- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-03-31
- Bylos Nr.
- N1-148-834/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Nukentėjusysis
- J. T.
- Kaltinamasis
- B. M., V. M.
- Advokatai
- Mamertas Misiūnas Vilnius
- Kategorijos
Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotam atstovui Edvardui Zakševskiui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietė, turinti 9 kl. išsilavinimą, netekėjusi, mokosi Vilniaus vaikų socializacijos centre 9kl., gyv. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), šiuo metu patalpinta į Vilniaus vaikų socializacijos centrą (A. J. g. 10B, Vilniuje), neteista, administracine tvarka nebausta, kaltinama pagal LR BK 180 str. 1d.
V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., Lietuvos Respublikos pilietė, turinti 10 kl. išsilavinimą, netekėjusi, mokosi Vilniaus vaikų socializacijos centre 10kl., gyv. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), neteista, administracine tvarka bausta, kaltinama pagal LR BK 180 str. 1 d. ir 146 str.2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
B. M. ir V. M. laiko tarpe nuo 2014-06-10, 22.00 val. iki 2014-06-11, 01.30 val., Vilniaus r., Buivydžių sen., Naujakiemio k., būdamos apsvaigusios nuo alkoholio, turėdamos tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamos bendrininkų grupėje, R. M. namuose - virtuvėje, panaudodamos J. T. atžvilgiu fizinį smurtą, pareikalavo, kad J. T. atiduotų telefoną, o šiai nesutikus pagrasino, kad sumuš, šiai nedavus telefono B. M. sudavė 4 kartus ranka nukentėjusiajai į galvą bei tuo metu V. M. iš J. T. megztinio kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ – 5,79 eurų (20 litų) vertės, taip padarydama nukentėjusiajai J. T. kūno sužalojimus bei 5,79 eurų (20 litų) turtinę žalą.
Be to, V. M. laiko tarpe nuo 2014-06-10, 22.00 val. iki 2014-06-11, 01.30 val., Vilniaus r., Buivydžių sen., Naujakiemio k., būdama apsvaigusi nuo alkoholio, turėdama tikslą neteisėtai atimti žmogaus laisvę, veikdama bendrininkų grupėje kartu su B. M., kuri nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio ji atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, R. M. namuose, papriekaištavusi, kad J. T. apie V. M. negražiai kalbėjo, B. M. sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajai J. T. į veidą, bei paėmusi ją už rankų kartu su B. M. jėga nuvedė į kambarį, kur B. M. sudavė vieną smūgį ranka į veidą J. T., bei pasakiusi jos daugiau „šalava“ nebevadinti, kartu su V. M. nuvedė jėga nukentėjusiąją į kitą kambarį, pasodino ant lovos, kur V. M. sudavė jai ranka du kartus į galvą ir vieną kartą į veidą, bei sakydama kartu su B. M., kad kol jos nesumuš niekur nepaleis, B. M. sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajai į veidą bei nuvedė kartu su V. M. nukentėjusiąją į virtuvę, kur būnant virtuvėje V. M. pareikalavo iš J. T. atiduoti telefoną, o šiai nesutikus pagrasino, kad sumuš. Nedavus telefono B. M. sudavė 4 kartus ranka nukentėjusiajai į galvą bei tuo metu V. M. iš J. T. megztinio kišenės pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ – 5,79 eurų (20 litų) vertės, o ištraukusi telefoną sudavė jai ranka į galvą tris kartus, bei toliau kartu gąsdindamos J. T. nepaleido ir V. M. paėmusi peilį bei demonstruodama jį nukentėjusiajai pagrasino, kad gali nužudyti ją ir jos šeimos narius. Tuo tarpu B. M. paėmusi peilį iš V. M. rankų bei pridėjusi prie J. T. kaklo pasakė, kad gali pastarąją papjauti, bei kartu nuvedusios ją vėl į kambarį gąsdino, V. M. du kartus ranka sudavė nukentėjusiajai į galvą. Po to B. M. pasiūlė J. T. nusirengti, o šiai atsisakius atsisėdo ant nukentėjusiosios, bei pasakė, kad norėtų permiegoti su mergina. Tada kartu paėmusios nukentėjusiąją nutempė ją nuo lovos ant grindų bei ne mažiau 10 kartų spyrė kojomis nukentėjusiajai į įvairias kūno vietas. J. T. pasislėpus spintoje V. M. ištraukė J. T. už plaukų, paguldė ant lovos, po ko vėl nutempė į kitą kambarį bei pasiūliusios paimti plaukų dažų B. M. sudavė nukentėjusiajai smūgį į veidą, o V. M. sudavė ranka 4 smūgius į galvą ir atnešusi virtus makaronus kartu su B. M. liepė per prievartą nukentėjusiajai juos valgyti, nes priešingu atveju sumuš. Po ko V. M. vis tiek sudavė jai du smūgius ranka į galvą bei paguldžiusios ją ant grindų bandė nurengti, o nepavykus toliau tampė už plaukų, B. M. du kartus spyrė su koja, o V. M. 5 kartus su koja į įvairias kūno vietas, bei išpylusios ant jos 2 ar 3 puodelius vandens ją išvedė į koridorių, kur buvo šalta bei ten ją paliko, taip padarydamos nukentėjusiajai J. T. kūno sužalojimus, t.y. kraujosruvas veide, abiejų ausų srityse, kaklo pagrindo srityje, abiejų pečių ir žastų srityse, nugaros dešinėje pusėje, dešinės pažasties srityje, kairėje šlaunyje, linijinį nubrozdinimą krūtinės kairėje pusėje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, šiais savo veiksmais V. M. panaudodama smurtą neteisėtai atėmė J. T. laisvę.
K. V. M. kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, jog buvo namuose pas M.. J. jas buvo pavadinusi „šalavomis“, todėl jos ją pradėjo mušti. Kambaryje sudavė į veidą, į galvą, du kartus. Nusivedė į virtuvę. Pareikalavo atiduoti telefoną, nes nenorėjo, kad iškviestų policiją. Telefoną paėmė iš Janinos kišenės. Virtuvėje grasino J, peiliu, pridėjus prie kaklo. Kai ji pasislėpė spintoje, ją ištempė iš spintos už plaukų. Liepė prievarta valgyti makaronus. Girtumas turėjo įtakos. Savo pelgį vertina blogai. Labai gailisi ką padarė. Buvo nuvažiuvusi nukentėjusios atsiprašyti. Civilinį ieškinį atlygins. Pajamų kol kas neturi jokių, mokosi 11 klasėje.
Kaltinamoji B. M. kalta prisipažino visiškai ir paaiškino, jog tą dieną buvo pasivaikščioti, J. jas pavadino „šalavomis“. Jos nutarė ją pasikviesti pas Mantą. Pasiūlė išgerti. Paklausė kodėl ją pavadino „ šalavomis“ ir kad daugiau taip nevadintų. Iš pradžių muštynės vyko virtuvėje. Ji sudavė vieną smūgį ranka J. T. į veidą, į galvą sudavė kelis smūgius. V. taip pat padėjo mušti nukentėjusiąją. Nuvedė nukentėjusiąją į kambarį, ten ją pradėjo mušti, sudavė tris kartus jai į galvą. Nukentėjusioji pasislėpė spintoje. V. ją ištempė, kai ji nugriuvo, pradėjo spardyti. Po to, per prievartą liepė valgyti makaronus. Nutempė į kitą kambarį, grasino nudažyti plaukus, sudavė į veidą. Virtuvėje pradėjus V. grasinti peiliu, ji irgi paėmė peilį ir pradėjo grasinti. Po to, jai pagailo Janinos ir atidarė duris, kad ji pabėgtų. Labai gailisi to ką padarė. Dėl girtumo ir pykčio, kad jas pavadino šalavomis taip padarė. Jeigu būtų buvusi blaiva tai nebūtų įvykę. Tą dieną buvo išgėrusi 3 butelius sidro. Nuo mažumės gyvena su močiute, mama buvo kalėjime. Socializacijos centre stengiasi mokytis. Civilinį ieškinį pripažįsta, prašys draugo, kad padėtų atlyginti, dabar laukiasi kūdikio, gaus pinigus už vaiką, galės dalį padengti. Po vaiko gimimo planuoja toliau mokytis. Telefoną išmetė į kiemą. Nukentėjusios atsiprašė šiandien.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. T. parodė, jog prisimena, kad ją B. mušė, V. atėmė telefoną. Jos nuvedė į kambarį, bandė nurengti. B. sakė, jog nori permiegoti. Po to virtuvėje su peiliu grasino V.. B. sakė, jog nužudys. Kambaryje mušė ant žemės. Labai išsigando. Savo civilinį ieškinį palaiko, bet jį mažina iki 600 Eurų neturtinės žalos. V. buvo atvažiavusi atsiprašyti, labai gailėjosi. B. šiandien atsiprašė, tačiau darė tai nenuoširdžiai, ji juokėsi ir padarė tai tik paskatinta vaikų teisės specialisto. V. atleidžia, o Beatai negali atleisti, nes mano, kad ji buvo nenuoširdi
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Iš byloje, esančios Vilniaus valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 1960/14(01) matyti, J. T. padaryta: kraujosruvos veide, abiejų ausų srityse, kaklo pagrindo srityje, abiejų pečių ir žastų srityse, nugaros dešinėje pusėje, dešinės pažasties srityje, kairėje šlaunyje, linijinis nubrozdinimas krūtinės kairėje pusėje, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-06-10 – 2014-06-11d.), paveikus kietais bukais bei ribotą paviršių turinčiais daiktais. Smulkios poodinės kraujosruvos abiejų pečių ir žastų srityse, nugaros dešinėje pusėje, dešinės pažasties srityje, kairėje šlaunyje būdingos suspaudimui pirštais, linijinės kraujosruvos odoje kakle bei linijinis nubrozdinimas krūtinės kairėje pusėje galėjo atsirasti sugriebiant pirštais, kraujosruvos veide bei abiejų ausų srityse galėjo atsirasti nuo smūgių sudavimo. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 11 trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai nebūdingi griuvimui. Nukentėjusiosios kūno padėtis bei jos su užpuoliku tarpusavio išsidėstymas galėjo būti įvairus (b.l. 49).
Iš byloje, esančio 2014-06-11 Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 5-o būrio vyr.patrulio M. V. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014-06-11 apie 00.55 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Vilniaus r., Buivydžių sen., (duomenys neskelbtini), bendraamžės sumušė nepilnametę. Atvykus nurodytu adresu juos pasitiko J. T., kuri paaiškino, kad Naujakiemio k. prižiūri sergantį senelį I. S.. Vakare gretimame name buvo susitikusi su dviem pažįstamomis merginomis V. M. (17 metų amžiaus) ir B. ( 16 metų amžiaus), kurios kilusio konflikto metu ją sumušė, kelis kartus sudavė per galvą bei atėmė mobiliojo ryšio telefoną Samsung (b.l. 10).
Iš byloje, esančio 2015-01-16 Vilniaus aps. VPK Vilniaus r. PK KP 1-ojo skyriaus tyrėjo S. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus pagrobto mobiliojo ryšio telefono Imei kontrolę buvo nustatyta, kad po plėšimo į šį telefoną nebuvo įstatyta nei viena sim kortelė, todėl rasti telefono nepavyko (b.l. 94).
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo M. G. parodymų matyti, kad liudytojas M. G. parodė, kad jis pastoviai gyveno vienas Vilniaus r., Buivydžių sen., Naujakiemio k., kartu su dviem mažametėmis sesutėmis J. M., kuriai yra 4 metai ir K. M., kuriai yra 14 metų. Sesių globa laikinai priskirta jam, kadangi jo mama su patėviu šiuo metu dirba ir gyvena Anglijoje. Mamos vardas R. M.. Jis serga epilepsija, todėl ne viską gerai prisimena kas įvyko jo namuose šių metų birželio 11 diena. Vieną dieną jam būnant kieme prie jo priėjo vyresnioji sesė ir pasakė, kad jį kviečia V. M. su savo drauge B.. Jis priėjo prie kelio, merginos jam pasakė, kad eina žaisti tinklinio, tačiau paklausė ar jis jų nepakviestų kavos. Jis pakvietė. Tuo metu B. jo paprašė telefono numerio ir jis davė. Šią merginą jis matė pirmą kartą. Po to merginos išėjo žaisti tinklinio ir B jam pradėjo rašyti sms žinutes. Jos su V. pradėjo klausinėti ar šis nepriimtų jų nakvoti. Jis sutiko, nors žinojo, kad V. gyvena tame pačiame kaime kaip ir jis, bet pagalvojo, kad ji galimai susipyko su namiškiais ir todėl pasiprašė nakvoti pas jį. Jis sutiko priimti. Merginos jo namuose gyveno tris dienas. Per tą laiką V. su B. buvo ne kartą nuėjusios pas J. T., kuri dažnai atvažiuoja pas savo senelį jį prižiūrėti, o senelis gyvena apie 100 metrų atstumu nuo jo namų. Žino, kad jos ėjo pas J. prašyti cigarečių, taip pat merginos jam pasakojo, kad J. jas buvo išvadinusi „šalavomis“ ir kitais negražiais žodžiais. Kiek supranta ji taip jas pavadino dėl to, kad įvyko kažkoks konfliktas dėl jo. Jis yra anksčiau draugavęs su J. T., o kadangi dabar patiko B., ji J. pasakė, kad pastaroji prie jo daugiau nelįstų. Su J. jis jau senai nesusitikinėja, o tarp jo ir B taip pat nieko nebuvo. Šių metų birželio mėn., kokia tai buvo diena neprisimena, bet jau buvo trečia diena kaip pas jį gyveno tos merginos. Vakare jos į jo namus atsivedė J. ir pradėjo kartu gerti sidrą, kurį jis buvo nupirkęs. Jis buvo prieš kelias dienas nupirkęs 6 vnt. 1 l talpos butelius. Tą vakarą jos išgėrė apie 1 litrą sidro, o J. išgėrė tik apie pusę stiklinės. Po to tarp merginų prasidėjo žodinis konfliktas. V. ir B. pradėjo priekaištauti J. dėl prieš tai jų atžvilgiu pasakytų negražių žodžių ir tuomet prasidėjo muštynės. V. su B. pastūmė J ir pradėjo ją rankomis mušti į galvą, kas kiek smūgių sudavė neatsimena, po to ją nuvedė į kambarį, kur pargriovus ant žemės spardė kojomis į įvairias kūno vietas ir rankomis, matė, kad spardymo metu J. su galvos galine dalimi atsitrenkė į stalo koją. Jis pradėjo sakyti, kad ją paliktų ramybėje, tačiau jos jam pasakė, kad jam bus tas pats kas ir J. ir užrakino jį kambaryje su kabliuku, kad šis negalėtų išeiti. Jis bijojo tų merginų, tuo labiau B. yra stamboka ir galėtų jį sumušti, taip pat jos buvo labai agresyvios, nes buvo girtos. Jis girdėjo kaip J. prašėsi, kad ją paleistų, tačiau jos nepaleido. Po to jam kažkaip ištrūkus iš to kambario, kuriame buvo užrakintas, matė kaip V. apipylė J. vandeniu ir liepė valgyti makaronus, suprato, jog taip elgėsi norėdama pasityčioti. Taip pat girdėjo kaip merginos reikalavo, kad J.atiduotų savo telefoną, bet kaip jos jį paėmė, jis nematė, tik jau vėliau po visko, kai J. paspruko, telefoną Samsung jis matė pas V., kuri jam po to pasakė, kad tą telefoną sulaužė ir išmetė. K. J. paspruko jis nematė. Kaip vyko muštynės matė ir jo sesės, kurias jis bandė apsaugoti, kad ir joms nekliūtų. P. J. jis matė du mobiliojo ryšio telefonus, vienas jų Nokia, kitas Samsung. Taip supranta, kad merginos iš jos pavogė telefoną Samsung. Taip pat prisiminė, kad B. su V. norėjo nurengti nuogai J., bet joms tai nepavyko, mano, kad jos tik juokavo. Nurodyti smulkiai įvykio eigą ir kiek bei konkrečiai kas sudavė nukentėjusiajai ir į kurias kūno vietas, jis atsakyti negali, nes kaip minėjo jis serga ir jam blogai su atmintimi (b.l. 36-39).
Žemesnės instancijos teismas
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos M. M. parodymų matyti, jog liudytoja M. M. parodė, kad B. M. yra jos anūkė. Teismo sprendimu ji yra paskirta anūkės globėja, kadangi B. mama atlieka bausmę Panevėžio pataisos namuose. B. M. yra iš trijų vaikų šeimos. Už blogą elgesį ir mokymąsi B. M. buvo patalpinta į Vilniaus socializacijos centrą. Pasibaigus terminui birželio mėnesį ji ją pasiėmė iš socializacijos centro, tačiau ji greitai iš namų pabėgo ir pas ją nebegyveno. Žino, kad po to buvo pratęstas terminas dėl B. M. patalpinimo į centrą ir kad ji buvo sulaikyta už tai, kad sumušė kažkokią mergaitę ir atėmė jos telefoną. Žino, kad po to ji vėl buvo patalpinta į centrą ir iš jo pabėgo. Iki šiol (2014-12-03) B. yra paieškoje, tačiau jos kiekvieną dieną bendravo telefonu. B. nematė nuo birželio 5 dienos. Apie tai kaip B. M. sumušė tą mergaitę ji jai nepasakojo, apie tai sužinojo iš vaikų teisių (b.l. 40-41).
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos M. M. parodymų matyti, jog liudytoja M. M. parodė, kad V. M. yra jos dukra. Šeimoje su vyru jie turi šešis vaikus, šiuo metu kartu gyvena tik du. Kadangi V. M. bėgiodavo iš mokyklos, ji kreipėsi pagalbos į vaikų teises ir ji buvo atiduota priežiūrai į socializacijos centrą. Šiuo metu priežiūros laikas jau pasibaigęs ir ji gyvena namuose, kai bus sutvarkyti dokumentai, pradės lankyti bendrojo lavinimo mokyklą Buivydžiuose. 2014 m. vasarą, kai ji laikinai buvo paleista iš socializacijos centro, ji gyveno namuose, atsimena, kad buvo atvykusi kartu su mergaite, su kuria vėliau padarė šį nusikaltimą. Vieną naktį ji nakvojo namuose, o po to ją pasikvietė su ta drauge kaimynystėje gyvenantis vaikinas vardu Mantas ir jos jau nebegrįžo. Ji dukros pradėjo ieškoti tada, kai sužinojo, kad jos sumušė ir apiplėšė kaimynystėje pas senelį gyvenančią mergaitę. Ji buvo užėjusi jos ieškoti pas Mantą į namus, bet tuo metu ten buvusios mergaitės pasakė, kad nei Valentinos, nei jos draugės nėra ir ji išėjo. Vėliau sužinojo, kad jos ją apgavo. Po to atsimena, jog V. pati grįžo namo, tačiau kiek jau buvo praėję dienų neatsimena, ir pati grįžo į socializacijos centrą. Apie tai, kad jos sumušė ir apiplėšė J. M. M. sužinojo iš jos senelio. Daugiau dėl šio įvykio nieko paaiškinti negali (b.l. 44-45).
Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos K. T. parodymų matyti, jog liudytoja K. T. parodė, kad J. T. yra jos dukra, kuri kartais nuvažiuoja į Naujakiemio kaimą prižiūrėti sergančio senelio. Šiais metais birželio mėnesį, tiksliai datos neprisimena, dukra vėl išvažiavo pas senelį ir po to vakare jam pradėjo skambinti bei pasakoti, kad ją merginos išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, po to ji jai dar vėliau paskambino ir papasakojo, kad merginos atėjo dar kartą ir jos atsiprašė. Ji siūlė J. išsikviesti policiją, tačiau ji pasakė, kad viskas bus gerai. Po to nakties metu jai į telefoną paskambino dukra, tai buvo apie 3.00 val. nakties ir pasakė, kad ji su policija atvažiuoja pas ją. Kai dukra atvažiavo ji papasakojo, kad M. G. namuose buvo sumušta. Tą pačią dieną K. T. nuvyko į senelio namus ir vakare apie 19.00 val. pas ją atėjo į namus V. M. su drauge. Ji durų neatidarė, nes bijojo, jos prašė pakviesti J(duomenys neskelbtini), tačiau ši atsakė, kad jos nėra, tačiau jos pradėjo grasinti, kad padegs namą, jei ji nepakvies Janinos, sakė, kad išlauš duris, tačiau kai K. T. vis tiek jų neatidarė, pastarosios išėjo (b.l. 33-34).
Motyvuojamoji dalis
Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamųjų B. M. ir V. M. kaltė, jog jos panaudodamos J. T. atžvilgiu fizinį smurtą, pareikalavo, kad J. T. atiduotų telefoną, o šiai nesutikus, pagrasinusios , kad sumuš ir sudavusios smūgius nukentėjusiajai, pagrobė iš kišenės telefoną, visiškai įrodyta. Jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 180 str. 1 d.
Be to , V. M. kaltė, jog ji su B. M., kuri neturėjo reikiamo amžiaus baudžiamajai atsakomybei, buvo suvaržiusios nukentėjusios J. T. laisvę, panaudojant fizinį smurtą, visiškai įrodyta. Tai patvirtina ir jos pačios teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, kaltinamosios B. M. bei nukentėjusiosios J. T. parodymai. Jos veiksmai teisingai kvalifikuota pagal LR BK 146 str. 2 d.
V. M. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios laikomos apysunkėmis. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, gailisi (LR BK 59 str.1d.2p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupėje ir būdama apsvaigusi nuo alkoholio ( LR BK 60 str. 1d.1p ir 9 p.). Vilniaus vaikų socializacijos centro charakterizuojama patenkinamai ( b.l.162 ). Neteistas, tačiau nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2014 m. spalio mėn. buvo bausta 5 kartus administracine tvarka ( b.l.150-152 ), kas rodo, jog kaltinamoji nėra linkusi laikytis visiems priimtinų elgesio normų. Nors kaltinamoji yra neteista, o pirmą kartą teisiamam asmeniui paprastai skiriama bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu, tačiau teismas įvertinę nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamosios asmenybę, daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant laisvės atėmimo bausmę. Tačiau įvertinus kaltinamosios atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jos nuoširdų gailėjimąsi teismo posėdžio metu dėl padarytos veikos, kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti bausmė vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus. Įvertinus bylos aplinkybes, jog gailisi, neteista, nusikalstamą veiką padarė būdama nepilnametė bausmės trukmė nustatoma ženkliai mažesnė nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis. Paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, kadangi, kaip nustatyta teisminio nagrinėjimo metu, kai kaltinamosios pradėjo mušti J. T. ir suvaržė jos laisvę, nenorėdamos, kad ši paskambintų, panaudodamos smurtą atėmė iš jos telefoną. Todėl V. M. veiksmai sudaro įdealiają nusikaltimų sutaptį ir bendrintini apėmimo būdu ( LR BPK 63 str.5d.1p.).
Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kardomoji priemonė iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti paliktina rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
B. M. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri laikoma apysunkę, neteista.
Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamoji prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, gailisi (LR BK 59 str.1d.2p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina, jog nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupėje ir būdama apsvaigusi nuo alkoholio ( LR BK 60 str. 1d.1p ir 9 p.). Neteista. Administracine tvarka nebausta ( b.l. 119). Vilniaus vaikų socializacijos centro charakterizuojama patenkinamai ( b.l. 130) Kaltinamosios B. M. gynėjas prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaip nepilnametę, nes nusikalstamą veiką padarė būdama nepilnametė. Pagal BK 93 str. teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti jam baudžiamąją bylą ir taikyti jam auklėjamojo pobūdžio priemones, esant šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms, t. y. toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nepilnametis, jis turi būti pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų, ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str. tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusiojo asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą; 2) pripažintas ribotai pakaltinamu; 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, iš BK 93 str. matyti, kad šių nuostatų taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Nors kaltinamoji B. M. formaliai ir atitinka sąlygas, tai yra pripažino savo kaltę. Tačiau šiuo atveju sprendžiant jos atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės teismo manymu yra svarbi ir nukentėjusiosios pozicija. Nukentėjusioji J. T. teismo posėdžio metu parodė, jog B. M. jos atsiprašė tik per teismo posėdį ir tai paraginta vaikų teisių apsaugos atstovo, atsiprašė juokdamasi. Nukentėjusioji teigia, jog B. M. atleisti negali. Teismas šiuo atveju neįžvelgia nukentėjusios suinteresuotumo ir nusistatymo vienai kaltinamajai atleisti, o kitai ne. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu sumažino kaltinamosioms pareikštą civilinį ieškinį. Nors teismo posėdžio metu kaltinamoji B. M. ir pripažino savo kaltę, nuosekliai dėstė nusikaltimo padarymo aplinkybes, teigė, jog gailisi, tačiau teismo manymu, įvertinus visas bylos aplinkybes, nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamosios B. M. vaidmenį ir dalyvavimą nusikaltime, vien aplinkybės, jog pripažino padariusi nusikalstamą veiką, pagrindu, visų kitų nustatytų aplinkybių kontekste, tai yra jos elgesį nukentėjusios atžvilgiu, jos atsiprašymo aplinkybes nukentėjusiosios atžvilgiu, teismas daro išvadą, jog B. M. negali būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, jog ji yra neteista, administracine tvarka nebausta, nepilnametė, tačiau vertina ir jos charakterizuojančią medžiagą iš Vilniaus vaikų socializacijos centro, kur apibūdinama patenkinamai, savo problemas suvokianti paviršutiniškai. Kaltinamoji šiuo metu laukiasi vaiko, todėl jai sankcijoje numatyta vieną iš bausmių arešto bausmė, kuri nors ir laikoma švelnesne nei laisvės atėmimo bausmė, kaltinamajai negali būti skiriama ( BK 49 str.6 d.). Todėl įvertinus visas bylos aplinkybes jai skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, tačiau įvertinus tai, jog nusikalto būdama nepilnametė, pripažino padariusi nusikalstamą veiką, laukiasi vaiko, teismas turi pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus. Įvertinus visas bylos aplinkybes, bausmės trukmė nustatoma ženkliai mažesnė, nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kardomoji priemonė iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti paliktina rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė J. T. pareiškė civilinį ieškinį ir prašė priteisti 20 Lt turtinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos, ( b.l. b.l.31 ). Posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė patenkinti, tačiau neturtinę žalą sumažino ir prašė priteisti turtinę žalą už telefoną ir 600 Eurų neturtinės žalos.
LR CK 6.263 str. 2 d. nustato, kad asmuo, padaręs žalą kitam asmeniui, privalo ją visiškai atlyginti. LR CK 6.246 str. 1d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, t.y. esant neteisėtam veikimui. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti fiziniai asmenys, kuriems nusikalstama veika tiesiogiai padaryta turtinė žala. Nustatyta, kad kaltinamosios B. M. ir V. M. savo nusikalstamais veiksmais pagrobusios telefoną, nukentėjusiajai J. T. padarė turtinę žalą. Telefoną išmetė, telefonas nukentėjusiajai nėra gražintas. Civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos tenkintinas pilnai.
Nukentėjusioji J. T. posėdžio metu prašo atlyginti ir patirtą neturinę žalą, kurią sumažino ir prašė priteisti 600 Eurų neturtinę žalą.
Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. (CK 6.250straipsnio 1 dalis) Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Šioje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu, dėl to CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui. Kaip nustatyta kaltinamosios savo veiksmais nukentėjusiajai J. T. padarė sužalojimus, nukentėjusioji buvo sumušta, jai buvo suvaržyta laisvė. Nukentėjusioji J. T. buvo išgandusi, patyrė pergyvenimus dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji J. T. nurodė, jog dalies neturtinės žalos atsisako ir neturtinę žalą mažina iki 600 Eurų, taip pat prašė priteisti už telefoną patirtą turtinę žalą,
Teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, kaltinamųjų turtinę padėtį ,daro išvadą, jog 600 Eurų prašoma neturtinė žala atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Todėl civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir priteistina 5 eurai 79 eurocentai ( 20 Lt ) turtinei žalai atlyginti ir 600 Eurų neturtinei žalai atlyginti solidariai iš kaltinamųjų V. M. ir B. M., o šiaip neturint savarankiškų lėšų ir turto iki pilnametystės iš jos atstovės pagal įstatymą M. M., o likusioje dalyje procesas dėl neturtinės žalos nutrauktinas, nes J. T. atsisakė dalies neturtinės žalos atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
V. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį ir nubausti:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį dėl plėšimo J. T. atžvilgiu - laisvės atėmimu vieneriems metams.
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 146 straipsnio 2 dalį dėl neteisėto J. T. laisvės atėmimo - laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams
Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.
Pritaikyti LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 7 ir 8 punktus ir V. M. paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti mokslą pasirinktoje mokymosi įstaigoje bei būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. ryto jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Pritaikyti LR baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir V. M. skirti įpareigojimą atlyginti nukentėjusiajai turtinę žalą per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
B. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimo bausme devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 ¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.
Pritaikyti LR Baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1dalį ir 2 dalį, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktą, 87straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1 punktą ir B. M. paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones-elgesio apribojimą šešiems mėnesiams būti namuose nuo 23 valandos vakaro iki 6 valandos ryto, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.
Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyto palikti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Civilinės ieškovės J. T. ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti 5 EUR
( penkis eurus ) 79 ( septyniasdešimt devynis) eurocentus turtinės žalos ir 600 EUR ( šešis šimtus eurų ) neturtinės žalos solidariai iš V. M. ir B. M., o nepilnametei B. M. neturint savarankiškų pajamų ar turto iki pilnametystės išieškoti iš jos atstovės pagal įstatymą M. M..
Nuosprendis per 20 dienų, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.