Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2024-07-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-122-1068/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-07-25
Bylos Nr.
1-122-1068/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Ališauskaitė
Kaltinamasis
S. M.
Civilinis ieškovas
G. R., K. K.
Advokatai
Robertas Banevičius, Jonas Špelveris
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-122-1068/2024
Teismo procesinis Nr.1-01-122134-2023-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.; 1.1.8.10.3.; 1.2.4.6.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.14.; 2.3.6.4.5. (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 25 d.Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė,sekretoriaujant Aurikai Lementauskienei,dalyvaujant prokurorui Gintui Pikčiūnui,kaltinamajam S. M. ir jo gynėjui advokatui Jonui Špelveriui,

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams G. R. ir K. K., jų atstovui advokato padėjėjui Robertui Banevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. M. , a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, dirba mažosios bendrijos „N.” direktoriumi ir uždarojoje akcinėje bendrovėje “A.” vairuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. 2023 m. birželio 17 d., apie 9.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia ranka vieną kartą sudavė nukentėjusiajam G. R. į veidą, tuo padarė G. R. odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą veido kairėje pusėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis S. M. taip pat buvo kaltinamas, kad 2023 m. birželio 18 d., apie 19.40 val., namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, S. M. ranka paėmė buvusiai sutuoktinei K. K., stovėjusiajai ant aukštesnės laiptų pakopos, už dešinio dilbio ir tyčia patempė ją į save, dėl ko nukentėjusioji dešiniu žastu ir dėšinės kojos pirštais atsitrenkė į turėklą, suklupdama dešiniuoju keliu atsitrenkė į laipto pakopą. Taip padarė K. K. odos nubrozdinimus dešinėje kojoje ir poodines kraujosruvas dešinėje rankoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis S. M. teisiamojo posėdžio kaltės nepripažino ir paaiškino, kad viskas yra melas, surežisuota ir suplanuota. Jis dažniausiai užeina į namus, pasiimti vaikus. Tą dieną paskambino S. Pasakė, kad atvažiuos. Buvo prieš 10 val. Užėjo į butą, pradėjo rengti vaikus. Iš tualeto išėjo R. Jis atsistojo labai arti, žiūrėjo į jį. Paprašė jo atsitraukti. R. pasakė, kad jis neturi jokių teisių, griebė jį, supurtė. Liepė išeiti ir jis nuėjo į kitą kambarį, iškvietė policiją. Vėliau buvo berniukų kambaryje su S., kai grįžo K. su S. Ji šmeižė jį, tikino, koks jis yra blogas, iškvietė policiją. Policija atvažiavusi pasakė, kad su kuo vaikai norės, su tuo ir pasiliks. Ji buvo S. paslėpusi pas kaimynę, jis liko su berniukais, dukros negalėjo pasiimti, nes buvo išsivežta į (duomenys neskelbtini). Kai grįžo, norėjo su dukra pasišnekėti. Gal ir parinko ne tuos žodžius. Jį filmavo. Jis išėjo į koridorių. K. jį griebė, pradėjo rėkti. Suprato, kad bus konfliktas. Ji bėgo jam iš paskos, iškvietė policiją, nes žinojo, kad nebegali grįžti į namus. Ji rėkė, šaukė, kad jis ją muša. Atvažiavo policija, apklausė juos. Kad jis buvo sužalotas, niekam nebuvo įdomu. Rašė pareiškimą ir ant R., nes turi teisę. Jį žemina prie vaikų, jo paties namuose. Jis turi ginti savo teises. Gal jam ir užtrenkė besimuistydamas, bet to nepajuto. Jį galima žaloti, žeminti, purtyti prieš vaikus. Jis nėra kaltas, prašo jį išteisinti. Vaikai taip šneka per apklausą dėl jiems padarytos didelės K. ir R. įtakos. Netyčia galėjo R. kliudyti gal ranka, gal pečiu. Kai jis jį purtė, jis turėjo kažkaip to išvengti, užsidengė veidą, kad negautų smūgių. Kai įėjo į butą, nežinojo, kad G. R. yra bute. Kai paėmė K. telefoną, ji dar bute čiupo jį už marškinėlių. Kai iš buto išbėgo, ji laikė jį už marškinėlių, jo nesivijo. Laikydama už marškinėlių greičiausiai tempėsi iš paskos, todėl galėjo ir nugriūti. Laiptinėje K. už rankos nepaėmė. Tyčios ją sužaloti nebuvo. Norėjo susitarti su ja taikiai, nerašė ant jos pareiškimo, bet nepavyko. Civilinių ieškinių nepripažįsta, nes nei vieno nesužalojo. Atėjęs pasiimti vaikus, įėjo į dukros ir berniukų kambarį, pasisveikinti su vaikais. Į kitus kambarius nėjo. Mano, kad viskas buvo suplanuota, nes jie žinojo, kad jis ateina. Mano, kad K. su R. buvo susitarę, kad atriboti jį nuo vaikų, nuo turto. Nuomos iš R. neprašė. R. neskambino policijai, skambino K., ji galimai jau buvo pasiruošusi, nes rankoje laikė telefoną. Su K. konfliktavo tarp buto durų ir laiptų turėklų. Ant laiptų prie jos nebuvo prisilietęs. Paėmė jos telefoną, kad jo nefilmuotų. Kai pamatė, kad filmuoja, išsigando, supanikavo, kad atims vaikus. Kai paėmė K. telefoną, ji iškart griebė jį už marškinėlių. Tai buvo koridoriuje, tarp dukros kambario durų. Laiptinėje jos nebuvo sugriebęs. Suprato, kad su dukra kalba netinkamai, dukra jo bijojo, tai matėsi. Dukra buvo išvežta, jai greičiausiai buvo apie jį primeluota. Po skyrybų, kas antrą savaitgalį vaikai būdavo su juo, leisdavo šventes. Mano, kad S. prikalbėjo apie jį nebūtų dalykų, todėl ji jo ir bijo. Su K. jie buvę sutuoktiniai, nebendrauja. Santykiai buvo konfliktiški ir jis padavė skyryboms, išsikraustė iš buto. Galėjo sužaloti K., kai bėgo laiptinėje. Jis bėgo nesustodamas. Kaip ji koją susižalojo, nežino.

Nukentėjusysis G. R. teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo pas K. namuose. Buvo kalbėta, kad S. M. pasiims vaikus, o jie su K. važiuos savo reikalais. Buvo girdėjęs, kad M. kažkiek agresyvus yra. Jis buvo susidėjęs daiktus, nes norėjo dar nuvažiuoti į Senukų parduotuvę. Buvo tualete, kai išgirdo vyrišką balsą. Suprato, kad atėjo S. M.. Išėjęs iš tualeto pasakė „kiek jūsų daug“, nes koridoriuje buvo K., vaikai, šuo. S. M. jam pasakė „pyzdink iš čia“. Jis lenkėsi pasiimti daiktus ir pajuto smūgį į skruostą. Smūgis buvo, ar tai alkūne, ar ranka. Šalia koridoriaus buvo atviros kambario durys. Nuo smūgio jis apsvaigo ir atbulas pasitraukė į kambarį. K. paprašė kviesti greitąją, nes manė, kad lūžo skruostikaulis. Smūgio metu buvo trakštelėjimo garsas. Jis skambino policijai. Viskas vyko 2023 m. birželio 17 d. ryte, apie 10 val. K. K. namuose, (duomenys neskelbtini). Namuose buvo trys jos vaikai, K. ir jis, kai atėjo kaltinamasis. Smūgis jam buvo netikėtas. Smūgį matė kaip šešėlį, nes tuo metu lenkėsi daiktų. Jis stovėjo prieš kaltinamąjį koridoriuje, gal metro atstumu. Smūgis buvo vienas. Nematė kuo smūgiavo, nes žvilgsnis buvo nukreiptas į daiktus, kuriuos tuo metu ėmė. Prieš smūgį, kaltinamasis žodžiais pradėjo reikalauti „mokėk nuomą“. Jis pasakė, kad išeina ir M. pasakė „pyzdink iš čia“ . Prašo priteisti 1348,35 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos. Dėl turtinės žalos yra išdėstytos visos jo turėtos išlaidos - negalėjo dirbti darbo tam tikrą laiką, skruostas buvo mėlynas, sutinęs, lūžęs dantis, matomai jam skylant ir buvo traškesys smūgio metu. Jam buvo trenkta į kairę veido pusę, o dantis skilo dešinėje veido pusėje, nes per smūgį susispaudė žandikaulis. Atvykusiems medikams dėl dantų nieko neminėjo, nes dantis nuskilo gal po pusantros savaitės. Vėliau medikai paaiškino, kad tai smūgio pasekmė. Apie tai pasakė tyrėjai. Vasaros metu jis gyvena (duomenys neskelbtini) rajone ir pas gydytojus dėl patirtų sužalojimų turėjo važinėti į (duomenys neskelbtini) ligonę, buvo atliktos danties protezavimo paslaugos. Po įvykio, sekančią darbo dieną važiavo pas medikus, nes svaigo galva, negalėjo bendrauti su kitais asmenimis. 10 dienų buvo nedarbingume. Turtinė žala susideda iš kelionės pas medikus, danties gydymo, negautų darbinių pajamų (skirtumas išmokėjus nedarbingumą ir jo gaunamas pajamas buvo gal 500 Eur). Prašo priteisti neturtinę žalą dėl kilusios baimės būti namuose pas K., baimės bendrauti su žmonėmis. Niekada negalvojo, kad žmonės gali taip elgtis vos tik pirmą kartą pamatę kitą žmogų. Tai buvo pirmas kartas, kai matė kaltinamąjį, anksčiau jo niekada nebuvo matęs ir kontaktų su juo neturėjo. Šiuo metu sveikatai liekamųjų reiškinių gal ir neliko, gal daugiau psichologiniai dalykai. Dėl jų pas specialistus nesilanko, bet yra tokia baimė, kad kaltinamasis gali ateiti pas K., vaikus. Smūgio metu du vaikai mažiukai buvo koridoriuje, dėl mergaitės negali pasakyti. Jis S. M. nepalietė. Jam buvo šokas, pergyvenimai, buvo sunku miegoti, tai ne kasdienė situacija ir jam taip atsitiko pirmą kartą. Jautėsi blogai. Su K. jie pora. Žino, kam priklauso butas, kur gyvena K. Tuo momentu nežinojo. 3000 Eur neturtinė žala pareikšta tokia, nes tiek vertina prarastą laiką, negalėjimą koncentruotis, sustojo visi jo projektai, turėjo pergyventi dėl K., vaikų, tai buvo nesibaigiantis košmaras. Suma už psichologinį smurtą. Nuo smūgio ant žemės nenukrito, bet apsvaigo. Tyrėjai nerašė prašymo, kad apmokėtų atvykimo į apklausas išlaidas, nes nežinojo, kad galima.

Nukentėjusioji K. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad mano, jog tą dieną S. M. žinojo, kad G. R. yra pas ją namuose, nes pats atsirakino duris, įėjo į namus, o seniai nebuvo to daręs. Atvykęs pasiimti vaikus, jis laukdavo jų lauke. G. buvo tualete. S. perėjo visus kambarius. Kadangi G. niekur nerado, suprato, kad jis yra tualete. Atsistojo koridoriuje prieš tualeto duris ir G. išėjus, griežtu tonu jam pasakė „mokėk man nuomą, nes tu čia gyveni“. G. pasakė, kad “čia mano daiktai, aš važiuoju į Senukus“. S. pasakė „važiuok, koks esi“ ir, kai G. lenkėsi pasiimti daiktų, S. jam smūgiavo. G. nuo smūgio atsitraukė į šalia koridoriaus esamą kambarį, o S. jai pasakė, kad „tu antrą kartą negausi“. Kilo sumaištis. G. skambino į policiją, S. taip pat. Ji pasakė eiti į lauką ir laukti policijos ir visi išėjo. Lauke S. prie jos kabinėjosi, kaimynams sakė, kad jį varo iš namų, stumdo. Atvažiavo policija, greitoji. Greitoji išsivežė G. Važiavo į policiją. Grįžtant S. visą laiką ją sekė, namuose filmavo, norėjo išprovokuoti. Ji pasakė, kad eitų žaisti su vaikais. Jis pagrasino karu ir ji iškvietė policiją antrą kartą. Jai atrodo, kad G. buvo suduota kumščiu. Viskas vyko labai staiga. Smūgis buvo vienas. S. įėjus į butą, jautėsi jo pozicija, kad jis įsitempęs. Akivaizdžiai perėjo per visus kambarius, patikrino ir stovėjo prieš tualeto duris, laukė, kol G. išeis. Su vaikais nėjo į lauką. S. žinojo apie ją ir G., nes buvo juos matęs. G. to nesakė, nenorėjo įtampos. Dėl jos ir G. santykių su S. jokio kontakto nebuvo. Jie bendrauja dėl vaikų ir ji visada rašydavo jo mamai. S. yra jai priekaištavęs, kad bendrauja su kitais vyrais. Yra visaip išvadinęs, rašęs raštus. Jie abu buto, kuriame gyvena, bendraturčiai. A. S. ateidavo dažniau. Bute jis negyvena ir jo daiktų bute nėra. G. S. nepalietė ir iš jo nebuvo jokių frazių, eskaluojančių konfliktą. S. yra ją sumušęs, kai ji buvo nėščia, todėl ir pasakė, kad antrą kartą jos nemuš. Paskutinis kartas, kada S. pats būtų atėjęs ir atsirakinęs buto duris, buvo gal prieš pusantrų ar du metus prieš įvykį. S. pasiėmė sūnus S. ir A. tą pačią dieną. Dukra S. nenorėjo. Jai su S. grįžus iš (duomenys neskelbtini), po kiek laiko S. parvežė vaikus ir iškart, koridoriuje numetęs rankines, nubėgo į S. kambarį ir jai pasakė, kad „jei tu bijosi tėčio, gyvensi su G.“. S. pradėjo verkti, puolė prie jos. Ji buvo pradėjusi filmuoti, kaip tėvas kalbasi su dukra. S. pribėgo prie jos, čiupo telefoną ir pasileido bėgti. Ji bėgo jam iš paskos. Laiptinėje čiupo jam už marškinėlių, truktelėjo ir marškinėliai suplyšo. S. nulipus į laiptinės aikštelę, ji dar buvo ant laiptų, kai jis staigiai paėmė ją už dešinės rankos dilbio ir truktelėjo. Ji pajuto dilbyje skausmą. Truktelėjęs jis ranką paleido, o ji prarado pusiausvyrą ir visu kūnu sviro į priekį. Dešiniu žastu atsitrenkė į laiptų turėklą. Turėklą kliudė ir dešinės kojos pirštais. Kad sušvelninti kritimą, pasisuko visu kūnu į kairę pusę ir dešiniuoju keliu suklupo ant laiptų. S. išbėgo iš laiptinės į lauką. Ji jo nebesivijo, nes labai skaudėjo ir vos užlipo laiptais į butą, pas vaikus. Po to jis grįžo. Ji filmavo, nes prasidėjo psichologinis smurtas prieš S. S. paniškai jo bijo, nenorėjo jo matyti ir po G. sumušimo, nuoskaudą jaučia ir po jos sumušimo. Ji pasakė, kad su juo niekada gyvenime niekur nevažiuos. S. vijosi, kad susigrąžintų telefoną. Bėgant buvo gal metro atstumu nuo jo, kai jis atsisukęs paėmė jai už dešinės rankos dilbio, suspaudė, nuo ko buvo mėlynės, timptelėjo ir ji krito, trenkėsi į laiptinės turėklą, pasuko kelį ir suklupo dešiniu keliu ant laipto. Vaikai verkė, dukra S. skambino policijai. S. grįžo į butą ir atidavė telefoną. Jam jo nebereikėjo, nes telefonas užsirakino. Pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nes dėl kojos traumos nebegalėjo dalyvauti bėgimo varžybose. Turėjo psichologinę traumą, nuolat pergyvena dėl vaikų, jei jie užtrukdavo. Ji bėgikė mėgėja, čempionatuose dalyvauja savarankiškai. Dėl traumos negalėjo pasiruošti ir dalyvauti rudenį vykusiame čempionate. Dirbti negalėjo, emocinė būklė buvo baisi, pasiėmė nedarbingumą pusantros savaitės. Koja buvo sutinusi, su kraujosruva, negalėjo jos sulenkti, kojos lūžių nebuvo. Socialiniai darbuotojai pasiūlė psichologinę pagalbą. Vežė vaikus pas psichologą, pati iki pat šiol gauna psichologo pagalbą. Bėgioti pradėjo gal tik spalio, lapkričio mėnesį. Jos ir S. santykiai nutraukti, yra vieno turto bendrasavininkai, nes negali finansiškai perpirkti iš jo buto. Į laiptinės turėklus atsitrenkė kojos pirštais, o žastas skaudėjo, jautė raumens patempimą. Žastas buvo sužalotas atsitrenkus į laiptinės turėklą. Psichologai padėjo, bet baimė vis tiek yra išlikusi.

Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją kitame ikiteisminiame tyrime mažametis liudytojas S. M. parodė, kad tėtis mušė G. į žandą (1 tomas, b.l. 145-150). Vaizdo įrašas įrašytas į kompaktinį diską, kuris pridėtas prie bylos.

Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją kitame ikiteisminiame tyrime mažametis liudytojas A. M. parodė, kad kai mamos draugas išėjo iš tualeto, tėtis jam pasakė „Ateik pasikalbėti“. G. atėjo, tėtis jam kažką padarė, paskui tėtis jam įtrenkė, mama iškvietė policiją (1 tomas, b.l. 151-154). Vaizdo įrašas įrašytas į kompaktinį diską, kuris pridėtas prie bylos.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2023 m. birželio 17 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad 2023 m. birželio 17 d. nuo 13.23 val. iki 13.25 val. apžiūrėtas G. R.. Apžiūros metu ant G. R. skruostikaulio, po kaire akimi matosi kraujosruva (1 tomas, b.l. 140-144).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 596/2023 (03) nurodyta, kad G. R. konstatuota: odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva veido kairėje. Sužalojimas nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Sužalojimai padaryti ne mažiau vieno trauminio kontaktinio smūginio dinaminio poveikio pasekoje (1 tomas, b.l. 166-167).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomoje specialisto išvadoje Nr. p G 1155/2023 (03) konstatuota, kad G. R. papildomai nustatytas 12 danties lūžimas nesusijęs su nagrinėjama trauma, nes dešinėje veido pusėje, lūpose išorinių mechaninių sužalojimų nebuvo konstatuota (1 tomas., b.l. 178-179).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 606/2023 (03) nurodyta, kad K. K. konstatuota: odos nubrozdinimai dešinėje kojoje, poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje. Sužalojimai padaryti kietų bukų, turinčių ribotą paviršių daiktų poveikyje sudavimo ar atsitrenkimo metu. Tikėtina, kad odos nubrozdinimai dešinio kelio srityje susidarė galimai suklumpant ir kliudant aplinkoje buvusius daiktus ar paviršius metu. Konstatuotos poodinės kraujosruvos dešinėje rankoje galėjo būti padarytos paveikiant šias sritis sudavimo ar atsitrenkimo metu į aplinkoje buvusius daiktus ar paviršius, ar sugriebiant rankos pirštais. Sužalojimai padaryti ne mažiau trijų trauminių smūginių bei dinaminių poveikių pasekoje. Sužalojimai padaryti 1-3 paros iki objektyvios apžiūros, galimai ir užduotyje nurodytu, nustatytu ir med. dokumentuose fiksuotu laiku. Konstatuoti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 tomas, b.l. 183).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 607/2023 (03) nurodyta, kad S. M. konstatuota poodinė kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje. Sužalojimas padarytas kieto buko, turinčio ribotą paviršių daikto poveikyje, galimai rankos piršto galu. Sužalojimas padarytas ne mažiau vieno trauminio kontaktinio smūginio poveikio pasekoje. Sužalojimas padarytas 1-3 paros iki objektyvios apžiūros, galimai užduotyje nurodytu, nustatytu ir med. dokumentuose fiksuotu laiku. S. M. sužalojimas yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 tomas, b.l. 187).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2023 m. birželio 17 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pareiškėjas G. R., pageidaujantis pareikšti apie įvykį, parodė, jog 2023 m. birželio 17 d. apie 9 val. 30 min., adresu (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje, draugės K. K. buvęs vyras S. M. dešinės rankos kumščiu trenkė į kairės akies sritį ir taip sukėlė skausmą (1 tomas, b.l. 5-8). Prie pareiškimo pridėta 2023 m. birželio 17 d. viešosios įstaigos Klaipėdos Jūrininkų ligoninės medicinos dokumentų išrašas/siuntimas, kuriame nurodyta, kad G. R. apžiūrėtas 2023 m. birželio 17 d. Nustatytas kairės akies voko ir periokulinės srities sumušimas. Atsitrenkimas į kitus objektus ar smūgis jais. Apžiūrint stebimas kairės momens srities patinimas be paraudimo, paviršinio sumušimo požymiai. Palpacinis skausmingumas kairės minkštieji audiniai aplink akis srityje (1 tomas, b.l. 11).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2023 m. birželio 18 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad pareiškėja K. K., pageidaujanti pareikšti apie įvykį, parodė, jog 2023 m. birželio 18 d. apie 19 val. 30 min. adresu (duomenys neskelbtini), atvyko buvęs vyras S. M., kuris puolė kabinėtis prie dukros S. M.. Ji pradėjo vyrą filmuoti. S. M. atėmė iš jos mobiliojo ryšio telefoną ir iš buto išbėgo. Laiptinėje ji sugriebė M. už marškinėlių ir jis atsisukęs sugriebė ją ranka, nustūmė nuo laiptų, ko pasekoje ji nukrito ir susimušė dešinė kojos kelį ir pirštus. Apžiūrėta įvykio vieta – laiptinė, kuri yra (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus laiptinę, grumtynių požymių, sugadinto ar sulaužyto turto nerasta. Skysčių, panašių į kraują, nerasta. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis stebima nėra Tyrimui reikšmingos informacijos nenustatyta (1 tomas, b.l. 27-31). Pridėta fotolentelė su laiptinės vaizdais (1 tomas, b.l. 33-34).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus 2023 m. spalio 2 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas 2023 m. birželio 17 d. BPC garso įrašas. Protokole dėstoma, jog apžiūrimas garso įrašas, gautas iš bendrojo pagalbos centro. Garso įrašo trukmė 1 min. 37 sek. Pranešėja praneša, jog reikalinga policija adresu (duomenys neskelbtini) (girdimas vaikų verkimas, klyksmas). Paaiškina, kad ex vyras pradėjo muštis, mušėsi rankomis, reikia greitosios, sužalotas draugas, trenkė jam į veidą. Pranešėja prisistato K. K.(1 tomas, b.l. 198-199).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus 2023 m. liepos 27 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas policijos pareigūnų body kameros vaizdo ir garso įrašas, įrašo data 2023 m. birželio 17 d. 09:51:25. Vaizdo ir garso įrašo trukmė 8 min. 34 sek. Protokole nurodyta, kad atidarius vaizdo įrašą, matoma, kaip policijos pareigūnės atvyksta į įvykio vietą. Lauke prie namo stovi K. K., G. R. ir S. M., šalia jų du mažamečiai berniukai. Pareigūnei paklausus, kas atsitiko, G. R. atsako, kad išėjo iš tualeto, tas vyras (rodo ranka į S. M.) sako „varyk iš čia“. Jis jam sakė, ko jis čia kelia konfliktą ir jis trenkė jam tiesiai (rodo į veidą). K. K. nurodė, kad butas bendras, atėjo pasiimti vaikų ir padaro tokią sceną. S. M. sako, kad jį provokavo, todėl bandė gražiuoju išprašyti lauk. S. M. nurodo, kad „ateinu į namus ir mane užsipuldinėja“. G. R. atsako, kad „tu vienas sakai, kad aš tave užpuoliau“. S. M. klausia, ar ne taip buvo? K. K. nurodo, jog duktė nebevažiuos savaitgaliais su juo. Tada S. M. sureaguoja – „Žiūrėk, tu vėl bandai mane čia kažką provokuoti“. G. R. klausia, ar čia provokavimas? S. M. atsako, kad „tu vėl man aiškini, dar ateik pradėk stumdytis kaip praeitą kartą“. G. R. teigia, kad „pagal tave pokalbis yra provokacija“. Pareigūnė nutraukia pokalbį. Kito įrašo data 2024 m. birželio 17 d. 10.44 val. Vaizdo įrašo trukmė 1 min. 41 s. Matosi kaip pareigūnė užfiksuoja įvykio vietą (1 tomas, b.l. 195-197). Vaizdo įrašas įrašytas į kompaktinį diską, kuris pridėtas prie bylos.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus 2023 m. gruodžio 27 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas 2023 m. birželio 17 d. BPC garso įrašas. Protokole dėstoma, kad apžiūrimas garso įrašas, gautas iš bendrojo pagalbos centro, pavadintas „BPC skambu io ra as (ID 95360365321, skambu io pradia 2023-06-18 19 35 39)“. Garso įrašo trukmė 2 min. Pranešėjas nurodo, grįžau namo, užsipuolė buvusi ir aišku suplėšė rūbus ir noriu, kad atvažiuotumėt, išspręstumėt. Nurodo adresą (duomenys neskelbtini) (fone girdisi vaikų verkimas, klyksmas). Pasiteiravus, ar reikia greitosios, pranešėjas to paklausė kito asmens ir pranešė, kad jau išsikvietė. Pranešėjas nurodo, kad jis nesimušė, jinai jį vijosi, bandė sugriebt. Pranešėjas prisistato S. M.. Fone girdisi moteris sakanti neliesti vaikų, jos klyksmas ir pranešėjo klausimas – kas tave muša? (2 tomas, b.l. 1-3). Garso įrašas įrašytas į kompaktinį diską, kuris pridėtas prie bylos.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus 2023 m. gruodžio 29 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas 2023 m. birželio 18 d. BPC garso įrašas. Garso įrašo trukmė 54 sek. Pranešėja nurodo, kad vyras smurtavo prieš ją, pavogė telefoną, jai skauda. Reikia greitosios, trys vaikai namuose. Pasiteiravus kas nutiko, pranešėja atsako, kad jis ją numetė nuo laiptų (2 tomas, b.l. 10-12). Garso įrašas įrašytas į kompaktinį diską, kuris pridėtas prie bylos.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus 2023 m. gruodžio 28 d. apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas policijos pareigūnų body kameros vaizdo ir garso įrašas, įrašo data 2023 m. birželio 18 d. 19.46 val. Vaizdo įrašo trukmė 28 min. 37 sek. Protokole nurodyta, kad atidarius vaizdo įrašą, matoma, kaip policijos pareigūnės atvyksta į įvykio vietą. Atvykusius policijos pareigūnus pasitinka S. M., kuris nurodo, jog buvusi pradėjo jį filmuoti, jis neleido, paėmė telefoną ir pradėjo bėgti. Ji įsikibo į jį. Jis bėgo laiptinėje ir ji sako, kad dar nuo laiptų nukrito. S. M. palydi pareigūnus bei GMP į butą. Bute girdisi vaikų verksmas. Paklausus K. K., kas nutiko, ji nurodo, kad skauda koją, rodo į kelį. Paaiškina, kad S. M. vakar sumušė jos draugą. Šiandien jis parvežė vaikus. Ji pradėjo filmuoti kaip S. M. bendrauja su dukra, kuri jo bijo. S. M. paėmė jos telefoną ir bėgo laukan. Ji norėjo jį pagauti, plyšo. Jis paėmė taip, nubloškė ją ir ji nukrito nuo laiptų (2 tomas, b.l. 4-6). Vaizdo įrašas įrašytas į kompaktinį diską, kuris pridėtas prie bylos.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus 2023 m. gruodžio 28 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra K. K. pateiktas vaizdo įrašas. Vaizdo įrašo trukmė 34 sek. Vaizdo įraše matyti, kaip S. M. dukrai S. sako "nori su G. gyventi ?", "žinai, kad su G. gyvensi, jeigu tėčio bijosi ?", "tu gali pasirinkti" ir vaikas atbėga pas vaizdą fiksuojantį asmenį bei pradeda verkti (2 tomas, b.l. 7-9). Vaizdo įrašas įrašytas į kompaktinį diską, kuris pridėtas prie bylos.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Veiklos skyriaus 2023 m. gruodžio 13 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad nukentėjusioji K. K. parodė laiptinėje vietą, kur ją už rankos dilbio suėmė S. M. ir patempė, dėl ko ji neišlaikė pusiausvyros ir dešinės rankos žastu atsitrenkė į laiptinės turėklą, dešinės kojos pirštais kliudė turėklą. S. M. paleidus jos ranką, ji linkdama į priekį sukosi į kairę ir kluptelėjo dešiniu keliu ant laipto pakopos ( 1 tomas, b.l. 131-139).

Iš 2023 m. rugpjūčio 14 d. S. M. pareiškimo, adresuoto Klaipėdos apygardos prokuratūrai, matyti, kad prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl K. (turėtų būti K.) K. galimai padarytos nusikalstamos veikos, kuriame nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio (tikėtina, jog turėtų būti birželio) 18 d. apie 20 val. atvyko į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini), kur atvežė vaikus. Būnant bute, buvusi žmona pradėjo provokuoti, norėdama sukelti konfliktą ir telefonu jį filmuoti. Jis paėmė telefoną, kad jo nefilmuotų. Pastaroji pradėjo jį vytis, griebė už nugaros, už marškinėlių ir juos suplėšė, nagais apdraskė petį. Norėdamas išvengti konflikto, telefoną atidavė ir iš buto pasišalino. Dėl tokių K. K. veiksmų patyrė skausmą ir moralinę žalą, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (2 tomas, b.l. 27-28).

Žemesnės instancijos teismas

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu pateikė į bylą 2024 m. vasario 9 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokuroro nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal S. M. pareiškimą dėl K. K. veiksmų jo atžvilgiu, nenustačius nusikalstamos veikos požymių (3 tomas, b.l. 111-115) ir Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. balandžio 8 d. nutartį, kuria atmestas pareiškėjo S. M. atstovo advokato Jono Špelverio skundas (3 tomas, b.l. 116-122). Taip pat 2023 m. liepos 28 d. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokuroro nutarimą, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-2-00093-23, nenustačius, kad konflikto su G. R. metu S. M. būtų sukeltas skausmas (3 tomas., b.l. 123-126) ir Plungės apylinkės teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartį, kuria S. M. skundas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo atmestas, konstatavus, kad prokurorų sprendimuose padarytos teisėtos ir pagrįstos išvados, vertinant įvykio situaciją (3 tomas, b.l. 127-131).

Policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) išraše apie 2023 m. birželio 17 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariate užregistruotą įvykį, įvykusį bute (duomenys neskelbtini) (ROIK 0123000346731) nurodyta, kad 2023 m. birželio 17 d. 9.43 val. K. K. bendrajam pagalbos centrui pranešė, jog buvęs vyras mušasi rankomis, trenkė jos draugui į veidą, sumušė veidą (2 tomas, b.l. 13-17).

Policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) išraše apie 2023 m. birželio 18 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariate užregistruotą įvykį, įvykusį bute (duomenys neskelbtini) (ROIK 0123000350155) nurodyta, kad 2023 m. birželio 18 d. 19.36 val. pranešėjas fizinis asmuo bendrajam pagalbos centrui pranešė, jog vyras numetė pranešėją nuo laiptų (2 tomas, b.l. 18-23).

Policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) išraše apie 2023 m. birželio 18 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariate užregistruotą įvykį, įvykusį bute (duomenys neskelbtini) (ROIK 0123000350157) nurodyta, kad 2023 m. birželio 18 d. 19.35 val. S. M. bendrajam pagalbos centrui pranešė, jog dabar vyksta konfliktas tarp jo ir buvusios žmonos, žmona agresyvi, suplėšė rūbus (2 tomas, b.l. 24-26).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną, siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau jo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. Šis nusikaltimas yra tyčinis, t. y. asmuo, atlikdamas straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame straipsnyje numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), arba nors jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžtus veiksmus, bet ir tai, kad dėl kaltininko veiksmų atsirado straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai – buvo sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusysis buvo nežymiai sužalotas arba trumpam susargdintas.

Dėl G. R. sužalojimo

Vertindamas įrodymus, esančius byloje, teismas pripažįsta, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog nukentėjusiajam G. R. dėl kaltinamojo S. M. tiesioginių tyčinių veiksmų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata. Tokia išvada daroma, remiantis nukentėjusiojo parodymais, kurie atitinka faktines bylos aplinkybes ir yra teisingi, nes G. R. baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu davė nuoseklius ir išsamius parodymus apie jo sužalojimo aplinkybes. Jo parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios K. K. parodymai, mažamečių liudytojų S. ir A. M. parodymai. Kaltinamojo gynėjo manymas, kad šiais parodymais negalima remtis yra nepagrįstas. BPK 162 straipsnio nuostatos dėl informacijos panaudojimo, šiuo atveju netaikomos, nes vaikų apklausos nepriskirtinos procesinėmis prievartos priemonėmis gautai informacijai. Prokuroras, nustatęs, kad kaltinamojo vaikai kitame ikiteisminiame tyrime, niekieno neverčiami, kas matyti ir iš prie bylos pridėto vaizdo įrašo, nurodė aplinkybes apie tai kaip kaltinamasis sudavė smūgį G. R., turėjo teisę spręsti dėl šių įrodymų panaudojimo ir nagrinėjamoje byloje. Vaikų apklausos metu dalyvavo kaltinamasis su gynėju, todėl turėjo teisę per psichologę aiškintis, ar vaikai kalba tiesą, ar yra įtakoti kitų asmenų, kaip kad teigia šiuo atveju kaltinamasis. Tokių aplinkybių nebuvo nustatyta, todėl kaltinamojo argumentai dėl to atmestini.

Nukentėjusiojo G. R. patirtą sužalojimą patvirtina jo apžiūros duomenys, medicinos įstaigos išrašas bei teismo medicinos eksperto išvada, kuri atitinka nukentėjusiojo nurodytas sužalojimo aplinkybes. Kaltinamojo gynėjo prašymas atmesti nukentėjusiojo parodymus kaip nenuoseklius neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nes nukentėjusysis ir pranešant apie įvykį, ir duodant apie tai parodymus nurodė, jog kaltinamasis sudavė į veidą, į kairę pusę. Todėl parodymai, kad buvo suduoda į galvą ir/ar kad nematė kuo sudavė kaltinamasis, bet teigė, kad buvo suduota ranka, nereiškia, jog parodymai yra neteisingi ir negalima jais remtis. Pažodinis aplinkybių neatkartojimas kiekvienos apklausos metu nesudaro pagrindo abejoti jų teisingumu. Savaime suprantama, kad pasakojant detalės gali kažkiek skirtis, tačiau jas vertinant atsižvelgiama, kad jų esmė yra vienoda ir nėra prieštaringų teiginių.

Kaltinamasis turi teisę duoti parodymus, tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galbūt padarytą nusikalstamą veiką, apie ką jam buvo išaiškinta, tačiau jeigu parodymus jis duoda, teismas vertina jų patikimumą. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamojo S. M. versija apie G. R. jo užpuolimą, žalojimą ir planą jį užpulti neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių. Be paties kaltinamojo parodymų, jokių kitų, jo žodžius patvirtinančių įrodymų byloje nėra, yra tik priešingi įrodymai. S. M. teigdamas, kad tai jis buvo užpultas bute, į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams teigė, kad jį provokavo, todėl bandė gražiuoju išprašyti lauk. Tai rodo, jog kaltinamasis turėjo pretenzijų nukentėjusiajam, bet neigia reikalavęs R. mokėti nuomą, pripažįsta tik reikalavęs išeiti iš buto. Nukentėjusysis neneigia, kad ruošėsi išeiti iš buto, t.y. ruošė įvykdyti reikalavimą, todėl neįtikėtina, kad taip elgtųsi asmuo, kuris planavo kaltinamąjį užpulti ir laukė jo ateinant, būdamas tualete. Kaltinamojo sugalvota versija apie jo užpuolimą ir purtymą ne tik kad nepagrįsta įrodymais ir įvykį tiesiogiai mačiusių asmenų parodymais, bet ir sprendimu dėl ikiteisminio tyrimo baigties (3 tomas, b.l. 123-126), kurio metu jokios nusikalstamos veikos požymiai G. R. veiksmuose nenustatyti. Dar prokuroras nutarime pastebėjo, kad kaltinamojo parodymai apie tariamą jo užpuolimą yra nenuoseklūs, nuo paėmimo už rankų iki purtymo, kas tik leidžia daryti išvadą, kad tokių veiksmų ir nebuvo.

Nukentėjusiajam G. R. padarytas sužalojimas buvo akivaizdžiai matyti ir vaizdo įraše, kurį padarė policijos pareigūnės, atvykusios į įvykio vietą ir fotonuotraukos, darytos nukentėjusiojo apžiūros metu. Medikų fiksuotas sužalojimas, praėjus valandai po įvykio, tik patvirtina, kad sužalojimo požymiai buvo pakankamai stiprūs, sužalota vieta skausminga, o tokį sužalojimą padaryti, kaip kad teigia kaltinamasis, tik muistantis, teismo nuomone, neįmanoma. Be to, teismas atkreipia dėmesį, ir į K. K. nurodytas aplinkybes apie kaltinamojo elgesį, atvykstant pasiimti vaikų. Ji nurodė, kad iki įvykio, kaltinamasis į butą jau nėra užėjęs daugiau nei vienerius metus, vaikus pasiimdavo iš kiemo. Tačiau šiuo atveju, kaltinamasis pats atsirakino duris ir įėjo į butą, atėjęs, apžiūrėjo kambarius, kas tik patvirtina, kad jis ieškojo nukentėjusiojo. Pastarajam išėjus iš tualeto, pradėjo reikšti pretenzijas, apie kurias prisipažino ir policijos pareigūnams. Nors kaltinamasis neturi pareigos duoti parodymų, teismas vis tik atsižvelgia ir į kaltinamojo procesinį elgesį. Tyrimo metu jis vengė akistatų su nukentėjusiaisiais (1 tomas, b.l. 123-130), teisiamojo posėdžio metu, nesant jokių tam objektyvių priežasčių, pareiškė, jog parodymus duos po visų įrodymų ištyrimo, suprask ir po nukentėjusiųjų apklausų, kas sudaro galimybę, išsiaiškinus detaliai visas aplinkybes, savo parodymus priderinti prie nukentėjusiųjų nurodytų aplinkybių. Toks kaltinamojo elgesys niekaip nesudaro pagrindo manyti, jog jis yra nuoširdus ir sąžiningai nurodo objektyvią tiesą. Kaltinamasis yra suinteresuotas jam palankiomis išvadomis, todėl jo parodymai, nesant juos pagrindžiančių įrodymų, kelia pagrįstų abejonių dėl jų objektyvumo ir patikimumo ir yra paneigti visų baudžiamosios bylos įrodymų kontekste.

Sprendžiant apie nukentėjusiųjų parodymus, teismas nesutinka su kaltinamojo gynėjo nuomone, jog jų suinteresuotumas lemia parodymų nepatikinimų. Visų pirma, nukentėjusysis G. R. su kaltinamuoju 2023 m. birželio 17 d. susitiko pirmą kartą, t.y. jie niekada jokio kontakto jie nėra turėję. Dėl to spręsti, kad nukentėjusysis būtų turėjęs kokį nors interesą kaltinamojo atžvilgiu, yra nelogiška, juolab manant, kad tokiu būdu nukentėjusysis siekia atimti iš kaltinamojo vaikus ir turtą, kaip kad mano kaltinamasis. Nei vaikais, nei turtu kaltinamasis nėra susietas su nukentėjusiuoju G. R., todėl net neaišku, nei kokiu būdu, nei kokiu tikslu nukentėjusysis tai turėtų daryti. Tai kad G. R. bendrauja su K. K., tai yra pastarosios asmeninis reikalas ir kaltinamojo leidimas šiuo atveju nėra reikalingas, nes jų santykiai seniai yra nutrūkę. Kad kaltinamasis galėtų tokiu būdu kerštauti G. R. dėl jo draugystės su K. K., atrodo įtikėtina, kas šiuo atveju ir galėtų būti padaryto nusikaltimo motyvas, tačiau kaltinamajam neigiant šį faktą, konstatuotina, kad smūgį nukentėjusiajam jis sudavė nesant tam jokios priežasties, kas tik suponuoja itin neigiamą vertinimą apie kaltinamąjį kaip nestabilią asmenybę, kuri gali nusikalstamais veiksmais pratrūkti bet kurioje situacijoje.

Nusikalstamos veikos sudėtis – tai visuma objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie pavojingą veiką charakterizuoja kaip nusikalstamą. Tam, kad būtų galima konstatuoti, kad asmuo padarė nusikalstamą veiką, reikia jo veiksmuose nustatyti visus būtinus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Teismo vertinimu, esant anksčiau aptartiems ir ištirtiems įrodymams, yra pagrindo konstatuoti objektyviuosius ir subjektyviuosius veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius, kad S. M. 2023 m. birželio 17 d., apie 9.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), tyčia ranka vieną kartą sudavė nukentėjusiajam G. R. į veidą ir taip padarė G. R. odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą veido kairėje pusėje bei taip nežymiai jį sužalojo.

Dėl K. K. sužalojimo

Kaltinamasis taip pat buvo kaltinamas, kad tyčia nežymiai sužalojo K. K., o būtent: 2023 m. birželio 18 d., apie 19.40 val., namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje, S. M. ranka paėmė buvusiai sutuoktinei K. K., stovėjusiajai ant aukštesnės laiptų pakopos, už dešinio dilbio ir tyčia patempė ją į save, dėl ko nukentėjusioji dešiniu žastu ir dešinės kojos pirštais atsitrenkė į turėklą, suklupdama dešiniuoju keliu atsitrenkė į laipto pakopą. Taip padarė K. K. odos nubrozdinimus dešinėje kojoje ir poodines kraujosruvas dešinėje rankoje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą.

Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad nukentėjusioji K. K. 2023 m. birželio 18 d. iš tiesų laiptinėje susitrenkė ranką bei keliu atsitrenkė į laiptus, dėl ko juto skausmą ir patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusioji teigia, kad kaltinamasis tyčia ją patempė, dėl ko ji griuvo ant laiptų. Kaltinamasis to nepripažįsta ir sutinka, kad nukentėjusioji susižalojo ant laiptų, bet ne dėl tyčinių jo veiksmų, o dėl to, kad vijosi jį, bet kaip tai įvyko, negali paaiškinti.

Nėra ginčo, kad iš tiesų nukentėjusioji kaltinamąjį filmavo, kai šis bendravo su dukra. Kaltinamasis teigė, jog šis nukentėjusiosios veiksmas jam nepatiko, jis išsigando, todėl atėmė iš jos telefoną bei bėgo su juo iš buto. Teisme jis pripažino, kas visiškai suprantama, nes yra filmuota medžiaga, kad gal ir netinkamai kalbėjo su dukra, todėl išsigando, kad gali netekti dukters, todėl ir atėmė telefoną iš juo filmuojančios nukentėjusiosios. Nėra ginčo, kad nukentėjusioji vijosi kaltinamąjį, tikslu atsiimti telefoną. Tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo įvyko kontaktas, kurio metu nukentėjusioji buvo sugriebusi kaltinamąjį už marškinėlių, šie plyšo ir kaltinamajam buvo padarytas sužalojimas – poodinė kraujosruva krūtinės ląstos dešinėje.

Prokuroro sprendime, atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal S. M. pareiškimą dėl K. K. veiksmų konstatavo, kad turto netekusios K. K. veiksmai S. M. atžvilgiu (sugriebimas ir besišalinančio laikymas, ko pasekoje padaryta poodinė kraujosruva krūtinės ląstoje) padaryti nesiekiant sukelti baudžiamojo įstatymo numatytas pasekmes (skausmą ar sužalojimą), t.y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. S. M. elgesys buvo priešingas – po tyčinių neteisėtų veiksmų (telefono atėmimo iš K. K.), siekdamas pasišalinti su svetimu turtu, tęsė neteisėtus veiksmus – sukėlė K. K. skausmą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaip buvo nurodyta aukščiau, pripažįstant asmenį kaltu pagal šį straipsnį, turi būti nustatyta ne tik tai, kad kaltininkas atliko teisei priešingus, BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje apibrėžtus veiksmus, bet šie veiksmai turi būti atlikti tyčia: tiesiogine ar netiesiogine.

Byloje esamais įrodymais nustatyta, kad nėra abejonės, jog 2023 m. birželio 18 d. apie 19.40 val. namo, adresu (duomenys neskelbtini), laiptinėje įvyko konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, kurio metu nukentėjusioji siekė atsiimti iš kaltinamojo neteisėtai paimtą jos telefoną. Pranešdama apie įvykį, K. K. nurodė, kad <…> S. M. atėmė iš jos mobiliojo ryšio telefoną ir iš buto išbėgo. Laiptinėje ji sugriebė M. už marškinėlių ir jis, atsisukęs, sugriebė ją ranka ir nustūmė nuo laiptų, ko pasekoje ji nukrito ir susimušė dešinė kojos kelį ir pirštus. Analogiškas aplinkybes pakartojo ir duodama parodymus (1 tomas, b.l. 28). Tą patį vakarą atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams, K. K. paaiškino, kad S. M. vakar sumušė jos draugą. Šiandien jis parvežė vaikus. Ji pradėjo filmuoti kaip S. M. bendrauja su dukra, kuri jo bijo. S. M. paėmė jos telefoną ir bėgo laukan. Ji norėjo jį pagauti, plyšo. Jis paėmė taip, nubloškė ją ir ji nukrito nuo laiptų (2 tomas, b.l. 4-6). Kitą dieną, duodama parodymus, K. K. jau nurodė, kad ji paleido S. M. marškinėlius ir jis nubėgo žemyn, ji bėgo iš paskos. Tada S. M., jai lipant žemyn, suėmė už rankos ir patempė, ir ji nukrito (1 tomas, b.l. 59). Akivaizdu, kad nukentėjusiosios K. K. vėlesni parodymai skiriasi nuo pirminių parodymų ir toliau ji laikėsi versijos, kad kaltinamasis tiesiog bėgdamas laiptais žemyn, atsisuko ir patempė ją už rankos, dėl ko ji ir nugriuvo. Pirminiai parodymai buvo, kad kaltinamasis jai paėmė už rankos, kai ji jį laikė už marškinėlių. Įvykį mačiusių liudytojų nėra. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykiai yra konfliktiški. Nukentėjusioji vis dar jautė nuoskaudą ir priešiškumą kaltinamajam dėl prieš dieną įvykusio draugo sumušimo ir ką tik buvusio kaltinamojo elgesio – dukters pravirkdymo, ką akcentavo ir pagal jos iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams. Šios aplinkybės įpareigoja teismą nukentėjusiosios parodymus vertinti itin atsargiai, juolab, kad kaltinamojo veiksmų teisinis įvertinimas skiriasi, jei jis nukentėjusiajai ranką patempė, kai tarp jų jau nebuvo jokio fizinio kontakto ir kai jis, sulaikomas už marškinėlių, siekė išsilaisvinti nuo nukentėjusiosios sugriebimo.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamą veiką turi būti pagrįstos patikimais ir pakankamais įrodymais. Abejonės dėl nusikalstamos veikos įrodytumo, kai jų negalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai. Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, konstatuoja, kad išnaudojus visas įrodinėjimo priemones bei galimybes ir nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų S. M. tyčinių veiksmų padarymą prieš nukentėjusiąją (nagrinėjamu atveju tėra objektyviais bylos duomenimis neginčijamai nepatvirtinti dviejų suinteresuotų pusių prieštaringi parodymai, keliantys abejones S. M. veiksmų tyčiniu pobūdžiu, o tuo pačiu ir kaltumu), visos abejonės, kurių pašalinimui, teismo įsitikinimu, buvo išnaudotos visos galimybės, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, ir S. M. dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisintinas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl bausmės

Pripažinus S. M. kaltu padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, turi būti sprendžiamas ir bausmės už tai individualizavimo klausimas.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam S. M., vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę, į bylos aplinkybes. S. M. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai. Savo kaltės dėl nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo nepripažino, savo elgesio kritiškai nevertino, nusikalstamais veiksmais padarytos žalos neatlygino.

Kaltinamasis praeityje buvo teistas, taip pat ir už analogišką nusikaltimą, padarytą nukentėjusiosios K. K. atžvilgiu (2 tomas, b.l. 50-55), tačiau atlikus bausmę 2018 m. lapkričio 19 d. ir nepadarius naujų nusikalstamų veikų trejus metus po bausmės atlikimo, laikomas neteistu (BK 97 straipsnio 6 dalis). Jis baustas administracine tvarka (2 tomas, b. l. 56-60), administracinių nusižengimo registro naujesniais duomenimis turi galiojančių administracinių nuobaudų. S. M. dirba (2 tomas, b.l. 61), turi išlaikytinių mažamečių vaikų. Nors S. M. teisiamas ne pirmą kartą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad teistumas jam yra išnykęs, jis dirba ir padeda išlaikyti vaikus, yra pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti jam paskyrus vieną iš švelnesnių bausmės rūšių – laisvės apribojimą. Skirti pačią švelniausią viešųjų darbų bausmę, kaip prašė prokuroras, teismas negali, nes pastaroji skiriama, kai kaltinamasis sutinka (BK 46 straipsnio 1 dalis), o tokio sutikimo kaltinamasis neišreiškė.

BK 48 straipsnio 2 dalyje apibrėžta laisvės apribojimo bausmės trukmė – nuo trijų mėnesių iki dvejų metų, jos vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų. Be to asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas paprastai paskiria intensyvią priežiūrą. Kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, skirti įpareigojimus.

Įvertinusi anksčiau paminėtas padarytą nusikaltimą apibūdinančias ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. M. paskyrus mažesnę negu vidurkis laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra ir BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 3 ir 4 punktuose numatytais įpareigojimais.

S. M. ikiteisminio tyrimo metu skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 tomas, b.l. 103-106) ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu (2 tomas., b.l. 110-112), kurios sąlygos pakeistos bylos nagrinėjimo metu (3 tomas., b.l. 140-142), nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Dėl civilinių ieškinių, proceso išlaidų ir kitų klausimų

BPK 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Vienas iš šios teisės realizavimo būdų – civilinio ieškinio baudžiamajame procese pareiškimas. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pripažinus S. M. kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, spręstinas šioje baudžiamojoje byloje pareikštų civilinių ieškinių klausimas.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasa pateikė du civilinius ieškinius po 46,04 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 tomas, b.l. 101-102, 106-107). S. M. pripažinus kaltu dėl G. R. sužalojimo, civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo už medicinines paslaugas, suteiktas G. R. yra pagrįstas, įrodytas gydymo paslaugų išrašu (1 tomas, b. l. 103), todėl tenkintinas ir iš S. M. Klaipėdos teritorinės ligonių kasai priteistina 46,04 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis G. R. ir jo atstovas advokato padėjėjas Robertas Banevičius pateikė civilinį ieškinį dėl 1348,35 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 tomas, b. l. 2-6). Nukentėjusysis prašydamas priteisti žalos atlyginimą, nurodė, kad dėl atsakovo (šiuo atveju kaltinamojo) neteisėtų/smurtinių veiksmų jam buvo padarytas kūno sužalojimas - odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva veido kairėje pusėje bei priekinio danties šaknies skilimas. Dėl patirto sumušimo bei streso, jam teko imti nedarbingumą, kuris tęsėsi iki 2023 m. liepos 11 d. Iki patirto smurto dirbo ir tebedirba UAB „K. S. D.“. Jo vidutinės mėnesinės pajamos sudarė 3277,00 Eur į rankas. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2023 m. birželio 20 d. iki 2023 m. liepos 11 d. teko imti nedarbingumą, už minimą laikotarpį gavo 449,35 Eur mažiau pajamų. Dėl patirto smurto/sužalojimų, nuosavu automobiliu teko daug kur važiuoti, t.y. pas pareigūnų, pas medikų, pas atstovą ir t.t. Dėl ko patyrė aibė nepatogumų ir išlaidų, susijusių su kuro pylimu. Jis gyvena bei dirba namuose, kur yra deklaruota jo gyvenamoji vieta, (duomenys neskelbtini), todėl tekdavo vykti pakankamai didelius atstumus. Nukentėjusysis iš (duomenys neskelbtini) vyko į (duomenys neskelbtini), pas medikus, į (duomenys neskelbtini) dėl odontologinių paslaugų, į (duomenys neskelbtini) apklausai ir pas atstovą. Iš viso nuvažiavo 891,80 km. Jam nuosavybės teise priklauso 2009 metais pagamintas lengvasis automobilis Honda Accord, kurio vidutinės kuro sąnaudos sudaro 7,5 dyzelinio kuro (100 km), dyzelino kaina 1,50 Eur už litrą. Dėl vykimo į įvairias institucijas, patyrė kuro išlaidų, kas sudarytų 459,00 Eur. Dėl danties tvarkymo, kuris yra tiesiogiai susijęs su suduotu smūgiu, patyrė finansinių išlaidų, kurios sudaro 440,00 Eur. Reikalauja kaltinamojo atlyginti 1348,35 Eur turtinę žalą. Kaltinamasis neteisėtais veiksmais nesunkai sutrikdė sveikatą, tačiau neatsižvelgiant į tai, kitų žmonių akivaizdoje (draugės bei jos mažamečių vaikų akivaizdoje) buvo žiauriai pažemintas, buvo padarytos pakankamai skausmingos traumos, t.y. dėl labai stipraus smūgio į galvą, skilo danties šaknis, ilgą laiko tarpą buvo juntamas galvos svaigimas, baimė, nerimas ir kiti panašūs išgyvenimai. Atsižvelgiant į patirtų sužalojimų pasekmes bei tai, kad pakankamai ilgą laiką buvo priverstas būti nedarbingume bei dėl kitų aukščiau nurodytų motyvų, jo įsitikinimu, šioje byloje būtų pagrindas teigti, jog 3000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas bent iš dalies kompensuotų neturtinio pobūdžio praradimus.

Nukentėjusiojo G. R. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

S. M. byloje pripažįstamas kaltu pagal pareikštą kaltinimą, t.y. kad dėl suduoto smūgio nukentėjusiajam G. R. padarė odos nubrozdinimus ir poodinę kraujosruvą veido kairėje pusėje. Teismo medicinos ekspertas savo papildomoje išvadoje konstatavo, kad danties lūžimas nesusijęs su nagrinėjama trauma, todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad ir dėl šio sužalojimo yra kaltas S. M.. Nukentėjusysis, atstovaujamas advokato padėjėjo, turėjo teisę įrodinėti ieškinį, prašyti keisti kaltinimą, teikdamas tai pagrindžiančius įrodymus, kurie paneigtų specialisto išvadą, tačiau tokių nebuvo pateikta, byloje esama specialisto išvada nebuvo ginčijama, todėl teismas reikalavimus atlyginti turtinę žalą ir dėl danties protezavimo, kitas paslaugas, susijusias su danties tvarkymu, atmeta. Teismas pripažįsta, kad dėl traumos turėtas nedarbingumas įtakojo nukentėjusiojo dalies pajamų praradimą, kurias turi atlyginti kaltinamasis, savo kaltais veiksmais sukėlęs nukentėjusiajam nedarbingumą. Taip pat teismo nuomone, pagrįstas nukentėjusiojo reikalavimas atlyginti ir kelionių išlaidas, susijusias su vykimu pas medikus, atmetant vykimus dėl odontologinių paslaugų. Tuo tarpu reikalavimai dėl žalos atlyginimo už vykimus į apklausas policijoje ir pas atstovą, nelaikytinos žalos padarymu ir priskirtinos prie proceso išlaidų, kurias teismo nuomone nukentėjusiajam šiuo atveju irgi turi kompensuoti kaltinamasis, nes pastarasis jas patyrė dėl kaltinamojo veiksmų.

Viso nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 461,77 Eur turtinės žalos atlyginimo: 449,35 Eur (negautos pajamos) + 12,42 Eur (už kurą, kelionei (110,4 km) pas medikus 2023 m. birželio 20 d.).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais, neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, ir nustato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos atlyginimo dydį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, CK 6.251 straipsnio 2 dalis bei CK 6.282 straipsnis). Tai konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais apibrėžiami kriterijai: žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, nukentėjusiojo patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdis, individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija ir kt.). Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į šią žalą padariusio asmens kaltės formą, jo turtinę padėtį, dėl nusikalstamos veikos padarymo kilusias pasekmes, į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei susiformavusią teismų praktiką panašiose bylose.

Vertindamas prašomo priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad tyčiniai nusikalstami kaltinamojo veiksmai nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, neigiamas psichologines pasekmes, tačiau pažymėtina ir tai, kad dėl kaltinamojo veiksmų (fizinio smurto panaudojimo) jokių liekamųjų reiškinių nukentėjusiajam neliko. Jo sveikata buvo nežymiai sutrikdyta, ilgalaikio gydymo nereikėjo, todėl atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismų praktika (bendru neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, kuris paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose), teismo nuomone, nukentėjusiojo ir jo atstovo prašoma 3000,00 Eur suma G. R. neturtinei žalai atlyginti nėra adekvati dėl nusikaltimo kilusioms pasekmėms, todėl mažintina iki 600,00 Eur.

Kaltinamąjį S. M. išteisinus dėl K. K. sužalojimo, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys ir pačios nukentėjusiosios civilinis ieškinys paliekami nenagrinėti (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Šiuo atveju civiliniai ieškovai turi teisę reikšti ieškinius civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusiojo G. R. atstovas advokato padėjėjas taip pat prašė priteisti iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo patirtas 1100 Eur atstovavimo išlaidas, pateikė šias išlaidas patvirtinančius pinigų priėmimo kvitus (3 tomas, b.l.4, 16-17, 22-24, 57, 59. 104-105, 107,155, 157-158).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismui pateiktuose nukentėjusiojo atstovo prašymuose detalizuotos suteiktų teisinių paslaugų pobūdis ir kaina. Atsižvelgdama į bylą, jos apimtį ir eigą, atstovo dalyvavimą teisme, rengtų procesinių dokumentų turinį, riktus ir teiktus į bylą įrodymus, teismas sprendžia, kad 1100,00 Eur atstovavimo išlaidų suma nėra per didelė, adekvati suteiktų paslaugų apimčiai ir jų pobūdžiui, atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, todėl nukentėjusiajam G. R. priteistina 1100,00 Eur atstovavimo išlaidų. Kaip jau buvo minėta, iš kaltinamojo taip pat išieškotinos nukentėjusiojo patirtos išlaidos dėl vykimo į apklausas policijoje ir pas atstovą, kurias sudaro iš viso 49,14 Eur už 436,8 km nuvažiuotą atstumą. Nors BPK 104 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso išlaidos nukentėjusiajam atlyginamos iš ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros ar teismo lėšų, šia teise G. R. nepasinaudojo, tačiau teismas taip pat turi teisę nuspręsti jas išieškoti iš nuteistojo (BPK 105 straipsnio 1 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su policijos pareigūnų užfiksuotais vaizdo įrašais iš įvykio vietos, užfiksuotomis nepilnamečių apklausomis pas ikiteisminio tyrimo teisėją, Bendrojo pagalbos centro pateiktais garso įrašais, K. K. pateiktu vaizdo ir garso įrašu, saugomi baudžiamojoje byloje, paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio .1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-308 straipsniais,

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl G. R. sužalojimo) ir paskirti jam laisvės apribojimo bausmę 12 (dvylikai) mėnesių su intensyvia priežiūra 3 (tris) mėnesius, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini) ir buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 06.00 val. bei tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, taip pat įpareigojant bausmės vykdymo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per 2 mėn. atlyginti nukentėjusiajam priteistą turtinę žalą (461,77 Eur).

S. M. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl K. K. sužalojimo), išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Priteisti iš S. M. 46,04 Eur (keturiasdešimt šešis eurus 4 ct) Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.

Priteisti iš S. M. 461,77 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt vieną eurą 77 ct) turtinės, 600,00 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 1149,14 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus 14 ct) proceso išlaidų G. R..

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį dėl K. K. suteiktų medicininių paslaugų ir nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės K. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtai.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, panaikinti.

Prie bylos pridėtą kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.

Teisėja Jurgita Ališauskaitė