Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-04-21 · Civilinė byla Nr. 2A-68-280/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-21
Bylos Nr.
2A-68-280/2011
Teisminio proceso Nr.
2-22-3-00075-2010-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimantas Misiūnas (pirm.), Laimutė Sankauskaitė (pran.), Zina Mickevičiūtė
Ieškovas
A. L.
Atsakovas
A. K.
Trečiasis asmuo
G. A.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-68-280/2011

teisėjas Bronius Varsackis teism. proceso Nr. 2-22-3-00075-2010-4

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 21.4.1.3;30.10;10;99.3;99.7; 99.9; 99.11; 121.15; 121.21
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 21 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,

kolegijos teisėjų: Zinos Mickevičiūtės, Laimutės Sankauskaitės (pranešėja),sekretoriaujant Editai Šinkūnienei,

dalyvaujant ieškovei A. L. , jos atstovei adv. S. Ž.

atsakovei A. K. , jos atstovui adv. D. P. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. K. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. L. ieškinį ir A. K. priešieškinį atsakovams A. K. , ir atstovaujančiai nepilnametį R. A. , V. L. , V. L. , tretiesiems asmenims G. A. , atstovaujamai įstatyminės atstovės A. A. , Kėdainių rajono 2-ojo notarų biuro notarei O. O. , institucijai, byloje teikiančiai išvadą Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius dėl iškeldinimo iš buto ir dėl pirkimo - pardavimo sandorio šalies pakeitimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė teismo iškeldinti A. K. su šeima ir turtu iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio Liaudies g. 3 - 18, Kėdainių mieste, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto bei priteisti iš A. K. bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad 2006 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo - pardavimo sutartimi asmeninės nuosavybės teise įsigijo 64,08 m kv.m. bendro ploto butą su rūsiu, esantį Liaudies g. 3 – 18, Kėdainių mieste. Nuo 2005 m. birželio mėnesio bute leido laikinai apsigyventi sūnui D. A. . D. A. jos bute apgyvendino ir atsakovę su vaiku. Teigė, kad butas apstatytas ieškovės baldais ir inventoriumi. 2009 m. gegužės 5 d. sūnus D. A. žuvo eismo įvykyje, bute liko gyventi A. K. su sūnumi. Gražiuoju pasikalbėti ir susitarti su atsakove nepavyksta, nes atsakovė sąmoningai provokuoja konfliktus, šmeižia ieškovę policijai, teismui. A. K. bute siekia gyventi neturėdama tam juridinio pagrindo, prieš ieškovės valią. Teigė, kad bet koks pagrindas naudotis butu atsakovei išnyko mirus ieškovės sūnui. Nurodo, kad atsakovė, nesudariusi sutarties, gyvena bute ir trukdo juo naudotis ieškovei - savininkei. Pakeisti ar sudaryti nuomos sutartį, kaip tai numato L. R. Civilinio kodekso 6.602 str., atsakovė nesikreipė. Gavusi įspėjimą išsikelti, nuomos mokesčio nemoka, į butą neįsileidžia. A. K. į perspėjimą nereaguoja. Teigė, kad atsakovė turi gyvenamąjį plotą ir pas savo motiną V. B. , gyvenančią Liaudies g. 3 – 9, Kėdainių mieste.

Atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti 2006 m. rugpjūčio 11 d. buto pirkimo – pardavimo sandorio, registro Nr. 0-4877, dalį, kurioje pirkėja įrašyta A. L. ir nustatyti, kad 64,08 kv.m. ginčo buto, esančio Liaudies g. 3-18, Kėdainių m. pirkėjais bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis lygiomis dalimis yra, A. K. ir D. A. , miręs 2009 m. gegužės 5 d. bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio 11 d. ji ir D. A. , miręs 2009 m. gegužės 5 d., iš V. L. ir V. L. nusipirko butą adresu Liaudies g. 3 - 18, Kėdainių mieste. Buto pirkėja pagal pirkimo - pardavimo sutartį įrašyta A. L. , D. A. motina. Nurodė, kad ginčo butas adresu Liaudies g. 3 - 18, Kėdainių mieste, niekada nepriklausė ir nepriklauso ieškovei A. L. . Nurodė, kad su D. A. susipažino 1998 metais dirbdami AB „Lifosa“ ir pradėjo draugauti, o kaip sutuoktiniai pradėjo gyventi nuo 2002 metų pradžios: tvarkė bendrą ūkį, gyveno iš bendrų lėšų ir jas kartu kaupė. Nuo 2004 metų, kai atsakovė pradėjo lauktis, išsinuomojo butą ir jame gyveno adresu Liaudies g. 3 - 5, Kėdainiuose, lankė gimines bei draugus, dalyvavo giminių šventėse, t.y. sudarė vieną šeimą planuodami bendrą ateitį. 2005 m. birželio 28 d. gimė sūnus R. A. , jį kartu su D. A. augino ir juo rūpinosi. Santykiai su D. A. nuo 2002 metų pradžios atitiko santuokinius ryšius. Iki sūnaus gimimo ir jam gimus gyveno nuomojamame bute, todėl, gimus sūnui pradėjo galvoti apie savo atskirą didesnį būstą. Nurodė, kad 2006 m. rugpjūčio mėnesį su D. A. sutarė pirkti butą. Kadangi D. A. dar nebuvo išsituokęs su pirmąja žmona A. A. , ieškovė primygtinai reikalavo pas notarą jų perkamo buto pirkimo - pardavimo sandorį įforminti jos vardu tam, kad nupirkus butą D. A. vardu, jis netaptų jo ir A. A. , su kuria D. A. nebuvo išsituokęs, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir kad skyrybų atveju A. A. neturėtų jokių teisių į ginčo butą. Nurodo, kad buto pirkimo - pardavimo sandoris dėl vienos iš sandorio šalių - A. L. - yra apsimestinis, jis skirtas kitam sandoriui - kad realiai A. K. ir D. A. pirko ginčo butą - pridengti, nes jame neišreikšta tikroji nagrinėjamo sandorio šalių valia. Dėl nesąžiningo A. L. veikimo siekiant sudaryti buto pirkimo sandorį jos vardu, ji, kaip sandorio šalis, turi būti pakeista. A. L. iš tikrųjų neketino įgyti nuosavybėn buto adresu Liaudies g. 3 - 18, Kėdainių mieste, suprato, kad butas yra perkamas A. K. kartu su D. A. . Teigė, kad ieškovė įtikino, jog tikslinga su D. A. nesudaryti santuokos, kad ateityje gautu butą. Socialinio būsto gavimo klausimu Kėdainių rajono savivaldybėje apsilankė vieną kartą ir užpildė prašymą, jokių dokumentų nepateikinėjo, jos gyvenimo sąlygų niekas netikrino. A. L. ne kartą teigė, kad niekada jokių reikalavimų į šį butą nereikš, nes ji nėra tikroji buto pirkėja, o yra tik tariama pirkėja. Teigė, kad ieškovė nė menkiausia dalimi neprisidėjo prie ginčo buto įsigijimo, iki buto pirkimo nebuvo susitikusi, nevedė jokių derybų su buto pardavėjais Lopšaičiais, už neva jos perkamą butą nemokėjo jokių pinigų, neprisidėjo prie buto stovio pagerinimo, apstatymo baldais ir t.t. Nurodė, kad tai buvo butas, kurį nupirkus reikėjo remonto, reikėjo keisti grindis, dažyti sienas ir t.t. Abu su D. A. dirbo, bendrą ūkį vedė nuo 2002 m. pradžios, turėjo susitaupę 7000,00 litų. Būsto įsigijimui pinigų trūko, todėl buvo priversti skolintis ne tik buto pirkimui, bet ir jo remontui. Pinigus skolinosi ji, o D. A. prisidėjo pinigais, kuriuos gaudavo kaip darbo užmokestį. Skolinantis buvo surašyti skolų lapeliai, skolos iki šiol nėra grąžintos. 2009 m. gegužės 5 d. D. A. žuvus, atsakovė su mažamečiu sūnumi Rajanu toliau liko gyventi ir dabar gyvena ginčo bute, moka mokesčius už visą butą, elektrą ir kt, prižiūri jį, atlieka reikiamą smulkų remontą ir t.t.

Žemesnės instancijos teismas

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 8 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Iškeldino A. K. su šeima ir turtu iš A. L. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio Liaudies g. 3 - 18, Kėdainių mieste, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto bei priteisė bylinėjimosi išlaidas. Nustatė, kad ieškovė turėjo pakankamai lėšų įgyti nuosavybę. O D. A. ir A. K. bendros pajamos nuo 2005 m. gegužės 24 d. iki 2006 m. birželio 28 d. buvo apie 800 litų. Darė išvadą, kad D. A. ir A. K. 2006 m. rugpjūčio 11 d. neturėjo pakankamai lėšų įsigyti butą. A. K. šeima nuo 2008 m. gruodžio 22 d. yra įrašyta į Jaunų šeimų sąrašą. Konstatavo, kad ieškovė lankėsi bute iki sandorio sudarymo, domėjosi juo ir kaina. Nustatė, kad atsakovė turi nepilnametį sūnų R. A. , gimusį 2005 m. birželio 28 d., su kuriuo gyvena ginčo bute. Nepilnametis sūnus nuolat gyvena su atsakove ginčo patalpose, bet iškeldinant atsakovę iš ginčo patalpų ji turės galimybę sudaryti nepilnamečiui sūnui sąlygas į tinkamą gyvenamąjį būstą. Nurodė, kad bute gyvenantis vaikas, negalėtų būti pagrindu atsisakyti ginti turto savininko – ieškovės nuosavybės teises.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė A. K. prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 3 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes bei netinkamai įvertino įrodymus, jog ieškovė turėjo pakankamai lėšų buto pirkimui, o A. K. ir D. A. pakankamai lėšų buto pirkimui neturėjo. Teigia, kad ieškovės deklaracijos, kurioms teismas rėmėsi nustatydamas, jog ieškovė turėjo pakankamai lėšų buto įsigijimui, yra pildytos 2001-2003 metais, tuo tarpu butas buvo perkamas po keturių metų, todėl per ketverius metus jos turtinė padėtis turėtų pasikeisti. D. A. dirbdamas A. S. įmonėje uždirbo 500 Lt, tačiau prekiaudavo automobiliais, juos perparduodavo ir pats materialiai padėjo ieškovei – duodavo jai pinigų. Pirmosios instancijos teismas neįvertino fakto, jog 2006-08-07 paskolos sutartimi A. S. paskolino 5000 Lt. O kitos buto įsigijimui panaudotas lėšas sudaro santaupos su D. A. . Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės iškviestų liudytojų parodymus laikė pagrįstais įrodymais, o atsakovės 7 liudytojų parodymus atmetė. Nurodė, kad pakanka nustatytos pirmosios instancijos teismo aplinkybės, jog bendrą ūkį su Deividu vedė nuo 2005 m. spalio mėn., todėl butą su Deividu pirko bendrai ir lygiomis dalimis, kadangi butas įgytas praėjus beveik metams laiko po 2005 m. Nurodo, kad tikrieji buto pirkėjai buvo D. A. ir ji, o ieškovė buto pirkimo – pardavimo sutarčiai sudaryti pasitelkė tik tam, kad išvengtų bereikalingų ginčų dėl buto dalybų su D. A. žmona A. A. . Pirmosios instancijos teismas nevertino V. L. parodymų, kad derybos dėl buto pardavimo buvo vedamos su D. A. ir A. K. , o sutartą sumą gavo iš D. A. . Nurodė, kad teismui nepripažinus buto pirkimo – pardavimo sutarties apsimestiniu sandoriu bei nepripažinus nuosavybės teisių į butą lygiomis dalimis D. A. ir A. K. , teismas turėjo leisti nepilnamečiui R. A. neterminuotai naudotis butu. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei priteisė antstolio išlaidas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-10-08 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertino įdarymų visumą, o ne atskirus pavienius įrodymus. Teigia, kad augino agurkus, todėl buvo pakankamai lėšų įsigyti butą. Nurodė, kad 8000 Lt atsakovei paskolino jos motina, tačiau paskolos raštelis buvo surašytas praėjus mėnesiui po buto pirkimo, o jame nurodyta, kad pinigai skirti buto remontui, todėl 8000 Lt negali būti vertinami kaip išleisti buto pirkimui ar remontui. Nurodo, jog buto remontui išleista apie 200 Lt. Taip pat pateiktas 5 000 Lt paskolos raštelis nėra pakankama suma 2006 m. rugpjūčio 11 d. pirkimo – pardavimo sutarties sudarymui. Nurodo, kad teismo posėdžio metu nei vienas liudytojas nepatvirtinto, jog atsakovė su D. A. turėjo pakankamai lėšų įsigyti butui, tik atsakovės motina patvirtino, jog jie turėjo pakankamai lėšų. Pažymėtina, jog atsakovė priešieškiniu sandorio neginčijo, o prašė tik pakeisti 2006-08-11 buto pirkimo – pardavimo sandorio dalį, tačiau neprašė sandorio pripažinti negaliojančiu. Teigia, kad antstolio išlaidos yra susijusios su šia byla, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas priteisė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalys). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, 338 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Atsakovė A. K. prašė pripažinti 2006-08-11 pirkimo-pardavimo sutartį sudaryta tarp A. L. ir V. L. bei V. L. , kaip apsimestinį, kadangi tikrosios sandorio šalys buvo D. A. , A. K. bei V. L. , V. L. (Civilinio kodekso 1.87 straipsnio 1 d.).

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog ieškovė turėjo pakankamai lėšų butui įsigyti, o D. A. ir atsakovė pakankamai lėšų buto pirkimui neturėjo. Byloje nustatyta, kad ieškovės miręs sūnus D. A. prieš 2006-08-11 pirkimo – pardavimo sutarties sudarymą dirbo A. S. individualioje įmonėje, jo darbo užmokestis buvo 500 Lt. Kad D. A. prekiaudavo automobiliais, juos perparduodavo ir pats materialiai padėjo ieškovei, šios aplinkybės atsakovė neįrodė. A. K. pajamos nuo 2003 vasario mėn. iki 2004 m. balandžio mėnesio vidutiniškai sudarė 370 Lt, nuo 2005-05-24 iki 2006-06-28 buvo apie 313 Lt (1 t. b.l. 51,6-65). Byloje neginčijamai nustatyta, kad iki ginčo buto įgijimo D. A. bei A. K. nuomojo butą, turėjo mažametį vaiką, kurį išlaikė, reikėjo lėšų pragyvenimui, turėjo išlaidų buto nuomai. Byloje pateiktas skolos raštelis, jog 2006-09-18 atsakovei V. B. paskolino 8000 Lt, t.y. praėjus pusantro mėnesio po ginčo buto pirkimo pardavimo sutarties sudarymo. Skolos raštelyje nurodyta, kad pinigai skolinami buto remontui, o pirmosios instancijos teismo posėdžio metu V. B. nurodė, jog pinigai buvo paskolinti ginčo buto pirkimui (1 t. b.l. 54 2 t. b.l. 38 - 48). Taip pat byloje pateiktas A. S. skolos raštelis, kuriame nurodyta, jog 2006-08-07 jis paskolino 5000 Lt A. K. . Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. S. nurodė, kad D. A. pas jį dirbo, buvo draugai, kai skolino pinigus buvo atvažiavę A. K. , jos mama V. B. bei D. A. . Iš bylos medžiagos matyti bei teismo posėdžio metu nustatyta, kad A. L. turėjo ne banko įstaigose lėšų. Šią aplinkybę patvirtino A. A. bei A. B. , kuris patvirtino, jog jis vertėsi agurkų sėklomis ir įtraukė į šį verslą ieškovę (1 t. b.l. 174-178, 2 t. b.l. 38-48). Teisėjų kolegija, atsižvelgus į virš išdėstytus argumentus sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. A. bei A. K. neturėjo pakankamai lėšų ginčo buto pirkimui, o ieškovė turėjo lėšų ginčo butui įsigyti. Nenustatyta, kad butą pirko mirusiosios sūnus, ar jam butą pirko motina, nes buto pirkėja ginčijamojoje sutartyje nurodyta A. L. , nurodyta, kad su buto pardavėjais už butą atsiskaitė irgi ieškovė. Atsakovė net nedalyvavo sutarties sudarymo metu. Jos santuoka su D. A. negalėjo būti sudaroma, nes D. A. buvo santuokoje su A. A. .

Apeliantė A. K. nurodo, kad derybininkais dėl sandorio sudarymo buvo D. A. ir A. K. . Su šia aplinkybe teisėjų kolegija sutinka, kadangi šią aplinkybę patvirtino ir V. L. , kuri teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovė atėjusi apžiūrėti ginčo butą nurodė, kad „vaikai pasiūlė gerą būtą įsigyti“. Iš liudytojo V. L. parodymų matyti, kad sandorio sudarymo dieną važiavo su D. A. ir jo mama A. L. į Kauną išsikeisti valiutos, o grižus į Kėdainius pasiėmė V. L. ir kartu nuvažiavo į notarų biurą sudaryti sandorio dėl buto pirkimo – pardavimo. To neginčijo ir liudytoja V. L. . Ji taip pat nurodė, kad A. K. minėjo, jog butą ruošiasi pirkti A. L. , o prieš sudarant sandorį buvo atvažiavusi A. L. apžiūrėti buto, ką patvirtino ir liudytoja D. V. Soltonienė. Pažymėtina, kad derybininkai tai nėra buto savininkai. Apeliantė nurodo, kad ginčo butas buvo įformintas ieškovės vardu, kadangi D. A. buvo neišsiskyręs, nenorėjo, kad į butą pretenduotų sutuoktinė. Nors atsakovė teigia, kad tikrieji buto pirkėjai buvo D. A. ir A. K. , tačiau atkreiptinas dėmesys, kad ginčo butą A. K. , jei būtų buvusi tikroji pirkėja, galėjo įsigyti visą ar tik dalį savo vardu, tam jai nebuvo nei objektyvių, nei subjektyvių kliūčių, tačiau šia teise nepasinaudojo. Atvirkščiai, atsakovė kreipėsi į savivaldybę ir 2008 m. gruodžio 22 d buvo įrašyta į jaunų šeimų sąrašą socialiniam būstui gauti. (1 t. b.l. 38,66). Šiomis aplinkybėmis darytina išvada, kad A. K. nelaikė savęs buto savininke, nesiekė buto įgyti savo vardu, žinojo, kad butas yra ne jos, su tuo sutiko. Nenustatyta, kad ieškovė kokiu tai būdu yra pripažinusi nuosavybes teises į butą atsakovei ar mirusiam sūnui. Kolegija daro išvadą, jog ginčo sandoris buvo sudarytas tarp ieškovės A. L. ir V. L. bei V. L. ir jis nėra apsimestinis. Atsakovė pateiktais įrodymais sandorio nenuginčijo, atsakovė nenurodė jokių aplinkybių ir įrodymų, kad ji būtų perdavusi savo pinigus ieškovei, buto pirkėjai, ar pardavėjui ir tokiu būdu įgijusi savarankiškas teises į butą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad A. K. 2009-09-16 pareiškimu buvo įspėta dėl iškeldinimo iš ginčo buto (1t. b.l. 8). Butas, esantis Liaudies g. 3-18, Kėdainių m., priklauso A. L. (1 t. b.l. 6), kuri atsakovei šios gyvenamosios patalpos įstatyme nustatyta tvarka nėra išnuomojusi, todėl ji naudojasi juo be nuomos sutarties, panaudos pagrindu. Buto ji nėra užėmusi savavališkai. ( CK 6.629 str.). Pagal CK 6.642 str. kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjus apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino.

Apeliantė teigia, kad buvo nepagrįstai priteistos ieškovės turėtos antstolio išlaidos. CPK 79 str. nustato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, o CPK 88 str. 1 d. 8 p. numato kad prie bylinėjimosi išlaidų priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad į butą ieškovės neįsileido, gavo iš antstolės raštą, kad būtų prie durų nurodytu laiku, bet vėl nesutiko įsileisti ieškovės. I bylą yra pateikti kvitai, jog ieškovė už antstolio paslaugas sumokėjo 311 Lt. Antstolis buvo kviečiamas konstatuoti faktines aplinkybes apie buto, iš kurio keldinama atsakovė būklę ir skaitiklių duomenis. Šių faktinių aplinkybių nagrinėjant kilusi ginčą, teismas neaiškino ir netyrė, jų pagrindu tiesiogiai joks reikalavimas nepareikštas. Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai antstolio išlaidas priskyrė prie būtinų ir pagrįstų išlaidų, kurios susijusios su byla (1t. b.l. 20-21).

Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovės priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, bei išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė A. L. nurodė turėjusi bei prašė priteisti iš ieškovės A. K. 2 000 Lt advokato pagalbos išlaidų. Vadovaujantis LR Teisingumo ministro įsakymo „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 8.11, 8.18 punktais, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, į atstovo darbo ir laiko sąnaudas, ieškovės atstovės turėtas kelionės išlaidas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma mažintina iki 1 500 Lt (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.2 d., 93 str., 96 str. 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi L. R. Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą, tik sumažinti ieškovei priteistas bylinėjimosi išlaidas 311 Lt suma ir nepriteisti A. L. 311 Lt iš A. K. už antstolio už paslaugas.

Priteisti iš atsakovės A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Priteisti iš atsakovės A. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 29 Lt (dvidešimt devynis litus) procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teisme išlaidų valstybei, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie L. R. finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodu 5660, ir pateikiant įrodymą Kėdainių rajono apylinkės teismui.

Teisėjai Zina MickevičiūtėLaimantas MisiūnasLaimutė Sankauskaitė