Kauno apygardos teismo nutartis

2008-04-28 · Civilinė byla Nr. 2S-612-109/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-04-28
Bylos Nr.
2S-612-109/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Bobrel (pirm.), Leonas Jachimavičius, Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
R. M.
Atsakovas
D. M.
Išvadą teikia
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba
Trečiasis asmuo
R. M.
Civilinė byla Nr.2S-612-109/2008
Pirmosios instancijos teismoteisėja Valdonė Račiūnienė
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 95.6.2;121.17;121.14;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. balandžio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 4 d. protokolinės nutarties civilinėje byloje Nr.2-574-774/2008 pagal ieškovės R. M. ieškinį atsakovui D. M. , institucija teikianti išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, tretysis asmuo R. M. , dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalinimo, uzufrukto nustatymo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė R. M. 2008 m. sausio 28 d. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką, įregistruotą 2005 m. gruodžio 1 d. Kauno m. CMB, įrašo Nr.2610, tarp R. M. ir D. M. dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti dabar turimas pavardes; nustatyti vaikų U. M. , gim. (duomenys neskelbtini), ir V. M. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo D. M. vaikų U. M. ir V. M. išlaikymui po 500 Lt periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį iki jų pilnametystės, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teises paskiriant R. M. ; priteisti iš atsakovo D. M. 300 Lt dydžio kas mėnesį mokamą išlaikymą R. M. iki sūnui V. M. , gim. (duomenys neskelbtini) sukaks 8 metai; padalinti santuokoje įgytą turtą; priteisti R. M. iš D. M. 7066,70 Lt piniginę kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį; nustatyti uzufruktą – teisę ieškovei R. M. ir trims mažamečiams vaikams – G. L. , gim. (duomenys neskelbtini), U. M. , gim. (duomenys neskelbtini), ir V. M. , gim. (duomenys neskelbtini), gyventi atsakovui D. M. priklausančioje namo 55/100 dalyje (naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nustatyta ir įregistruota) gyvenamojo namo, esančio Č.Sasnausko g. 26, Kaune, iki sūnui V. M. , gim. (duomenys neskelbtini), sukaks 18 metų; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2008 m. vasario 1 d. J. Š. pateikė teismui prašymą įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nes ieškovės reikalavimo - nustatyti uzufruktą gyvenamojo namo, unikalus Nr.1993-2036-3019, esančio Č.Sasnausko g. 26, Kaune, daliai, pagal 1990 m. rugpjūčio 20 d. gyvenamojo namo patalpų naudojimosi sutartį Nr.7-2758, sudarytą tarp D. M. ir J. Š. , patenkinimas pažeis jos teises. Taip pat J. Š. prašė sustabdyti civilinę bylą, iki bus išnagrinėta administracinė byla pagal J. Š. skundą dėl VĮ Registrų centras neteisėto registracijos panaikinimo ir nekilnojamojo turto registre bus registruotos viso J. Š. ir D. M. turto, esančio Č.Sasnausko g. 26, Kaune, dalys.

2008 m. kovo 4 d. parengiamajame teismo posėdyje teismas priėmė protokolinę nutartį, kuria nutarė atmesti J. Š. prašymą įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, kaip neturintį jokio ryšio su nagrinėjama byla.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu J. Š. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 4 d. protokolinę nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – įtraukti J. Š. į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, prašymą dėl bylos sustabdymo perduoti nagrinėti iš naujo Kauno miesto apylinkės teismui. Nurodo, kad teismo protokolinė nutartis neteisėta ir nepagrįsta dėl šių motyvų:

1. Prašymas įtraukti į bylą J. Š. trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, yra susijęs su ieškovės R. M. ieškinio reikalavimu nustatyti uzufruktą – teisę jai bei jos mažamečiams vaikams gyventi atsakovui D. M. priklausančioje 55/100 dalyje gyvenamojo namo, esančio Č.Sasnausko g. 26, Kaune, iki sūnui Vygantui sukaks 18 metų. 2008 m. vasario 1 d. prašyme J. Š. išdėstė motyvus, kurie įrodo, kad bylos išsprendimas gali turėti įtakos jos teisėms ir pareigoms, todėl remiantis CPK 47 str. aiškinimu, ji turi teisę jas ginti, nors ir ne tiesiogiai. Šiuo metu J. Š. naudojasi ta gyvenamojo namo, esančio Č.Sasnausko g. 26, Kaune, dalimi (patalpomis I-4 ir I-5 arba atitinkamai II-4 ir II-5, pagal 1993-04-09 kadastrinių matavimų duomenis), kurioje ieškovė prašo nustatyti uzufruktą, pagal tarp J. Š. ir bendraturčio D. M. 1990 m. rugpjūčio 20 d. sudarytą patalpų naudojimosi sutartį Nr.7-2758. Po šios sutarties sudarymo kardinaliai pasikeitė aplinkybės – J. Š. ir atsakovo turtas žymiai padidėjo. Dėl to padidėjusio turto kitokio, nei numato 1990 m. rugpjūčio 20 d. sutartis, naudojimosi jie sutarė žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais, susitarimo laikosi nuo 1991 metų, kaip buvo parengtas bendras jiems priklausančio gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektas. Taigi, faktinė situacija neatitinka tos, kuri nurodyta 1990 m. rugpjūčio 20 d. gyvenamojo namo patalpų naudojimosi sutartyje.

2. Įstatymas numato, kad tretysis asmuo gali įstoti į bylą vienos iš šalių pusėje. Kadangi J. Š. nesutinka su ieškovės reikalavimu nustatyti uzufruktą, kaip ir nesutinka atsakovas, tai nagrinėjamoje byloje J. Š. įstotų atsakovo pusėje, ir tai niekaip nėra siejama su ieškovo ar atsakovo norais ar pageidavimais dėl tokio asmens buvimo byloje.

3. Teismas, atmesdamas J. Š. prašymą įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, padarė procesinius pažeidimus: surašė tik protokolinę nutartį bei pažeidė J. Š. teises, nurodydamas, kad ši nutartis nėra skundžiama. Šiuo atveju teismas privalėjo surašyti atskirą rašytinę nutartį, kuri gali būti skundžiama atskiruoju skundu, kadangi ši nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, t.y. užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui ir jis negali savo interesų ginti pareikšdamas savarankišką ieškinį.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė R. M. nurodo, kad su J. Š. atskiruoju skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad J. Š. savo teises gina administracinėje byloje, jos reikalavimai niekaip nėra susiję su nagrinėjama civiline byla. CPK 383 straipsnis draudžia šeimos bylų kategorijai priskirtose bylose kelti kitus, nei CPK 385 str. 1 d. numatytus reikalavimus. Be to, jeigu J. Š. būtų įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu ir patenkintas jos prašymas sustabdyti bylą, tuomet būtų vilkinamas bylos nagrinėjimas, kas pažeistų jos, kaip ieškovės teises. Teismas, priimdamas 2008 m. kovo 4 d. protokolinę nutartį atmesti J. Š. prašymą, pagrįstai bei teisėtai užkirto kelią proceso vilkinimui santuokos nutraukimo byloje.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas D. M. prašo apeliacinį procesą pagal J. Š. atskirąjį skundą dėl 2008 m. kovo 4 d. nutarties nutraukti. Nurodo šiuos motyvus:

1.J. Š. nėra byloje dalyvaujantis asmuo, todėl, vadovaujantis CPK 305, 308 straipsniais, paduoti atskirtąjį skundą byloje taip pat neturi teisės. Sutinamai su CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas turėjo atskirojo skundo nepriimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Kadangi nurodyti trūkumai paaiškėjo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, todėl apeliacinis procesas nutrauktinas.

2. Atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės, jog J. Š. naudojasi D. M. priklausančiomis patalpomis, prieštarauja 1990 m. rugpjūčio 10 d. sutarčiai bei VĮ Registrų centras duomenims, uzufrukto nustatymas J. Š. teisių nepažeidžia.

3. CPK 383 straipsnis draudžia šeimos bylų kategorijai priskirtose bylose kelti kitus reikalavimus, išskyrus numatytus CPK 385 straipsnio 1 dalyje. Pastarojoje normoje numatyti reikalavimai susieti tik su santuokos nutraukimu, vaikų išlaikymu bei jų gyvenamąja vieta, kito sutuoktinio išlaikymu ir turto padalijimu. Taigi, nagrinėjamoje byloje negali būti išspręsti reikalavimai, liečiantys J. Š. .

4. Iš J. Š. pozicijos nėra aišku, kurios iš šalies pusėje ji pageidauja įstoti į bylą. Be to, J. Š. savo tariamai pažeistą teisę gali ginti atskiru ieškiniu arba kitais būdais. Iš atskirojo skundo teksto matyti, jog J. Š. savo teises gina administracinėje byloje. Todėl teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė J. Š. prašymą ir užtikrino maksimalias galimybes santuokos nutraukimo byloje vesti procesą ekonomiškai ir koncentruotai (CPK 7 str.).

5. Nepagrįstas atskirojo skundo motyvas, kad teismas pažeidė proceso normas ir prašymą įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu išsprendė protokoline nutartimi. Ši atskirojo skundo nuostata nebuvo paremta CPK normomis. CPK 290 straipsnio 2 dalis numato, kad teismo posėdžio metu teismas turi teisę priimti rašytines arba žodines nutartis. Tokiu būdu teismas galėjo spręsti klausimą dėl įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu protokoline nutartimi, kuri nėra skundžiama. Be to, 2008 m. kovo 4 d. teismo nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, civilinėje byloje toliau gali būti sprendžiami klausimai, numatyti CPK 385 straipsnyje.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą tretysis asmuo R. M. prašo apeliacinį procesą pagal J. Š. atskirąjį skundą dėl 2008 m. kovo 4 d. nutarties nutraukti. Nurodo šiuos motyvus:

1. Teismas pagrįstai netenkino J. Š. prašymo įtraukti ją trečiuoju asmeniu, kadangi teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje neturės įtakos jos teisėms ir pareigoms (CPK 47 str.). Remiantis 1990 m. rugpjūčio 10 d. sutartimi tarp J. Š. ir D. M. buvo nustatyta naudojimosi namu tvarka. Sutartis įregistruota nekilnojamojo turto registre, todėl šalims yra privaloma (CK 4.81 str.). Atskirojo skundo teiginiai apie kitokią faktiškai nusistovėjusią naudojimosi patalpomis tvarką, prieštarauja minėtai sutarčiai, kurios J. Š. neginčija.

2. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, atsakovas D. M. nesutinka, kad J. Š. būtų įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, prieštarauja jos teiginiams apie prašyme nurodytą naudojimosi ginčo patalpomis tvarką. Tokiu būdu santuokos nutraukimo byloje kiltų savarankiškas ginčas dėl teisės, t.y. naudojimosi tvarkos namu, esančio Sasnausko g. 26, Kaune, nustatymo tarp J. Š. ir D. M. . Tai prieštarautų CPK 47 straipsnio 4 dalies nuostatoms, 7 straipsnyje įtvirtintiems principams bei nesuderinama su CPK 383 straipsnio reikalavimais. Tokiu būdu darytina išvada, jog J. Š. nors ir nepareiškė savarankiško ieškinio, tačiau kelia savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko.

3. Nepagrįsti atskirojo skundo motyvai, kad teismo nutartis užkirto galimybę tolesnei bylos eigai, t.y. užkirto kelią J. Š. dalyvauti procese ir ginti savo interesus pareiškiant savarankišką ieškinį. Tokio ieškinio sutinkamai su CPK 383 straipsniu, nagrinėjamoje byloje J. Š. pareikšti negali.

4. Kadangi asmuo, turintis savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, savo pažeistas teises gali ginti ne tik įsitraukdamas į procesą kaip trečiasis asmuo, bet ir pareikšdamas savarankišką ieškinį kitoje byloje, todėl, sutinkamai su CPK 46 straipsnio 3 dalimi, teismo nutartis atsisakyti įtraukti asmenį į procesą trečiuoju asmeniu atskiruoju skundu neskundžiama. Tokiu būdu apeliacinis procesas pagal J. Š. atskirąjį skundą nutrauktinas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis procesas pagal neįtraukto į bylą asmens J. Š. atskirąjį skundą nutrauktinas ir štai dėl ko:

CPK 338 straipsnis numato, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis.

Vadovaujantis LR CPK 305 straipsniu, apeliacinį skundą (atskirąjį skundą) turi teisę paduoti tik dalyvaujantys byloje asmenys.

Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus numato Civilinio proceso kodekso XIX skyrius.

CPK 383 straipsnyje nurodyta, kad bylose , nagrinėjamose šiame skirsnyje numatyta tvarka, šalys negali kelti kitų reikalavimų, išskyrus numatytus šio Kodekso 385 straipsnio 1 dalyje.

Neįtrauktas į bylą asmuo J. Š. savo prašymą įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, ir sustabdyti bylos nagrinėjimą sieja su ieškovės R. M. vienu iš pareikštų ieškinio reikalavimų- nustatyti uzufruktą gyvenamojo namo, esančio Č. Sasnausko g. 26, Kaune, unikalus Nr.1993-2036-3019, daliai t.y. teisę jai su trimis nepilnamečiais vaikais – G. L. , gim. (duomenys neskelbtini), U. M. , gim. (duomenys neskelbtini) ir V. M. , gim. (duomenys neskelbtini) gyventi atsakovui D. M. priklausančioje namo 55/100, esančio Č. Sasnausko g. 26, Kaune dalyje, kuri nustatyta J. Š. ir atsakovo D. M. 1990-08-20 gyvenamojo namo patalpų naudojimosi sutartimi.

Byloje nustatyta, kad 1990 m. rugpjūčio 10 d. atsakovas D. M. ir J. G. (šiuo metu Š. ) sudarė gyvenamojo namo, esančio Sasnausko g. 26, Kaune, patalpų, ūkio pastato bei garažo naudojimosi tvarkos sutartį. Minėta sutartis nuo 1990 m. rugpjūčio 17 d. įregistruota VĮ Registrų centras. Taigi, ši sutartis yra privaloma ne tik ją sudariusiems asmenims, bet ir tretiesiems asmenims. Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str.). J. Š. įstatymo nustatyta tvarka neginčija 1990-08-10 sutarties. Tokiu būdu atskirojo skundo teiginys, kad nustačius uzufruktą – teisę gyventi atsakovui D. M. priklausančiose patalpose jo nepilnamečiams vaikams, pažeis J. Š. teises arba pareigas, yra nepagrįstas ir neteisėtas. J. Š. yra nusistačiusi gyvenamojo namo naudojimosi tvarką su atsakovu D. M. , todėl apsigyvenus D. M. patalpose jo vaikams, negali būti pažeistos J. Š. teisės.

Be to, pažymėtina, kad pagal CPK 383 str. draudžiama šeimos bylų kategorijai priskirtose bylose kelti kitus reikalavimus, išskyrus numatytus CPK 385 str. 1d. J. Š. nėra šalių kreditorė, todėl teisėjų kolegija sutinka su atsakovo, ieškovės ir trečiojo asmens atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentais, kad J. Š. savo teises gali ginti atskiru ieškiniu kitoje byloje, ką ji ir padarė, todėl teismas pagrįstai atmetė jos prašymą. (CPK 7 str.).

Taip pat pažymėtina, kad atsakovas D. M. nesutinka, kad J. Š. būtų įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, prieštarauja jos teiginiams apie prašyme nurodytą naudojimosi ginčo patalpomis tvarką. Tretysis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, negali veikti procese prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus (CPK 47 str. 4d.). Taigi, J. Š. negali dalyvauti nei ieškovo, nei atsakovo pusėje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, todėl teisėjų kolegija sutinka su dalyvaujančių byloje asmenų argumentu, kad įtraukus J. Š. į bylą kiltų savarankiškas ginčas dėl teisės, t.y. naudojimosi tvarkos namu, esančio Sasnausko g. 26, Kaune, nustatymo tarp J. Š. ir D. M. . Tai prieštarautų CPK 47 straipsnio 4 dalies nuostatoms, 7 straipsnyje įtvirtintiems principams bei nesuderinama su CPK 383 straipsnio reikalavimais.

Teisėjų kolegija nustačiusi, kad atskirąjį skundą padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti, o pirmosios instancijos teismo teisėja nepagrįstai priėmė atskirąjį skundą, nors privalėjo grąžinti jį padavusiam asmeniui J. Š. (CPK 315 str. 2d. 2p.), apeliacinį procesą nutraukia (CPK 315 str. 5d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 315 straipsnio 5 dalimi,

nutaria:

apeliacinį procesą pagal neįtraukto asmens į bylą J. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 4 d. protokolinės nutarties panaikinimo nutraukti.

Kolegijos pirmininkė Birutė BobrelKolegijos teisėjai : Leonas JachimavičiusArūnas Rudzinskas