Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. M. administracinio teisės pažeidimo bylą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M., 2015-09-10, apie 18.54 val., S. Žukausko g. 34 Vilniuje, vairuodama automobilį Audi A6 v/n (duomenys neskelbtini) ir važiuodama pro stovintį automobilį Toyota Corolla v/n (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, apgadino abu automobilius ir iš įvykio vietos pasišalino. Savo veiksmais V. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 9, 126, 222 p. reikalavimus ir įvykdė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Atvykusi į teismo posėdį V. M. savo kaltę pripažino iš dalies. Ji neneigė, kad 2015-09-10 d., apie 18.54 val., S. Žukausko gatvėje vairuodama automobilį Audi A6 išvažiuodama iš stovėjimo vietos galėjo kliudyti stovinčią Toyota Corolla, tačiau tyčios pasišalinti iš įvykio vietos neturtėjo, nes automobilių kontakto nepajuto. Ji patvirtino, kad dalis nustatytų apgadinimų ant automobilio Audi A6 galėjo atsirasti nagrinėjamo eismo įvykio metu, tačiau dalis jų buvo ir anksčiau.

Apklausta teisme nukentėjusioji V. B. paaiškino, kad 2015-09-13 ryte atėjusi prie kieme stovinčio automobilio Toyota Corolla pastebėjo apgadintą priekinį bamperį ir paliktą raštelį, kad yra asmuo matęs autoįvykį. Paskambinusi raštelyje nurodytu kontaktiniu telefonu pabendravo su kaimyne, liudytoja U. O., kuri patvirtino, kad matė, kaip marginos vairuojamas automobilis Audi A6 išvažinėjo iš stovėjimo vietos, manevruodamas kliudė jos stovintį automobilį ir iš įvykio vietos pašalino. Liudytoja užfiksavo pasišalinusio automobilio valstybinius numerius. Iš kaimynės gautą informaciją perdavė policijos pareigūnams.

Apklausta teisme liudytoja U. O. paaiškino, kad 2015-09-10 apie 18.54 val. buvo namuose ir stebėdama per langą atkreipė dėmesį lengvąjį automobilį, kurio vairuotoja, jauna mergina ilgais plaukais, sunkiai manevravo norėdama išvažiuoti iš stovėjimo vietos, nes netoliese stovėjo kitas automobilis. Po kurio laiko Audi A6 vairuotojai pavyko atlikti manevrą. Išvažiavusi iš stovėjimo vietos ir išlyginusi automobilį, ji atidarė dureles, pasižiūrėjo atgalios ir nuvažiavo. Tuo metu liudytoja pastebėjo, kad ant nuvažiuojančio automobilio galinių durelių yra nubrozdinimo žymė ir užsirašė nuvažiuojančio automobilio valstybinį numerį, o išėjusi į kiemą pamatė, kad automobiliui, šalia kurio manevravo Audi A6 vairuotoja, apgadintas priekinis bamperis. Supratusi, kad galimai įvyko autoįvykis, ant lapelio nubraižę schemą ir jį paliko prie automobilio Toyota Corolla. Po kurio laiką ją susirado minėto automobilio savininkė, kuriai papasakojo matyto eismo įvykio aplinkybes. Automobilių kontakto metu galimai sukelto garso ji negirdėjo, nes tuo metu jos buto langai buvo uždaryti.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. administracinė atsakomybė inter alia kyla ir vairuotojui, pasitraukusiam iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant KET. Šis pažeidimas padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-4/2013, 2AT-29/2013).

V. M. neneigė savo kaltės dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d., tačiau nepripažino, jog įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d. Apylinkės teismo nuomone, jos kaltė įvykdžius administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., įrodyta surinkta bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, nukentėjusiosios V. B. bei liudytojos U. O. paaiškinimais ir jų parodymais teisme, transporto priemonių techninės apžiūros aktu su fotonuotraukomis. Minėti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad V. M. 2015-09-10, apie 18.54 val. S. Žukausko g. 34, Vilniuje, vairuodama automobilį Audi A6 ir išvažiuodama iš stovėjimo vietos, manevruodama kliudė ir apgadino minėtoje vietoje stovėjusį nukentėjusiosios automobilį Toyota Corolla. Tai padariusi V. M. apie įvykusį įvykį policijai nepranešė, neužpildė eismo įvykio deklaracijos ir iš eismo įvykio vietos pasišalino.

V. M. ir jos gynyba laikėsi nuostatos, kad ji negirdėjo, kaip jos vairuojamas automobilis kliudė stovėjusio automobilio Toyota Corolla priekinį sparną ir jį apgadino, o vairuotojo dureles buvo atidariusi todėl, kad norėjo pažiūrėti ar jos automobilis galės pravažiuoti nekliudydamas kitos transporto priemonės. Teismas netiki tokiais V. M. parodymais ir juos vertina kaip siekimą išvengti administracinės atsakomybės pagal LR ATPK 130 str. 1 d. Tokius V. M. parodymus paneigia ir teisme apklausos liudytojos U. O. parodymai, kad automobilio Audi A6 vairuotoja sustojo ir atidariusi automobilio duris pasižiūrėjo atgal, kai jau visiškai buvo išvažiavusi iš stovėjimo vietos ir išlyginusi savo automobilį. Šios liudytojos parodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad V. M. suprato, kad jos vairuojamas automobilis kliudė kitą, stovinčią transporto priemonę, ir stabtelėjo, norėdama pažiūrėti, kokie padaryti apgadinimai.

Vertinant V. M. parodymus, būtina atsižvelgti ir į kitas bylos aplinkybes, tai automobilių Audi A6 ir Toyota Corolla nustatytus sugadinimus. Byloje esančios fotonuotraukos bei transporto priemonių apžiūros duomenys patvirtina, kad automobiliui Audi A6 v/n (duomenys neskelbtini) buvo apgadintos galinės durelės, galinis sparnas, bamperis, rato gaubtas kairės pusės, o automobiliui Toyota Corolla v/n (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis dešinėje pusėje. Transporto priemonių sugretinimo metu nustatyta, kad apgadinimų aukštis ir pobūdis atitinka. Apgadinimai ant automobilio Toyota Corolla atsirado po kontakto su automobiliu Audi A 6. Ant automobilių nustatyti apgadinimai yra akivaizdūs ir jų nematyti V. M., kaip protingas, atidus ir sąžiningas asmuo tiesiog negalėjo. Nagrinėjant bylą teisme, V. M. teigė, kad dalis ant Audi A6 nustatytų sugadinimų buvo padaryti ne 2015-09-10 įvykusio eismo įvykio metu, o anksčiau, tačiau teismui nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad V. M. suprato, jog sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, todėl, laikydamasi KET reikalavimų, nepriklausomai nuo to, sutinka ar nesutinka su eismo įvykio aplinkybėmis, turėjo nedelsiant ieškoti kito apgadinto automobilio savininko, užpildyti eismo įvykio deklaraciją arba kviesti policiją į eismo įvykio vietą, tačiau to nepadarė ir iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Šios aplinkybės rodo, kad ji suvokė sukėlusi eismo įvykį, taip pat, kad išvažiuodama iš eismo įvykio vietos, pažeisdama KET taisykles, neteisėtai iš jos pasišalina, t. y. Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ji padarė veikdama tiesiogine tyčia.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apylinkės teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, surinkti įrodymai yra pakankami daryti neabejotinai išvadai dėl V. M. kaltės padarius jai inkriminuotus pažeidimus.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numato, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET – užtraukia baudą vairuotojams užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) baigiamuosiuose aktuose ne kartą konstatavo, kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Teismas nenustatė jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tai, kad ji pripažino įvykdžiusi LR ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą, teismas vertina, kaip jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Skirdamas nuobaudas, teismas atsižvelgęs į įvykdytų administracinių pažeidimų pobūdį, pažeidėjos asmenybę, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkiančių aplinkybių nebuvimą, įvertinęs administracinės teisės pažeidimo bylos medžiagą, sprendžia, kad V. M. taikytinos LR ATPK 30¹ str. nuostatos, skiriant mažesnę administracinę nuobaudą nei LR ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyta minimali piniginė bauda ir mažesniam, nei sankcijoje nurodytam minimaliam terminui, atimant teisę vairuoti transporto priemones. Taikydamas V. M. atžvilgiu LR ATPK 30¹ str. nuostatas, teismas, vadovaujasi teisingumo ir protingumo kriterijais ir atsižvelgia į automobiliams Audi A6 ir Toyota Corolla padarytus sugadinimus

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27 str., 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str., 288 str., teismas:

nutarė:

V. M., a/k (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., ir ją nubausti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) bauda.

V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., ir ją nubausti 230 Eur (dviejų šimtų trisdešimties eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., V. M. paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – 230 Eur (dviejų šimtų trisdešimties eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) mėnesiams.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ir įmokos kodą 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.