- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-01-28
- Bylos Nr.
- N2-45-804/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00651-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ričardas Prašmuntas
- Ieškovas
- J. B.
- Atsakovas
- T. I.
- Išvadą teikia
- Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Trakų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui
- Kategorijos
- 77.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos, duodančios išvadą byloje, Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. Kuleš, L. Didžionienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovui T. I. ir institucijai teikiančiai išvadą Trakų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikdama ieškinį prašė nustatyti bendravimo tvarką su nepilnamečiu vaiku I. I., gim. 2002-12-24.
Ieškovė nurodo, kad ieškovės dukros ir atsakovo santuokoje gimė nepilnametis vaikas I. I., gim. 2002-12-24, kurio močiutė yra ieškovė. Ieškovė nurodo, kad visą laiką su vaiku bendraudavo dažnai, vaiką padėdavo išlaikyti. Jos dukros ir atsakovo santuoka nutraukta 2007-12-08. Po santuokos nutraukimo vaikas gyveno su ieškovės dukra, tačiau 2011-05-24 teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu. Nuo to laiko ieškovės bendravimas su vaiku buvo ribotas ir galiausiai visai nutrūko. Ji su vaiku negali bendrauti dėl to, kad tą draudžia atsakovas. Ieškovė teigia, kad anot atsakovo vaikas nenori su ja bendrauti , tačiau, ieškovės nuomone, vaikas yra nuteikiamas prieš ją. Ieškovė dėl šių problemų kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrių, tačiau gavo atsakymą, kad skyrius atsisako įpareigoti atsakovą sudaryti sąlygas bendrauti su ieškove, kadangi tai gali neigiamai paveikti vaiko psichologinę būseną, vaikas turi daug sveikatos ir psichologinių problemų, dažnai lankosi pas gydytojus. Ieškovė su tokiais teiginiais nesutinka, kadangi mano, jog nėra jokio pagrindo teigti, kad dėl ankstesnio bendravimo su ja, vaikui atsirado psichologinės problemos ir dabar gali atsinaujinti vėl pradėjus bendrauti. Ieškovė prašo nustatyti tokią bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką: ieškovė turi teisę du kartus per savaitę susitikti ir bendrauti su vaiku atsakovo namuose ar kitoje šalims priimtinoje neutralioje aplinkoje iš anksto suderintu laiku iki 2 val.; ieškovė turi teisę vieną savaitgalį (nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 17 val.) per mėnesį paimti vaiką iš namų ir praleisti savaitgalį kartu.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad 2011-05-24 teismo sprendimu jo ir ieškovės dukros nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su juo. Šiuo metu vaikas ir jis pats gyvena pas atsakovo tėvus. Jo tėvai padeda prižiūrėti vaiką. Kai atsakovas paėmė vaiką, jis bijojo žmonių, nemokėjo bendrauti, svėrė labai mažai. Naktimis vaikas miegodavo neramiai, prabusdavo ir imdavo rėkti, slėptis, nesiprašydavo į tualetą. Atsakovas vaiką iš karto vedė pas gydytojus, psichologus, nusamdė privačią mokytoją. Vaikas turi įgimtą širdies ydą, todėl jai labai kenkia stresinės situacijos, vaikas taip pat serga alergija. Šiuo metu vaikas gerai mokosi, geriau valgo, lengviau bendrauja. Akivaizdžiai pagerėjo vaiko fizinė ir psichologinė būsena, nors kartais buvusios problemos kartojasi, todėl vaikas iki šiol lankosi pas psichologą. Vaiko mama su vaiku bendrauja retai, nors paskutinį kartą vaikas pats noriai su mama bendravo. Atsakovo teigimu nei jis, nei jo tėvai prie vaiko neatsiliepia neigiamai nei apie ieškovę, nei apie ieškovės dukrą. Atsakovas teigia, kad vaikas nelabai nori bendrauti su ieškove, vaikui tai kelia baimę ir stresą. Atsakovas sutinka, kad ieškovė turi teisę bendrauti su vaiku, tačiau šiuo metu vaikas dar gydosi, todėl dėl bet kokio streso vėl gali atsinaujinti psichologinės problemos, paūmėti fizinės ligos. Atsakovas prašo atidėti leidimą ieškovei matytis su vaiku metams.
Institucija teikianti išvadą, savo išvadoje nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Institucija teigia, kad ieškovė 2009 m. kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl to, kad jos dukra neprižiūri nepilnamečio vaiko, neužrašo jo į ugdymo įstaigas, nesilanko gydymo įstaigose, nebendradarbiauja su specialistais, neįsileidžia nieko į namus, neleidžia jai pasimatyti vaiku. 2011 m. teismo posėdžio metu, kuomet buvo sprendžiama dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatyto su atsakovu, ieškovė teigė, kad jos dukra tinkamai prižiūri vaiką, o skundą dėl vaiko nepriežiūros parašė, nes atsakovas gąsdino jos dukrą, grasino, kad pavogs vaiką, o jos dukra neįleido jos įbūtą, neleido pasimatyti su vaiku. Tokius ieškovės parodymus teismas įvertino kritiškai, kaip prieštaringus ir neatitinkančius aplinkybių. Institucija teikianti išvadą mano, kad toks ieškovės elgesys yra nesąžiningas ir kad ieškovė rūpinasi tik savo ir savo dukros interesais, o ne vaiko. Atsakovo, jo mamos bei ieškovės santykiai yra konfliktiški. Kilus konfliktui, vaikas labai išsigąsta, slepiasi. Institucijos teikiančios išvadą duomenimis, vaikas turi sveikatos ir psichologinių problemų. Po gydymosi, institucijos teikiančios išvadą atstovai, bendraudami su vaiku, pastebėjo akivaizdų pagerėjimą, bendraujant su vaiku, jis institucijos teikiančios išvadą atstovams noriai pasakoja apie savo dienotvarkę, tačiau paklaustas apie ieškovę nurodo, kad bijo jos, kai ši rėkia, nelabai nori matytis. Institucijos teikiančios išvadą nuomone, ieškovės nurodyta bendravimo tvarka, tiesioginis bendravimas ir vaiko psichologinė ir fizinė būsena šiuo metu neatitinka vaiko interesų. Nustatant bendravimo su artimais giminaičiais sąlygas, svarbiausi yra vaiko interesai, o ne ieškovės. Taip pat nurodo, kad nei vienas vaiko mamos pareiškimas pateiktas Vaiko teisių apsaugos skyriui, nepasitvirtino.
Liudytoja I. I. nurodė, kad yra nepilnamečio vaiko I. I., gim. 2002-12-24, močiutė, atsakovo mama. Prieš du metus vaikas pradėjo gyventi su atsakovu ir jo tėvais, t.y. vaiko seneliais. Vaiko būklė buvo labai prasta, jį iš karto reikėjo vežti pas gydytojus. Dėl širdies ydos, vaiko negalima jaudinti, kelti streso. Dėl gydymo pas psichologą vaikas jaučiasi geriau. Vaikui taip pat pasamdyta privati mokytoja ir visų pastangomis, vaikas mokosi labai gerai. Vaikas bendravo su mama, tačiau dėl mamos agresyvumo, kalbų turinio, vaiko savijauta suprastėjo ir gydytojai rekomendavo pasimatymus su mama riboti. Liudytoja nurodė, kad neatsiliepia neigiamai apie ieškovę ar jos dukrą, tačiau pats vaikas bijo, jog jį paims ieškovė ir nuveš pas mamą.
Liudytojomis apklaustos L. N., A. Ž. nurodė, kad daug metų pažįsta ieškovę, ją pačią ir bendravimą su vaiku apibūdina labai teigiamai. Ieškovė ar jos dukra su vaiku nuolat būdavo žaidimų aikštelėje, pas ieškovę sode. Priešiškumo ar blogos įtakos ieškovei bendraujant su vaiku niekada nepastebėjo.
Apklausiant nepilnametį vaiką I. I., gim. 2002-12-24, jis pasakojo apie mokyklą, gyvenamąją vietą, gimtadienį, šv. Kalėdas, dovanas. Nurodė, kad gyvena su tėčiu, močiute, dieduku ir pussesere, gyventi linksma. Nurodė, kad yra dar viena močiutė (ieškovė), tačiau dabar su ja bendrauti nenori, nes ji negražiai kalba, rėkia, dėl ko išsigąsta ir slepiasi. Pamačius močiutės (ieškovės) mašiną, močiutei (ieškovei) bandant duoti dovanų, vaikas pabėga. Vaikas nežino, kodėl bijo, tiesiog nenori bendrauti. Vaikas nurodė, kad su tėčiu sutaria gerai, pamokas ruošia su dėduku. Vaikas nurodė, kad jam nepatiko, kai lankėsi mama, dabar ji jo nelanko, neskambina. Vaikas nurodė, kad negirdėjo tėčio ir močiutės (atsakovo mamos) kalbant apie kitą močiutę (ieškovę). Telefonu su močiute (ieškove) nebendravo, pas ją važiuoti nelabai nori.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismo nustatytos aplinkybės ir motyvai.
Nepilnametis vaikas I. I., gim. 2002-12-24, yra ieškovės dukters I. I. ir atsakovo, kurių santuoka buvo nutraukta 2007-21-08, vaikas. Ieškovė yra nepilnamečio vaiko močiutė (b.l. 4, 5, 6, 7). Pagal CK 3.135 str. artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys). Nustatyta, kad ieškovė yra vaiko artimasis giminaitis, todėl vadovaujantis CK 3.172, 3.176 str. ieškovė turi teisę prašyti nustatyti bendravimo tvarką su vaiku, jeigu tai atitinka vaiko interesus.
Ieškovė 2011-09-23 kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu įpareigoti atsakovą sudaryti sąlygai jai pasimatyti su nepilnamečiu vaiku. Skyrius 2011-10-11 raštu atsisakė tai padaryti ir nurodė, kad pasikreipus į atsakovą šis nurodė, kad vaikas turi sveikatos ir psichologinių problemų, kurios gali atsinaujinti bendraujant su ieškove, kadangi po ankstesnių susitikimų su ieškove vaikas jautė įtampą ir stresą. Rašte nurodyta, kad vaikas taip pat atsisako bendrauti su ieškove. Ieškovei rašte paaiškinta, kad nepaisant jos teisės bendrauti su vaiku, vaiko interesai yra svarbesni (b.l. 8).
Iš išrašų iš medicininių dokumentų matyti, kad nepilnamečiam vaikui diagnozuotas emocinis sutrikimas (b.l. 16, 63).
2011-05-24 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimu dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo pagal atsakovo ieškinį I. I. (vaiko mamai), nustatytos tokios šiai bylai reikšmingos aplinkybės: iš VšĮ Psichiatrinės ligoninės pažymos nustatyta, kad ieškovės dukra buvo gydyta šioje ligoninėje nuo 2010-09-10 iki 2010-10-22. Jai nustatyta ligos diagnozė (b.l. 17-20).
CPK 182 str. numatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. 2011-05-24 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjęs, todėl jame nustatytų aplinkybių nereikia įrodinėti iš naujo ir jomis galima remtis šiame sprendime.
Iš VšĮ Vilniaus universiteto vaikų ligoninės filialo Vaiko raidos centro 2011-01-14 rašto Nr. 25 matyti, kad nepilnametis vaikas I. I., gim. 2002-12-24, gydosi pakartotinai Vaikų psichiatrijos skyriaus Dienos stacionaro poskyryje. Rašte nurodoma, kad atvykus vaikas buvo nerimastingas, baikštus, nebendravo ir nežaidė su kitais vaikais, tik juos stebėjo. Individualių sesijų metu vaikas būdavo įsitempęs, kalbėjo mažai. Terapijos eigoje vaikas tapo ramesnis, drąsesnis. Vaikui diagnozuotas emocijų sutrikimas, tarimo sutrikimas ir neorganinė enkoprezė (b.l. 25).
CK 3.172 str. numato, kad tėvai (jei jų nėra – globėjai (rūpintojai) turi sudaryti sąlygas vaikams bendrauti su artimaisiais vaiko giminaičiais, jeigu tai atitinka vaiko interesus. CK 3.176 str. 4 d. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali įpareigoti tėvus sudaryti sąlygas vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais, jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.).
Teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad kiekvienu atveju, nustatant vaiko bendravimo su išplėstinės šeimos nariais (pavyzdžiui, seneliais) galimybę, turi būti įvertinama, ar toks bendravimas neprieštarauja vaiko interesams konkrečioje situacijoje atitinkamu laikotarpiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Skrolienė v. E. Stankevičiūtė, bylos Nr. 3K-3-57/2007), tačiau įstatyme nekonkretinama, kokia padėtis ar veiksmai laikytini priešingais vaikų interesams, dėl kurių galėtų būti ribojamas bendravimo teisės įgyvendinimas. (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. Skrolis v. V. Skrolienė, bylos Nr. 3K-3-57/2007) Kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į vaikų brandą, susidariusią padėtį ir artimųjų giminaičių poelgius, jų gyvenimo būdą ir kitas konkrečias aplinkybes, sprendžiama, ar bendravimas atitinka vaikų interesus.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad vaiko psichologinė būsena 2011 m. sausio mėn. vis dar buvo nestabili, tačiau šiuo metu, praėjus dvejiems metams, iš vaiko parodymų apklausos metu ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistų teiginių matyti, kad vaikas jaučiasi geriau, elgiasi drąsiau, nors vis dar nurodo, kad nenori matytis su ieškove.
Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų jog būtent dėl ieškovės elgesio visų pirma sutriko vaiko emocinė būsena, taip pat nėra duomenų, kad ieškovė kada nors būtų įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą ar gauta nusiskundimų dėl jos netinkamo elgesio. Atvirkščiai, iš liudytojų parodymų matyti, kad ieškovė charakterizuojama labai teigiamai.
Šiuo atveju matyti, kad vaikas bijo ieškovės tuomet, kai kyla konfliktinė situacija tarp ieškovės ir atsakovo ar jo mamos, taip pat tuomet kai kalbama pakeltu tonu, vartojami netinkami žodžiai. Vadinasi, vaiko nenorą bendrauti su ieškove sukelia suaugusiųjų nesugebėjimas bendrauti pagarbiai ir ramiai vienas su kitu.
Svarbiausias ir esminis vaiko interesas yra augti saugioje aplinkoje, kurioje vaikas nepatiria psichologinės įtampos, baimės ar nuolatinių konfliktinių situacijų. Tačiau vaiko visapusiškam vystymuisi itin svarbus ir vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais, kuris yra itin reikšmingas vaiko tapatybės jausmui, giminės bendrumo ryšio pajautimui.
Lengviausias būdas panaikinti konfliktines situacijas, sukeliančias vaikui stresą, būtų ieškovės eliminavimas iš vaiko gyvenimo. Tačiau tokių ryšių palaikymas ir plėtojimas itin svarbus šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vaiko ryšys su mama yra nepastovus, trūkinėjantis, mama epizodiškai gydoma psichiatrinėje ligoninėje. Bendravimas su ieškove gali kompensuoti tą praradimą, užpildyti svarbaus jo raidai bendravimo spragas. Kitu atveju vaikas netektų visų ryšių su gimine iš mamos pusės.
Sveikos, saugios aplinkos kūrimas, harmoningas ir darnus vaiko vystymasis turi būti kuriamas suaugusiųjų, kurie savo pavyzdžiu rodytų vaikui bendravimo pavyzdį, tvirto giminystės ryšio svarbą.
Teismas atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta nustato, kad ieškovės ir vaiko bendravimas nepažeidžia vaiko interesų plačiąja prasme, tačiau, nustatydamas bendravimo tvarką, teismas atsižvelgia į vaiko nenorą bendrauti su ieškove, nors šis nenoras nėra kategoriškas. Į tai, kad šalių santykiai konfliktiški, vaikas turi rimtų fizinių problemų ir ieškovės pasirinktas tiesioginio bendravimo su vaiku būdas gali būti per daug intensyvus. Įpareigodamas tėvus (tėvą ir ar motiną) sudaryti vaikui sąlygas bendrauti su artimaisiais giminaičiais, teismas turi nurodyti konkrečias bendravimo sąlygas: tam tikru laiku susitikti ir bendrauti tiesiogiai, kalbėtis telefonu, siųsti bei gauti laiškus ir panašiai.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas ieškovės reikalavimus tenkina iš dalies, nustatydamas ne tokį intensyvų ieškovės ir vaiko bendravimą, taip pat nustatant dvylikos savaičių prisitaikymo periodą:
pirmas šešias savaites nuo šio sprendimo įsiteisėjimo ieškovė turi teisę kiekvieną sekmadienį šalių iš anksto suderintu laiku paskambinti nepilnamečiam vaikui. kitas šešias savaites ieškovė turi teisę kas antrą penktadienį (jei šalys nesuderina kitos dienos) susitikti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje ar kitoje neutralioje aplinkoje dalyvaujant atsakovui ar jo tėvams ir savivaldybės vaikų teisių apsaugos institucijų specialistui, psichologui ar socialiniam darbuotoju. Susitikimo trukmė iki 1 val.;po šio prisitaikymo periodo ieškovė turi teisę kas antrą šeštadienį susitikti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje ar kitoje neutralioje aplinkoje dalyvaujant atsakovui ar jo tėvams. Susitikimo trukmė iki 2 val.
CPK 93 str. 2 numato, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Teismas laiko, kad patenkino 60 proc. ieškinio reikalavimų todėl, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 30 Lt žyminio mokesčio ieškovei, 30 Lt žyminio mokesčio valstybei, nuo kurio ieškovė buvo atleista, ir 624,42 Lt valstybės garantuojamos teisinės pagalbos valstybei (50 Lt x 0,6; 50 Lt x 0,6 + 1040,70 x 0,6).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.3, 3.172, 3.176 str., CPK 5, 79, 93, 99, 268-270, 375-380 str. teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Nustatyti tokią J. B. bendravimo su nepilnamečiu vaiku I. I., gim. 2002-12-24, tvarką, taip pat nustatant dvylikos savaičių prisitaikymo periodą:
pirmas šešias savaites nuo šio sprendimo įsiteisėjimo ieškovė turi teisę kiekvieną sekmadienį šalių iš anksto suderintu laiku paskambinti nepilnamečiam vaikui,kitas šešias savaites ieškovė turi teisę kas antrą penktadienį (jei šalys nesuderina kitos dienos) susitikti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje ar kitoje neutralioje aplinkoje dalyvaujant atsakovui ar jo tėvams ir savivaldybės vaikų teisių apsaugos institucijų specialistui, psichologui ar socialiniam darbuotoju. Susitikimo trukmė iki 1 val.;po šio prisitaikymo periodo ieškovė turi teisę kas antrą šeštadienį susitikti su vaiku jo gyvenamojoje vietoje ar kitoje neutralioje aplinkoje dalyvaujant atsakovui ar jo tėvams. Susitikimo trukmė iki 2 val.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Iš T. I. priteisti 30 Lt bylinėjimosi išlaidų J. B., 654,42 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.