Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2024-01-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-11-1057/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2024-01-10
Bylos Nr.
A6.-11-1057/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01177-2023-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Evelina Petraitienė
Pažeidėjas
L. V.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A6.-11-1057/2024
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01177-2023-4Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. sausio 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė,sekretoriaujant Romai Railianienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui L. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje L. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gyventis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

L. V., laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 21 d. iki 2023 m. rugsėjo 21 d., UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Bendrovė) vadovas. L. V., žinodamas apie šios bendrovės finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) nuo 2023 m. sausio 5 d. nevykdė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir – JANĮ) 5 straipsnio 1 punkte pareigos nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą.

Šiais veiksmais L. V. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu L. V. nurodė, kad iš dalies nesutinka su VMI pozicija, nes 2023 sausio 5 d., kai buvo pradėta išieškoti nepriemoka, įmonės veikė pelningai, problemos prasidėjo vėliau, gegužės mėnesį. Jis dėl ligos nedirbo, o kai sugrįžo liepos mėnesį suprato, kad reiks kelti bankroto bylą, rinko dokumentus. Bet VMI pareiškimą dėl bankroto pateikė anksčiau, rugpjūčio mėnesį. Jis to neginčijo ir pateikė visus įrodymus. Įmonė dirbo su eksportu. Dalį sumos nurašė, dalies neužteko lėšų. Įmonė dirbo transporto srityje, su eksportu į Rusiją. Karas Ukrainoje paveikė transporto sektorių ir negalėjo pelningai dirbti. Jau 2022 metus baigė nuostolingai. Transporto sektorius 2023 metų pradžioje, dėl sankcijų Rusijai, labai keitėsi situacija. Jie tikėjosi sustabdę pervežimus po to galėsiantys juos atnaujinti ir dirbti pelningai, kai pervežimo įkainis pasikeis, nes pervežimo įkainiai krito daugiau nei 30 procentų. Jie bandė iš išorės pritraukti investuotoją, bet to nepavyko išspręsti. Su VMI nebuvo tartasi. Prašytų šiuo atveju skirti pusę minimalios baudos, nes dėl šios situacijos jo finansinė sudėtis labai sudėtinga, darbo užmokestis nukrito du kartus, turi du nepilnamečius vaikus ir vykdo finansinius įsipareigojimus. Šiuo metu neturi pateikti dokumentų, bet gali juos pateikti.

Iš VMI pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo matyti, kad VMI yra UAB (duomenys neskelbtini) kreditorė. VMI duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) vadovu laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 21 d. iki 2023 m. rugsėjo 21 d. buvo L. V.. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenimis, UAB (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka 2023 m. spalio 3 d. buvo 32 948,10 Eur. Siekdama išieškoti mokestinę nepriemoką VMI nuo 2023 m. sausio 5 d. vykdė priverstinio išieškojimo veiksmus. Mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Bendrovė finansinės atskaitomybės dokumentų VĮ ,,Registrų centras“ nėra teikusi už 2022 metus. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė pagal jos pateiktas deklaracijas: gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją už 2022 m. sausio - rugsėjo mėnesius, lapkričio ir gruodžio mėnesius, 2023 m. sausio mėnesį ir pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2022 m. kovo, balandžio mėnesius, spalio – gruodžio mėnesius, 2023 m. sausio ir vasario mėnesius. VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis bendrovės vardu registruoto turto nėra. VĮ ,,Regitra“ duomenimis bendrovės vardu registruotos dvi transporto priemonės.

Šalies argumentai

Taigi, L. V., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 21 d. iki 2023 m. rugsėjo 21 d., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl Bendrovės nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo. Savo neveikimu buvęs Bendrovės vadovas pažeidė kreditorės VMI interesus, neįvykdė JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos ir taip padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Iš mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašo matyti, kad nuo 2021 m. sausio 21 d. UAB (duomenys neskelbtini) vadovas yra L. V. (b. l. 4).

Iš mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. spalio 3 d. duomenų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) mokestinė nepriemoka buvo 32 948,10 Eur (b. l. 5).

Iš Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutarties matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla (b. l. 6-8).

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. sausio 3 d. gauti L. V. duomenys, apie auginamus du nepilnamečius vaikus bei sunkią finansinę padėtį. El. laiške nurodyta, kad dėl įmonės bankroto jo mėnesinės pajamos sumažėjo dvigubai, o žmona šiuo metu negauna jokių pajamų.

Į teismo posėdį neatvyko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas (gautas prašymas bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant), todėl byla išnagrinėta atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais).

Šiuo konkrečiu atveju L. V. pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl pareiškimo dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo nepateikimo teismui.

JANĮ 2 straipsnio 7 punkte nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Tai tokia juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ar pradelsti juridinio asmens įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija jo turto vertę. Įstatymas apibrėžia, kad šios nemokumo sąlygos yra alternatyvios, todėl esant bent vienai iš jų, t. y. juridiniam asmeniui negalint laiku vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimams viršijant jo turto vertę, juridinis asmuo laikomas nemokiu.

Pagal JANĮ 5 straipsnio 1 punktą nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. JANĮ 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens vadovo pareiga inicijuoti nemokumo procesą, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas informuoti juridinio asmens dalyvius apie juridinio asmens nemokumą ir siūlyti spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą; nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą; ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dienos, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad susitarimas dėl pagalbos finansiniams sunkumams įveikti yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, inicijuoti nemokumo procesą. Bankroto byla keliama, jeigu juridinis asmuo yra nemokus ir jam nėra keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 2 dalis). Šios juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, verslo rizika ir pan.

Teismas, ištyręs administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad L. V. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.

Byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas nuo 2021 m. sausio 21 d. iki 2023 m. rugsėjo 21 d. buvo L. V.. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2643-863/2023 pagal VMI pareiškimą buvo iškelta UAB (duomenys neskelbtini) bankroto byla. Taigi įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu pripažinta, kad buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo, nes ši įmonė buvo nemoki, todėl UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, vadovaudamasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 2 straipsnio 7 dalimi, 21 straipsnio 2 dalimi.

L. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad iš dalies nesutinka su VMI pozicija, nes 2023 sausio 5 d., kai buvo pradėta išieškoti nepriemoka, įmonės veikė pelningai, problemos prasidėjo vėliau, gegužės mėnesį. Teismas šį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentą atmetą kaip nepagrįstą. Pats L. V. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad bendrovė 2022 metus baigė nuostolingai. VMI duomenimis, pirmi mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai buvo atlikti 2023 m. sausio 5 d., taigi L. V. apie sunkią bendrovės finansinę padėtį turėjo būti žinoma dar 2022 m. pabaigoje. L. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tikėjosi sustabdęs pervežimus po to galėsiantys juos atnaujinti ir dirbti pelningai, stengėsi iš išorės patraukti investuotoją, tačiau VMI apie šiuos veiksmus ir buvusią sunkią bendrovės finansinę padėtį neinformavo.

Svarbu ir tai, kad iš VMI pateikto pareiškimo matyti, kad vadovaujant L. V. buvo surašyti 2023 m. sausio 5 d., 2023 m. vasario 6 d., 2023 m. vasario 22 d., 2023 m. kovo 2 d., 2023 m. kovo 21 d., 2023 m. balandžio 20 d., 2023 m. gegužės 31 d. nurodymai nurašyti mokestinę nepriemoka iš banko sąskaitų, 2023 m. vasario 13 d., 2023 m. kovo 13 d., 2023 m. balandžio 13 d., 2023 m. gegužės 15 d., 2023 m. birželio 15 d. sprendimai išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.

Pažymėtina, jog juridinio asmens vadovo pareigos, įskaitant ir susijusias su nemokumo proceso inicijavimu, yra imperatyvios ir JANĮ nuostatos nenurodo jokių išimčių, kada vadovas gali nevykdyti šios pareigos. Šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas subjektyviomis priežastimis, tokiomis kaip tikėjimasis, kad finansinė padėtis pagerės, bus atnaujinta įmonės veikla, verslo rizika, įstatymų nežinojimu ar panašiai. Nemokumo inicijavimo tikslas yra kuo greičiau apsaugoti tokios įmonės kreditorių ir paties juridinio asmens interesus, dėl to įmonės vadovas privalo nedelsiant imtis veiksmų dėl įmonės bankroto proceso inicijavimo. Taigi, nepaisant sunkios įmonės padėties, L. V. neinicijavo nemokumo proceso, kaip tai numatyta įstatyme. Šios aplinkybės rodo L. V. kaip vadovo, nerūpestingumą, nesuderinamą su juridinio asmens vadovui keliamais elgesio standartais.

Įvertinus tokias aplinkybes, darytina išvada, kad L. V., kaip buvusiam UAB (duomenys neskelbtini) vadovui, buvo kilusi pareiga, kaip tai nustatyta JANĮ 5 dalies 1 punkte ir 16 straipsnio 1 dalies 1 punkte, inicijuoti nemokumo procesą (bankrotą) bendrovei, nes bendrovė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su kreditoriumi – VMI, o L. V. buvo žinoma apie prastą bendrovės finansinę padėtį. Šios pareigos jis neįvykdė, nes į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi ne jis, o VMI.

Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo 1 400 iki 3 000 Eur.

ANK 34 straipsnyje nustatyti bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pažeidimą padariusiam asmeniui skirtinos baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su nuosavybe, turtinėmis teisėmis ir turtiniais interesais – kreditorių teisių pažeidimu), pažeidėjo kaltės formą ir rūšį (pažeidimas padarytas tiesiogine tyčia), į L. V. asmenybę – neteistas, administracine tvarka baustas už nusižengimą, susijusį su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu. L. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nes L. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad iš dalies nesutinka su VMI pareiškimu.

Kadangi L. V. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taigi, bausmės vidurkis, sudarantis 2200 Eur, šiuo atveju yra atskaitos taškas, skiriant baudą. Sutiktina, kad L. V. šiuo metu gali gauti mažesnes mėnesines pajamas, iš pateiktų gimimo įrašų matyti, kad L. V. augina du mažamečius vaikus, tačiau L. V. administracine tvarka baustas nusižengimą, susijusį su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu. Todėl teismas, įvertinęs prieš tai išdėstytas administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad šioje byloje nėra susiklosčiusi išskirtinė situacija, sudaranti pagrindą L. V. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, o administracinės nuobaudos paskirtis, nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta L. V. paskyrus minimalią ANK 120 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

L. V. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad paskirtos baudos pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį iki kiekvieno einamojo mėnesio pabaigos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: 1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius; 2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“; 3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB; 4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“; 5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar 6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – šios administracinio nusižengimo bylos numerį – A6.-11-1057/2024.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Evelina PetraitienėNuorašas tikras: