- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-06
- Bylos Nr.
- 1A-202-238-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Valdas Vitunskas, Regina Majauskienė
- Nuteistasis
- A. Z.
- Nukentėjusysis
- K. S.
- Advokatai
- Vytautas Merkšaitis, Valerijus Karpovas, Rolandas Jakonis
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Reginos Majauskienės, Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Daivai Kaminskaitei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam A. Z., gynėjui advokatui Vytautui Merkšaičiui, nukentėjusiajam K. S., jo atstovui advokatui Rolandui Jakoniui, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Z., nuteistojo gynėjo advokato Valerijaus Karpovo K., nukentėjusiojo K. S. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. Z. nuteistas pagal LR BK 138str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Nukentėjusiajam K. S. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, jo dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Z. nuteistas pagal LR BK 138 str. 1d. už tai, kad jis 2006-05-27 apie vidurnaktį ar 28 d. apie 01 val. Kaune, (duomenys neskelbtini). prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia konflikto metu dūrė kelis kartus, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, nenustatytu daiktu K. S. į pilvo bei krūtinės sritį, padarė poodines kraujosruvas ir jų plotuose paviršines durtines-pjautines žaizdas, krūtinėje tris, pilvo srityje vieną, kairėje klubinėje srityje vieną, dešinio žasto srityje vieną, kairio dilbio srityje vieną. Tuo padarė nukentėjusiam K. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. Z. apeliaciniame skunde prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2007-01-11 nuosprendį panaikinti, priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad nuosprendis nepagrįstas, teismas neteisingai tyrė ir vertino įrodymus, nesigilino į įvykių eigą. Teigia, kad jis nėra kaltas dėl nukentėjusiojo sužalojimo, teismas priėmė nuosprendį neištyręs visų įrodymų, rėmėsi visiškai nereikšmingais liudytojo A. V. parodymais, kuris su K. S. kartu sportuoja. Nurodo, kad nukentėjusysis nurodė netikslų įvykio laiką, nes konfliktas vyko apie 23 val., ką patvirtino ir liudytoja L. P., tačiau neaišku dėl kokių priežasčių teismas atmetė šios liudytojos parodymus, nes nuteistasis teigia ją pažinojąs tik iš matymo. Taip pat, teigia, kad nebuvo ištirti nukentėjusiojo drabužiai, neapklausta specialistė L.Karčiauskaitė, nes išvadoje, nuteistojo manymu, kelia abejonių žaizdų padarymo laikas, teismas nesiaiškino kodėl nukentėjusysis tik po paros laiko kreipėsi į pareigūnus ir medikus. Be to, po įvykio iš ryto K. S. kreipėsi į nuteistojo buvusią žmoną B. Z., kuri gyvena netoliese, tačiau teismas šios liudytojos neapklausė. Teismas nenagrinėjo ir nuosprendyje nepaminėjo pareiškimo dėl nukentėjusiojo veiksmų darant poveikį liudytojai. Dėl šių aplinkybių mano, kad nuosprendį priėmė šališkas teismas.
Nuteistojo gynėjas advokatas V. K. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir A. Z. atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Mano, kad A. Z. nuteistas neteisingai, nes teismas rėmėsi iš esmės tik nukentėjusiojo K. S. parodymais, be pagrindo liudytojos L. P. parodymus vertino kaip prieštaringus, nors ji yra vienintelė reali konflikto liudytoja, jos parodymai tiek teisme, tiek ir ikiteisminiame tyrime nuoseklūs, ši liudytoja matė konflikto pabaigą. Be to, teismas nepagrįstai nurodė, kad A. Z. su L. P. yra draugiškuose santykiuose, teismo posėdžio protokole tokios aplinkybės neužfiksuotos, priešingai L. P. yra nurodžiusi, kad K. S. yra jos kaimynas. Teismas vadovavosi nukentėjusiojo draugo A. V. parodymais, nors šis liudytojas konflikto nematė, teisme nesugebėjo apibūdinti nukentėjusiajam padarytų sužalojimų ir jų lokalizacijos. Gynėjas skunde atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis į policiją kreipėsi praėjus pusantros paros, o į medikus dviem parom po įvykio, kas apelianto manymu, leidžia abejoti jo parodymams dėl sužalojimų atsiradimo aplinkybių. Taip pat, nurodo, kad skiriasi nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai dėl laiko ir dėl vietos, tačiau liudytojos parodymai nebuvo patikrinti vietoje, todėl tyrimas atliktas vienpusiškai, teismas rėmėsi tik nukentėjusiojo parodymais. Apeliantas taip pat teigia, kad BPK 301 str. 2d. nurodo, jog nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiojo parodymais, jeigu jų nepatvirtina kiti įrodymai, o teismas atmetė vienintelio realaus liudytojo parodymus, nors A. V. parodymai ir ekspertizės išvados nepatvirtina ginamojo kaltės.
Nukentėjusysis K. S. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį dalyje dėl nuteistajam skirtos bausmės pakeisti, A. Z. nuteisti maksimaliu numatytu dydžiu be bausmės vykdymo atidėjimo. Teigia, kad paskirta bausmė neteisinga ir aiškiai per švelni, nes A. Z. nusikaltimą padarė dėl chuliganiškų paskatų, nuteistasis nesistengė atlyginti nusikaltimu padarytos žalos, neatsiprašė net žodžiu, teismas šių aplinkybių netyrė,laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nemotyvavo. Taip pat, nukentėjusiojo manymu, teismas visiškai nevertino, to, jog nuteistasis visiškai nesigailėjo dėl padaryto nusikaltimo, ne kartą bandė klaidinti teismą, kad jis nepadarė nusikaltimo. Šios aplinkybės, nukentėjusiojo manymu, leidžia teigti, kad nuteistasis nesuvokia arba nenori suvokti kokį nusikaltimą jis padarė, visiškai nesigaili, kaltindamas kitus siekia išvengti bausmės. Todėl, apelianto manymu, teismas nesilaikė bendrų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK bendrojoje dalyje ir A. Z. paskyrė neteisingą, aiškiai per švelnią bausmę.
Nuteistasis A. Z. atsikirtimuose į nukentėjusiojo K. S. apeliacinį skundą prašo nukentėjusiojo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad jis, t.y. nuteistasis jokio nusikaltimo nepadarė, ne vieną nusikaltimą padarė K. S., kuris jį užpuolė, bandė sumušti, nuskėlė priekinį dantį. Teigia, kad nepadaręs jokio nusikaltimo, jis neturi gailėtis. Mano, kad nuteistas nepagrįstai, motyvus yra išdėstęs apeliaciniame skunde.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo ir jo gynėjo advokato V. K. apeliacinius skundus tenkinti, nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti.
Nukentėjusysis ir jo atstovas prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo-atmesti.
Prokurorė prašė apeliantų apeliacinius skundus atmesti atmesti.
Nuteistojo A. Z., nuteistojo gynėjo advokato V. K. ir nukentėjusiojo K. S. apeliaciniai skundai atmestini.
Nuteistojo kaltė įvykdžius LR BK 138 str. 1d. numatytą nusikaltimą įrodyta byloje surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu išsamiai ištirtais bei teisingai, nešališkai įvertintais įrodymais-nukentėjusiojo parodymais, liudytojo A. V. parodymais, specialisto išvada dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų.
Nukentėjusiojo K. S. parodymais nustatyta, kad jam 2006-05-27 apie vidurnaktį iš 2006-05-27 į 2006-05-28 tyčia konflikto metu dūrė kelis kartus nenustatytu daiktu į pilvo bei krūtinės sritį A. Z., tuo padarė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiajam padarytų sužalojimų kiekį, pobūdį, bei patį faktą, laiką objektyviai patvirtina teismo medicinos specialisto išvada nr. Nr. G2934/06(02), kurioje K. S. konstatuota poodinės kraujosruvos ir jų plotuose paviršinės durtinės-pjautinės žaizdos, krūtinėje trys, pilvo srityje viena, kairėje klubinėje srityje viena, dešinio žasto srityje viena, kairio dilbio srityje viena. Viso nustatyta 7 trauminiai poveikiai, kurie padaryti aštriu duriančiu-pjaunančiu daiktu, durtinės-pjautinės žaizdos atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutriko ilgiau nei 10 parų laikotarpiui. Išvadoje taip pat konstatuota, kad sužalojimai padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2006-05-28. Tai, kad iš karto po įvykio K. S. tikrai buvo sužalotas patvirtino ir liudytojas A. V., kuris tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad matė K. S. padarytus sužalojimus krūtinės ir pilvo srityje, įvykis buvo gegužės pabaigoje, nukentėjusįjį matė iš karto po įvykio, nukentėjusysis teigė, kad jį sumušė kaimynas. Pirmosios instancijos teismas, įrodydamas nuteistojo kaltę nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą, pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo bei liudytojo A. V. parodymais, nes jų nurodytos aplinkybės patvirtinamos taip pat ir kitu įrodymu. Tai yra, būtent, aukščiau aptarta specialisto išvada, kuri patvirtina sužalojimų pobūdį, atsiradimo aplinkybes, laiką, sunkumą. Be to, tiek nukentėjusiojo, tiek ir liudytojo A. V. parodymai nuoseklūs ir vienodi nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Nukentėjusysis tas pačias įvykio aplinkybes nurodė tiek ir protokole pareiškime(b.l. 3), tiek ir apklausiamas liudytoju (b.l. 9), tiek akistatos su nuteistuoju metu(b.l. 26-27), tiek ir nagrinėjant bylą apylinkės teisme. Taigi, nepagrįstas skundo argumentas, kad apelianto kaltumas patvirtintas tik nenuosekliais nukentėjusiojo parodymais. Nukentėjusysis nurodė, kad konfliktas kilo dėl to, kad nuteistasis nenustojo erzinti jo šuns. Nors nuteistasis neigia, kad jis kaltas dėl nukentėjusiajam padarytų sužalojimų ir teigia, kad tai būtent jis, t.y. nukentėjusysis, sumušė nuteistąjį, tačiau teismas pagrįstai nesirėmė šiais paaiškinimais, nes jo nurodytos aplinkybės byloje nepatvirtinamos jokiais kitais duomenimis. Per visą bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme laiką byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad Z. Z. būtų kreipęsis dėl kokių nors jam K. S. veiksmais padarytų įvykio metu sužalojimų į policiją, ar į medicinos įstaigą. Jo parodymų visiškai nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. Be to, nuteistasis pirmosios instancijos teisme neginčijo, kad tarp jo ir nukentėjusiojo buvo kilęs konfliktas, kad jis sudavė keletą smūgių rankomis nukentėjusiajam, jie apsikumščiavo.(b.l.63 )
Žemesnės instancijos teismas
Tai, kad pirmas smogė nukentėjusysis parodė liudytoja L. P., tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai šios liudytojos parodymus vertino kritiškai ir jais nesirėmė įrodant nuteistojo kaltę, nes jos parodymai prieštaringi, nesutampa su parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Liudytoja teigė, kad konfliktas vyko jos kieme, tačiau nei nukentėjusysis, nei nuteistasis nenurodė šios aplinkybės. Be to, liudytoja teigia, kad konflikto pabaigos nemačiusi, kad nukentėjusysis pataikė nuteistajam smogdamas, liudytoja taip pat negalėjo patvirtinti. (b.l.2). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja teigė, kad nuteistąjį pamatė besiginčijantį prie nukentėjusiojo namo tvoros, po to jis priėjo prie liudytojos, tačiau bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ji teigė, kad nukentėjusysis grįžo nuo Nemuno, neatrodė, kad būtų ko laukęs, apie tai, kad būtų koks ginčas su nukentėjusiuoju iki priėjimo prie jos, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat nenurodė. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai liudytojos parodymus vertino kritiškai, nes jie neatitinka nei nukentėjusiojo parodytų aplinkybių, nei kaltinamojo nurodytų aplinkybių. Nuteistojo ir jo gynėjo skunduose nurodytas argumentas, kad teismas nepagrįstai atmetė minėtos liudytojos parodymus, nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas liudytojos parodymus vertino įrodymų visumoje, teismo išvada, kad jie prieštaringi, todėl jais negalima remtis, pagrįsta. Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad liudytoja L. P. artimai pažįstama su nuteistuoju, nepagrįsta jokiais bylos duomenimis, tačiau ši aplinkybė neturi esminės reikšmės vertinant jos parodymus, nes jie vertinami kritiškai taip pat ir dėl jų prieštaringumo, neatitikimo kitiems byloje esantiems įrodymams.
Šalies argumentai
Ir nuteistasis savo apeliaciniame skunde, ir jo gynėjas nurodo, kad abejonių nukentėjusiojo parodymais dėl jam padarytų sužalojimų kelia tai, kad nukentėjusysis ne iš karto kreipėsi į policiją ir į medikus. Kolegija konstatuoja, kad nukentėjusysis nėra įpareigotas kreiptis į medikus ar į policiją iš karto po įvykio. Be to, remiantis bylos duomenimis įvykis buvo naktį iš 2006-05-27 į 2006-05-28, į policiją nukentėjusysis kreipėsi 2006-05-29, o medicinos specialisto išvada atlikta 2006-05-30. Vien ta aplinkybė, kad nukentėjusysis į policiją ir į medikus kreipėsi ne tą pačią naktį, nepaneigia padarytų sužalojimų laiko, būdo ir kitų aplinkybių, kurios yra nustatytos teismo. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė apie tai, kad nukentėjusysis sekančią dieną po įvykio kreipėsi pas jo sutuoktinę, kvietė nuteistąjį atvykti susitarti, rodo tai, kad tikrai įvykio dieną buvo kilęs konfliktas su nuteistuoju, o ne su kitais asmenimis ir tai, kad nukentėjusysis turėjo pretenzijų nuteistajam dėl jo sužalojimo. Ta aplinkybė, kad teismas neapklausė nuteistojo sutuoktinę, nėra pagrindu nuosprendžiui naikinti. Juo labiau, kad ji pačio įvykio nebuvo mačiusi ir reikšmingų bylai aplinkybių nurodyti negalėjo. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas netyrė aplinkybių apie nukentėjusiojo poveikį liudytojai, nes šios aplinkybės nėra nagrinėjamos bylos objektu.
Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad nebuvo tirtos aplinkybės dėl sugadintų nukentėjusiojo rūbų, ant jų likusių kraujo dėmių. Byloje reikšmingų tirti aplinkybių visumą apsprendžia teismas, teismas taip pat apsprendžia ir įrodymų kiekį, kuris yra pakankamas įrodyti reikšmingas bylai aplinkybes. Sugadinti rūbai arba kraujo dėmės ant jų gali patvirtinti smurto vartojimo ir pjaunančio aštriabriaunio daikto panaudojimo faktą, tačiau šios aplinkybės byloje patvirtintos ne tik nukentėjusiojo bei liudytojo A. V. parodymais, tačiau ir specialisto išvada, kurioje konstatuoti konkretūs nukentėjusiajam padaryti sužalojimai ir jų padarymo būdas, laikas. Esant šiems duomenimis, darytina išvada, kad byloje ištirtos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Be to, nei nuteistasis, nei jo gynėjas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nepateikė prašymų dėl papildomo įrodymų tyrimo. Be to, byloje nėra jokių daiktinių įrodymų, nėra ir nukentėjusiojo rūbų, todėl teismas neturėjo ką tirti ar apžiūrėti.
Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neapklausė specialistės L. Karčiauskaitės. Teismui kyla būtinumas kviesti specialistą tik tuo atveju kai yra neaiški specialisto išvada ar reikia kokias nors aplinkybes aiškintis papildomai. Šiuo atveju byloje specialisto išvada buvo aiški, konkreti, nekelianti abejonių, todėl specialisto kvietimas į posėdį nebuvo būtinas. Nors liudytojas A. V. yra nukentėjusiojo draugas, tačiau jo parodytos aplinkybės sutampa su specialisto išvada, o taip pat nukentėjusiojo parodymais nustatytomis aplinkybėmis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais rėmėsi įrodinėdamas nuteistojo kaltę. Šio liudytojo parodymus vertinti kaip šališkus vien dėl tos aplinkybės, kad jis yra nukentėjusiojo draugas, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo ir jo gynėjo skunduose nurodyti argumentai, kad teismas nepagrįstai rėmėsi šio liudytojo parodymais, nepagrįsti ir turi būti atmestini.
Šalies argumentai
Nuteistojo gynėjas skunde teigia, kad BPK 301 str. 2d. nurodo, jog nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiojo parodymais, jeigu jų nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Pažymėtina, kad LR BK 301 str. 2d. nustato, jog nuosprendis negali būti grindžiamas vien liudytojų ar nukentėjusiųjų, kuriem taikomas anonimiškumas, parodymais. Tuo tarpu nei nukentėjusiajam, nei liudytojui šioje byloje nėra ir nebuvo taikomas anonimiškumas. Be to, kaip jau minėta aukščiau, nukentėjusiojo parodymai atitinka specialisto išvadoje užfiksuotom aplinkybėms bei liudytojo A. V. parodymams. Todėl šis skundo argumentas taip pat atmetamas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl aukščiau aptartų motyvų teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. Z. pripažino kaltu tyčia nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo sveikatą ir tuo padarius LR BK 138 str. 1d. numatytą nusikaltimą.
Pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nemotyvavo bausmės skyrimo. Tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas nuosprendžiui naikinti, bausmė nuteistajam paskirta teisinga ir tinkama. Šį trūkumą galima pašalinti apeliacinės instancijos teismui ir nurodyti bausmės skyrimo motyvus. Įvertinus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nustatytus BK 54 straipsnyje, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, baigtumą, į atsakomybę sunkinančių bei lengvinančias aplinkybių nebuvimą, daroma išvada, kad bausmė skirta tinkama. Nors A. Z. anksčiau neteistas, tačiau šiuo metu padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, padarė durtines-pjautines žaizdas nukentėjusiajam, kurios sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, kai kurios iš padarytų žaizdų gyvybei pavojingose kūno srityse krūtinėje ir pilvo srityje. Nusikaltimas padarytas tyčia. Nors padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų kategorijos, tačiau sužalojimų pobūdis –ne viena durtinė pjautinė žaizda pilvo krūtinės srityje rodo didesnį nusikaltimo pavojingumą žmogaus gyvybei ir visuomenei lyginant su kitais panašaus pobūdžio nusikaltimais. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį-laisvės atėmimą. Paskirtos bausmės dydis yra tinkamas, nes padarytas nusikaltimas yra smurtinis, juo pasikėsinta į asmens sveikatą. Nusikaltimas nors ir tyčinis, tačiau nėra sunkus, nusikaltimas baigtas. Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis neprisipažino padaręs nusikaltimą, nesigailėjo, neatsiprašė, nepagrįstas, todėl atmetamas. Įstatymu įtvirtinta kaltinamojo teisė duoti parodymus, prisipažinti padarius nusikaltimą, tačiau įstatymu nėra įtvirtinta kaltinamajam tokios pareigos. Todėl teismas negali sunkinti kaltinamojo padėties skiriant bausmę, jeigu jis kaltės nepripažino. Įvertinus visas aukščiau paminėtas aplinkybes, jų tarpusavio santykį, matyti, kad teisinga teismo skirta bausmė laisvės atėmimas 6 mėnesiams.
Įvertinus padarytos veikos sunkumą ir pavojingumą, o taip pat ir paties nuteistojo pavojingumą, kolegija spendžia, kad paskirtoji bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per švelni, yra teisinga ir tinkama įgyvendinti bausmės paskirtį. Skirti didžiausią laisvės atėmimo bausmę, numatytą sankcijoje, nėra pagrindo.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuteistajam atidėjo 1 metams ir įpareigojo nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
LR BK 75 str. 1d. nustato sąlygas, kurioms esant asmeniui gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas. Taigi, asmeniui nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Be šių formalių sąlygų įstatymas taip pat numato, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyt, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Bausmės paskirtį įvardija LR BK 41 str., todėl atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą svarbu nustatyti, ar tokia poveikio priemonė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų padarymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankami nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
A. Z. padarytas nusikaltimas nors tyčinis, tačiau nesunkus, A. Z. anksčiau neteistas, byloje nėra duomenų, kad jis charakterizuojamas neigiamai. Laisvės atėmimo bausmės paskyrimas ir realus jos vykdymas yra griežčiausia iš visų bausmių rūšių ir gali būti skiriama tik, jei kitomis priemonėmis nebus galima pasiekti bausmės tikslų. Įvertinus padarytos veikos pavojingumą bei nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje nuteistasis laikysis įstatymų ir nebedarys naujų teisės pažeidimų, todėl bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Dėl šių aplinkybių skirti realų laisvės atėmimo bausmės atlikimą nėra pagrindo. LR BK 75 str. nenumato būtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos atsiprašymo ar susitaikymo su nukentėjusiuoju, o taip pat žalos atlyginimo, todėl tai, kad nuteistasis neatsiprašė, neatlyginio nusikaltimu padarytos žalos, įvertinus kitas aplinkybes, nusikaltimo sunkumą bei pavojingumą, o taip pat ir paties nuteistojo pavojingumą, negali būti pagrindu skirti realų laisvės atėmimo bausmės atlikimą.
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl nusikaltimo įvyko, nuteistojo kaltės pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Bausmė nuteistajam paskirta teisingai. Nuosprendį keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo A. Z., nuteistojo gynėjo advokato Valerijaus Karpovo, nukentėjusiojo K. S. apeliacinius skundus atmesti.