Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovei L. M. (dalyvauja per zoom programą),

trečiojo asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovėms R. G. ir E. M. (dalyvauja per zoom programą),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų I. L. ir H. L. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje ginčas kilo dėl atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškovams I. L. ir H. L. surašyto privalomojo nurodymo teisėtumo.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

2. Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024-03-28 privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimus Nr. ŽNP-196, kuriuo ieškovai įpareigoti pašalinti: 1. Valstybinėje žemėje už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ribų, iš vakarinės ir rytinės sklypo pusių įrengtas tvoras, išklotas trinkeles, kurios patenka į savavališkai užimtą ir naudojamą valstybinės žemės plotą; 2. Valstybinėje žemėje už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų, iš pietinės sklypo pusės ((duomenys neskelbtini)) įrengtą tvorą, vartus ir vartelius, įrengtą įvažiavimą išklotą trinkelėmis ir mūrines sieneles su tvorelėmis bei laipteliais, kurie patenka į savavališkai užimtą ir naudojamą valstybinės žemės plotą. Objekto, dėl kurio teikiamas privalomasis nurodymas duomenys: (duomenys neskelbtini) Žemės sklypo kadastro Nr./ projekto Nr. (duomenys neskelbtini); priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3. Nurodo, kad privalomajame nurodyme nurodyta, kad tikrinant ieškovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), naudojimą, nustatyta, jog privačios nuosavybės teise valdomame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vykdant ūkinę ir kitą veiklą pažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypo ribos, yra savavališkai užimta valstybinė žemė – iš vakarinės sklypo pusės įrengta medinė tvora su metalo strypais ant betoninio pamato, valstybinėje žemėje išklotos trinkelės, auga dekoratyviniai augalai; iš pietinės sklypo pusės ((duomenys neskelbtini)) įrengta mūrinė tvora su metalo profiliais ant betoninio pamato ir įrengti metaliniai vartai bei varteliai, taip pat įrengtas įvažiavimas, kuris išklotas trinkelėmis ir iš vienos įvažiavimo pusės įrengta mūrinė sienelė, o iš kitos įvažiavimo pusės mūrinė sienelė su metalo tvorelėmis bei laipteliais; iš rytinės sklypo pusės įrengta medinė tvora su metalo strypais ant betoninio pamato, valstybinėje žemėje išklotos trinkelės, auga dekoratyviniai augalai.

4. Aiškina, kad šiuo atveju VTPSI Privalomajame nurodyme nurodė tariamai nustatytus žemės naudojimo tvarkos pažeidimus ir nurodė juos ieškovams pašalinti, visiškai netirdama, ar konkretūs atskiri nustatyti valstybinės žemės naudojimo aspektai iš tiesų laikytini žemės naudojimo tvarkos pažeidimu. Teigia, kad nėra duomenų, jog minimos valstybinėje žemėje esančios tvoros, atraminės sienelės ir trinkelės būtų savavališka statyba, tokio teisinę reikšmę turinčio fakto nėra konstatuota ir jokių nurodymų būtent dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo nėra pateikta. Todėl nėra jokių duomenų, kad tvorų, atraminių sienelių ar trinkelių, kaip statiniu, buvimas ginčo vietoje pažeistų teisės aktų reikalavimus. 2014-11-24 H. L., kartu su kitais dviem (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojais pateikė prašymą dėl (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos sprendinių Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, kuri 2014-12-02 raštu pateikė jiems atsakymą, kad ieškovų įrengtos tvoros išeina už žemės sklypų ribų ir tai jiems gali užtraukti atsakomybę pagal ATPK 45 straipsnio nuostatas (šiuo metu atitinka ANK 110 str.). Nurodo, kad iš 2015-2017 m. orto nuotraukos bei 2014-12-02 I. L. ir H. L. padarytos (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos statybos darbų nuotraukos matyti, kad tuo metu jau buvo tiek tvoros, tiek ir trinkelių danga, tiek atraminės sienelės. Taip pat nurodė, kad žemės naudojimo tvarkos pažeidimai gali būti konstatuojami tik tuo atveju, jeigu žemę asmuo naudoja neturėdamas tam teisinio pagrindo arba jį turėdamas, tačiau pažeisdamas nustatytą tvarką. Teigia, kad šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad I. L. ir H. L. neturi teisės įrengti trinkelių dangos ir atraminių sienelių laisvoje valstybinėje žemėje, esančioje tarp jų sklypo ribos ir (duomenys neskelbtini) gatvės. I. L. ir H. L. žemės sklype yra teisėtai pastatytas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Laisvoje valstybinėje žemėje esanti trinkelių danga ir atraminės sienelės, kartu su toliau I. L. ir H. L. žemės sklype esančia danga ir atraminėmis sienelėmis, sudaro nuožulnų įvažiavimą iš (duomenys neskelbtini) gatvės į šį garažą. Atraminės sienelės saugo, kad įvažiavimo neužpiltų gruntas iš jo šonuose esančių aukštesnių žemės sklypo vietų. Neįrengus trinkelių (ar kitos tinkamos automobiliams važiuoti) dangos bei atraminių sienelių šonuose tiesiog nebūtų buvę įmanoma įgyvendinti gyvenamojo namo projekte numatyto sprendinio – patekimo į garažo patalpą.

5. Teigia, kad nors daroma išvada, kad I. L. ir H. L., įrengdami trinkelių dangą ir atramines sieneles valstybinėje žemėje, padarė žemės naudojimo tvarkos pažeidimą, tačiau tai nurodant nėra atsižvelgta į tai, kad tiek trinkelių danga, tiek ir atraminės sienelės (ar kiti tolygūs sprendiniai) šioje valstybinėje žemėje turėjo būti įrengti pačios savivaldybės dar (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos metu, t. y., žemę šioje vietoje tokiu pačiu būdu apsunkinti ir naudoti numatė pati savivaldybė. Kaip matyti iš pateikiamos 2015-2017 metų orto nuotraukos, 2015 metais rekonstruojant (duomenys neskelbtini) gatvę, jos infrastruktūra rangovų buvo privesti ir sujungta su reikalaujama pašalinti trinkelių danga, taip sudarant vientisą patekimo į žemės sklypą sprendinį, vientisą gatvės infrastruktūrą.

6. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ssavavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir tokie atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Ieškovų ieškinio argumentai, kad „<...> nėra duomenų, jog minimos valstybinėje žemėje esančios tvoros, atraminės sienelės ir trinkelės būtų savavališka statyba, tokio teisinę reikšmę turinčio fakto nėra konstatuota ir jokių nurodymų būtent dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo nėra pateikta. Todėl nėra jokių duomenų, kad tvorų, atraminių sienelių ar trinkelių, kaip statiniu, buvimas ginčo vietoje pažeistų teisės aktų reikalavimus“, „<...> nėra pagrindo traktuoti šių tvorų, atraminių sienelių ir trinkelių dangos neteisėta statyba ir atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad tokiu būdu šių objektų įrengimu ir buvimu yra neteisėtai naudojama ar užimta valstybinė žemė, t. y., kad egzistuoja koks nors žemės naudojimo tvarkos pažeidimas“, yra nepagrįsti ir atmestini. Šie nurodyti argumentai nepaneigia fakto, jog 2024-03-21 atlikto Žemės sklypo žemės naudojimo planinio patikrinimo metu nustatytas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas. Be to, fakto, jog Žemės sklypas naudojamas nesilaikant teritorijų planavimo dokumente nustatytų ribų, kad tvoros, atraminės sienelės ir trinkelių danga įrengti valstybinėje žemėje už Žemės sklypo ribų, neneigia ir patys ieškovai.

7. Taip pat nurodo, kad ieškinio argumentai, jog „<...> ginčo vietoje I. L. ir H. L. jau buvo įrengę savo lėšomis ir darbu trinkelių dangą valstybinėje žemėje, leido (duomenys neskelbtini) gatvės įrengimo metu savivaldybei sutaupyti medžiagų ir viešųjų piniginių lėšų“ Inspekcijos vertinimu teisinės reikšmės byloje neturi, kadangi byloje duomenų apie tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija teisės aktų nustatyta tvarka būtų leidusi ar prašiusi ieškovų šiuos veiksmus atlikti, nėra. Priešingai, ieškovai pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad 2014-11-24 ieškovas H. L. kartu su kitais dviem (duomenys neskelbtini) gatvės gyventojais pateikė prašymą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos sprendinių, kuri 2014-12-02 raštu Nr. (31.1)RS2-1162 „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos“ pateikė atsakymą. Pažymėjo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2014-12-02 rašte Nr. (31.1)RS2-1162 „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės rekonstrukcijos“ atkreipė ieškovo H. L. dėmesį į tai, kad jiems „<...> nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre, yra žymiai mažesnis, negu yra aptvertas tvora. Už savavališką valstybinės žemės užėmimą yra taikoma administracinė atsakomybė“. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, atsižvelgdama į tai, kad „<...> tarp (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų ir žemės sklypo ribos, įregistruotos Nekilnojamojo turto kadastre, yra laisvos valstybinės žemės <...>, šiuo raštu ieškovui H. L. pasiūlė „<...> įsigyti laisvos valstybinės žemės plotą, kurį faktiškai naudojate (esate apsitvėręs tvora), įsiterpusį tarp žemės sklypo ir gatvės“. Atsižvelgiant į tai, mano, kad ieškovų ieškinio argumentai, jog jie „<...> visada manė, kad jie turi teisėtą pagrindą įrengti įvažiavimui būtiną dangą ir atramines sieneles valstybinėje žemėje ir nemanė, kad tokiais veiksmais daro pažeidimą, nepagrįsti.

8. Ieškovai dubliku prašo teismo pripažinti ginčo privalomąjį nurodymą dalinai neteisingu ir koreguotinu, nes jeigu būtų pripažinta, kad įrengtas įvažiavimas ir atraminės sienelės laisvoje valstybinėje žemėje yra įrengti ir naudojami neteisėtai bei dėl to jie turi būti pašalinti, tai reikštų, kad ties žemės sklypo riba esančios atraminės sienelės ir trinkelių danga turėtų būti išardyti, o tai lemtų, kad ties žemės sklypo riba 0,9 metro žemiau žemės paviršiaus esantis įvažiavimas būtų užverstas gruntu ir nebetinkamas naudotis. Taip butų pažeistos visos tarptautines ir nacionalines žmogaus teisės suvaržant laisvai naudotis privačia nuosavybe - garažu. Nurodė, kad siekia įvykdyti privalomąjį nurodymą ne pašalindami savo turtą iš valstybinės žemės, o teisės aktų nustatyta tvarka įgydami teisę į šią valstybinę žemę (ją išpirkdami). Tuo tikslu kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo, ir į bylą pateikė savivaldybės 2024-03-28 raštą, kuris patvirtina, kad toks procesas yra pradėtas ir vykdomas. Byloje yra pateiktas ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2024-04-03 įsakymas Nr.AD2-189, kuriuo yra leista pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo tikslas – sujungti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, su besiribojančiu žemės sklypu. Nurodo, kad ginčo privalomasis nurodymas turi būti koreguotas, pakeičiant jį taip, kad įvažiavimas į požeminį su nuolydžiais į garažą negali būti demontuotas dėl objektyviai logiškų priežasčių, ir tokiu būdu, jis negali būti Inspekcijos Privalomojo nurodymo objektu.

9. Atsakovė tripliku nesutinka su dublike išdėstyta ieškovų pozicija ir prašo ieškinį atmesti.

10. Teismo posėdžio metu ieškovas atsisakė ieškinio reikalavimo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024-03-28 privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimus Nr. ŽNP-196, kuriuo ieškovai įpareigoti pašalinti: Valstybinėje žemėje už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų, iš pietinės sklypo pusės ((duomenys neskelbtini)) įrengtą tvorą, vartus ir vartelius, įrengtą įvažiavimą išklotą trinkelėmis ir mūrines sieneles su tvorelėmis bei laipteliais, kurie patenka į savavališkai užimtą ir naudojamą valstybinės žemės plotą. Teismas išaiškino atsisakymo pasekmes. Tačiau pažymėtina, kad šioje byloje yra du ieškovai, ieškovė I. L. teismo posėdyje nedalyvavo, todėl jos pozicija dėl ieškinio dalies atsisakymo nežinoma, todėl ieškinys nagrinėtinas visa apimtimi.

11. Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė savo poziciją, prašė ieškinio netenkinti.

12. Trečiasis asmuo teismo posėdžio metu prašė spręsti ieškinį teismo nuožiūra.

III. Byloje nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti aplinkybės

13. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo 0,0600 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

14. Nustatyta, kad Inspekcijos žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai 2024-03-21 atliko Žemės sklypo žemės naudojimo planinį patikrinimą ir surašė 2024-03-27 Žemės naudojimo patikrinimo aktą (kontrolinį klausimyną) Nr. ŽPA2-147 (toliau – Patikrinimo aktas Nr. ŽPA2-147), kuriame konstatuota, jog naudojant Žemės sklypą yra nustatytas žemės naudojimo tvarkos pažeidimas, t. y. patikrinimo metu nustatyta, kad privačios nuosavybės teise valdomame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vykdant ūkinę ir kitą veiklą pažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypo ribos, yra savavališkai užimta valstybinė žemė – iš vakarinės sklypo pusės įrengta medinė tvora su metalo strypais ant betoninio pamato, valstybinėje žemėje išklotos trinkelės, auga dekoratyviniai augalai; iš pietinės sklypo pusės ((duomenys neskelbtini)) įrengta mūrinė tvora su metalo profiliais ant betoninio pamato ir įrengti metaliniai vartai bei varteliai, taip pat įrengtas įvažiavimas, kuris išklotas trinkelėmis ir iš vienos įvažiavimo pusės įrengta mūrinė sienelė, o iš kitos įvažiavimo pusės mūrinė sienelė su metalo tvorelėmis bei laipteliais; iš rytinės sklypo pusės įrengta medinė tvora su metalo strypais ant betoninio pamato, valstybinėje žemėje išklotos trinkelės, auga dekoratyviniai augalai.

15. Taip pat nustatyta, kad Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 24 straipsnio 8 dalies 2 punktu, ieškovams 2024-03-29 surašė Privalomąjį nurodymą pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-196 (toliau – Privalomasis nurodymas pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-196), kuriuo pareikalavo pašalinti: 1. valstybinėje žemėje už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ribų, iš vakarinės ir rytinės sklypo pusių įrengtas tvoras, išklotas trinkeles, kurios patenka į savavališkai užimtą ir naudojamą valstybinės žemės plotą; 2. Valstybinėje žemėje už žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribų, iš pietinės sklypo pusės ((duomenys neskelbtini)) įrengtą tvorą, vartus ir vartelius, įrengtą įvažiavimą išklotą trinkelėmis ir mūrines sieneles su tvorelėmis bei laipteliais, kurie patenka į savavališkai užimtą ir naudojamą valstybinės žemės plotą.

16. Nustatyta, kad Inspekcijos Žemės naudojimo valstybinės priežiūros departamento Vakarų Lietuvos pirmojo žemės naudojimo priežiūros skyriaus 2024-04-02 raštu Nr. 2D-6429 „Dėl dokumentų siuntimo“ Patikrinimo aktas Nr. ŽPA2-147 ir Privalomasis nurodymas pašalinti žemės naudojimo pažeidimus Nr. ŽPN-196 išsiųsti ieškovams.

17. Iš Liteko duomenų nustatyta, kad Regionų administracinis teismas 2025 m. birželio 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-10414-1247/2025, pratęsė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2024 m. kovo 29 d. privalomojo nurodymo pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimus Nr. ŽNP-196 įvykdymo terminą iki 2026 m. kovo 25 d. Nurodė, kad pareiškėjai aktyviai siekė, kad nagrinėjamu atveju būtų žemės ((duomenys neskelbtini)) naudojimo tvarkos pažeidimai būtų pašalinti kitu būdu – įteisinant atitinkamos žemės naudojimą, o pareiškėjų pasirinkti atlikti veiksmai vertintini kaip šiuo atveju būtini šiam tikslui pasiekti.

18. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovai po Inspekcijos atlikto patikrinimo ir privalomojo nurodymo surašymo ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas įteisinti atitinkamos žemės naudojimą, t. y. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2024 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. AD2-189 ieškovams buvo leista pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio formavimo ir pertvarkymo tikslas – sujungti įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą, kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, su besiribojančiu žemės sklypu. Klaipėdos miesto savivaldybei 2024 m. birželio 4 d. informavus ieškovus, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas buvo laikinai sustabdytas dėl (duomenys neskelbtini) gatvės kadastro duomenų tikslinimo darbų. Atnaujinus Projekto rengimą, ieškovai 2024 m. rugsėjo 19 d. sudarė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo sutartį Nr. 15 su P. G. individualia įmone dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo, siekiant suformuoti įsiterpusį laisvą valstybinės žemės plotą ir jį sujungti su besiribojančiu žemės sklypu; nustatytas projekto parengimo terminas – 2025 m. kovo 19 d. Teismo posėdžio metu ieškovas pateikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos raštą „Dėl mokėjimo už perkamą valstybinės žemės sklypą ir valstybinės žemės pirkimo pardavimo sudarymo“, kuriame nurodoma, kad priimtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjo 2025 m. rugsėjo 12 d. įsakymu, ieškovams nutarta perduoti įsiterpusį kitos paskirties valstybinės žemės sklypą.

Ieškinys netenkintinas.

IV. Teismo argumentai ir motyvai

Dėl privalomojo nurodymo (ne)teisėtumo

19. Žemės sklypų savininkų pareigos yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 21 straipsnyje. Minėto straipsnio 7 punkte nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų; be to, statyti statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus (minėto straipsnio 11 punktas).

20. Žemės sklypas – tai žemės plotas, turintis nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (Žemės įstatymo 2 straipsnio 20 dalis). Taigi, žemės savininkai ir kiti naudotojai turi Žemės įstatymo 21 straipsnyje įtvirtintą imperatyvią pareigą žemės sklypus naudoti, juose vykdyti ūkinę ir kitą veiklą taip, kad nebūtų pažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama ir (ar) nenaudojama žemė, vandens telkiniai. Akivaizdu, kad savavališkai užėmęs valstybinę žemę subjektas ir be atskiro įpareigojimo turi pareigą be teisinio pagrindo neužimti žemės ir, atitinkamai, ją savavališkai užėmęs, turi pareigą atlaisvinti savavališkai užimtą žemę.

21. Žemės įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Inspekcija: 1) organizuoja ir vykdo žemės naudojimo valstybinę priežiūrą; 2) atlieka kitas Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatyme nustatytas funkcijas. Žemės naudojimo valstybinę priežiūrą Teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka organizuoja ir vykdo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, koordinuoja Aplinkos ministerija (Žemės įstatymo 36 straipsnis).

22. Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žemės naudojimo valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija. Taigi, Inspekcija yra kompetentinga institucija vertinti ar žemės sklypų savininkai tinkamai vykdo Žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatytas pareigas. Žemės naudojimo valstybinė priežiūra apima: 1) planinius ir neplaninius žemės naudojimo patikrinimus, kurių metu tikrinama, ar žemę naudojantys asmenys laikosi žemės naudojimo reikalavimų pagal šio įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nurodytus kriterijus; 2) asmenų prašymų, skundų, susijusių su žemės naudojimo valstybine priežiūra, nagrinėjimą; 3) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą; 4) konsultacijų ir metodinės pagalbos, susijusios su žemės naudojimo valstybine priežiūra, teikimą ir kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama mažinti pažeidimų, susijusių su žemės naudojimu: teisės aktų analizę, informacijos apie teisės aktų taikymą vertinimą ir viešinimą, prevencinius patikrinimus; 5) kitus šiame įstatyme ir kituose žemės naudojimo valstybinę priežiūrą reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytus su žemės naudojimo valstybine priežiūra susijusius Inspekcijos veiksmus (Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 2 dalis).

23. Priežiūros įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad privalomasis nurodymas – atskiru Inspekcijos vadovo nustatytos formos administraciniu sprendimu teikiamas arba šiame įstatyme nustatytais atvejais kitame administraciniame sprendime įrašytas Inspekcijos pareigūno įpareigojimas viešojo administravimo subjektui, kitam juridiniam asmeniui ar jo padaliniui, kitai juridinio asmens statuso neturinčiai organizacijai ar jos padaliniui, fiziniam asmeniui per nuo privalomojo nurodymo surašymo dienos skaičiuojamą jame nustatytą terminą pateikti dokumentus, informaciją, pašalinti teritorijų planavimą, statybą ar žemės naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, panaikinti ar pakeisti neteisėtai priimtą administracinį sprendimą, atlikti kitus šiame įstatyme nurodytus veiksmus.

24. Priežiūros įstatymo 24 straipsnio 8 dalies 2 punkte reglamentuota, kad žemės naudojimo planinio ir neplaninio patikrinimų metu nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, Inspekcija neteisėtus veiksmus atlikusiam asmeniui, o kai toks nenustatytas, žemės sklypo ar jo dalies, kurioje(-iame) nustatyti žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, savininkui (valstybinės žemės patikėtiniui privalomasis nurodymas surašomas tik tada, kai nėra žemės valdytojo ar naudotojo), valdytojui ar naudotojui per 5 darbo dienas nuo žemės naudojimo tvarkos pažeidimų nustatymo dienos pateikia privalomąjį nurodymą per jame nurodytą ne ilgesnį kaip 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti. Žemės naudojimo valstybinės priežiūros pareigūnai, vadovaudamiesi Priežiūros įstatymo 22 straipsnio 3 dalies 3 punktu, privalo teikti privalomus nurodymus, jei patikrinimo metu nustatyta žemės naudojimo tvarkos pažeidimų.

25. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Inspekcija turi teisę vykdyti patikrinimus, kurių metu tikrinama ar žemės sklypų savininkai juose ūkinę ar kitą veiklą vykdo nepažeisdami savo žemės sklypo ribų. Inspekcija nustačiusi, kad žemės sklypo savininkas savavališkai užėmė ne jam priklausančią žemę, turi teisę tokiam asmeniui surašyti privalomąjį nurodymą, įpareigojantį jį pašalinti privalomajame nurodyme konstatuotą žemės naudojimo pažeidimą.

26. Pažymėtina, kad nagrinėjamam ginčui kaip teisės aktas, nustatantis bendruosius reikalavimus individualiam administraciniam aktui (šiuo atveju privalomajam nurodymui), taikytinas ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – Viešojo administravimo įstatymas). Taigi, privalomasis nurodymas, kaip individualus administracinis aktas, turi būti pagrįstas ir teisėtas, t. y. turi atitikti aukščiau minėtų įstatymų nuostatų reikalavimus, jame turi būti aiškiai ir išsamiai nurodytos aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų normos, kurių nurodoma laikytis, ar šių teisės aktų pažeidimai, tai pagrindžiančios nustatytos aplinkybės. Teismo atliekama viešojo administravimo subjekto teisės aktų ir veiksmų (neveikimo), kuriais įgyvendinama diskrecijos teisė, kontrolė turi būti atliekama atsižvelgiant į subjekto turimą vertinimo laisvę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios savo praktikos, kad tuo atveju, kai institucijoms yra suteikta gana plati veikimo laisvė (diskrecija), įgyvendinant tam tikras teisės normas arba vykdant politiką tam tikroje srityje, teismai nagrinėja tik, ar viešojo administravimo subjektas, įgyvendindamas savo diskreciją, nepadarė aiškios (aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo) klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais (valdžia), akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar laikėsi procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A415-2203/2006; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 10, 2006; 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A261-2286/2012; 2014 m. vasario 6 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A492-435/2014). Remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalimi, skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

27. Teismui įvertinus ginčijamo privalomojo nurodymo turinį nustatyta, jog Inspekcijos priimtas aktas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, t. y. patikrinimo vietoje aktu, fotonuotraukomis, faktinių aplinkybių schema; surašytame Inspekcijos nurodyme išsamiai išdėstyti nustatyti teisės aktų pažeidimai, detaliai išdėstytos faktinės aplinkybės, suformuluotas konkretus reikalavimas, t. y. nurodyta, ką ieškovai privalo atlikti iki konkretaus termino; be to, nurodyme aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka, galimybė pratęsti nurodymo įvykdymo terminą. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad ieškovai nesutinka su ginčijamu privalomuoju nurodymu, savaime nėra pagrindas jį panaikinti.

28. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovai faktiškai yra užėmę dalį nurodytos valstybinės žemės, ja naudojasi, tačiau ieškovai savo nesutikimą su minėtu nurodymu argumentuoja tuo, jog jie siekia įteisinti nurodytos žemės naudojimą, t. y. siekia prisijungti dalį valstybinės žemės sklypo; bei tai nebuvo neteisėtas užėmimas, kadangi ieškovai netektų galimybės naudotis namo garažu.

29. Teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovai siekia įsigyti dalį savavališkai naudojamos valstybinės žemės, savaime nepaneigia žemės naudojimo tvarkos pažeidimo fakto (ko ieškovai iš esmės ir neginčija), atitinkamai ieškovų nurodytos aplinkybės dėl galimybės prisijungti nurodytas dalis turėjo reikšmės vertinant dėl privalomojo nurodymo pratęsimo administracinėje byloje Nr. eI3-10414-1247/2025, tačiau neturi reikšmės dėl šio privalomojo nurodymo teisėtumo.

30. Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovai, žinodami/turėdami žinoti savo žemės sklypo ribas, akivaizdžiai neteisėtai užėmė valstybinio žemės sklypo žemės sklypo dalį, savavališkai (be valstybinės žemės patikėtinių sutikimo) aptverdamas šią žemę tvora, pastatydamas ir kitus statinius (tvoras, išklotas trinkeles, vartus ir vartelius, mūrines sieneles su tvorelėmis bei laipteliais), nepagrįstai padidino naudojamos žemės ribas jiems nepriklausančio sklypo dalies sąskaita, naudojasi valstybės nuosavybe, taip formuodami didesnę savo namų valdą, todėl toks jų elgesys negali būti vertinamas kaip pagrįstas/teisėtas, o jo pasekmės gali būti pašalinamos tik atlaisvinant valstybinę žemę.

31. Teismas pažymi, kad nors ginčijamas privalomasis nurodymas priimtas dėl žemės naudojimo pažeidimų pašalinimo, tačiau nurodyme, be kita ko, reikalaujama pašalinti užimtoje žemės dalyje ir pastatytus statinius – tvoras, išklotas trinkeles, vartus ir vartelius, mūrines sieneles su tvorelėmis bei laipteliais, todėl šioje dalyje teismas pasisako ir dėl minėtų statinių pašalinimo.

32. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas įstatymo viršenybės principas viešojo administravimo subjektams eliminuoja diskrecijos teisę, t. y. veiksmų laisvę veikti ar spręsti kokį nors klausimą savo nuožiūra. Tai reiškia, kad Inspekcijos, kaip viešojo administravimo subjekto, įgaliojimai dėl ginčijamų administracinių aktų surašymo ieškovams yra griežtai reglamentuoti įstatyme. Kaip minėta, Inspekcija, nustačiusi žemės naudojimo pažeidimą, privalo surašyti privalomąjį nurodymą (ką atsakovė ir padarė), kuriame iš esmės kaip vienintelė galimybė yra numatytas nurodymas pašalinti žemės naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus (ką, teismo vertinimu, atsakovė ir nurodė), t. y. šiuo atveju atlaisvinti neteisėtai užimtą žemės dalį, o tai padaryti nepašalinant ir aukščiau nurodytų statinių faktiškai nėra įmanoma. Ieškovų deklaratyvūs teiginiai, kad jie neteks galimybės naudotis namu, todėl toks privalomasis nurodymas neteisėtas, laikytini ieškovų pasirinkta gynybine pozicija, kuri nėra pagrįsta teisės aktų nuostatomis.

33. Šioje dalyje vertinant minėtų statinių nugriovimo proporcingumą teismas pažymi, kad vienas iš pažeistų teisių gynybos būdų numatytas CK 4.103 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą (CK 4.103 straipsnio 2 dalis).

34. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje pateiktas baigtinis įpareigojimų pašalinti savavališkos statybos padarinius sąrašas, t. y. asmeniui nurodoma vienu iš šių būdų pašalinti savavališkos statybos padarinius: 1) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir panašiai) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 3) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (išardytas jo dalis) ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; 4) atstatyti nugriautą statinį ar išardytas statinio dalis, jeigu dėl statinio nugriovimo ar jo dalių išardymo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Taigi, teismo vertinimu, Inspekcija, konstatavusi neteisėtai užimtą valstybinę žemę, ieškovams pagrįstai surašė nurodymą, tuo pačiu įpareigodama iš jos pašalinti ir savavališkai pastatytus statinius.

35. Vadovaujantis Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 ir 5 dalimis, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ patvirtinimo“, (toliau – Statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:2017), 50 punktu, statant valstybinėje žemėje, privaloma gauti valstybinės žemės patikėtinio sutikimą, susitarimą.

36. Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl to, kad ieškovai nėra gavę atsakingų institucijų leidimo naudotis prašomu atlaisvinti žemės plotu ir tuo labiau statyti jame statinius; ieškovai neturi teisės į žemės ploto nuomą ar valdymą kitais pagrindais (bent jau privalomojo nurodymo priėmimo metu), o tai suponuoja išvadą, kad ginčo statiniai pastatyti valstybinės žemės plote savavališkai.

37. Pagal kasacinio teismo praktiką statinių griovimas net ir tais atvejais, kai statiniai žemės sklype yra pastatyti neteisėtai, yra laikomas kraštutine priemone, taikytina tik nesant teisinės galimybės kitaip spręsti neteisėtos statybos padarinių šalinimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017; kt.). Kita vertus, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad įstatymo leidėjo savavališkos statybos statytojui (savininkui) nustatyta teisė įteisinti savavališką statybą negali būti laikoma neribota. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, spręsdamas dėl galimybės leisti statytojui (savininkui) įteisinti savavališką statybą, turėtų aiškintis, kada ir esant kokioms faktinėms bei teisinėms aplinkybėms statytojas atliko statybos darbus, kokie faktiniai ir teisiniai pagrindai nulėmė jo veiksmus. Pagal nustatytas aplinkybes teismas turėtų spręsti, ar tokių statinių statyba atitinkamoje teritorijoje iš viso galima, dėl kokių priežasčių savavališka statyba nėra įteisinta ir ar statytojo nurodytos galimybės ją įteisinti yra realios, taip pat per kokį terminą statytojas galėtų sutvarkyti reikalingą statybų dokumentaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2014; 2015 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015). Taigi, kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, nagrinėdamas klausimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, pirmiausiai turėtų išsiaiškinti, ar tokių statinių statyba atitinkamoje teritorijoje iš viso galima, o jei galima – atsižvelgdamas į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo padarinius ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, spręsti dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo, t. y. ar įpareigoti statytoją nugriauti statinį ar jo nenugriaunant leisti statybą įteisinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2013).

38. Statybos įstatymo 32 straipsnis numato, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Atitinkamai Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalis reglamentuoja, jog savavališkai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų naujų statinių įteisinimas draudžiamas, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, nustatyta, kad ieškovai savavališkus statinius pastatė valstybinėje žemėje, ir byloje nėra pateikta jokių duomenų, kad ieškovai turi žemės valdymo ar naudojimo teises į žemę, kurioje yra savavališki statiniai. Vien ieškovų teiginiai, kad jie po nustatytų pažeidimų ėmėsi veiksmų, siekdami įsigyti ginčo žemės plotą nuosavybėn, nesudaro pagrindo kitaip vertinti situaciją.

39. Teismas pažymi, kad tiek administracinių, tiek bendrosios kompetencijos teismų praktikoje suformuota aiškinimo taisyklė, jog įstatymo leidėjas, siekdamas uždrausti įteisinti naujų statinių savavališką statybą, atliktą valstybinėje žemėje neturint šios žemės valdymo ar naudojimo teisių, 2016 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 6, 10, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 22, 23 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 26¹ straipsniu įstatymu Nr. XII-2578 eliminavo galimybę įteisinti savavališkai pastatytą ar statomą statinį valstybinėje žemėje, o būtent, minėtu įstatymu buvo pakeistas Priežiūros įstatymo 14 straipsnis ir šio straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad savavališkai valstybinėje žemėje statomų ir pastatytų naujų statinių įteisinimas draudžiamas, jeigu statybos darbai atlikti neturint žemės valdymo ar naudojimo teisių.

40. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti esant saugotiną ieškovų teisėtą lūkestį, dėl kurio atsakovės surašytas ginčijamas būtų pripažintas neproporcinga priemone. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad saugotinas teisėtas lūkestis, o ne tik paprasta viltis ar paprastas lūkestis (kurie nesaugotini); teisėtam lūkesčiui konstatuoti gali būti svarbios įvairios aplinkybės, sudarančios pagrindą jam susiformuoti, – teisinis reguliavimas per se (savaime), nuosekli teismų praktika, galutinis administracinis aktas, su valdžios institucijomis sudaromos civilinės sutartys, ilgalaikis valstybės susidariusios situacijos toleravimas ir pan. Kasacinis teismas yra išskyręs dvi būtinąsias sąlygas pripažinti, kad egzistuoja teisėtas lūkestis ir jis turi būti saugomas – tai valstybės įsipareigojimai (asmuo, kuris remiasi teisėtų lūkesčių pažeidimu, privalo nurodyti atitinkamus valstybės institucijos prisiimtus įsipareigojimus ar patikinimus) ir asmens elgesys (asmuo, kuris remiasi teisėtų lūkesčių pažeidimu, pats turi veikti apdairiai, sąžiningai, remdamasis gera valia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-421/2020; 2021 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).

41. Nors ieškovai, be kita ko, teigė, kad 2002 – 2003 m. neįrengus trinkelių ar kitos tinkamos automobiliams važiuoti dangos bei atraminių sienelių šonuose, tiesiog nebūtų įmanoma įgyvendinti gyvenamojo namo projekte numatyto sprendinio – patekimo į garažo patalpą, tačiau teismas pažymi, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 12 dalyje minimi pastatai jau gali būti (ir labai seniai) pastatyti, bet jie vertintini ir įvardijami kaip nauji statiniai statybą reglamentuojančių teisės aktų prasme. Be to, įstatymo galiojimo laike prasme ginčo Priežiūros įstatymo norma taip pat gali būti taikoma, kadangi nepriklausomai nuo to, kada savavališka statyba pradėta, ji vis tiek lieka neteisėta, statybos procesas yra tęstinio pobūdžio, todėl ir jos padariniams šalinti taikytini įstatymai, galiojantys neteisėtos statybos padarinių šalinimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A146-216/2013; 2013 m. balandžio 10 d. sprendimas, priimta administracinėje byloje Nr. A858-138/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008). Kitoks įstatymų galiojimo aiškinimas prieštarautų įstatymo leidėjo tikslams bei savavališkos (neteisėtos) statybos padarinių šalinimo bei negarantuotų statybų proceso ir statinių kokybės kontrolės užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2008 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008).

42. Taigi, teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad ginčijame privalomajame nurodyme nurodyti įpareigojimai – atlaisvinti valstybinės žemės plotą, pašalinant pastatytas tvoras, išklotas trinkeles, vartus ir vartelius, mūrines sieneles su tvorelėmis bei laipteliais per nustatytą terminą, atitiko teisės aktų reikalavimus ir buvo proporcingi nustatytam pažeidimui, todėl ieškovų reikalavimas dėl jo panaikinimo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

43. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

44. Nagrinėjamu atveju ieškinys netenkintinas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovų I. L. ir H. L. ieškinio atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija dėl privalomojo nurodymo panaikinimo netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.