabino failus ir negali suformuoti ataskaitos. Jai po 15 min. buvo atsiųsti pakeitimai. Tuomet įmonės informatikos specialistai padarė tuos atnaujinimus, nukopijavo visus failus ir ji atspausdino ataskaitą, kurią pateikė teritorinei muitinei. Formuojant ataskaitą muitinės sandėlio programoje pasirenkamas laikotarpis, o programa automatiškai suformuoja ataskaitą. Paskui gavo antrą muitinės raštą, kuriame buvo prašoma pateikti ataskaitą už visą gegužės mėnesį. Programoje viskas buvo tvarkoje, ji vėl joje nustatė laikotarpį, ataskaitą jai vėl automatiškai atspausdino, ji šią ataskaitą pateikė muitinei. Po to buvo gautas trečias raštas su paklausimu, ar nebuvo vykdoma veikla, ataskaitos nebuvo prašoma. Vėliau buvo gautas ketvirtas raštas dėl neteisingos ataskaitos pateikimo, jame buvo nurodyta, kad trūksta duomenų. Tuomet ji pradėjo naršyti parametrus, susirado formas, pamatė, kad meta neteisingai, kreipėsi į UAB (duomenys neskelbtini) telefonu, jai buvo pasakyta, kad yra klaida ir po 15-20 min. jai atsiųs duomenis, liepė išsikviesti programuotojus, kurie juos nukopijuos. Jai atsiuntė tuos duomenis, informatikos specialistai padarė pakeitimus, ji vėl nustatė laikotarpius ir tuomet jau pavyko teisingai atspausdinti ataskaitą, kurią ji pateikė muitinei. Pirmu atveju gal buvo nesužiūrėta. Nuo 2016 m. gegužės 1 d. laisvojo sandėlio nebeliko, gal vyko kokie pakeitimai ir ji neatkreipė dėmesio, kad trūksta langelių. Visiškai teisingus duomenis ji pateikė 2016 m. liepos 11 d. Visada kiekvieną ketvirtį siunčia muitinei sandėlio ataskaitas, o laisvojo sandėlio ataskaitą siuntė pirmą kartą. Dėl prekių kodų gali paaiškinti tai, kad būna didelis krovinių srautas, todėl siekdama pagreitinti darbą ir neužlaikyti mašinų, ji suvedė devintukus. Sutartyje nurodyta, kad galima suvesti devynetus, jeigu atvyksta su važtaraščiu. Šiuo atveju buvo atvykę su deklaracijomis. Supranta, kad turėjo suvesti kodus, pripažįsta savo kaltę, neturėjo blogų ketinimų. Be administracinėn atsakomybėn traukiamos T. K. prisipažinimo bei jai surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, jos kaltę pagrindžia ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai: rašytinis 2016 m. liepos 28 d. T. K. paaiškinimas, kuriame ji nurodo, kad Vilniaus teritorinei muitinei pateiktoje ataskaitoje dėl programavimo klaidos neatsispausdino nurodyti duomenys: prekių padėjimo data, eil. Nr., pakuočių skaičius ar kt. Vėliau ši programavimo klaida buvo ištaisyta. Pačioje programoje ir individualiose į sandėlį padėtų prekių važtaraščiuose šie duomenys yra. Pripažįsta, kad pildant registracijos žurnalą padėtų į sandėlį pagal muitinės dokumentus (duomenys neskelbtini) 2016 m. balandžio 16 d., (duomenys neskelbtini) 2016 m. gegužės 3 d. prie prekių buvo įrašyti kodai „9999“. Tai buvo padaryta dėl didelio krovinių srauto. Dėl padaryto pažeidimo labai gailisi. Anksčiau tokių atvejų jos darbe nebuvo, pasižada daugiau tokių klaidų nedaryti. Nori papildomai paaiškinti, kad pagal vedamą apskaitą minėtų prekių identifikavimas buvo užtikrintas ir pagal dokumentus galima atsekti šių prekių judėjimą per sandėlį, t. y. priimant prekes į sandėlį į apskaitos registrą įrašomi duomenys, taip pat kaupiami dokumentai apie į sandėlį padėtas prekes. Pagal sandėlio prekių registre esančius įrašus ir prekes lydinčius dokumentus visada galima nustatyti, kada ir kokios prekės buvo padėtos į sandėlį, kokie veiksmai buvo atlikti su prekėmis ir kada ir su kokiais dokumentais prekės buvo išgabentos iš sandėlio, todėl jokia žala nebuvo padaryta (b. l. 4); 2016 m. birželio 15 d. Vilniaus teritorinės muitinės raštas, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) laisvojoje zonoje laikomų prekių apyvartos ataskaitos forma neatitinka sutarties apskaitos tvarkos priedu Nr. 5 patvirtintos formos. Pateiktoje ataskaitoje nėra skilčių „Padėjimo data“, „Eil. Nr. (ID)“, „Pakuočių skaičius“, „bruto (kg) ar kt.“, kurios numatytos sutarties apskaitos tvarkos priede Nr. 5. Prekės, padėtos į laisvąjį sandėlį (duomenys neskelbtini), turintį teisę veikti kaip laisvoji zona, su eksporto deklaracijomis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apskaitomos, naudojant specialų kodą „9999“, kuris vadovaujantis sutarties apskaitos tvarkos 7 punktu, gali būti naudojamas tik tuo atveju, kai prekės atgabenamos tik su krovinio gabenimo važtaraščiu. Tais atvejais, kai prekių siunta yra atgabenama kartu su ja lydinčiais dokumentais ir įmanoma tiksliai identifikuoti prekes, įrašomas tikslus KN kodas. Eksporto deklaracijose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nurodyti tikslūs prekių KN kodai, kurių įmonė nenurodė apskaitoje (b. l. 42-43); UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus teritorinei muitinei pateiktos laisvojoje zonoje laikomų prekių apyvartos gegužės mėnesio ataskaitos, iš kurių matyti, jog jose nėra skilčių: „Padėjimo data“, „Pakuočių skaičius“, „bruto (kg) ar kt.“ (b. l. 38, 41). Iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus patvirtintų muitinės sandėlio vadybininko pareiginių nuostatų 2.8 punkto reikalavimų matyti, jog vadybininkas veda muitinės, laisvojo sandėlio apskaitą, kontroliuoja pirminių griežtos atskaitomybės buhalterinių dokumentų apyvartą (b. l. 18-20), tuo tarpu iš kitoje byloje esančių dokumentų (pvz., b. l. 4) matyti, jog šioje įmonėje T. K. ėjo vadybininkės pareigas, taigi ji buvo atsakinga ir už muitinės, laisvojo sandėlio apskaitos vedimą, pirminių griežtos atskaitomybės buhalterinių dokumentų apyvartos kontroliavimą. Nors iš T. K. parodymų matyti, kad ataskaitą ji atspausdino su trūkumais dėl programavimo klaidos, tačiau pažymėtina, kad ją išsiuntė teritorinei muitinei jos neperskaičius, neįsitikinusi, kad ji teisinga, joje yra visi būtini laukeliai, t. y. ji veikė neatsargiai, o tokios kaltės formos šiuo atveju pakanka ATPK 209⁴ straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjektyviajai pusei konstatuoti. Taigi pirmiau aptartų byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės sutampa, patvirtina, papildo viena kitą ir leidžia spręsti, kad yra nustatyti visi ATPK 209⁴ straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo sudėties objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, kadangi ji nesilaikė laisvojo sandėlio, turinčio teisę veikti kaip laisvoji zona, apskaitos vedimo tvarkos.

Teismas, skirdamas T. K. nuobaudą už padarytą pažeidimą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (nesilaikyta apskaitos vedimo tvarkos, nenurodant tam tikrų duomenų ar netiksliai juos nurodant, tačiau šiuo pažeidimu žala nepadaryta, pažeidimas nepiktybinis, neatsargaus pobūdžio, padarytas dėl neapdairumo, didelio prekių srauto ir programų nesuvokimo), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – T. K. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, įmonėje dirba vadybininke, pačios teigimu yra susituokusi, turi studentę dukrą, už kurios mokslus kasmet moka po 1300 Eur, jai tai yra didelė suma, jos mėnesinės pajamos yra 900 Eur, anksčiau ji nėra bausta administracine tvarka. T. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji pripažino savo kaltę dėl padaryto pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Vis tik pažymėtina, kad ATPK 209⁴ straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių iki keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro su prekių (daiktų) konfiskavimu. Teismas pažymi, kad teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Teismo vertinimu, ATPK 209⁴ straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos piniginės nuobaudos ribos, įvertinus T. K. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį ir pavojingumą, pažeidimo padarymo aplinkybes bei vėlesnius veiksmus po pažeidimo nustatyto, peržengia proporcingumo ribas, todėl paskyrus nuobaudą šio straipsnio sankcijos ribose, ji būtų neadekvačiai per griežta. Pažymėtina, jog kaip matyti iš T. K. paaiškinimo bei byloje esančio susirašinėjimo su UAB (duomenys neskelbtini) atstovu, matyti, jog ji laisvojo sandėlio ataskaitą siuntė pirmą kartą, programa jai automatiškai išmesdavo ataskaitą, o ji tik nurodydavo laikotarpį, dėl programos jai buvo kilę sunkumų, pačios teigimu, gal nesužiūrėjo duomenų, nenurodė tikslaus KN kodo, nes buvo didelis mašinų srautas, siekė pagreitinti darbą, be to, galiausiai pateikė teisingą ataskaitą. Taigi įmonės vadybininkė T. K. siekė pateikti tinkamos formos ataskaitą bei deklaracijas, tačiau dėl nurodytų aplinkybių tas padaryta nebuvo. Nors tai nešalina jos atsakomybės, tačiau laikytina atsakomybėn traukiamam asmeniui palankia aplinkybe. Pažymėtina ir tai, kad T. K. padaryti pažeidimai buvo daugiau formalūs, dėl jų nekilo žala, kaip teisingai nurodė administracinėn atsakomybėn traukiama T. K., pagal vedamą apskaitą minėtų prekių identifikavimas buvo užtikrintas ir pagal dokumentus galima atsekti šių prekių judėjimą per sandėlį, t. y. priimant prekes į sandėlį į apskaitos registrą įrašomi duomenys, taip pat kaupiami dokumentai apie į sandėlį padėtas prekes; pagal sandėlio prekių registre esančius įrašus ir prekes lydinčius dokumentus galima nustatyti, kada ir kokios prekės buvo padėtos į sandėlį, kokie veiksmai buvo atlikti su prekėmis ir kada ir su kokiais dokumentais prekės buvo išgabentos iš sandėlio, todėl žala nebuvo padaryta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti T. K. pritaikius ATPK 30¹ straipsnio nuostatas bei už ATPK 209⁴ straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skiriant baudą, mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali bauda, be prekių (daiktų) konfiskavimo. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bauda padės pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus ir motyvuos T. K. ateityje tokio pobūdžio administracinių teisės pažeidimų nedaryti, dirbti atsakingiau, gerbti įstatymus bei laikytis jų reikalavimų.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30¹, 209⁴ straipsnio 4 dalimi, 224 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

T. K. pripažinti kalta padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 209⁴ straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 30¹ straipsniu, skirti dviejų šimtų eurų (200 Eur) dydžio baudą be prekių (daiktų) konfiskavimo.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK) 16060045933 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Išaiškinti, kad paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.