Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-07-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-785-190-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-07-29
Bylos Nr.
1A-785-190-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Vladislavas Lencikas (pirm.), Regina Pociene, Stasys Lemežis
Nukentėjusysis
J. K.
Civilinis atsakovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Vidmantas Martyšius
Kategorijos

Pranešejas Vladislavas Lencikas Baudžiamoji byla Nr. 1A–785/2010 Teisejas Vaclavas Karšulis Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6., 2.4.7.

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. liepos 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenciko,

teiseju Reginos Pocienes ir Stasio Lemežio,sekretoriaujant Eglei Matiukaitei Boboriko,dalyvaujant prokurorei Dianai Kasparavicienei,nuteistojo gynejui advokatui Vitalijui Vasilionokui,nukentejusiajam J. K.,civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Vidmantui Martyšiui,vertejai Olgai Vostrenkovai,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacini skunda del Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010 m. balandžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu, padares nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir nuteistas laisves atemimu 3 (trejiems) metams, bausme atliekant atviroje kolonijoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 1 p., 3 d. ir 68 str., M. P. skirta baudžiamojo poveikio priemone ir uždrausta naudotis specialia teise vairuoti keliu transporto priemones 2 (dvejus) metus.

Iš civilinio atsakovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (imones kodas (duomenys neskelbtini)) priteista J. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 4000 Lt neturines žalos atlyginimo, J. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 40 000 Lt neturines žalos atlyginimo ir 2000 Lt advokates J. Žukienes paslaugoms apmoketi. Kitoje dalyje civiliniai ieškiniai atmesti.

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,

Aprašomoji dalis

nustate:

M. P. nuteistas už tai, kad vairuodamas keliu transporto priemone, pažeide keliu eismo saugumo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, kurio metu kitiems asmenims buvo nežymiai ir nesunkiai sutrikdyta sveikata bei vienas žmogus žuvo, o butent:

Jis, 2008 m. spalio 4 d., apie 04.46 val., Vilniaus r., kelio Vilnius – Lyda sankryžoje su šalutiniu keliu Rudamina – Turgeliai (kelio Vilnius – Lyda 11 km), vairuodamas krovinini automobili „Mercedes Benz 1834“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba (puspriekabe) „Aksoylu“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeide Keliu eismo taisykliu 4, 9, 158 punktu reikalavimus, numatancius, kad „eismo dalyviu elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, o eismo dalyviai privalo laikytis visu butinu atsargumo priemoniu, nekelti pavojaus kitu eismo dalyviu, kitu asmenu ar ju turto saugumui...“, ir ipareigojancius „vairuotojus, važiuojancius šalutiniu keliu, nelygiareikšmiu keliu sankryžoje duoti kelia transporto priemonems, artejancioms prie sankryžos pagrindiniu keliu“, tai yra nesieme visu butinu atsargumo priemoniu, kadangi buvo neatidus, sukdamas sankryžoje i kaire: iš šalutinio kelio Rudamina – Turgeliai ir pagrindini kelia Vilnius – Lyda (Lydos link), nedave kelio prie sankryžos, pagrindiniu keliu, Vilniaus kryptimi artejusiam automobiliui „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuri vairavo J. K. ir susidure su juo, del ko šio eismo ivykio metu nukentejo: automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. K., kuriam del placios poodines kraujosruvos abipus krutines lastoje, poodines kraujosruvos abiejuose klubuose, buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas; automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleive J. P., kuriai del sumušimo kaires akies srityje, nubrozdinimo dešineje plaštakoje, II juosmeninio slankstelio skersines ataugos lužio, buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas; ir automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) keleive R. K., kuri nuo krutines sumušimo, pasireiškusio krutinkaulio, kairiuju šonkauliu lužiais, širdpleves plyšimais, blužnies kapsules iplyšimu, ivykus umiam vidiniam kraujavimui, žuvo šio eismo ivykio metu.

Šiais savo veiksmais M. P. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas padare išvada, kad irodymu visuma negincytinai patvirtina, jog butent kaltinamasis M. P. pažeide kaltinime nurodytus KET reikalavimus ir kiekvienas šiu pažeidimu bei jie visi kartu buvo priežastiniame ryšyje su eismo ivykio metu kilusiais padariniais. Vairuodamas automobili jis nebuvo itin atidus ir atsargus. Važiuodamas jis neivertino situacijos kelyje (matomumo del tamsaus paros metu), nesieme visu butinu atsargumo priemoniu, kadangi buvo neatidus, sukdamas sankryžoje i kaire: ivažiuodamas i sankryža iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu tiesiai važiuojancio automobilio. Specialisto išvados patvirtina, kad butent kaltinamojo M. P. veiksmai techniniu požiuriu buvo pagrindine salyga kilti šiam eismo ivykiui. Todel pripažinto, kad veikdamas nusikalstamai nerupestingai kaltinamasis del neatsargumo (BK 16 str. 3 d.) padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.

Nukentejusieji J. P. bei J. K. pareiške civilinius ieškinius, prašydami priteisti tiek turtine, tiek ir neturtine žala. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkes teismas nukentejusiuju nurodytas aplinkybes pripažino pagristu ju turtines ir neturtines žalos turiniu, kuri ivertindamas pinigais teismas atsižvelge i tai, kad ši žala buvo padaryta ne tycia, bet M. P. neatsargumu (kaltinamais samoningai nesieke sukelti nukentejusiems dvasiniu ir moraliniu išgyvenimu, fizinio skausmo, todel neatsargios kaltes atveju neturtines žalos dydis yra atitinkamai mažesnis nei esant tyciai). Žuvus R. K., jos artimiesiems padaryta žala ir pasekmes, susijusios su dvasiniais išgyvenimais ir skausmu, teismas vertino kaip itin sunkiomis.

Spresdamas atlygintinos žalos dydžio klausima pirmosios instancijos teismas atsižvelge i visas nusikaltimo padarymo aplinkybes, nepataisomas pasekmes, ivertino žala padariusio asmens kalte, jo ir nukentejusiuju turtine padeti, draudimo bendroves atlygintos turtines ir neturtines žalos dydi, atsižvelgdamas i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprende, kad pagal pateiktus irodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, reali irodyta ir priteistina iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturtine žala J. P. yra 4000 Lt, J. K. 40 000 Lt. Kitoje dalyje ieškiniai atmestini.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymejo, jog bylos medžiaga nustatyta, jog M. P. Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir vairavo tai paciai imonei priklausanti krovinini automobili „Mercedes Benz 1834“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba (puspriekabe) „Aksoylu“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), o darbuotojas, kuris valde didesnio pavojaus šaltini (automobili) del darbo santykiu su didesnio pavojaus šaltinio valdytoju (darbdaviu), nelaikomas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju ir tiesiogiai neatsako už padaryta žala. Be to CK 6.264 str. nustato, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žala, atsiradusia del jo darbuotoju, einanciu savo darbines pareigas, kaltes. Todel padare išvada, jog šiuo atveju už eismo ivykio metu padaryta neturtine žala privalo atsakyti krovininio automobilio teisetas valdytojas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kadangi UAB DK „PZU Lietuva“ pilnai ivykde savo prievole nukentejusiuju J. P. ir J. K. atžvilgiu.

Iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priteistina 2000 Lt nukentejusiajam J. K. advokates J. Žukienes paslaugoms apmoketi (LR BPK 106 str. 2 d.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010 m. balandžio 13 d. nuosprendžio dali, kurioje iš civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuketejusiajai J. P. priteista 4 000,00 litu neturtines žalos atlyginimo, o nukentejusiajam J. K. - 40 000,00 litu neturtines žalos atlyginimo bei 2000,00 litu advokates paslaugoms apmoketi.

Sumažinti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistos žalos dydi nukentejusiesiems tokiu budu: nuketejusiajai J. P. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 2 000,00 litu neturtinei žalai atlyginti, o J. K. - 20 000,00 litu neturtinei žalai atlyginti.

Kitas Vilniaus rajono apylinkes teismo 2010 m. balandžio 13 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, Vilniaus rajono apylinkes teismo išvada, kad M. P. LR BK 281 str. 5 d. numatyta nusikaltima padare del nusikalstamo nerupestingumo, turejo buti pagrista visomis baudžiamosios bylos aplinkybemis, rodanciomis, kad jis turejo objektyvias (realias) galimybes numatyti galincius kilti padarinius bei nebuvo tokias galimybes apribojanciu salygu (ikiteisminio tyrimo metu vairuotojas M. P. nedviprasmiškai nurode, kad jo matomumui trukde reklaminis (prie kelio Vilnius – Lyda) irengtas stendas, etc., taciau šie jo parodymai, nei paneigti, nei patvirtinti nebuvo.

Be to, Vilniaus rajono apylinkes teismas, konstatuodamas, kad LR BK 281 str. 5 d. numatytas nusikaltimas yra padarytas M. P. del jo nusikalstamo nerupestingumo, turejo ivertinti ne tik objektyvias eismo ivykio aplinkybes, jo mechanizma, bet ir nustatyti, ar jis - kaip kitos šalies pilietis (nežinantis Vilniaus apylinkiu geografines padeties ir žemes bei keliu reljefo) galejo 2008-10-04 apie 04.46 valanda teisingai vertinti susidariusia situacija kelyje Vilnius - Lyda (del šios priežasties byloje buvo butina atsižvelgti i bendroves sunkvežimio vairuotojo fizine busena, profesine (vairuotojo) ar gyvenimiška patirti, sveikatos bukle ir reakcija, ižvalgumo laipsni, adekvatu situacijos vertinima, atidumo lygmeni, vietoves pažinima, ankšciau padarytus Keliu eismo taisykliu pažeidimus.)

Teismu praktikoje nustatant keliu eismo taisykles pažeidusio asmens kalte pagristai atsižvelgiama i tai, kad vertinant vien tik kaltininko parodymus apie eismo ivykio aplinkybes, nevisada galima objektyviai nustatyti, ar jis turejo ir galejo numatyti nusikalstamu padariniu kilimo galimybe. Tokiais atvejais butina vadovautis ir objektyviaisiais požymiais, nes subjektyvieji veikos požymiai savo turiniu turi visiškai atitikti veikos objektyviuosius požymius, tik tada jo nusikalstamos veikos kvalifikavimas bus teisingas. Todel Vilniaus rajono apylinkes teismas, spresdamas M. P. kaltes klausima, turejo ivertinti objektyviu eismo ivykio aplinkybiu visuma: kitu eismo dalyviu veiksmus, oro salygas ir temperatura, kelio ypatumus, matomuma ir visas kitas aplinkybes.

Civilinis atsakovas skunde atkreipia demesi, jog skundžiamu 2010 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu teisingai yra nustatyta, kad vairuotojui M. P. pareiga elgtis atsargiai nustate keliu eismo taisykles, kuriu turi laikytis bet kuris eismo dalyvis. Todel jis pagristai tikejosi, jog ir kiti eismo dalyviai (automobilio VW Passat vairuotojas - J. K.) laikysis visu keliu eismo taisykliu reikalavimu.

Apelianto manymu, Vilniaus rajono apylinkes teismas, baudžiamojoje byloje atmesdamas civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo 2010-03-04 prašyma del teismo kompleksines - medicinines ekspertizes skyrimo, o taip pat kitus prašymus, grubiai pažeide rungimosi principa, o taip neišnagrinejo ir neištyre bylos tiek, kiek to reikalauja istatymai.

Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje praktiškai neatsake i pagrindinius ju pateiktus argumentus ir ju nepaneige, o faktines 2008-10-04 eismo ivykio aplinkybes, kelyje Vilnius - Lyda, nurode bei grinde tik tokia apimtimi, kad pateisintu nuosprendyje nustatytas aplinkybes.

Skunde teigiama, kad Vilniaus rajono apylinkes teismas netinkamai taike baudžiamaji istatyma, nepripažindamas, kad M. P. veika pilnai neatitinka LR BK 281 str. 5 d. numatyto nusikaltimo sudeties požymiu (nera subjektyviojo kaltes požymio), nes pagal 2008-10-04 04.46 val. kelyje Vilnius - Lyda susidariusia situacija butent automobilio „VW Passat“ vairuotojo J. K. veiksmai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šio eismo ivykio kilimu ir galimai salygojo jo kilima (realiausia versija, kad atsitrenke i sankryžoje sustojusi bendroves „(duomenys neskelbtini)“ krovinini automobili „Mercedes Benz 1834“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Civilinis atsakovas prašydamas sumažinti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistos neturtines žalos dydi nukentejusiesiems pažymi, jog, nors žala padariusio asmens turtine padetis negali buti laikoma lemiamu kriterijumi priteisiant turtine ir neturtine žala, taciau iš pateikiamu teismui dokumentu matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-12-31 grynasis ataskaitinio laikotarpio nuostolis buvo 336702,00 litai, o 2010-03-31 šis nuostoliu rodiklis buvo 125269,00 litai. Šie ir kiti prie skundo prideti bendroves veiklos rodikliai akivaizdžiai rodo, kad bet koks kreditorius bendrovei jau gali pradeti inicijuoti bankroto procedura, todel prašo sumažinti nuketejusiesiems J. P. bei J. K. Vilniaus rajono apylinkes teismo priteista neturtines žalos atlyginima.

Apeliacines instancijos teismo posedyje civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas praše apeliacini skunda tenkinti. Nukentejusysis J. K. ir prokurore praše apeliacini skunda atmesti, nuteistojo gynejas praše skunda nagrineti teismo nuožiura.

Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis istatymo reikalavimais, tinkamai ištyre ir ivertino byloje surinktus irodymus, kuriuos išsamiai išanalizaves, kolegijos nuomone, teisingai nustate faktines bylos aplinkybes, o taip pat nuosprendyje išdeste motyvuotas išvadas del M. P. kaltes ir jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos remiantis nukentejusiojo J. K., liudytojo J. M., specialisto Vlado Miliaus parodymais, specialisto išvada del nagrinejamo autoivykio kilimo priežasciu bei kita rašytine bylos medžiaga. Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas ivertinus surinktu irodymu visuma, kurios pagrindu M. P. buvo pagristai pripažintas kaltu.

Nors civilinis atsakovas skundo rezoliucineje dalyje prašo sumažinti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistinos žalos dydi nukentejusiesiems, taciau skunde desto ir argumentus del nuteistojo M. P. kaltes, nukentejusiojo-vairuotojo J. K. veiksmu, apelianto manymu susijusiu su autoivykio kilimu, kompleksines ekspertizes neskyrimo ir kitus. Apeliacine instancija pažymi, jog civilinis atsakovas ir jo atstovas turi teise paduoti apeliacini skunda tik del tos nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu (Lietuvos Respublikos 312 str. 3 d.), todel su civiliniu ieškiniu nesusije argumentai nesvarstytini.

Pirmosios instancijos teismas, pripažines M. P. kaltu už keliu eismo saugumo taisykliu pažeidima, del kurio žuvo vienas žmogus bei kitiems asmenims nežymiai ir nesunkiai sutrikdyta sveikata (Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.), teisingai išsprende civilinio ieškinio klausima.

Baudžiamojoje byloje nukentejusioji J. P. pareiške civilini ieškini (1 t., b. l. 102) prašydama priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3000 Lt turtines ir 5000 Lt neturtines žalos. Pirmosios instancijos teismo posedyje J. P. parode, kad iš draudimo bendroves gavo 1743 Lt (300 Lt už neturtine žala ir 1443 Lt negautoms pajamoms atlyginti), todel atsižvelgusi i draudimo bendroves ,,PZU Lietuva“ atlyginta turtines bei neturtines žalos dali, patikslino civilini ieškini ir praše priteisti iš kaltinamojo darbdavio UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 1557 Lt turtinei ir 4700 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentejusysis J. K. pareiške civilini ieškini (1 t., b. l. 139) ir praše priteisti iš kaltinamojo darbdavio UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ 53 232,74 Lt turtines ir 200 000 Lt neturtines žalos. Teismo posedyje nukentejusysis J. K., atsižvelges i draudimo bendroves ,,PZU Lietuva“ atlyginta turtines bei neturtines žalos dali, praše priteisti iš kaltinamojo darbdavio UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 33 590,05 Lt turines ir 168 533,43 Lt neturtines žalos.

Teismas pagal pateiktus irodymus ir nustatytas bylos aplinkybes, konstatavo, jog reali irodyta ir priteistina iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturtine žala J. P. yra 4000 Lt, J. K. - 40 000 Lt, kitoje dalyje ieškinius atmete..

Neturtine žala pagal LR CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinta pinigais. Neturtines žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali buti taikomas visa apimtimi, nes neturtines žalos tiksliai ivertinti pinigais neimanoma, todel turi buti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentejusiojo patirta dvasine ir fizine skriauda. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtines žalos minimumo ar maksimumo, todel teismas, spresdamas del priteistinos neturtines žalos dydžio, privalo atsižvelgti i LR CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtines žalos pasekmes; 2) žala padariusio asmens kalte; 3) žala padariusio asmens turtine padeti; 4) jei padaryta turtine žala, i šios žalos dydi; 5) kitas turincias reikšmes bylai aplinkybes bei sažiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija daro išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentejusiesiems priteistinos neturtines žalos dydžius, iš esmes atsižvelge i paminetus neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nuosprendyje nurodyta, kad nusikaltimu buvo padaryta neturtine žala J. K. ir tretiesiems asmenims, kurie tiesiogiai eismo ivykyje nedalyvavo. Nukentejes neteko sutuoktines, o ju nepilnameciai vaikai neteko mamos, kas leme nukentejusiuju liudesi, depresija, emocinius išgyvenimus. Vaikai negrižtamai prarado neikainuojama motinos meile ir rupesti. Vaiku išgyvenimai del motinos netekties papildomai didina ir J. K. dvasinius išgyvenimus, kuris, pats netekes artimo žmogaus, privalo paguosti, palaikyti motinos netekusius vaikus, tad pripažino, jog neturtines žalos padarymo šiems nukentejusiesiems fakto buvimas akivaizdus. Atsižvelge i tai, kad J. P. del ivykio patyre fizini skausma, o taip pat neteko drauges. Pirmosios instanciojos teismas taip pat atsižvelge, kad ši žala buvo padaryta ne tycia, bet M. P. neatsargumu (kaltinamais samoningai nesieke sukelti nukentejusiems dvasiniu ir moraliniu išgyvenimu, fizinio skausmo, todel neatsargios kaltes atveju neturtines žalos dydis yra atitinkamai mažesnis nei esant tyciai). Be to, pasiremta ir tuo, kad dali J. P. ir J. K. nurodytos neturtines žalos atlygino civilinis atsakovas – draudimo bendrove „PZU Lietuva“.

Kolegijos manymu, ypac reikšminga aplinkybe vertinant priteistos neturtines žalos dydi šiuo atveju yra tai, kad M. P. sukelto eismo ivykio pasekmes – neatstatomos, t.y. žuvo sutuoktiniui J. K. ir vaikams – I. ir R. K. artimas žmogus – žmona ir motina, kas neabejotinai sukele jiems dideli dvasini sukretima.

Apeliantas skunde pats pažymi, jog žala padariusio asmens turtine padetis negali buti laikoma lemiamu kriterijumi priteisiant turtine ir neturtine žala. Iš tiesu, Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija 2009 m. gegužes 26 d. nutartyje Nr. 2K-2004/2009 konstatavo, kad esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtines žalos dydi, yra nusikalstama veika sukelti padariniai, apie kuriuos išsamiai nurodyta teismu sprendimuose. Atsakingo už žala asmens turtine padetis nelygiaverte nusikaltimo pasekmems, todel negali iš esmes lemti žalos dydžio, nes priešingu atveju butu pažeisti nukentejusiu asmenu teises ir interesai, neigyvendintas teisingumo principas. Pusiausvyra tarp nukentejusio asmens teisiu i neturtines žalos atlyginima ir žala padariusio asmens turtines padeties turi buti protinga ir adekvati ginamoms vertybems.

Neatsargus nusikaltimai yra labai ivairus ir pagal savo faktines aplinkybes, ir pagal kilusius padarinius. Teismu praktikos analize rodo, kad teismai bylose, sukelianciose analogiškus padarinius, priteisia ir žymiai didesnes sumas neturtinei žalai atlyginti, todel remiantis susiklosciusia teismu praktika analogiško pobudžio bylose darytina išvada, jog dar labiau mažinti priteista neturtine žala nera pagrindo, jos dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sažiningumo principus, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudetinga ukine-finansine bukle nera pakankamas argumentas apeliaciniam skundui tenkinti.

Esant aukšciau išdestytu aplinkybiu visumai darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisetas ir pagristas, todel tenkinti apeliacini skunda jame nurodytais motyvais ir pakeisti nuosprendi nera pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutare:

Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacini skunda atmesti.

Kolegijos pirmininkas Vladislavas LencikasTeisejai Regina PocieneStasys Lemežis