Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Algirdo Gapučio, Danutės Švitinienės ir Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

neviešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio (toliau – skundžiamas nuosprendis), kuriuo E. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 153 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 60 parų arešto bausme, kuri skirta atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Priteista iš E. Š. D. N. 800 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. E. Š. nuteistas už tai, kad jis laikotarpyje nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. lapkričio 25 d., tiksliai nenustatytu laiku, savo namuose, adresu – (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad D. N. yra mažametė, pasilikęs vienas su ja, ne mažiau kaip 5 kartus liesdamas ir glostydamas D. N. kaklą, rankas, sėdmenis, ne mažiau kaip 3 kartus bučiuodamas jos lūpas ir skruostus, sakydamas, kad jis ją myli, iš savo mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), siųsdamas D. N. SMS žinutes, kuriose jis kvietė ją ateiti pas jį į namus, kai nebus jo vaikų namuose, žadėdamas nusivežti ją į kavinę ar kiną, sistemingai siųsdamas D. N. per susirašinėjimų ir pokalbių programą „Messenger“ žinutes, kuriose buvo vaizduojami veidukai su siunčiamais bučiniais, siunčiamos gėlės, širdys, tokiais tyčiniais veiksmais, galinčiais sukelti jaunesniam nei 16 metų asmeniui lytinį susijaudinimą, per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis, tvirkino jaunesnį nei 16 metų asmenį – D. N., gim. (duomenys neskelbtini).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių paaiškinimai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis E. Š. neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau keliamas bausmės individualizavimo klausimas. Taigi, nagrinėjamu atveju yra aktualios BK numatytos bausmės skyrimo nuostatos ir būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas pasisako šioje nutartyje.

6. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-262-303/2018). Teismas, skirdamas kaltininkui bausmę, turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų ir vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose. Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių, ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.

7. Nagrinėjamu atveju teismas skundžiamu nuosprendžiu už BK 153 straipsnio 1 dalyje numatyto apysunkio nusikaltimo padarymą nuteistajam E. Š. paskyrė vidutinio griežtumo sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir jos terminą nustatė artimą šios bausmės vidurkiui, t. y. pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė 60 parų arešto bausmę. Teisėjų kolegija su tokia nuteistajam paskirta bausme neturi pagrindo nesutikti. Pirmos instancijos teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visus turinčius reikšmės bausmės skyrimui bylos duomenis, apibūdinančius tiek nuteistojo asmenybę, tiek jo padarytą nusikaltimą, bei jam skiriamą bausmę pakankamai motyvavo, t. y. skundžiamame nuosprendyje nustatyta, kad nuteistasis padarė vieną apysunkį baigtą tyčinį nusikaltimą, taip pat nustatytos net dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnio 1 dalies 5, 13 punktai) ir nėra ją lengvinančių aplinkybių. Šiuo aspektu būtina pažymėti, kad pagal formuojamą teismų praktiką teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiajam tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – turėtų nekelti abejonių dėl savo nuoširdumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-579/2010, 2K-345/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nuteistasis apeliacinio proceso metu teismui pateikė dokumentus dėl 100 Eur dalies neturtinės žalos, priteistos skundžiamu nuosprendžiu, atlyginimo, tačiau toks atlygintos neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į nusikalstamais veiksmais padarytą 800 Eur dydžio neturtinę žalą, negali būti vertinamas kaip ženklus. Taip pat nėra pagrindo tikėtis, kad likusi didžioji žalos dalis bus atlyginta artimiausiu metu, įvertinus paskirtos bausmės pobūdį bei procesine prasme uždelstas tokias pastangas. O tai reiškia, kad nėra pagrindo BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimui.

8. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas išsamiai išdėstė bei tinkamai įvertino nuteistąjį E. Š. charakterizuojančius duomenis, kurie išimtinai tik neigiamai apibūdina patį nuteistąjį, t. y. jis teisiamas 4 kartą, ankstesni jo teistumai susiję su smurtiniais nusikaltimais, kelis kartus sumušant sugyventinę ir pasipriešinant smurtu policijos pareigūnams. Vertinant šiuos duomenis, kreiptinas dėmesys į tai, kad ankstesni šio asmens teistumai neišnykę, o nagrinėjamas dar sunkesnis nusikaltimas padarytas ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu. Dėl to, vien ši aplinkybė savaime apriboja galimybę svarstyti klausimą dėl pakartotinio tokios bausmės skyrimo nuteistajam, pagrįstai abejojant jos efektyvumu, kadangi tokia bausmė nesustabdė jo nuo dar sunkesnio nusikaltimo padarymo. Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis yra eilę kartų baustas administracine tvarka už įvairius nusižengimus ir turi galiojančių neįvykdytų administracinių nuobaudų. Visa tai rodo, kad nuteistasis E. Š. sistemingai nesilaiko įstatymų reikalavimų ir dėl to yra pavojingas visuomenei, jo daromi nusikaltimai sunkėja. Galima teigti, jog nuteistojo elgesys nėra atsitiktinis, ankstesniais nuosprendžiais jam skirtos švelnesnės bausmės ir net arešto bausmės teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi visus šiuos aptartus bylos duomenis, pripažįsta, jog nuteistajam paskirta arešto bausmė yra adekvati jo padarytam nusikaltimui, atitinka jo asmenybę, bausmės paskirtį bei teisingumo principą. Dėl to atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl tariamai tinkamai neįvertintos nuteistojo E. Š. asmenybės ir padaryto nusikaltimo pavojingumo ar dėl galimos paskirtos bausmės neadekvatumo padarytam nusikaltimui, kurie išdėstyti subjektyviai ir selektyviai, neatsižvelgiant į tai, kad byloje yra pakankamai daug tik neigiamai nuteistąjį apibrėžiančių duomenų. Tuo tarpu apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog dėl paskirtos bausmės jis negalės auginti mažamečių vaikų ir prižiūrėti senyvo tėvo, negali objektyviai pateisinti kitos bausmės rūšies paskyrimo, įvertinus prieš tai aptartą šio nuteistojo pavojingumą visuomenei. Juolab bausmė neišvengiamai siejama su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas, todėl pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik jis pats. O likęs apeliacinio skundo argumentas, kuriuo prašoma įvertinti nuteistojo gailestį dėl savo netinkamo elgesio ir įsipareigojimą ateityje nebenusikalsti – tai objektyviai negali turėti jokios įtakos, iš esmės lengvinant jo teisinę padėtį, kadangi kaltininkas viso proceso metu iki apeliacinio skundo pateikimo neigė savo kaltę, ši nauja jo pozicija yra nulemta apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo fakto, jo parodymai neprisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo, o apeliaciniame skunde nurodytas gailestis yra deklaratyvus ir nenuoširdus, juolab prieš tai nustatyti pakankami pagrindai nešvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės.

9. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu teismas tinkamai individualizavo nuteistajam E. Š. paskirtą bausmę ir nenustatyta pagrindų paskirti švelnesnės rūšies bausmę, kaip to prašoma apeliaciniame skunde. Skundžiamas nuosprendis apeliacinio skundo ribose yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo E. Š. apeliacinį skundą atmesti.