Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. G. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutarties E. G. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato vyresniojo tyrėjo (toliau – Institucija) 2017 m. balandžio 7 d. nutarimu E. G. nubausta 300 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji 2017 m. balandžio 7 d., 16.45 val. Druskininkų sav., Druskininkuose, Veisiejų ir Baltašiškės g., vairavo automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdama teisės jos vairuoti, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktą.Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartimi E. G. skundas netenkintas ir Institucijos 2017 m. balandžio 7 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje paliktas nepakeistas. Teismas konstatavo, kad E. G., kuri 2017 m. balandžio 7 d. vairavo transporto priemonę pažeisdama KET 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neturint šios teisės, padarė ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, todėl ji administracinėn atsakomybėn patraukta ir administracinė nuobauda jai paskirta teisėtai.Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. G. prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną E. G. atžvilgiu nutraukti, o nusprendus teisenos nenutraukti, prašo padarytą veiką perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 8 dalį.Skunde nurodo, jog kilus įtarimams, kad jos pateiktas Jungtinės Karalystės B kategorijos vairuotojo pažymėjimas yra netikras, buvo paprašyta vykti į Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK. Vairuotojo pažymėjimas iš jos buvo paimtas ir negrąžintas, vėliau surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio pagrindu administracinio teisės pažeidimo byloje jos atžvilgiu buvo priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą už tai, kad ji vairavo transporto priemonę neturėdama teisės vairuoti. Paraleliai jai buvo iškelta baudžiamoji byla, kurioje jai pareikšti įtarimai įvykdžius nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalį, tačiau jos kaltė yra neįrodyta. Be to, nutarimą priėmęs pareigūnas neišsprendė klausimo dėl paimtų daiktų ir dokumentų. Remiantis ANK 592 straipsniu, iš ikiteisminio tyrimo institucijos ar prokuroro gavus pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pradžią, administracinio nusižengimo teisena jos atžvilgiu turėjo būti nutraukta.Skunde taip pat nurodo, kad tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek nutarimas administracinio nusižengimo byloje surašyti lietuvių kalba nedalyvaujant nei vertėjui, nei atstovui, nors ji to reikalavo. Ji yra Rusijos Federacijos pilietė, jos gimtoji kalba yra rusų. Dėl nepakankamo lietuvių kalbos žinojimo bei teisinių žinių trūkumo jai minėtų dokumentų turinys buvo visiškai nesuprantamas, todėl ji, kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, dėl administracinio teisės pažeidimo negalėjo tinkamai paaiškinti susiklosčiusių aplinkybių, laiku pateikti reikiamų paaiškinimų bei įrodymų ir visiškai nesuprato, kokioje teisinėje situacijoje atsidūrė, todėl policijos pareigūnams reikalaujant su pažeidimu sutiko pažeidžiant jos procesines teises ir teisę į gynybą.Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad vairavimas nustatyta teisės aktų tvarka nepasikeitus vairuotojo pažymėjimo yra prilyginamas transporto priemonės vairavimui asmens, kuris tokios teisės neturi ir niekada nebuvo įgijęs. Faktą, kad jos vardu Jungtinėje Karalystėje išduotą vairuotojo pažymėjimą ji pateikė ją sustabdžiusiems policijos pareigūnams, patvirtina tiek Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK savo atsiliepime į jos skundą pirmosios instancijos teismui, tiek abu ją sustabdę policijos pareigūnai liudydami teisme.Nors tiek pareigūnams, tiek pirmosios instancijos teismui ji nurodė, kad Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2008 m., teismas ne tik nebuvo pakankamai aktyvus siekdamas išaiškinti tikrąsias faktines aplinkybes ir objektyvią tiesą, bet ir nepagrįstai bei neteisingai nustatė, jog ji Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2013 m. rugpjūčio 8 d., kadangi dar 2008 m. kovo mėn. 14 d. jai buvo išduotas laikinas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje metams, kurį kasmet be pertraukų prasitęsdavo, kol jai buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. Minėtu laikotarpiu nuo 2008 m. kovo mėn. iki dabar faktiškai gyvena Lietuvos Respublikoje, išvykimo į kitą valstybę deklaravusi nebuvo, to laiko jos nuolatinė gyvenamoji vieta buvo tik Lietuvos Respublikoje. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimas jai buvo išduotas 2009 m. liepos 7 d., tai yra tuo metu, kai ji jau turėjo laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 37 punktas jos atžvilgiu šiuo konkrečiu atveju negalėjo būti taikomas ir jos atžvilgiu išlieka galioti 1968 metų Vienos kelių eismo konvencijos 41 straipsnio 2 dalies nuostatos.Teigia, kad turimu jos vardu išduotu Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimu ji naudojasi apie aštuonerius metus, dėl jo tikrumo niekada anksčiau nebuvo kilęs klausimas, nors ne kartą yra bausta administracine tvarka už KET pažeidimus. Policijos pareigūnai, anksčiau surašydami jai administracinius teisės pažeidimo protokolus ar nutarimus už KET pažeidimus, pagrįstai neinkriminavo jai vairavimo neturint galiojančio vairuotojo pažymėjimo, juo labiau neturint teisės vairuoti transporto priemonės. Šie duomenys apie ankstesnius KET pažeidimus policijos pareigūnams, surašiusiems administracinio teisės pažeidimo protokolą bei nutarimą, yra žinomi ir prieinami. Taip pat byloje nėra duomenų, kad jai anksčiau būtų atimta teisė vairuoti. Pradėjus administracinio nusižengimo teiseną policijos pareigūnai tik savo subjektyviu vertinimu nustatė, kad jos pateiktas vairuotojo pažymėjimas yra galimai suklastotas, ir nepagrįstai preziumavo, kad ji teisės vairuoti apskritai neturi.Skunde nurodo, kad tiek policijos pareigūnams, tiek pirmosios instancijos teismui buvo žinoma aplinkybė, kad ji turi ir Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimą, kurį buvo pametusi. Kadangi kilo klausimas dėl Jungtinės Karalystės jos vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo tikrumo, todėl ją sustabdžiusiems policijos pareigūnams parodė ir negaliojantį seną Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimą nukirptu kampu. Policijos pareigūnams ir teismui paaiškino, kad teisė vairuoti jai niekada nebuvo atimta, tiesiog nematė būtinumo darytis naujo Rusijos Federacijos vairuotojo pažymėjimo, nes jau turėjo Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimą, kuriuo Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojosi apie aštuonerius metus ir kurį buvo įgijusi jau būdama nuolatine Lietuvos Respublikos gyventoja bei turėdama laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Ji yra puikiai susipažinusi su Kelių eismo taisyklėmis, pažįsta Kelių eismo taisyklių ženklus, jais vadovaujasi, turi B kategorijos vairuotojos stažą nuo 1985 m. vasario 14 d., yra išlaikiusi vairuotojo teorinius ir praktinius egzaminus. Siekdama įrodyti šias aplinkybes specialiai buvo išvykusi į Rusijos Federaciją nuo 2017 m. gegužės 14 d. iki 2017 m. gegužės 25 d. tam, kad galėtų pasiimti tai patvirtinančius dokumentus, todėl papildomai pateikia teismui naujus įrodymus, kurių negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, nes dokumentus gavo paštu jau po pirmosios instancijos teismo posėdžio.Atsiliepime į apeliacinį skundą Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato viršininkas prašo E. G. apeliacinio skundo netenkinti ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartį E. G. administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

E. G. apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. G. nesutinka su jos patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį, ginčija byloje esančius duomenis ir jų vertinimą, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad Institucija E. G. pagrįstai pripažino padariusią ATPK 424 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, o apylinkės teismas apeliantės skundą dėl minėto nutarimo atmetė. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir Institucijos nutarime bei teismo nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad E. G. kaltė padarius ATPK 424 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą yra įrodyta.ANK 424 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.Apeliantė skunde teigia, kad ji pateikė policijos pareigūnams Jungtinėje Karalystėje jai išduotą vairuotojo pažymėjimą, ir nors pareigūnams kilo įtarimas dėl šio pažymėjimo tikrumo ir dėl to yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, ji baudžiamojon atsakomybėn už šio dokumento klastojimą nėra patraukta. Taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai vairavimą nustatyta teisės aktų tvarka nepasikeitus Jungtinėje Karalystėje išduoto vairuotojo pažymėjimo prilygino transporto priemonės vairavimui asmens, kuris tokios teisės neturi ir niekada nebuvo įgijęs.Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad padaryti išvadą dėl vairuotojo pažymėjimo tikrumo ir galiojimo nėra būtina, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už disponavimą suklastotu dokumentu ar tokia byla būtų nutraukta – tokias aplinkybes gali patvirtinti ir kiti administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai. Negana to, ikiteisminis tyrimas dėl disponavimo suklastotu dokumentu gali būti nutrauktas dėl įvairių priežasčių, pvz., suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, egzistuojant baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms ir pan., taigi ikiteisminio tyrimo rezultatas savaime neduoda pagrindo pripažinti, ar asmuo disponavo suklastotu dokumentu (šiuo atveju – vairuotojo pažymėjimu). Vis tik aukštesnysis teismas pažymi, kad šioje administracinio nusižengimo byloje pakanka objektyvių duomenų, jog E. G. turėjo ir galėjo žinoti, kad Jungtinėje Karalystėje jai neva išduotas vairuotojo pažymėjimas yra netikras. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK atstovas Giedrius Alminas paaiškino, kad pateiktas E. G. vairuotojo pažymėjimas pasirodė įtartinas, o pradėjus jį atidžiau apžiūrinėti E. G. pasakė, kad jis „ne visai toks“, kad tai draugo dovana. Liudytojas policijos pareigūnas Valdas Pileckas teisme paaiškino, kad E. G. teigė šį vairuotojo pažymėjimą gavusi gimtadienio proga prieš aštuonerius metus iš draugo. Pateiktame dokumente jo galiojimo laikas nurodytas neįprastai ilgas, t. y. iki 2059 m., kas ir sukėlė įtarimus dėl jo tikrumo. Komisariate patikrinus pateiktą Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimą ultravioletiniais spinduliais, ant dokumento nebuvo jokių atpažinimo ženklų. E. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Junginėje Karalystėje išduotą vairuotojo pažymėjimą įgijo distanciniu būdu, t. y. 2009 m. su prašymu kreipėsi į patikimą žmogų, su kuriuo buvo pažįstama internetu, užpildė internetiniame tinklalapyje atitinkamą formą dėl vairuotojo pažymėjimo. Jungtinėje Karalystėje egzamino įgyti vairuotojo pažymėjimą nelaikė, už jį sumokėjo žmogui vardu Vytas grynaisiais pinigais apie 40–50 svarų per pažįstamą asmenį.Tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. G., tiek liudytojų policijos pareigūnų parodymai leidžia daryti išvadą, kad E. G. Jungtinėje Karalystėje egzaminų vairuotojo pažymėjimui gauti nelaikė, ten negyveno, todėl teisėtai Jungtinėje Karalystėje įgyti teisės vairuoti negalėjo. Policijos pareigūno Valdo Pilecko 2017 m. balandžio 7 d. tarnybiniame pranešime taip pat nurodoma, kad E. G. jam paaiškino, jog Jungtinėje Karalystėje neva išduotas pažymėjimas yra netikras, tačiau ji greitu metu įgis Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, kadangi jau išlaikė vairavimo teorijos egzaminą. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodoma, kad E. G. prašė grąžinti šį vairuotojo pažymėjimą ir nesiimtų jokių teisinių priemonių, taip pat dėl padaryto pažeidimo (vairavimo neturint teisės vairuoti transporto priemones) gailėjosi. Teismas neturėjo pagrindo netikėti liudytojo policijos pareigūno, kuris tiesiogiai matė, kas vairavo automobilį, kokie dokumentai buvo pateikti, ką administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sakė, ir nustatė pažeidimą, apklaustų asmenų parodymais. Liudytojo Vaido Pilecko parodymai, duoti teisme, atitinka tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Byloje nenustatyta, kad policijos pareigūnai gali būti šališki ar susiję su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu, taigi jie nėra suinteresuoti bylos baigtimi, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad policijos pareigūnai užfiksavo, jog E. G. vairavo transporto priemonę neturėdama teisės jos vairuoti, nes nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo, patvirtinančio šią teisę. Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Taisyklių 37 punkte įtvirtina, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne Europos Sąjungoje (toliau – ES) ar Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje (toliau – EEE), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos ir praktikos egzaminus. Šių egzaminų laikyti nereikalaujama, jei visos keičiamame nacionaliniame vairuotojo pažymėjime nurodytos motorinių transporto priemonių kategorijos buvo įgytos ES ar EEE valstybėje. Kaip apeliaciniame skunde teigia E. G., vairuotojo pažymėjimas jai buvo išduotas Jungtinėje Karalystėje, kuri yra ES narė. Taigi, siekiant šį vairuotojo pažymėjimą pasikeisti į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teorijos ir praktikos egzaminų laikyti nereikia. Tačiau E. G. tiek policijos pareigūnams, tiek duodama parodymus teisme nurodė, jog šiuo metu ji Lietuvos Respublikoje yra išlaikiusi vairavimo teorijos egzaminą, dėl vairuotojo pažymėjimo keitimo nelaikant egzaminų, kaip tą numato Taisyklių 37 punktas, nesikreipė, o tai sustiprina teismo manymą, jog E. G. suprato, kad Jungtinėje Karalystėje jos vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas yra netikras ir ji pasikeisti jo į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą negalės. Apeliantės teigimu, nutarimą priėmęs pareigūnas neišsprendė klausimo dėl paimtų daiktų ir dokumentų, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad E. G. vardu Jungtinėje Karalystėje neva išduotas dokumentas (vairuotojo pažymėjimas) yra paimtas ne nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, o ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-16671-17, kuris atliekamas dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje. Taigi pareigūnas, priėmęs nutarimą, išspręsti klausimo dėl paimto vairuotojo pažymėjimo negalėjo, kadangi vairuotojo pažymėjimas šioje administracinio nusižengimo byloje paimtas nebuvo. Apeliantė taip pat mano, kad remiantis ANK 592 straipsniu, iš ikiteisminio tyrimo institucijos ar prokuroro gavus pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pradžią, administracinio nusižengimo teisena jos atžvilgiu turėjo būti nutraukta.ANK 592 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pradėjus administracinio nusižengimo teiseną nustatoma, kad padaryta veika turi nusikalstamos veikos požymių, tyrimą atliekantis pareigūnas motyvuotu nutarimu perduoda surinktą medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai ar prokurorui, kurie Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta tvarka nusprendžia, ar pradėti ikiteisminį tyrimą. Iš ikiteisminio tyrimo institucijos ar prokuroro gavus pranešimą apie ikiteisminio tyrimo pradžią, administracinio nusižengimo teisena nutraukiama. Tačiau pažymėtina, kad administracinio nusižengimo teisena tokiu atveju nutraukiama tik tuomet, kai būtent ta veika, dėl kurios asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn, turi nusikalstamos veikos požymių. Nagrinėjamu atveju E. G. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad ji vairavo transporto priemonę neturėdama teisės ją vairuoti, ikiteisminis tyrimas dėl šios veikos nepradėtas, todėl nebuvo jokio pagrindo administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas nustačius, kad E. G. vairuotojo pažymėjimas gali būti suklastotas, o tai sudaro visai kitos veikos sudėtį, taigi administracinio nusižengimo teisena dėl transporto priemonės vairavimo neturint teisės vairuoti buvo tęsiama pagrįstai.Apeliaciniame skunde teigiama, kad jos vardu išduotu Jungtinės Karalystės vairuotojo pažymėjimu ji naudojasi apie aštuonerius metus, dėl jo tikrumo niekada anksčiau nebuvo kilęs klausimas, nors ji ne kartą yra bausta administracine tvarka už KET pažeidimus. Aukštesniojo teismo nuomone, vien ta aplinkybė, kad policijos pareigūnai anksčiau skirdami nuobaudas už KET pažeidimus neįtarė, kad E. G. vairuotojo pažymėjimas galimai yra suklastotas, savaime nepatvirtina fakto, kad šis pažymėjimas yra tikras. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 166 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius. Šiuo atveju nusikalstamos veikos požymiai buvo nustatyti policijos pareigūnui 2017 m. balandžio 7 d. patikrinus E. G. vairuotojo pažymėjimą, taigi tas faktas, kad ankstesnių tikrinimų metu policijos pareigūnams šis vairuotojo pažymėjimas įtarimų nesukėlė, šiuo atveju jokios teisinės reikšmės neturi.Apeliantė teigia, kad ji yra puikiai susipažinusi su Kelių eismo taisyklėmis, pažįsta Kelių eismo taisyklių ženklus, jais vadovaujasi, turi B kategorijos vairuotojos stažą nuo 1985 m. vasario 14 d. yra išlaikiusi vairuotojo teorinius ir praktinius egzaminus. Siekdama įrodyti šias aplinkybes specialiai buvo išvykusi į Rusijos Federaciją nuo 2017 m. gegužės 14 d. iki 2017 m. gegužės 25 d. tam, kad galėtų pasiimti tai patvirtinančius dokumentus.Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad motorinės transporto priemonės, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ar muitinės pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų bei KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jiems patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir pateikti 1) Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą arba 2) Europos Sąjungos valstybėje narėje ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyje išduotą galiojantį vairuotojo pažymėjimą arba 3) 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantį nacionalinį ir tarptautinį vairuotojo pažymėjimą, jei asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Šiuo konkrečiu atveju E. G. Lietuvos Respublikoje vairuotojo pažymėjimo nėra įgijusi, taip pat jos pateiktas Jungtinėje Karalystėje neva išduotas vairuotojo pažymėjimas policijos pareigūnų buvo pagrįstai nepripažintas patvirtinančiu teisę vairuoti transporto priemones, tačiau E. G. skunde teigia, kad jos atžvilgiu turėtų būti taikomos 1968 metų Vienos kelių eismo konvencijos 41 straipsnio 2 dalies nuostatos ir pripažįstamas Rusijos Federacijoje jos vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas. Vis tik aukštesnysis teismas pažymi, kad šios apeliantės nurodomos nuostatos galioja tik tuo atveju, jeigu asmuo nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. G. 2008 m. kovo 14 d. buvo išduotas laikinas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje metams, kurį ji kasmet be pertraukų prasitęsdavo, kol jai buvo išduotas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis iki 2018 m. rugpjūčio 1 d. Minėtu laikotarpiu nuo 2008 m. kovo mėn. iki dabar ji faktiškai gyvena Lietuvos Respublikoje ir išvykimo į kitą valstybę deklaravusi nebuvo, nuo to laiko jos nuolatinė gyvenamoji vieta buvo tik Lietuvos Respublikoje. E. G. dirba UAB „Interseptor“, turi butą Neravų g. 39C-26, Druskininkuose. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, šie faktai patvirtina, kad E. G. yra nuolatinė Lietuvos Respublikos gyventoja. Kaip jau buvo minėta, asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE (šiuo atveju E. G. turi nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE, o Rusijos Federacijoje), kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos ir praktikos egzaminus. Taigi, E. G. teisę vairuoti Lietuvos Respublikoje gali įgyti vieninteliu būdu – išlaikiusi vairavimo teorijos ir praktikos egzaminus. Nors pagal teisinį reglamentavimą E. G. policijos pareigūnams turėjo pateikti Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, ji to nepadarė, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ji 2017 m. balandžio 7 d. transporto priemonę vairavo neturėdama teisės vairuoti transporto priemones Lietuvos Respublikoje.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad tiek administracinio nusižengimo protokolas, tiek nutarimas administracinio nusižengimo byloje surašyti lietuvių kalba nedalyvaujant nei vertėjui, nei atstovui, nors ji to reikalavo. Ji, policijos pareigūnams reikalaujant, su pažeidimu sutiko pažeidžiant jos procesines teises ir teisę į gynybą.ANK 568 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dalyvaujančiam byloje asmeniui, nemokančiam lietuvių kalbos, užtikrinama teisė kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis. E. G. teigė, kad jai nebuvo užtikrinta teisė turėti vertėją, todėl ji nesuprato visų ją sustabdžiusio policijos pareigūno reikalavimų. Tačiau tokia apeliantės versija pagrįstai pirmosios instancijos teismui sukėlė abejonių. E. G. leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas išlaikius lietuvių kalbos egzaminą (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 53 straipsnio 6 dalis). Taip pat pareigūnai su E. G. kalbėjo rusų kalba, to neneigė ir ji pati, o administracinio nusižengimo protokole E. G. savo parašu patvirtino, kad protokolas išverstas ir jai suprantamas, toks patvirtinimas yra ir administracinio nusižengimo nutarime. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad E. G. tiriant administracinio nusižengimo bylą būtų išreiškusi pageidavimą turėti atstovą ar vertėją, to ji nenurodė nei administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime, taigi nagrinėjamu atveju teismas neturi pakankamo pagrindo išvadai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba ir kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos, buvo pažeistos.Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda Institucijos nutarimu paskirta nepažeidus ANK 32 ir 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, E. G. apeliacinis skundas netenkinamas, o Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartis ir Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato vyresniojo tyrėjo 2017 m. balandžio 7 d. nutarimas paliekami nepakeisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir E. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.