Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Stasys Punys Baudžiamoji byla Nr. 1A-603-166/2013

Teisėjas Alenas Piesliakas Teisminio proceso Nr.1-18-1-00465-2013-3

2013 m. spalio 3 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. G. ir A. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė iš automobilio „Audi 200“), ir paskirta jam 2 metai laisvės atėmimo;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. (pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą iš automobilio „Hyundai Sonata“), ir paskirta jam 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. (pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą iš automobilio „Audi A4“), ir paskirta jam 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. 2013-06-06 nuosprendžiu paskirtos bausmės bei 2013-04-29 ir 2013-05-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė E. G. skirta 5 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmę įskaitytas laikinasis sulaikymas ir suėmimas nuo 2013-03-07 iki 2013-06-06, bei 2013-04-29 ir 2013-05-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiais įskaityti laikotarpiai.

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (vagystė iš automobilio „Audi 200“), ir paskirta jam 2 metai laisvės atėmimo;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. (pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą iš automobilio „Hyundai Sonata“), ir paskirta jam 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. (pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą iš automobilio „Audi A4“), ir paskirta jam 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė A. D. skirta 4 metai laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmę įskaitytas laikinasis sulaikymas ir suėmimas nuo 2013-03-07 iki 2013-06-06.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G. ir A. D. nuteisti už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovę į saugyklą, o būtent:

E. G. ir A. D. 2013-03-07, apie 02.45 val., prie Architektų g. 65 namo, Vilniuje, veikdami kartu, atsuktuvu prasukę automobilio „(duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio A. G., durelių spyną, neturinčią turtinės vertės, įsibrovę į saugyklą, t.y. automobilio vidų, iš bagažinės pagrobė svetimą – A. G. priklausantį turtą – oro kompresorių „Air Compressor“, 150 Lt vertės, tuo padarydami nukentėjusiajam A. G. 150 litų turtinę žalą.

Šiais veiksmais E. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

E. G. ir A. D. nuteisti už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovę į saugyklą, o būtent:

E. G. ir A. D. 2013-03-07, apie 02.50 val., prie Architektų g. 65 namo, Vilniuje, veikdami kartu, atsuktuvu prasukę automobilio „Hyundai Sonata“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio V. G., durelių spyną, neturinčią turtinės vertės, įsibrovę į saugyklą, t.y. automobilio vidų, pasikėsino pagrobti svetimą – V. G. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes automobilyje nerado jokių vertingų daiktų.

Šiais veiksmais E. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d.

E. G. ir A. D. nuteisti už tai, kad pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovę į saugyklą, o būtent:

E. G. ir A. D. 2013-03-07, apie 02.50 val., prie Architektų g. 65 namo, Vilniuje, veikdami kartu, atsuktuvu prasukę automobilio „AUDI A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio N. K., kairės pusės priekinių durelių spyną, neturinčią turtinės vertės, įsibrovęs į vidų, pasikėsino pagrobti svetimą – V. T. priklausantį turtą – magnetolą „JVC KC-G332“, 200 Lt vertės, navigacijos sistemą „TR-151 Quick Start“, 300 Lt vertės, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

Šiais veiksmais E. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., A. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d.

Teismo posėdyje nuteistųjų gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų E. G. ir A. D. apeliaciniai skundai atmestini.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytais argumentais. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir pilnai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistieji E. G. ir A. D. padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas bei paskyrė tinkamas bausmes.

Kadangi nuteistieji E. G. ir A. D. iš esmės skundžiasi tais pačiais argumentais, todėl kolegija apeliantų skundus nagrinės kartu.

Nors nuteistieji E. G. ir A. D. neigia dalyvavę jiems inkriminuotų nusikaltimų padaryme, tačiau tokia nuteistųjų pozicija vertintina kritiškai, kaip pasirinktas gynybos būdas bei mėginimas išvengti baudžiamosios atsakomybės už šiuos nusikaltimus, nes jie prieštarauja byloje surinktiems ir nuteistųjų E. G. ir A. D. kaltę patvirtinantiems įrodymams, bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas pakankamai ištyrė byloje esančius įrodymus, juos įvertino ir byloje pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį E. G. ir A. D. atžvilgiu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendis iš esmės motyvuotas, pakankamai išanalizuoti kaltinamųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, kita byloje esanti medžiaga ir padaryta teisėta ir pagrįsta išvada, jog nuteistųjų E. G. ir A. D. veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.; 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. Su šia teismo išvada aukštesnės instancijos teismas sutinka, todėl apeliaciniai skundai atmestini.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nuteistieji E. G. ir A. D. neigia, kad buvo įsibrovę į automobilius ir nurodo, jog eidami Architektų gatve pamatė, kaip du asmenys padėjo kažką prie medžio ir nuėjo, o jiems priėjus ir pradėjus apžiūrinėti paliktus du maišus, atvažiavo policija ir juos sulaikė. Tačiau tokie nuteistųjų parodymai neįtikinami, paneigtini byloje esančiais objektyviais duomenimis ir kolegijos vertintini tik, kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas. Vis tik nuteistųjų kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamojoje posėdžio metu ištirtais objektyviais duomenimis - nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, garso įrašo apžiūros protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu bei kitais byloje esančiais rašytiniais duomenimis, kurių teismui pakako ir jis juos pagrįstai pripažino įrodymais, o jų visuma objektyviai pagrindė nuteistųjų E. G. ir A. D. kaltę bei leido atmesti apeliantų pasirinktą nepagrįstą gynybos versiją.

Iš pranešimo bendrajam pagalbos centrui apie įvykį matyti, kad 2013-03-07, apie 02.50 val., asmuo pranešė, kad mato, kaip Architektų g. 65 ir 67 namo kieme, du juodai apsirengę asmenys, galimai vagys, laužo automobilį. Liudytojas policijos pareigūnas D. I. parodė, kad gavus pranešimą, jog du asmenys braunasi į automobilius, esančius Architektų gatvėje, su kolega D. V. nuvyko į įvykio vietą. Pastebėtina, kad policijos budėtojas bendravo su liudytoju, pranešusiu apie įvykį ir jo sakomą informaciją, kur reikia bėgti, perduodavo į įvykio vietą nuvykusiems policijos pareigūnams. Iš bylos duomenų nustatyta aiški įvykiu seka, o būtent, buvo bendraujama su situaciją stebėjusiu liudytoju, kuris matė sulaikytųjų veiksmus, tai yra, kaip jie laužiasi į automobilius, kaip iš vieno automobilio bagažinės išėmė maišus, po to nuėjo link miškelio (kur policijos pareigūnų ir buvo sulaikyti), kraustė maišus, be to, matė, kaip prie jų priartėjo policininkai (t 1 b.l. 31-34, 35). Tuo tarpu policijos pareigūnai nurodė, kad sekdami nurodymais pamatė, kaip netoli miškelio nuteistieji kraustė maišus ir juos sulaikė. Vis tik liudytojo, asmens, mačiusio ir pranešusio apie įvykį ir policijos pareigūnų parodymai papildo vienas kitą, sutampa bendrai esminėse detalėse, todėl aukštesnės instancijos teismas jais abejoti neturi pagrindo. Nors E. G. apeliaciniame skunde teigiama, kad asmuo, iškvietęs policijos pareigūnus nebuvo iškviestas ir apklaustas į teismą, tačiau pažymėtina, kad ir be šio asmens galima neabejotinai daryti išvadas apie įvykių aplinkybių seką ir nuteistųjų nusikalstamus veiksmus, kadangi kitais įrodymais, tam tarpe ir garso įrašo apžiūros protokolu, visiškai ir neabejotinai pasitvirtina nuteistųjų kaltė. Pastebėtina ir į tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai buvo susisiekę su įvykius mačiusiu liudytoju, tačiau jis nurodęs, kad atliko savo pilietinę pareigą ir pranešė apie nusikaltimus, kategoriškai atsisakė atvykti į policijos komisariatą, o taip pat nurodė, jog nenorintis su nuteistaisiais susitikti teisme (t1 b.l. 36). Taigi, kaip jau buvo minėta, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių nuteistųjų kaltę, todėl nuteistojo E. G. skundo teiginys, jog byloje remtasi tik policiją iškvietusiu asmeniu, yra nepagrįstas. Nors nuteistasis A. D. skunde nurodo, kad asmuo, iškvietęs policiją parodė, kad matė du tamsiai apsirengusius asmenis, o pasak nuteistojo jis buvo apsirengęs šviesiai mėlynomis kelnėmis, tokia pat striuke su šviesiai žaliu kapišonu, tačiau ši aplinkybė nepaneigia jo kaltės padarius vagystes. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikaltimai įvyko tamsiu paros metu – naktį, tad natūralu, kad liudytojas asmenis apibūdino, kaip apsirengusiais tamsiais drabužiais. Tuo tarpu nuteistųjų E. G. ir A. D. parodymų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Remiantis įrodymų visetu, teismas turėjo pagrindą apeliantų parodymais abejoti ir nesiremti nustatant ir vertinant nustatytas faktines bylos aplinkybes. Vis tik nuteistieji buvo sulaikyti nespėjus pasitraukti iš įvykio vietos, be to, su vogtais daiktais, o atsižvelgiant jog įvykis vyko vėlai naktį, teismui pagrįstai leidžia abejoti nuteistųjų versija, jog maišus padėjo kiti asmenys, o apeliantai atsitiktinai juos pamatė ir priėjo apžiūrėti. Be to, kaip teisingai pastebėjo pirmos instancijos teismas, laikas tarp įvykių trūko tik kelias minutes, nuteistiesiems dar laužiantis į automobilius ir policijos ekipažui važiuojant į įvykio vietą, kuris, kaip jau buvo minėta, atvažiavo nuteistiesiems net nespėjus pasišalinti iš įvykio vietos. Akivaizdu ir iš įvykių sekos matyti, jog pašaliniai asmenys padaryti vagystės negalėjo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje esančius duomenis ir pagrįstai nuteistųjų E. G. ir A. D. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Byloje esančių duomenų pakanka konstatuoti, jog apeliantai padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Nuteistieji apeliaciniuose skunduose nurodo jų manymu padarytus pažeidimus, o būtent, tai, jog nebuvo nuimti pirštų antspaudai, atliktas DNR tyrimas, neperžiūrėti vaizdo įrašai, kas pasak apeliantų, būtų įrodę jų nekaltumą dėl inkriminuotų nusikaltimų. Iš tiesų praktika numato tokius ikiteisminio tyrimo veiksmus, tačiau šiuo atveju byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti neginčijamą išvadą dėl nuteistųjų kaltės. Akivaizdu, kad nuteistųjų minėti neatlikti ikiteisminio tyrimo veiksmai, nagrinėjamu atveju nepaneigtų jų kaltės. Nors apeliantas E. G. skunde nurodo, kad dėl padarytų pažeidimų, jam buvo atimta teisė apsiginti ir įrodyti savo nekaltumą, tačiau kolegija ištyrusi bylos medžiagą, tokių pažeidimų nenustatė, nuteistųjų teisės pažeistos nebuvo.

Kaip matyti iš nuteistojo A. D. apeliacinio skundo, nuteistasis taip pat nesutinka su tuo, jog už vienodus epizodus, buvo paskirtos skirtingos bausmės. Kolegija šį apelianto teiginį vertina, kaip nepagrįstą, todėl jis yra atmestinas. Pastebėtina, jog nuteistasis padarė tris nusikaltimus, kurių du iš jų, nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Nagrinėjamu skundo kontekste pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas už pasikėsinimą ir baigtą nusikaltimą numato skirtingas bausmes. Šiuo atveju, pirmos instancijos teismas įvertino visas faktines aplinkybes ir nuteistajam A. D. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė pagrįstas bausmes, baudžiamojo įstatymo normos pažeistos nebuvo.

Taip pat nuteistasis A. D. nesutinka su daiktinių įrodymų išsprendimu, tačiau aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog LR BPK 94 str. nuostatos taip pat pažeistos nebuvo.

Remiantis išdėstytu, apygardos teismas daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 6 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti ar naikinti nuteistųjų E. G. ir A. D. apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistųjų E. G. ir A. D. apeliacinius skundus atmesti.