Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Ramanauskienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje

I. G. (I. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. G. kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui –

jis, 2024 m. birželio 5 d. apie 14.50 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,20 prom. girtumas), konflikto metu tyčia 1 kartą abiem rankomis pastūmė savo motiną L. G., gim. (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais I. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. birželio 6 d. apklaustas įtariamasis I. G. savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė, kad labai gailisi, parodė, kad (duomenys neskelbtini). Lietuvių kalbą jis supranta gerai, rašo ir skaito laisvai. Jis gyvena pažymoje nurodytu adresu kartu su savo tėvais A. ir L. G. maždaug (duomenys neskelbtini). Prieš tai jis gyveno su (duomenys neskelbtini), nuomojosi kitą butą. Vakar maždaug 14.00 val. jis grįžo namo išgėręs alkoholio. Pamačiusi tai, mama pradėjo jam priekaištauti. Tuo metu į kambarį įbėgo tėvas ir 2 kartus jam sudavė per veidą su delnu. Tada mama paėmė šluotą ir kelis kartus jam sudavė per galvą. Jis, norėdamas nuo jų apsiginti, tėvą nuo savęs pastūmė. Jokio pareiškimo dėl to, kad jį sumušė tėvas ir mama, jis nerašys ir jiems jokių pretenzijų neturi. Į jokias gydymo įstaigas jis nesikreips, į teismo medicinos tarnybą irgi nesikreips. Galimai konflikto metu jis galėjo tėvui suduoti vieną kitą smūgį, kol jį mušė tiek mama, tiek tėvas. Mamos jis nelietė ir jai jokių smūgių nesudavė. Jis pats, norėdamas nutraukti konfliktą, iškvietė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai jį sulaikė net neišklausę. Konfliktų namuose būna, tačiau negali pasakyti, kad labai dažnai. Jis pats nekonfliktuoja, taip pat nenori, kad ir jam keltų konfliktus.

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. liepos 30 d., įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, apklaustas įtariamasis I. G. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad konflikto, vykusio 2024 m. birželio 5 d. apie 14.50 val. bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), metu jis 1 kartą pastūmė savo mamą. Jis labai dėl to gailisi. Jis buvo neblaivus ir nelabai gali paaiškinti savo veiksmų. Matyt, mama jam priekaištavo, jog yra neblaivus ir jis, norėdamas, kad ji jam nepriekaištautų ir leistų eiti į savo kambarį, nuo savęs ją 1 kartą nustūmė.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata. BK 141 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai.

Be I. G. prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – nukentėjusiosios L. G., liudytojo A. G. parodymais, 2024 m. birželio 5 d. tarnybiniu pranešimu dėl aplinkybių patikslinimo, 2024 m. birželio 5 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, alkotesterio kvito duomenimis (patikros galiojo iki 2024 m. birželio 26 d.), iš kurių matyti, kad kaltinamajam 2024 m. birželio 5 d. 15.43 val. nustatytas 2,20 promilių girtumas, bei kita rašytine bylos medžiaga.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis. Byloje neginčijamai įrodyta, kad I. G. 2024 m. birželio 5 d. apie 14.50 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,20 prom. girtumas), konflikto metu tyčia 1 kartą abiem rankomis pastūmė savo motiną L. G., gim. (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Jo tyčiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Paskelbus I. G. apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus. Teismas, atsižvelgęs į bylos duomenis, esant BPK 418 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindams, mano, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Teismas, skirdamas bausmę I. G., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis.

Įstatymų leidėjas už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą nustatė šias alternatyvias bausmes – viešuosius darbus arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Skiriant bausmę I. G., atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas nesunkus nusikaltimas žmogaus – šeimos nario – sveikatai, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgtina ir į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (minėta, kaltinamajam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis), kas pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį I. G. – praeityje neteistas, per paskutinius penkerius metus daugiau kaip 10 kartų baustas administracine tvarka, kai kurias iš jam paskirtų baudų yra sumokėjęs, dėl dalies – informacijos apie baudų sumokėjimą nėra. Dauguma administracinių nusižengimų susiję su važiavimu keleivinėmis transporto priemonėmis be bilieto, taip pat I. G. kelis kartus baustas už smulkias vagystes, su viešosios tvarkos pažeidimais susijusius administracinius nusižengimus. Paskutinį kartą baustas 2022 m. gruodžio 20 d. už 2022 m. liepos 25 d. padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis nedirba, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, iš kaltinamojo žodžių apklausos metu – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) duomenų apie psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.

Atsižvelgęs į prieš tai išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą – be intensyvios priežiūros, jo trukmę nustatant trumpesnę už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis), uždraudžiant I. G. bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, I. G. taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, jį įvykdant per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis I. G. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, į skirtiną bausmę įskaitytinas I. G. laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. birželio 5 d. 15.15 val. iki 2024 m. birželio 6 d. 11.43 val., t. y. viena diena, kas, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – Bendrojo pagalbos centro garso įrašas, paliktinas saugoti byloje (įkeltas į Integruotos baudžiamojo proceso informacinę sistemą (IBPS)).

Išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–421 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pripažinti I. G. (I. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, uždraudžiant I. G. bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, I. G. paskirtą laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę, uždraudžiant I. G. bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (įskaitant alkoholį).

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, I. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, jį įvykdant per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti I. G. laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. birželio 5 d. 15.15 val. iki 2024 m. birželio 6 d. 11.43 val., t. y. vieną dieną, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

I. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – Bendrojo pagalbos centro garso įrašą, palikti saugoti byloje (įkeltas į Integruotos baudžiamojo proceso informacinę sistemą (IBPS)).

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir sąlygos reglamentuotos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19–22 straipsniuose;

2) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

3) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

4) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.