- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-06
- Bylos Nr.
- I2-9452-394/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01733-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Žanas Kubeckas, Rasa Milvydaitė, Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui
- Trečiasis asmuo
- A. G. A., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko, Rasos Milvydaitės ir Jarūnės Sedalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys A. G. A. ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ gimnazija kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti 2024 m. kovo 26 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimą Nr. (18.2E) I-3150 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo Nr. (10.2E) VPE_SP5-790 ir veiksmų“ ir ginčą išspręsti iš esmės; 2) panaikinti 2024 m. sausio 31 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus raštą Nr. (10.2E) DV S-7718 „Dėl A. G. A. socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos permokos grąžinimo“; 3) panaikinti 2023 m. rugpjūčio 23 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimą Nr. (10.2E) VPE_SP5-790 „Dėl A. G. A. socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos permokos nustatymo“; 4) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ gimnazija skunde nurodė, kad gavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Vilniaus skyrius) 2024 m. sausio 31 d. raštą Nr. (10.2E) DV S—7718 „Dėl A. G. A. socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos permokos grąžinimo“. Prie minėto rašto buvo pateiktas Vilniaus skyriaus 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas Nr. (10.2E) VPE_SP5-790 „Dėl A. G. A. socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos permokos nustatymo“, kuriame nurodyta, jog 2023 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. (10.2E) VPE_SP1E-59365 nuo 2023 m. kovo 7 d. A. G. A. buvo paskirta išankstinė senatvės pensija. Pasikeitus Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre esantiems duomenims (atleidimo iš darbo datą iš 2023 m. kovo 7 d. pakeitus į 2023 m. birželio 30 d.) A. G. A. buvo privalomai draudžiama socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, todėl neturėjo teisės į išankstinę senatvės pensiją. Vilniaus skyrius 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. (10.2E) VPE_SP2E-18015 „Dėl A. G. A. išankstinės senatvės pensijos mokėjimo nutraukimo“ išankstinės senatvės pensijos mokėjimą nutraukė nuo 2023 m. liepos 1 d. Nuo 2023 m. kovo 7 d. iki 2023 m. birželio 30 d. buvo išmokėta 2 581,15 Eur dydžio išankstinės senatvės pensijos suma, kuri laikoma permoka. Pareiškėja, nesutikdama su raštu, kuriuo buvo prašoma geranoriškai grąžinti permoką, pateikė skundą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri 2024 m. kovo 26 d. priėmė sprendimą Nr. (18.2E) I-3150 ir pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja mano, kad Vilniaus skyriaus sprendimas yra nepagrįstas, neaiškus, neišsamus, todėl naikintinas. Šiuo atveju Vilniaus skyrius savo sprendime nurodė, kad 2 581,15 Eur dydžio išankstinės senatvės pensijos permoka nustatyta vadovaujantis Pensijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, tačiau minėta teisės norma nenumato Vilniaus skyriui kompetencijos priimti sprendimą dėl išmokos permokos nustatymo, nes nereguliuoja tokios permokos nustatymo tvarkos ir atvejų. Pareiškėja teigia, jog Vilniaus skyriaus sprendimas yra neaiškus ir neišsamus, nes nėra aišku, kokiais teisės aktais ir tvarka jis buvo priimtas. Paaiškino, jog sprendimas yra neaiškus ir dėl pačios permokos, jos dydžio, kaltų asmenų ir kitų reikšmingų aplinkybių – nurodomas tik permokos laikotarpis nuo 2023 m. kovo 7 d. iki 2023 m. birželio 30 d., tačiau nepateikiama jokia informacija, kokio prašymo ir kokio dokumento pagrindu A. G. A. apskritai buvo skirtos išmokos, kokio dydžio, kaip jos buvo apskaičiuotos, kada faktiškai apmokėtos ir kt. Sprendime šie klausimai nėra vertinami, nebuvo nustatinėjama asmenų (taip pat ir paties Vilniaus skyriaus) kaltė, neteisėti veiksmai, kitos atsakomybės sąlygos. Vilniaus skyriaus sprendimu nebuvo nustatytas ir kaltas dėl permokos asmuo – pareiškėja sprendime net nėra minima, išmokos gavėjos A. G. A. kaltė taip pat nebuvo įvertinta. Iš Vilniaus skyriaus sprendimo turinio negalima suprasti, ne tik kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis buvo nustatyta permoka, tačiau ir kaip faktiškai ji buvo nustatyta, kokių dokumentų pagrindu buvo mokamos išmokos ir kodėl Vilniaus skyrius, priėmęs sprendimą, nusprendė kreiptis būtent į pareiškėją dėl permokos susigrąžinimo, nors sprendime pareiškėjos atsakomybė nebuvo ne tik nustatyta, bet ir apskritai nustatinėjama. Vilniaus skyriaus sprendime taip pat nebuvo įvertinta, kad A. G. A. išankstinė senatvės pensija buvo skirta 2023 m. kovo 28 d. Vilniaus skyriaus sprendimu tuo metu dar nagrinėjant civilinę bylą pagal A. G. A. reikalavimus grąžinti ją į darbą Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijoje, išieškoti vidutinį darbo užmokestį už priverstinį pravaikštos laiką. Pažymėjo, jog būtent pensijos gavėjui yra nustatyta pareiga pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Pareiškėja mano, kad Vilniaus skyriaus raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, jame nėra nurodyta apskundimo tvarka. Be to, pareiškėja mano, jog įstatymas nesuteikia atsakovui teisės, nenustačius kalto dėl permokos atsiradimo asmens, subjektyviu institucijos pasirinkimu permokos grąžinimo reikalauti iš pareiškėjos. Paaiškino, kad ji jokių neteisėtų veiksmų Fondo valdybos atžvilgiu neatliko, bet priešingai, įvykdė teisės aktuose nustatytas prievoles. Pareiškėja nurodė, jog vadovaujantis įstatymu, po teismo sprendimo, kuriuo buvo nukeltas A. G. A. atleidimo momentas, jai atsirado pareiga pranešti apie apdraustojo asmens draudimo laikotarpio pasikeitimą. Atitinkamai, pareiškėja, vadovaudamasi teisės aktais, pateikė Fondo valdybai pranešimus dėl A. G. A. atleidimo datos tikslinimo pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. Tai, kad teismas laikė, jog darbo sutartis nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo datos, savaime nereiškia, kad pareiškėja atliko kokius nors neteisėtus veiksmus. Paaiškino, kad pareiškėjai nebuvo pateiktas joks sprendimas, iš kurio ji apskritai galėtų įvertinti, ar Vilniaus skyrius patyrė žalą, kad permoką gavęs subjektas tos permokos negrąžino ir jos išsiieškoti teisės aktų nustatyta tvarka nėra galimybės. Kol nėra galutinio sprendimo, kad permoka negali būti išieškoma iš ją gavusio asmens, Vilniaus skyrius negali būti laikomas patyrusiu žalą. Pažymėjo, jog Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, nurodė, jog Vilniaus skyriaus raštas nesukelia teisinių pasekmių. Pareiškėja teigia, jog tokiu atveju, Fondo valdyba turėjo ne atmesti skundą kaip nepagrįstą, tačiau nutraukti bylą. Pareiškėja nesutinka, jog Vilniaus skyriaus sprendimas jai nesukelia teisinių pasekmių, nes iš jo turinio matyti, kad tuo atveju, jeigu pareiškėja neįvykdytų geranoriško raginimo grąžinti permoką, ši suma būtų išieškota priverstine tvarka. Pareiškėja nurodo, jog nei Vilniaus skyrius, nei Fondo valdyba nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, nesivadovavo įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kitais principais, savo sprendimų negrindė objektyviais duomenimis, teisės aktų normomis, nemotyvavo taikomų priemonių.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovas nurodė, jog A. G. A. 2023 m. kovo 6 d. kreipėsi į Vilniaus skyrių dėl socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos skyrimo. Vilniaus skyrius 2023 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. (10.2E) VPRE_SP1E-59365 A. G. A. paskyrė išankstinę senatvės pensiją nuo 2023 m. kovo 7 d., nes kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos dieną A. G. A. atitiko visas sąlygas, nustatytas Pensijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėja Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ gimnazija, vykdydama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. sprendimą, kuriuo A. G. A. 2022 m. gruodžio 12 d. atleidimas iš darbo gimnazijoje buvo pripažintas neteisėtu ir nuspręsta jos negrąžinti į darbą ir laikyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo bei iš gimnazijos priteista A. G. A. naudai kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 7 d. iki 2023 m. birželio 30 d., pateikė elektroninius prašymus tikslinti A. G. A. duomenis už praeitą laikotarpį. Atitinkamai Registre buvo patikslinta draudimo laikotarpio pabaiga ir įrašyta draudžiamųjų pajamų suma už 2023 m. kovo 7 d. – 2023 m. birželio 30 d. laikotarpį. Patikslinus pareiškėjos pateiktus duomenis už praėjusį laikotarpį, paaiškėjo, kad A. G. A. kreipimosi dėl išankstinės senatvės pensijos skyrimo dieną, t. y. 2023 m. kovo 7 d. tapo apdraustąja socialiniu draudimu ir neatitiko Pensijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto nustatytos sąlygos, taigi neturėjo teisės gauti išankstinę pensiją. A. G. A. nuo 2023 m. kovo 7 d. iki 2023 m. birželio 30 d. išankstinė senatvės pensija buvo paskirta ir mokama neteisėtai, todėl Vilniaus skyrius 2023 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu Nr. (10.2E) VPE_SP2E-18015 nuo 2023 m. liepos 1 d. nutraukė išankstinės senatvės pensijos mokėjimą. Vilniaus skyrius 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu nustatė, kad pasikeitus Registre esantiems duomenims apie A. G. A. valstybinį socialinį draustumą praėjusiu laikotarpiu, A. G. A. 2023 m. kovo 7 d. buvo privalomai draudžiama socialiniu draudimu pagal Socialinio draudimo įstatymą, taigi neturėjo teisės į išankstinę senatvės pensiją, todėl aukščiau nurodytu laikotarpiu susidarė 2 581,15 Eur dydžio išankstinės senatvės pensijos permokos suma. Vilniaus skyrius 2024 m. sausio 31 d. raštu informavo pareiškėją, apie tai, kad patikslinus Registre pateiktus duomenis už praėjusį laikotarpį, susidarė tokia situacija, kad A. G. A. 2023 m. kovo 7 d. tapo privalomai draudžiama socialiniu draudimu pagal Socialinio draudimo įstatymą, todėl neturėjo teisės į išankstinę senatvės pensiją, dėl ko susidarė 2 581,15 Eur išankstinės senatvės pensijos permoka. Atsižvelgiant į tai, kad permoka susidarė dėl nuo pareiškėjos priklausančių priežasčių (A. G. A. buvo neteisėtai atleista iš darbo), todėl Vilniaus skyrius geranoriškai pasiūlė grąžinti minėtą išankstinės senatvės pensijos permoką. Pažymėjo, kad Vilniaus sprendimas yra teisiškai pagrįstas, argumentuotas, aiškus ir išsamus. Be to, sprendimas tik nustato susidariusią permoką, išmokėjus A. G. A. išankstinę senatvės pensiją už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 7 d. iki 2023 m. birželio 30 d., o teisių ir pareigų pareiškėjai nesukelia, nes jas sukels sprendimas dėl išankstinės senatvės pensijos permokos išieškojimo, kuris dar nėra priimtas. Atsakovas nesutinka, jog žalą turėtų išsiieškoti iš A. G. A., nes būtent po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 30 d. sprendimo priėmimo, pareiškėjai atsirado pareiga patikslinti apdraustosios draudimo laikotarpio pakeitimą. Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino, kad A. G. A. atleidimas buvo neteisėtas, taigi, išankstinės senatvės pensijos permoka iš esmės susidarė ne dėl A. G. A. neteisėtų veiksmų, o dėl kitų nuo draudėjo priklausančių priežasčių.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdyba atsiliepimo į skundą nepateikė. Trečiajam suinteresuotam asmeniui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta teismo pranešimu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo A. G. A. teismo prašė palikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus priimtus sprendimus nepakeistus dėl skirtos išankstinės pensijos permokos išskaičiavimo iš Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos, kuri susidarė Vilniaus miesto apylinkės teismui nusprendus, kad iš darbo ji buvo atleista neteisėtai ir priteisė pareiškėjai išmokėti atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką. Atsižvelgiant į tai, jog Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ gimnazija išmokėjo pareiškėjai atlyginimą, priteistą teismo, todėl ir permoka susidarė ne dėl jos kaltės.
Pareiškėjos Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. (18.2E) I-3150 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo Nr. (10.2E) VPRE_SP5-790 ir veiksmų“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2024 m. sausio 31 d. rašto Nr. (10.2E) DV S-7718 „Dėl A. G. A. socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos permokos grąžinimo“ bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo Nr. (10.2E) VPE_SP5-790 „Dėl A. G. A. socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos permokos nustatymo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2024 m. sausio 31 d. raštu Nr. (10.2E) DV_S-7718 „Dėl A. G. A. socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos permokos grąžinimo“ informavo Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ gimnaziją apie susidariusią 2 581,15 Eur dydžio išankstinės senatvės pensijos permoką laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 7 d. iki 2023 m. birželio 30 d. bei prašė geranoriškai grąžinti A. G. A. išankstinės senatvės pensijos permoką iki 2024 m. vasario 29 d. Kartu su minėtu raštu Vilniaus skyrius pateikė 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą Nr. (10.2E) VPE_SP5-790 „Dėl A. G. A. socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos nustatymo“. Pareiškėja, nesutikdama su gautu raštu, su skundu kreipėsi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, kuri 2024 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. (18.2E) I-3150 „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo Nr. (10.2E) VPE_SP5-790 ir veiksmų“ pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas.
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
Įvertinus aukščiau aptartą teisės normą, darytina išvada, jog Fondo administravimo įstaiga, priimdama sprendimą dėl padarytos žalos Fondui, privalo nustatyti asmenį, dėl kurio kaltės tokia žala susidarė.
Vilniaus skyrius 2024 m. sausio 31 d. rašte nurodė, jog Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. balandžio 28 d. sprendimu Nr. (10.2E) VPE_SP1E-59365 „Dėl socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos skyrimo A. G. A.“ nuo 2023 m. kovo 7 d. buvo paskirta socialinio draudimo išankstinė senatvės pensija. Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijai pateikus elektroninius prašymus dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo į Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą atgaline data buvo įrašytos A. G. A. draudžiamosios pajamos už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 7 d. iki 2023 m. birželio 30 d. Atsižvelgus į pateiktus duomenis, A. G. A. tapo privalomai draudžiama socialiniu draudimu, todėl neatitiko Pensijų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, dėl ko neturėjo teisės į išankstinę senatvės pensiją. Vilniaus skyrius nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi prašo geranoriškai Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ gimnaziją sumokėti susidariusią išankstinės senatvės pensijos permoką.
Fondo valdyba 2024 m. kovo 26 d. sprendime Nr. (18.2E) I-3150 nurodė, jog išankstinės senatvės pensijos permoka susidarė patikslinus Registre draudėjo (pareiškėjos) pateiktus A. G. A. duomenis už praėjusį laikotarpį, o ne dėl minėto asmens, kaip pensijos gavėjos, kaltės.
Teismas, įvertinęs skundžiamų raštų turinį sprendžia, jog Fondo valdybos Vilniaus skyrius rašte analizavo Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas, kurių pagrindu asmeniui gali būti skiriama išankstinė senatvės pensija, bei padarė išvadą, jog patikslinus duomenis Registre A. G. A. pensijų įstatymo nuostatų nebeatitiko, tačiau Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos kaltės neanalizavo.
Žemesnės instancijos teismas
Fondo valdyba formaliai nurodė, jog išankstinės senatvės pensijos permoka susidarė dėl Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos Registre patikslintų duomenų, dėl kurių A. G. A. neatitiko Pensijų įstatymo nuostatų.
Vilniaus skyrius ir Fondo valdyba neanalizavo nei A. G. A. veiksmų, kreipiantis dėl išankstinės pensijos skyrimo, nei Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos veiksmų, dėl kurių galimai kilo žala Fondo administravimo įstaigai.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog 2022 m. gruodžio 7 d. įsakymu Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos direktorė nuo 2022 m. gruodžio 8 d. nutraukė darbo sutartį su A. G. A.. Nesutikdama su tokiu sprendimu, A. G. A. 2022 m. gruodžio 27 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją, kuri 2023 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. DGKS-686 A. G. A. prašymą tenkino iš dalies, pripažino atleidimą neteisėtu, laikė, jog darbo sutartis tarp A. G. A. ir Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos nutraukta darbo ginčų komisijos sprendimu jo įsiteisėjimo dieną bei priteisė A. G. A. vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką. Būtent A. G. A. nesutinkant su darbo ginčų komisijos sprendimu buvo pateiktas ieškinys Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašyta grąžinti ieškovę A. G. A. į darbą Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijoje.
A. G. A. į Fondo valdybos Vilniaus skyrių su prašymu dėl socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos skyrimo kreipėsi 2023 m. kovo 6 d., t. y. žinodama apie darbo ginčų komisijos 2023 m. vasario 6 d. sprendimą bei pateikusi ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydama grąžinti ją į darbą Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijoje.
Socialinio draudimo pensijų įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pensijos gavėjas privalo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai, kuri moka jam pensiją, apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Jei apie tokias aplinkybes laiku nepranešus pensija yra permokama, permokėta suma iš gavėjo išieškoma pensiją mokančios Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos vadovo sprendimu.
Šiuo konkrečiu atveju, atsakovui nenustačius kalto dėl permokos susidarymo asmens, nėra įmanoma nustatyti, kuri valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio dalis turėtų būti taikoma, nes minėto straipsnio 2 dalis reglamentuoja socialinio draudimo išmokos gavėjo atsakomybę, o minėto straipsnio 3 dalis nustato išieškojimo iš draudėjo atvejus.
Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ gimnazija, vykdydama Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, patikslino duomenis Registre, duomenų apie tai, jog pareiškėja būtų skolinga trečiajam suinteresuotam asmeniui ar Fondo valdybai, byloje nėra. Šiuo konkrečiu atveju A. G. A. už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 7 d. iki 2023 m. birželio 30 d. pajamas gavo tiek iš Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos, tiek iš Fondo valdybos, todėl Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijai grąžinus Fondo valdybai išankstinės senatvės pensijos permoką, A. G. A. galimai nepagrįstai kito asmens sąskaita būtų įgijusi daugiau nei turėtų.
Pareiškėja teismo prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2024 m. sausio 31 d. raštą Nr. (10.2E) DV S-7719 „Dėl A. G. A. socialinio draudimo išankstinės senatvės pensijos permokos grąžinimo“ bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2024 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. (18.2E) I-3150 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo Nr. (10.2E) VPE_SP5-790 ir veiksmų“.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra nurodęs, jog vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261 -69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartyje Nr. eA-1324-502/2015 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00894-2014-3), be kita ko, pažymėjo, kad viešojo administravimo subjekto priimto akto kvalifikavimo ir teisinio įvertinimo kaip sprendimo, dėl kurio gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį. Išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje byloje dėl socialinės išmokos permokos konstatavo, kad permokos nustatymo sprendimu konstatuojami tam tikri faktai, tačiau nenustatomos jokios pareigos pareiškėjui, susijusios su minėtos permokos susidarymo faktu. Šiais sprendimais nesuformuluoti jokie viešojo administravimo institucijos – atsakovo, kompetentingo priimti sprendimus dėl permokėtų socialinio draudimo išmokų išieškojimo, – valdingi patvarkymai, jais nenustatytos, nepakeistos ir nepanaikintos pareiškėjo teisės ar pareigos, ir tai, išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pagrindą išvadai, jog nurodyti sprendimai savo esme yra tarpiniai sprendimai, nesukeliantys pareiškėjui materialinių teisinių pasekmių.
Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatuoja, kad pareiškėjos skundžiamas Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2024 m. sausio 31 d. raštas Nr. (10.2E) DV S-7719 ir Fondo valdybos 2024 m. kovo 26 d. sprendimas Nr. (18.2E) I-3150 nagrinėjamos administracinės bylos kontekste nėra administraciniai aktai, nes juose nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų pareiškėjos atžvilgiu, jie nenustato, nepakeičia ir nepanaikina jokių pareiškėjos teisių ar pareigų viešojo administravimo srityje, todėl reikalavimas dėl minėtų sprendimų panaikinimo, atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja teismo taip pat prašė panaikinti 2023 m. rugpjūčio 23 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimą Nr. (10.2E) VPE_SP5-790 „Dėl A. G. A. socialinio draudimo išankstinės senatvės permokos nustatymo“.
Vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad minėtos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2 - 4 punktuose numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-399/2010, 2011 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2214/2011, kt.).
Skundžiamu sprendimu yra konstatuojamas faktas, t. y. Vilniaus skyrius nustatė, jog laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 7 d. iki 2023 m. birželio 30 d. susidarė 2 581,15 Eur dydžio išankstinės senatvės pensijos permoka. Šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjos Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos teisės ar įstatymų saugomi interesai nėra pažeisti, nes vien permokos dydžio nustatymas neįtakoja pareiškėjos teisių apimties, todėl teismas negalėtų apginti pareiškėjos teisių nei vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2 – 4 punktuose numatytu būdu.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atmetus pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą, atmestinas jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 –87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Vilniaus „(duomenys neskelbtini)“ gimnazijos skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.