Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs B. S. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

šiuo nutarimu B. S. nubaustas pagal ATPK 131 straipsnio 5 dalį - 5 eurų bauda, ATPK 187 straipsnio 1 dalį – 160 eurų bauda, ATPK 187 straipsnio 2 dalį – 120 eurų bauda, ATPK 174 straipsnį – 40 eurų bauda. Paskirtos nuobaudos, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, subendrintos apėmimo būdu, paskiriant galutinę subendrintą nuobaudą – 160 eurų baudą.

B. S. administracinės nuobaudos skirtos už tai, kad jis 2016 m. kovo 31 d. 15.20 val. Kretingos m., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, važiavo dviračiu važiuojamąja kelio dalimi šviesiu paros metu nedėvėdamas ryškiaspalvės liemenės su šviesą atspindinčiais elementais, dviračio priekyje nedegė baltos spalvos žibintas, o gale – raudonos spalvos žibintas. Policijos pareigūnams tiriant pažeidimo aplinkybes ir pareikalavus eiti prie tarnybinio automobilio, jis nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, siekė pasišalinti iš įvykio vietos, keikėsi necenzūriniais žodžiais, rankų mostais siekė išvengti sulaikymo ir elgėsi agresyviai, perspėtas nesiramino. B. S. buvo perspėtas paklusti ir nutraukti neteisėtus veiksmus, buvo perspėtas dėl fizinės jėgos ir specialiųjų priemonių panaudojimo, tačiau nepakluso. B. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 56 punkto reikalavimą ir taip padarė ATPK 131 straipsnio pažeidimą, nepakluso policijos pareigūnų reikalavimams, pasipriešino jiems bei pažeidė viešąją tvarką ir taip padarė ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyje, ATPK 174 straipsnyje numatytus pažeidimus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo matyti, kad, anot apelianto, pasipriešinimą policijos pareigūnams siekta išprovokuoti, pareigūnas siekia jį apkalbėti bei nepagrįstai apkaltinti administracinės teisės pažeidimu, o nutarimas nepagrįstas jokiais objektyviais įrodymais.

Iš bylos duomenų ir ginčijamo nutarimo matyti, kad B. S. kaltė dėl padarytų administracinės teisės pažeidimų grindžiama liudytojų policijos pareigūnų L. J. ir A. B. parodymais, garso įrašu. Prie bylos pridėta Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą byla Nr. M-2-04-00194-16.

Apygardos teismas, susipažinęs su byloje esančiais duomenimis, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančius liudytojų parodymus. Priešingai, nei teigiama apeliaciniame skunde, skundą nagrinėjančio teismo nuomone, apylinkės teismas teisingai įvertino ir pagrįstai skundžiamame nutarime faktinėms aplinkybėms nustatyti ir apelianto kaltei įrodyti rėmėsi policijos pareigūnų parodymais, duotais teismo posėdžio metu, bei tarnybiniais pranešimais. Kaip matyti iš Kretingos rajono apylinkės teismo posėdžio protokolo (b. l. 30), liudytojas pareigūnas L. J. parodė, kad jis stabdė B. S. krivule, kadangi pažeidėjas šviesiuoju paros metu važiavo be liemenės ir be šviesų, tačiau B. S. nepakluso teisėtam pareigūnų reikalavimui sustoti ir nuvažiavo toliau. L. J. nurodė, kad pribėjo prie pažeidėjo, suėmė už dviračio bagažinės ir taip sustabdė pažeidėją, tačiau pažeidėjas atsisakė eiti į policijos tarnybinį automobilį dėl protokolo surašymo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, perspėtas neklausė jų nurodymų, įvairiai atsikalbinėjo, mosikavo rankomis. Liudytojas pareigūnas A. B. apylinkės teismo posėdžio metu (b. l. 45) parodė, kad nematė, jog pažeidėjas vilkėtų šviesą atsipindinčią liemenę ar butų važiavęs su šviesomis. A. B. parodė iš esmės tas pačias sulaikymo aplinkybes kaip ir pareigūnas L. J. bei papildomai parodė, kad įrašinėti garso įrašą pradėjo nuo sulaikymo praėjus 5 minutėms, pažeidėjas buvo perspėtas apie įrašo darymą, garso įrašymas vyko nepertraukiamai. Matyti, kad parodymai nuoseklūs ir neprieštaraujantys vieni kitiems, tos pačios įvykio aplinkybės nurodytos ir tarnybiniuose pranešimuose dėl KET pažeidimo (b. l. 3, 4), t. y. jog pažeidėjas atsisakė eiti į policijos tarnybinį automobilį dėl protokolo surašymo, keikėsi necenzūriniais žodžiais, muistėsi, trenkė per rankas, o perspėtas neklausė jų nurodymų, įvairiai atsikalbinėjo, administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 1). Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra pagrindo abejoti ištirtais duomenimis, liudytojų policijos pareigūnų parodymais, kadangi jie yra pakankamai nuoseklūs, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai, jog pareigūnai siekia jį apkalbėti, vertintini tik kaip siekis švelninti savo teisinę padėtį, jų objektyviai ir neginčytinai nepatvirtina jokie duomenys.

Taip pat apygardos teismas nesutinka su apelianto argumentu, jog garso įrašas nevertintinas įrodymu, kadangi neatlikta jo ekspertizė. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teisėjas ar teismas, o įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį sprendimą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas, yra ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas įstatymo nustatyta tvarka įvertino bylos proceso metu gautus duomenis ir pripažino juos įrodymais, patikrino kiekvieno įrodymo tikrumą, liečiamumą, leistinumą, jų pakankamą tarpusavio ryšį, įvertino visus byloje esančius įrodymus kaip visumą ir pateikė motyvuotas ir argumentuotas išvadas, atitinkančias įrodymų turinį. Taigi, priešingai deklaratyviems B. S. skunde nurodytiems teiginiams dėl suklastoto garso įrašo, proceso įstatymo pažeidimų, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, įvertinti įrodymus ir priimti teisingą bei pagrįstą nutarimą, padaryta nebuvo. Apelianto kaltė, padarius jam inkriminuotus administracinės teisės pažeidimus pagal ATPK 131 straipsnio 5 dalį, ATPK 187 straipsnio 1 dalį, ATPK 187 straipsnio 2 dalį, ATPK 174 straipsnį, pagrįsta byloje esančiais ir skundžiamajame nutarime nurodytais faktiniais duomenimis. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, administracinio teisės pažeidimo bylą ir patikrinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutarimą, daro išvadą, kad teismas, šioje byloje vertindamas įrodymus ir nustatydamas faktines aplinkybes, laikėsi įrodymų vertinimo taisyklių, liudytojų apklausos tvarka nepažeista, o pateiktas garso įrašas patvirtina liudytojų parodymus, iš šio garso įrašo matyti, kad B. S. nepakluso policijos pareigūnams, atsikalbinėjo, keikėsi necenzūriniais žodžiais (b. l. 13).

Nors apeliantas neigia padaręs administracinį teisės pažeidimą ir nurodo, jog pareigūnas L. J. siekė išprovokuoti pasipriešinimą, tačiau šią jo versiją paneigia bylos įrodymų visuma, t. y. liudytojų teismo posėdžio metu duoti parodymai, tarnybiniai pranešimai, administracinio teisės pažeidimo protokolas, o apeliacinio skundo argumentai vertintini kaip nepagrįsti kitais byloje esančiais duomenimis ir pasirinkta gynybinė pozicija. Kaip minėta, prie šios administracinio teisės pažeidimo bylos pridėta Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą byla Nr. M-2-04-00194-16, kurioje pagal B. S. skundą dėl policijos pareigūnų neteisėtų veiksmų yra priimta Klaipėdos apygardos teismo nutartis, kurioje B. S. skundas atmestas ir konstatuota, kad B. S. skundas yra deklaratyvaus pobūdžio, skunde ir pateiktoje medžiagoje nėra jokių faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad policijos pareigūnai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, viršijo įgaliojimus ar neteisėtai panaudojo specialiąsias priemones. Apylinkės teismas neturėjo pagrindo netikėti teisme apklaustų liudytojų parodymais. Duoti parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantys byloje esantiems duomenims ir juos patvirtinantys, šiuos duomenis apylinkės teismas įvertino pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu bei objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas ištyrė visus įrodymus, tinkamai atliko nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių bei įrodymų įvertinimą, pakankamai detaliai išnagrinėjo ir aptarė byloje nustatytas aplinkybes bei pateikė išsamius argumentus dėl atitinkamų įstatymo nuostatų taikymo, todėl konstatuotina, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir B. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.