Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-01-07 · Civilinė byla Nr. 2A-2-516/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-07
Bylos Nr.
2A-2-516/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rasa Gudžiūnienė (pran.), Neringa Švedienė, Andžej Maciejevski
Atsakovas
J. M.
Ieškovas
UAB „Kartonas“
Kategorijos
  • 121.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2-516/2010Procesinio sprendimo kategorija: 121.7; 121.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. sausio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienės,kolegijos teisėjų Neringos Švedienės, Andžej Maciejevski,sekretoriaujant Violetai Kamašinieneidalyvaujant ieškovo atstovui advokatui V.Onačkoatsakovo atstovams J. M. , advokatui A.Januičiui

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. M. firmos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kartonas“ ieškinį atsakovei J. M. firmai dėl skolos priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Kartonas“ 2008-03-04 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės J. M. firmos 7917,06 Lt skolos, 412,31 Lt delspinigių bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal 2007-03-01 sutartį ieškovas išnuomojo atsakovei gamybines patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Atsakovė įsipareigojo mokėti sutartą nuomos mokestį bei apmokėti komunalinius patarnavimus po sąskaitos išrašymo iki sekančio mėnesio 18 dienos, tačiau įsipareigojimų pagal nuomos sutartį tinkamai nevykdė, liko skolinga ieškovui 7917,06 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui UAB „Kartonas“ iš atsakovės 7831,66 Lt skolos, 409,70 Lt delspinigių bei 1309,27 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Įvertinęs pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad perdavus nuomojamas patalpas atsakovui, pakito šildymo paslaugų kaina ir sąskaitose – faktūrose nurodyti šildymo paslaugų kainos tarifai yra pagrįsti (CPK 178 str.). Dėl nurodytų priežasčių, šildymo kainą, viršijančią sutartyje nurodytą kainą, teismas laikė neįrodyta ir ieškovo reikalavimą dėl 85,40 Lt skolos už patalpų šildymą priteisimo iš atsakovo atmetė ir priteisė ieškovui iš atsakovo 7831,66 Lt skolos. Teismas atitinkamai mažino ir priteistinus delspinigius. Teismas taip pat pažymėjo, kad įvertinus tai, jog atsakovo nurodyti nuostoliai kildinami iš delikto, taikyti įskaitymą reikalavimams, kilusiems iš prievolės, nėra teisinio pagrindo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė J. M. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. balandžio 8 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

nuomos sutarties nutraukimas 2008-02-11 vienašaliais nuomotojo veiksmais yra nepagrįstas, kadangi nuomininkas (atsakovas) laiku mokėjo nuomos mokestį, negavo iš nuomotojo pretenzijų dėl nesumokėtų mokesčių. Teigia, kad ieškovas nutraukė nuomos sutartį, nesilaikydamas nustatytos tvarkos, nepateikė nuomininkui raštu įspėjimo apie sutarties vienašališką nutraukimą prieš tris mėnesius. Apeliantė nurodo, jog ieškovo teigimas, kad nuomininkas sutartinę prievolę vykdė netinkamai, nes neapmokėjo trijų sąskaitų, negali būti traktuojamas esminiu sutarties pažeidimu, kadangi pats ieškovas yra dėl to kaltas, nes savavališkai, ignoruodamas abiejų šalių suderintą ir į nuomos mokestį įtrauktą patalpų šildymo tarifą, jį padidino. Dėl šių aplinkybių kyla būtinybė patikslinti ir pakoreguoti bendrą skolos sumą, kurią ieškinyje nurodo ieškovas, t.y. ne 5566,96 Lt, o nuompinigių skolos suma yra 5092,60 Lt;teismas nevertino ir kitų nuomotojo akivaizdžių nuomos sutarties įsipareigojimų ignoravimo. Apeliantė mano, jog nuomotojas, vienašališkai nutraukdamas nuomininko firmos gamybos procesą, išvarydamas nuomininko darbuotojus darbo laiku iš nuomojamų gamybinių patalpų, pasielgė rizikingai ir privalo atlyginti nuomininko patirtus nuostolius 4643,60 Lt sumoje;remiantis nuomos sutarties 5.2 punkto nuostata, nuomotojui nutraukus sutartį nepasibaigus jos galiojimo terminui, remiantis sutarties 4.2 punkto reikalavimu, nuomotojas privalo atlyginti nuomininkui patirtą dėl to žalą, tačiau pirmosios instancijos teismas nurodytus sutarties reikalavimus ignoravo, neįvertino to fakto, kad nuomotojas pirmasis pažeidė sutartinius įsipareigojimus, be to, jis elgėsi nesąžiningai nuomininko atžvilgiu: savavališkai 2008-02-11 nutraukė su nuomininku nuomos sutartį, dvi PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui išrašė, kai nuomininkas patalpomis jau nesinaudojo. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuomotojo nurodytas sumas sprendime įjungė į nuomininko neapmokėtą skolą už patalpų nuomą ir tuo nepagrįstai padidino išieškomą iš atsakovės skolos suma net 1988,14 Lt;apeliantė niekada neneigė skolos ieškovui ir tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kadangi tarp ieškovo ir atsakovės iškilo vienarūšiai priešpriešiniai reikalavimai, ieškovui buvo pasiūlyta abipusio užskaitos būdu atlyginti patirtą žalą ir kilusį ginčą užbaigti taikos sutartimi, tačiau ieškovas nesutiko tai daryti. Apeliantės nuomone, ieškovas privalo visiškai atlyginti padarytą žalą, kadangi tarp jo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys;pirmosios instancijos teismas pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuojančias teisės normas. Teigia, kad visų bylinėjimosi išlaidų priteisimas atsakovui, neįvertinus tokios aplinkybės, kaip ieškovo nesąžiningo naudojimosi procesinėmis teisėmis, pažeidžia šalių procesinio lygiateisiškumo principą. Be to, teismas rėmėsi tik sutarties 2.2 punkto nuostata, kuri yra palanki ieškovui, tačiau nenurodė sutarties 6.5.2 punkto nuostatos, nustatančios sutarties 2.2 punkto taikymą, naudojantis abiejų šalių patvirtintais priede Nr. 2 nurodytais paskaičiavimais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Kartonas“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad apeliaciniame skunde neteisingai nurodoma, jog nuomos sutartį nutraukė ieškovas. Pati apeliantė su savo atsiliepimu pateikė teismui 2008-02-11 pranešimą apie nuomos sutarties nutraukimą. Nurodo, kad kai susidarė 3 mėnesių įsiskolinimas už patalpų nuomą bei komunalinius mokesčius, apeliantė buvo įspėta, kad nepadengus skolos, pagal nuomos sutarties sąlygas, bus atjungta elektros energija. Tai, kad apeliantė interpretavo šį įspėjimą, kaip įmonės veiklos nutraukimą, tėra tik jos nuomonė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), taip pat byloje nėra ginamas viešasis interesas, todėl bylą kolegija nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

Dėl apeliantės prašymo panaikinus teismo sprendimą, bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Apeliacinės instancijos teismas turi teisę grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik konstatavęs absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (Civilinio proceso kodekso 327 str. 1 d. 1 p.) arbai kai yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (Civilinio proceso kodekso 127 str. 1 d. 2 p.). Kaip jau buvo minėta, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalyse šiuo atveju nėra. Apeliantė skunde taip pat nenurodo, kodėl pagal byloje esančius įrodymus byla negali būti išnagrinėta iš esmės apeliacinės instancijos teisme: skunde nenurodomi jokie nauji įrodymai, kurie nebuvo ištirti nagrinėjant bylą pirmojoje instancijoje ir kurie pagrįstų, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Skundas iš esmės grindžiamas netinkamu faktinių aplinkybių vertinimu, priimant skundžiamą teismo sprendimą, todėl, nesant Civilinio proceso kodekso 327 str. nurodytų teisinių pagrindų, byla negali būti grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui, t.y. pagal bylos medžiagą ji nagrinėjama iš esmės apeliacinės instancijos teisme.

Dėl pagrindų panaikinti skundžiamą teismo sprendimą egzistavimo.

Remiantis Civilinio proceso kodekso 329, 330 str. normomis, apeliacinės instancijos teismas turi teisę panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą tik tuomet, jeigu nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso ar materialinės teisės normas, t.y. apeliacinis skundas turi būti grindžiamas būtent civilinio proceso ar materialinės teisės normų pažeidimu. Nagrinėjamoje byloje atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tuo, kad pats ieškovas neteisėtai 2008-02-11 vienašališkai nutraukė nuomos sutartį, todėl jis privalo atlyginti nuomininko patirtus 4643,60 Lt dydžio nuostolius. Šie apeliantės nurodyti argumentai negali būti pagrindu panaikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Civilinio proceso kodekso 259 str. 1 d. nustato, kad teismas išsprendžia bylą iš esmės priimdamas sprendimą. Tai reiškia, kad teismo sprendimu yra iš esmės išsprendžiami konkretūs toje byloje pareikšti reikalavimai. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų (Civilinio proceso kodekso 265 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje buvo pareikštas ir nagrinėjamas tik ieškovo reikalavimas priteisti nuomos mokesčio ir komunalinių paslaugų mokesčių įsiskolinimus bei delspinigius (ieškinys- b.l. 1, pareiškimas dėl ieškinio reikalavimų padidinimo- b.l. 61). Tuo tarpu atsakovo reikštą priešieškinį dėl žalos atlyginimo (b.l. 92-95) Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2009-03-30 nutartimi atsisakė priimti, kadangi jis pareikštas po to, kai byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje (b.l. 96). Vadinasi, byloje nebuvo pareikštas reikalavimas nei dėl vienašališko nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo, nei žalos padarymo atsakovui fakto bei jos dydžio, todėl jie ir nebuvo nagrinėjami priimant skundžiamąjį sprendimą. Reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, negali būti keliami apeliaciniame skunde (Civilinio proceso kodekso 312 str.), tuo tarpu tiek nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas, tiek žalos padarymo atsakovui fakto bei dydžio klausimai yra savarankiško teisminio nagrinėjimo dalykai. Remiantis šiais argumentais konstatuojama, jog paminėti apelianto argumentai gali būti nagrinėjami ir vertinami tik Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškus teisme ieškinį, tuo tarpu kaip apeliacinio skundo motyvai sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi.

Apeliaciniame skunde taip pat ginčijama atsakovės prievolė mokėti nuomos bei komunalinių paslaugų mokesčius po 2008-02-11 (apeliacinio skundo trečiasis argumentas) iki patalpų perdavimo nuomotojui. Šis argumentas grindžiamas tuo, kad pats nuomotojas vienašališkai nutraukė nuomos sutartį, išvarydamas atsakovo darbuotojus iš nuomojamų patalpų 2008-02-11, todėl nepagrįstai iš atsakovo priteista 1988,14 Lt pagal vėliau išrašytas PVM sąskaitas- faktūras. Kaip jau buvo nurodyta, šioje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas dėl nuomos sutarties nutraukimo nuomotojo iniciatyva pripažinimo neteisėtu, nebuvo pateikti įrodymai, kad nuomotojas nutraukė nuomos sutartį. Byloje yra atsakovo- J. M. firmos pranešimas apie tai, kad nuomininkas nutraukia nuomos sutartį nuo 2008 m. vasario 11 d. (b.l. 38). Taip pat į bylą yra pateiktas 2008-03-11 šalių pasirašytas nuomojamų negyvenamųjų patalpų perdavimo- priėmimo aktas (b.l. 64), kuris patvirtina aplinkybę, kad nuomotojui patalpos buvo perduotos po mėnesio nuo nuomininko pranešimo apie vienašališką sutarties nutraukimą surašymo dienos, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog teismas nepagrįstai priteisė mokėjimus už laikotarpį nuo 2008-02-11 iki 2008-03-11 taip pat yra nepagrįsti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindu panaikinti skundžiamą teismo sprendimą negali būti ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovo atstovės išsakytas argumentas, jog atsakovas tam tikrus mokėjimus pagal ieškovo teismui pateiktas sąskaitas- faktūras yra atlikęs. Visų pirma, remiantis Civilinio proceso kodekso 306 str. 2 d., apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nuodytos pirmosios instancijos teisme. Pasibaigus apeliacinio apskundimo terminui, apeliacinį skundą keisti (papildyti) draudžiama (Civilinio proceso kodekso 323 str.). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsakovas savo atsikirtimų negrindė aplinkybe, kad dalį mokėjimų pagal PVM sąskaitas- faktūras (b.l. 12-14 bei 65-66) yra atlikęs ir tokią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų teismui neteikė, šia aplinkybe nebuvo grindžiamas ir apeliacinis skundas, todėl šie apelianto atstovės pasisakymai, kaip prieštaraujantys paminėtoms civilinio proceso normoms, nevertintini kaip aplinkybės, galinčios įtakoti skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuoja Civilinio proceso kodekso 93 str.. Jo 2 d. nustato, kad ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui- proporcingai atmestų reikalavimų daliai. Teismo sprendimu ieškinys buvo patenkintas iš dalies ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistos bylinėjimosi išlaidos- vietoje ieškovo patirtos 1323,30 Lt sumos priteista 1309,27 Lt bylinėjimosi išlaidų, kas atitinka patenkintų reikalavimų proporciją, todėl nepagrįstas ir skundo argumentas dėl neteisingo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrindų panaikinti skundžiamą Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimą nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Remiantis Vilniaus apygardos teismo pažyma, nagrinėjant bylą apeliacinė instancijos teisme, patirta 8,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios priteistinos iš apelianto valstybei (Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325- 331 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo J. M. firmos 8,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkė Rasa GudžiūnienėKolegijos teisėjai Neringa ŠvedienėAndžej Maciejevski