- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-05
- Bylos Nr.
- 2SA-161-464/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Pareiškėjas
- A. M., Z. V., A. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Danske Bank A
- Kategorijos
- 116.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. (buvusi pavardė – V.) prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų Z. V. ir A. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, suinteresuotas asmuo – Danske Bank A/S Lietuvos filialas, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
pareiškėja A. M. (buvusi pavardė – V.) 2011-12-23 su prašymu (t. 2, b.l. 29-31) kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą ir prašė atnaujinti procesą c.b. Nr. 2-381-855/2011 ir papildyti teismo nutarties dalį dėl šalių turto paskirstymo, nustatant, jog antžeminis garažas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) , kurio vertė - 1500 Lt yra asmenine Z. V. nuosavybe, o A. M. iš Z. V. priteisti piniginę kompensaciją 10 250 Lt, į kurią yra įskaičiuota pusė sumažintos bendro turto vertės t.y. 9500 Lt (19000/2=9500) ir pusė garažo vertės (1500/2-750). Nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-3302-855/2010 ginčo teisena, šalys pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir pateikė teismui prašymą patvirtinti pateiktą sutartį ir santuoką nutraukti. 2011-10-02 pareiškėjai paaiškėjo naujos esminės bylos aplinkybės. Buvo surasti dokumentai patvirtinantys, kad nutraukiant santuoką į santuokoje įgyto dalintino turto sąrašą nebuvo įtraukta dalis turto ir jis liko nepadalintas. Z. V. prieš pateikdamas teismui ieškinį iš Garažų bendrijos „Vaidotai“ buvo gavęs pažymą apie turimą, santuokoje įgytą turtą t.y. antžeminį garažą, tačiau nuo teismo šiuos dokumentus nuslėpė ir turto padalinimo klausimas liko neišspręstas. Be to, Z. V., ne daugiau kaip prieš metus iki santuokos nutraukimo ir turto padalijimo bylos iškėlimo t.y. 2009-11-03 be sutuoktinės sutikimo sumažino turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, vertę - 19 000 Lt santaupų pervedė į savo motinos asmeninę sąskaitą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-02-10 nutartimi (t. 2, b.l. 55-58) netenkino pareiškėjos prašymo ir atsisakė atnaujinti procesą c.b. Nr. 2-381-855/2011 pagal pareiškėjų Z. V. ir A. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu.
Teismas sprendė, jog pareiškėjos prašyme nurodoma aplinkybė apie tai, kad Z. V. priklauso garažas, nelaikytina naujai paaiškėjusia aplinkybe. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja suprato ir žinojo, jog šalys turi dalintino turto – du garažus, vienu jų naudojosi pati pareiškėja, kitu Z. V.. Todėl ji ir galėjo, ir turėjo pareigą apie tai informuoti teismą bei pateikti atitinkamą reikalavimą byloje, tačiau savo nuožiūra pasirinko kitą elgesio variantą. Tai, kad šeima turėjo du garažus ir abiem jais naudojosi (vienu naudojosi vyras, kitu – žmona), patvirtino visi apklausti liudytojai, to neneigia ir pati pareiškėja. Todėl vien ta aplinkybė, kad pareiškėjai nebuvo žinoma apie tai, kad yra išduota Garažų bendrijos pažyma, negali būti pripažinta naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 str. 1 d. 2 p. prasme. Teismas nurodė ir tai, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-03-31 sprendimu santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, buvo patvirtinta pareiškėjų sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėjai sutartyje aptarė bendro turto padalijimo klausimus ir sutarties 6 p. šalys patvirtino, kad jokio kito turto, kuris būtų pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, ir jokių kitų bendrų (solidarių) žinomų turtinių prievolių tretiesiems asmenims neturi. Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje pripažino, kad teismo proceso dėl santuokos nutraukimo metu klausimas dėl pinigų sąskaitose nebuvo sprendžiamas, pareiškėja pati patvirtino, kad nesidomėjo, kiek pinigų sąskaitoje turi sutuoktinis, todėl šis klausimas liko neišspręstas. Teismas pažymėjo, jog santuokos nutraukimo bylose pateikti informaciją apie dalijamą turtą, jo sudėtį, vertę turi sutuoktiniai. Dokumentai, liudijantys apie minimą pavedimą visą laiką buvo viešai prieinamoje vietoje, jų suinteresuotas asmuo Z. V. niekur neslėpė. Todėl pareiškėjos teiginį, kad procesas turi būti atnaujintas dėl to, jog santuokos metu liko neišspręstas klausimas dėl kompensacijos jai išmokėjimo, teismas vertintino kritiškai. Pati pareiškėja nebuvo aktyvi savo teisių ir interesų gynimo požiūriu, nesielgė, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, nesiėmė priemonių pažeistoms teisėms ginti.
III. Atskirojo skundo argumentai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja A. M. atskiruoju skundu (t. 2, b.l. 63-66) prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-02-10 nutartį ir atnaujinti procesą c.b. Nr. 2-381-855/2011. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Naujai paaiškėjusios aplinkybės yra papildomo turto egzistavimas bei bendro sutuoktinių turto sumažinimas be pareiškėjos sutikimo. Šios aplinkybės pareiškėjai tapo žinomos 2011-10-02, kai pareiškėja iš savo dukters gavo dokumentus, rastus pas ieškovą. Dokumentai patvirtina, jog ieškovas susitvarkė nuosavybės dokumentus dėl minėto garažo, taip pat, kad pervedė 19 000 Lt bendro turto savo motinai. Skyrybų byla buvo iškelta 2010 m., minėtos aplinkybės egzistavo nagrinėjant bylą bei priimant sprendimą. Garažo nuosavybė buvo patvirtinta 2010-06-19, o 19 000 Lt pervedimas buvo padarytas 2009-11-03.Pradėjus skyrybų procesą pareiškėja domėjosi, ar ieškovas turi santaupų banko sąskaitose, tačiau jis ją informavo, jog neturi. Pareiškėja ieškovu patikėjo, kadangi gauti išrašo iš banko negalėjo. Faktas, jog be pareiškėjos žinios ieškovas pervedė 19 000 Lt savo motinai pareiškėjai buvo naujas ir netikėtas. Apie tai, kad garažas oficialiai priklauso ieškovui, pareiškėja taip pat nežinojo. Ji žinojo, jog toks garažas egzistuoja, tačiau jo nuosavybės dokumentai nebuvo sutvarkyti. Pareiškėjai buvo sakoma, jog toks garažas teisiškai neegzistuoja ir niekam nepriklauso. Skyrybų proceso metu pareiškėja tinkamai rūpinosi savo interesais ir siekė pasidalinti visą bendrą turtą.
Atsiliepimas
Ieškovas Z. V. atsiliepimu (t. 2, b.l. 68-69) prašo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-02-10 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, jog pareiškėjos minimos aplinkybės jai buvo žinomos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sudarymo metu. Pareiškėjos teiginiai, kad ji minėtų aplinkybių nežinojo, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, liudytojų parodymams bei pačios pareiškėjos paaiškinimams. Pažymi, jog po šalių santuokos nutraukimo pareiškėja sudarė naują santuoką. CPK 366 str. 3 d. nustatyta, jog prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo, kai bent viena iš šalių po sprendimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas bei padarė tinkamas išvadas dėl pareiškėjos įvardijamų kaip naujai paaiškėjusios aplinkybių. Atskirojo skundo argumentai pakeisti arba panaikinti skundžiamą nutartį prielaidų nesudaro.
Nustatyta, jog Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011-03-31 sprendimu (t. 2, b.l. 20-23) nutraukė šalių santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėta sutartimi šalys sutarė dėl turto paskirstymo (sutarties 2 p.), nustatydamos, jog apeliantei A. M. (buvusi pavardė – V.) po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka: 1/2 buto esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1417/12500 žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o Z. V. po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atitenka: 1/2 buto esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1416/12500 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); lengvasis automobilis VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) piniginė kompensacija - 5000 Lt, kurią A. M. sumoka per 6 mėnesius po nutarties dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo. Sutarties 5 p. bei 6 p. šalys patvirtino, kad visą kita kilnojamąjį turtą sutuoktiniai pasidalino bendru sutarimu ir neliko jokio kito turto, kuris būtų pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, taip pat neliko jokių kitų bendrų (solidarių) žinomų turtinių prievolių tretiesiems asmenims. Jeigu ateityje paaiškėtų, kad vieno iš sutuoktinių vardu sudarytos kreditorinės sutartys, šie kreditoriniai įsipareigojimai bus laikomi to sutuoktinio kurio vardu jie buvo sudaryti. Sutarties sudarymo dieną nė vienas iš sutuoktinių neturėjo ir jokių pretenzijų į kitam sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą (sutarties 7 p.).
Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas atsisakė tenkinti jos prašymą ir atnaujinti procesą civilinėje byloje. Jos teigimu, teismas neatsižvelgė į naujai paaiškėjusias esmines aplinkybes, kurios egzistavo bylos nagrinėjimo bei sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymo metu, tačiau jai nebuvo žinomos. Proceso atnaujinimo paskirtis – ištaisyti teisines ir/ ar faktines klaidas, jei jų pasitaikytų anksčiau teismų priimtuose procesiniuose aktuose. Šis institutas turi būti taikomas atsižvelgiant ir į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą, kt. Todėl apeliantės nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas – CPK 366 str. 1 d. 2 p. įvertintinas ne tik šios bylos faktinių aplinkybių, bet ir minėtų principų kontekste, siekiant išaiškinti, ar jos įvardijamos aplinkybės atitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių įstatyminius kriterijus ir ar jos leidžia protingai abejoti byloje priimto galutinio teismo sprendimo, kuriuo buvo išspręstas šalių ginčas dėl santuokos nutraukimo ir jos padarinių, teisėtumu ir pagrįstumu.
Teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad procesinė norma dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių būtų taikoma naujų įrodymų atveju, jos pagal teismų suformuotą praktiką turi atitikti tokius kriterijus: 1) tokios aplinkybės egzistavo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinoma apie jas tik įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. Taigi sprendžiant dėl proceso atnaujinimo turi būti nustatyta šių aplinkybių visuma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad naujai paaiškėję faktai (aplinkybės) ar įrodymai turi turėti esminę reikšmę bylai, jie turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės. Siekiant nustatyti, ar šios aplinkybės galėjo būti jam žinomos bylos nagrinėjimo metu, būtina išsiaiškinti ir tai, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių joms sužinoti. Taip pat būtina nustatyti, ar pareiškėjo pateikti įrodymai kitų byloje esančių įrodymų kontekste galėtų sukelti pagrįstų abejonių jų patikimumu ir šių įrodymu pagrindu priimto teismo sprendimo pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-25 nutartis c.b Nr. 3K-3-63/2006, 2007-04-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-167/2007, 2008-06-03 nutartis c.b. Nr. 2-208/2008).
Naujai paaiškėjusios aplinkybės, apeliantės teigimu, yra tai, kad jos buvęs sutuoktinis, sudarydamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, neatskleidė visų duomenų apie savo turimą turtą bei atliktas finansines operacijas. Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių turinys apibrėžtas CK 3.53 str. 3 d., kurioje nustatyta, kad šioje sutartyje sutuoktiniai turi aptarti inter alia savo turtines teises ir pareigas. Sutuoktinių teisė sutartimi dėl santuokos nutraukimo padarinių aptarti jų turto teisinio statuso po santuokos nutraukimo klausimus ribojama tik viešosios tvarkos ir sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų apsauga. Teismas, nagrinėjantis bylą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, netvirtina sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių, nustatęs, kad ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus (CK 3.53 str. 4 d.). Teismas neįpareigotas tikrinti, ar sutuoktinių sutartyje nurodytas dalytinas turtas priklauso jiems asmeninės ar bendrosios nuosavybės teise, jei nekyla abejonių dėl nurodytų vertybių pažeidimo. Sutuoktiniai laisva valia išsprendžia jų turto padalijimo klausimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl santuokos nutraukimo supaprastinto proceso tvarka, nenustatinėja turto balanso, nes turto nurodymas, jo valdymą nuosavybės teise pagrindžiančių įrodymų pateikimas (išrašai iš turtą apskaitančių įstaigų ar turtines teises išviešinančių viešųjų registrų) ir reikalavimo jį padalyti suformavimas yra šalių, o ne teismo pareiga. Tokios pat sąlygos galioja ir tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (CK 3. 51 str. 1 d. 2 p.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-07-18 nutartis c.b. Nr. 3K-3-384/2008).
Atsižvelgus į šiuos išaiškinimus bei turto, kuris nurodomas kaip nepadalintas, teisinę prigimtį, darytina išvada, kad nei viena iš nurodytų aplinkybių neleidžia traktuoti jos kaip naujai paaiškėjusios po bylos išnagrinėjimo ar negalėjusios būti žinoma, apeliantei susitariant dėl turto pasidalijimo (santuokos nutraukimo padarinių). Aplinkybė, kad sutuoktiniai turėjo ir naudojosi būtent dviem garažais, buvo jiems abiems žinoma ir toks faktas net nekvestionuojamas. Kaip matyti iš pateiktos 2010-06-19 pažymos (t.2, b.l. 32), ginčo objektas, esantis (duomenys neskelbtini) yra metalinis garažas. Tokių objektų teisinė registracija viešuose registruose apskritai nėra atliekama, nes metaliniai garažai yra priskiriami laikinų nesudėtingų statinių kategorijai, jiems nėra suteikiami nekilnojamąjį daiktą identifikuojantys unikalūs numeriai. Todėl apeliantės skundo argumentai, kad ji nežinojo apie šio objekto įteisinimą Z. V. vardu ir todėl nesiekė susitarti dėl jo pasidalijimo su buvusiu sutuoktiniu, teisiškai nepagrįsti. Garažų bendrijos išduota pažyma, patvirtinanti kas yra minėto garažo savininkas, nėra jo įteisinimas Z. V. vardu, kaip tai interpretuoja apeliantė. Minėta pažyma jokių kitokių nuosavybės santykių į šį daiktą, nei realiai egzistavo santuokos nutraukimo momentu, nepatvirtinti. Pasidomėti įrašais apie garažo savininką Garažų bendrijoje „Vaidotai“ pačiai apeliantei jokių kliūčių nebuvo jau tuomet, kai buvo sprendžiama dėl sutuoktinių turto pasidalijimo.
Kita vertus, sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5 p. (t.2, b.l. 11) sutuoktiniai nurodė yra geruoju pasidalinę visą kitą kilnojamąjį turtą, išskyrus minėtoje sutartyje išvardintus nekilnojamojo turto objektus, kuriems, pažymėtina, įregistruoti asmeninės nuosavybės teise (pakeisti jų teisinį režimą) ir reikalingas teismo sprendimas. Ginčo garažas patenka į sąvoką „kilnojamasis turtas“, juolab, kad ir antrasis garažas nebuvo nurodytas atskirai kaip dalintinas objektas.
Apeliantė nepagrįstai tvirtina negalėjusi anksčiau sužinoti ir apie aplinkybę, jog 2009-11-03 jos sutuoktinis pervedė 19 000 Lt savo mamai J. V. (t. 2, b.l. 33). Pirmosios instancijos teismas šią bylą, kurioje prašoma atnaujinti procesą, pradėjo nagrinėti pagal ginčo teisenos taisykles, ieškovui Z. V. ieškiniu prašant nutraukti santuoką dėl apeliantės kaltės (t. 1, b.l. 3-5, 24-26). Nei ieškovas, nei apeliantė, 2010-10-21 pateikusi priešieškinį, į savo turto balansą santaupų padalijimo klausimo neįtraukė (t. 1, b.l. 31-34). Esant pradiniam šalių ginčui, nebuvo jokių kliūčių pateikti teismui prašymą išreikalauti duomenis apie sutuoktinio gaunamas pajamas (pensiją) ar turimas santaupas banko įstaigose, jeigu apeliantei tokių duomenų nepavyktų gauti. Turėdamas tokius duomenis bei pareiškus atitinkamus reikalavimus, o tokį elgesį suponavo ne tik procesinės teisės normos, reglamentuojančios ieškinio dėl santuokos nutraukimo formą bei turinį, bet ir apdairaus ir protingo asmens elgesio standartai (CK 1.5 str.), teismas būtent pagal ginčo teisenos taisykles ir galėjo įvertinti šių piniginių lėšų atsiradimo pas ieškovą kilmę ir priežastis, dėl kurių jos buvo sumokėtos kitam asmeniui, juolab, byloje buvo duomenų, kad šalys nuo 2009 m. spalio mėn. pradėjo gyventi skyrium. Dėl tokių lėšų padalinimo ar jų dalies kompensavimo antrajam sutuoktiniui teismas taip pat galėjo spręsti tik bylą išnagrinėjęs iš esmės bei priimdamas sprendimą, kuriuo būtų įvertintas ieškinio ir priešieškinio pagrįstumas. Tačiau sutuoktiniams pasirašius sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir prašant ją tvirtinti, teismas perėjo iš ginčo teisenos į ypatingąją teiseną ir baigė reikalavimus nagrinėti jau supaprastinta tvarka kaip pareiškimą dėl sutuoktinių santuokos nutraukimo (t. 2, b.l. 9-11, 20-23), atitinkamai grąžindamas ir dalį žyminio mokesčio kiekvienai iš šalių. Tokios sutarties patvirtinimo atveju preziumuotina, kad šalys visus tarpusavio ginčus išsprendė nuolaidų ir derybų būdu, o apie turtinių pretenzijų vienas kitam nebuvimą nurodė jų sudarytos sutarties 5 p. Ši taikaus jų susitarimo sąlyga nėra nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka (CK 6.985 str.).
Taigi aptariama aplinkybė, kaip ir pirmoji, taip pat negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi ir negalėjusi būti žinoma (sužinota) bylos nagrinėjimo metu aplinkybė, ji neatitinka naujai paaiškėjusių aplinkybių sąvokos, kaip tą apibrėžia teismų praktika ir teisės teorija, todėl pirmosios instancijos teismas atnaujinti procesą byloje pagal CPK 366 str. 1 d. 2 p. atsisakė pagrįstai.
Kolegija atkreipia dėmesį ir į tokį aspektą, kad net bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo atveju kompensacijos priteisimo apeliantei klausimas negalėtų būti sprendžiamas tokiu būdu, kaip tai nurodyta prašyme dėl proceso atnaujinimo (t.1, b.l. 30), t.y. pakoreguojant teismo sprendimą turto pasidalijimo dalyje. Savo iniciatyva pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių turinį ar kurias nors jos sąlygas teismas diskrecijos teisės neturi.
Pasisakytina ir dėl Z. V. atsiliepimo argumentų, susijusių su apeliantės sudaryta nauja santuoka. Jo nurodomoje teisės normoje (CPK 366 str. 3 d.) nustatyta, jog prašymas atnaujinti procesą yra negalimas dėl įsiteisėjusių teismo sprendimų santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo klausimais, jeigu bent viena iš šalių po sprendimo įsiteisėjimo sudarė naują santuoką arba įregistravo partnerystę. Šios teisės normos paskirtis užtikrinti monogamijos šeimos teisiniuose santykiuose principą (CK 3.3 str. 1 d.) ir tokiuose santykiuose išvengti poligamijos, t.y. sutuoktinių arba partnerių daugeto. Taigi CPK 366 str. 3 d. draudžiamas proceso atnaujinimas ne apskritai santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo bylose, o tik santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo klausimu, t.y. dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo dalies, kuria santuoka yra pripažinta negaliojančia ar nutraukta, jeigu vienas iš buvusių sutuoktinių yra sudaręs naują santuoką arba įregistravęs partnerystę. Taigi nors įstatymas neleidžia revizuoti teismo išvados pripažinti santuoką negaliojančia ar nutraukti santuoką po to, kai bent vienas iš sutuoktinių sudaro naują santuoką, tačiau CPK 366 str. 3 d. įtvirtintas ribojimas atnaujinti procesą savaime nedraudžia suinteresuotiems asmenims, esant CPK 366 str. 1 d. nustatytiems pagrindams, kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą santuokos nutraukimo bylose dėl įsiteisėjusio sprendimo dalies, kuria buvo išspręsti kiti klausimai, susiję su santuokos nutraukimu, arba kai teismas neišsprendė klausimų, kuriuos turėjo išspręsti santuoką nutraukdamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2005-06-27 nutartis c.b. Nr. 3K-3-351/2005).
Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų bei nagrinėjamos bylos medžiagos – teismo posėdžio protokolo (t. 2, b.l. 47-54) matyti, jog skundžiamojoje nutartyje neteisingai įrašyta jos priėmimo data – 2011 m. vasario 10 d. Pagal CPK 276 str. 2 d. teismas savo iniciatyva ar šalies prašymu gali ištaisyti rašymo apsirikimus, todėl šis akivaizdus rašymo apsirikimai ištaisytinas, įrašant tikrąją nutarties priėmimo bei paskelbimo datą – 2012 m. vasario 10 d.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (b.l. 75), todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
ištaisyti Vilniaus rajono apylinkės nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti procesą, datą iš „2011 m. vasario 10 d.” į „2012 m. vasario 10 d.”.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 10 d. nutartį palikti nepakeistą.