Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei K. L., atsakovui S. S., trečiajam asmeniui L. S., išvadą duodančios institucijos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Vladui Narmontui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės K. L. ieškinį atsakovui S. S., trečiajam asmeniui nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų L. S., išvadą duodanti institucija Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Sutiko, kad sūnaus K. S., gim. 2010-04-07, gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jo motina – ieškove K. L.. Taip pat sutiko sūnaus išlaikymui mokėti po 200 Lt kas mėnesį, kadangi šiuo metu yra bedarbis, registruotas darbo biržoje, gauna 650 Lt nedarbo draudimo išmoką. Nurodė, kad dėl objektyvių priežasčių nėra pajėgus mokėti sūnui ieškovės prašomo 400 Lt dydžio išlaikymo. Reguliariai siunčia sūnaus išlaikymui per mėnesį po 200 Lt. Turi antrą vaiką, kuriam taip pat teikia išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pagal teismo sprendimą. Mano, kad priteisto išlaikymo dydis privalo būti pakankamas minimaliems abiejų vaikų poreikiams tenkinti. Be to abiems vaikams mokant išlaikymą po 200 Lt, jam pragyvenimui liktu 250 Lt, o tai būtų daugiau nei ieškovės prašoma sūnui Kristupui išlaikymo suma.

Trečiajam asmeniui nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų L. S. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau per nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Posėdžio metu ieškovė reikalavimus palaikė ieškinyje nurodytais motyvais. Paaiškino, kad nepilnametis sūnus K. S. gyvena kartu su ja. Atsakovas geranoriškai moka sūnui išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Lt, tačiau nereguliariai, be to, tokio dydžio mokamas sūnui išlaikymas yra nepakankamas. Sūnaus poreikiams patenkinti skiria apie 890 Lt per mėnesį: maitinimui – 200 Lt, transportui – 30 Lt (kai susirgus vaiką reikia vežti pas gydytoją ir pas savo mamą), ugdymui – 40 Lt, drabužiams ir avalynei – 100 Lt, higienos reikmenims – 40 Lt, laisvalaikiui (žaislams) – 60 Lt, sveikatos priežiūrai – 80 Lt, tenkanti komunalinių paslaugų dalis – 120 Lt ir nenumatytos išlaidos – 40 Lt. Nurodė, kad šiuo metu dirba ir jos pajamos per mėnesį ieškinio padavimo metu buvo 900 Lt., dabar bus didesnės apie 1300 Lt.

Posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Paaiškino, kad tiek ieškovės sūnui, tiek kitam savo vaikui kas mėnesį moka išlaikymą po 200 Lt. Šiuo metu yra bedarbis ir negali vaikams mokėti didesnį išlaikymą.

Posėdžio metu trečiasis asmuo nepareiškęs savarankiškų reikalavimų L. S. paaiškino, kad atsakovas sūnaus P. S. išlaikymui moka po 200 Lt per mėnesį. Jos nuomone, vienai motinai auginant vaiką, tokia suma nėra pakankama. Ji dabar turi kitą sutuoktinį, kuris padeda išlaikyti ir atsakovo vaiką. Mano, kad atsakovo teikiamas išlaikymas abims vaikams turėtų būti vienodas.

Išvadą duodančios institucijos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Vladas Narmontas su ieškinio reikalavimais sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje įtvirtinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo raidai (dvasiniam, fiziniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi) užtikrinti. Vaiko teisė į jo raidai būtinas gyvenimo sąlygas, be kita ko, apima vaiko teisę į materialinį aprūpinimą, kurią atitinka jo tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas normalioms, vaiko raidą užtikrinančioms, jo gyvenimo sąlygoms: būstui, maitinimui, aprangai, sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo, laisvalaikio reikmėms. Kadangi tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis), tai jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat lygi, ir jie abu privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.). Dėl to Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal vaiko kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta. Svarbiausia, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos ir kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko raidai ir ugdymuisi užtikrinti.

Iš ieškovės paaiškinimo, K. S. gimimo liudijimo kopijos, pažymos apie šeimos sudėtį, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, viešosios įstaigos „Regitra“ pažymų, pažymos apie K. L. priskaičiuotą darbo užmokestį, darbo sutarties kopijos, ikimokyklinio ugdymo sutarties, išrašų iš medicininių dokumentų kopijų, 2005-12-27 sprendimo kopijos, S. S. sąskaitos banke išrašo, pažymos apie nedarbo draudimo išmokos gavimą, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas S. S. yra K. S., gimusio 2010-04-07, tėvas. Šiuo metu K. S. yra dviejų metų dešimties mėnesių amžiaus, gyvena kartu su ieškove – savo motina. Nepilnamečio K. S. išlaikymui per mėnesį reikia apie 850 litų, kas sudaro išlaidas maistui, drabužiams, žaislams, vaistams, ir pan. Ieškovė dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „Pieno žvaigždės“ filiale Mažeikių pieninė, jos pajamas sudaro per mėnesį gaunamas apie 1300 Lt atlyginimas ir išmoka vaikui. Ieškovė turi nekilnojamąjį turtą – dviejų kambarių butą, transporto priemonių neturi. Šie duomenys liudija, kokia dalimi prie vaiko išlaikymo prisideda ieškovė. Akivaizdu, kad jos gaunamų pinigų nepakanka patenkinti būtiniausius nepilnamečio sūnaus poreikius.

Atsakovas yra registruotas darbo biržoje, gauna 650 Lt nedarbo išmokos, nekilnojamąjį turtą – dviejų kambarių butą, transporto priemonių neturi. Iš atsakovo paaiškinimo ir banko sąskaitos išrašo nustatyta, kad atsakovas sūnaus Kristupo išlaikymui nuo 2012 m. sausio mokėdavo po 200 Lt per mėnesį.

Išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Jeigu abu tėvai teiktų ir vienodo dydžio išlaikymą vaikui, tai iš atsakovo priteisus po 350 Lt išlaikymo ir ieškovei skiriant tokio pat dydžio sumą vaikui, vaiko išlaikymui tektų po 700 Lt per mėnesį. Teismo nuomone, toks išlaikymas būtų proporcingas tėvų turtinei padėčiai ir leistų tenkinti būtinus beveik 3 metų berniuko poreikius. Atsakovas yra dar jauno amžiaus, darbingas, neturintis sveikatos problemų, todėl jo turtinę padėtį lemia tik paties požiūris į darbą ir savo socialinį statusą. Atsakovo tur­ti­nė pa­dė­tis tu­ri reikš­mės iš­lai­ky­mo dy­džio nustatymui, ta­čiau ne­ga­li bū­ti pa­grin­das at­leis­ti tė­vą nuo pa­rei­gos iš­lai­ky­ti vai­ką. Nustatant išlaikymo dydį būtina atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis vertintina kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), tačiau tas dydis neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL). Orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Atsakovas pagal savo pajamas gali teikti išlaikymą sūnui K. S. po 350 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės. Tai, kad atsakovas išlaiko dar vieną nepilnametį sūnų P. S., gim. 2002-07-31, nesudaro pagrindo atleisti atsakovo nuo pareigos teikti padidintą išlaikymą kitam sūnui. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.

Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendžiant išlaikymo dydžio priteisimo klausimą yra būtina atsižvelgti į tai, pas kurį iš tėvų lieka gyventi nepilnametis vaikas, nes tokiu būdu jam ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/20010).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, kad atsakovas yra bedarbis, darbingo amžiaus, išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką, kad nepilnametis K. S. yra beveik trijų metų amžiaus, į vaiko poreikius, šalių turtinę padėtį išlaikymas iš atsakovo priteistinas periodinėmis išmokomis po 350,00 Lt per mėnesį nuo kreipimosi ieškiniu į teismą dienos iki vaiko pilnametystės (LR CK 3.201str. 1d.).

Vaikui skirtas išlaikymas turi būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str.). Išlaikymas negali būti naudojamas tėvo (motinos), kitų asmenų asmeniniams poreikiams tenkinti. Išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.208 straipsniu, kas mėnesį mokamos periodinės išmokos gali būti indeksuojamos kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Pažymėtina tai, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Vaikas nuo pat gimimo gyvena su motina, ji juo rūpinasi, išlaiko, užtikrina vaikui tinkamas, vaiko interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas. Todėl tenkintinas ieškovės prašymas nustatyti sūnaus K. S. gyvenamąją vietą kartu su motina K. L., nes tai geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus.

Motina, su kuria gyvena vaikas, skirtina vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja nes, tėvams gyvenant skyrium, išlaikymui skirtas lėšas tvarko tas iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (LR CK 3.157 str., 3.190 str.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str.). Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei atstovavimą teisme (CPK 98 str. 1d.).

Ieškovė šioje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidų, sumokėdama 142,00Lt žyminio mokesčio už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, todėl atsižvelgiant į tai, kad patenkintas ieškovės reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, iš atsakovo ieškovei, priteistina 142,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos CPK 92str. 1d.).

Ieškovė įstatymo yra atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl iš atsakovo valstybei priteistina 126,00 Lt (350,00 Lt x 12 mėn. x 3 % ) žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą (LR CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) jo sūnaus K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2010-04-07, išlaikymui po 350,00 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi ieškiniu į teismą dienos – nuo 2012 m. spalio 1 d. iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti nepilnamečio K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su jos motina ieškove K. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Paskirti ieškovę K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei K. L., a. k. (duomenys neskelbtini) 142,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt du litus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 126,00 Lt (vieną šimtą dvidešimt šešis litus 00 ct) žyminio mokesčio.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Išaiškinti atsakovui S. S., jog žyminį mokestį jis turi sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Mažeikių rajono apylinkės teismą.