Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2023-12-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1201-1143/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-12-05
Bylos Nr.
1-1201-1143/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19551-2023-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Augustė Juozapavičienė
Kaltinamasis
A. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1201-1143/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19551-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.2.4.6.2.2.; 2.3.4.3.; 2.1.10.1.; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 5 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė,sekretoriaujant Vilmai Žebrauskienei,dalyvaujant prokurorei Ivetai Galkevičienei,kaltinamajam A. P.,atstovei pagal įgaliojimą Kristinai Sandaraitei Butvilienei,Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovui pagal įstatymą Gžegož Masian,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Lietuva, vedęs, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2012-06-21 Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) 2012-12-03 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą žalą, bausmės vykdymo atidėjimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neturėti, nenaudoti, neįsigyti alkoholinių gėrimų;

3) 2014-11-27 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK pagal 140 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį nuteisiant laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, jos vykdymą atidedant 1 metams, ir paskiriant įpareigojimus. Vadovaujantis BK 64 (1) straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu, t. y. iki 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo. 2015-12-21 A. P. išregistruotas iš aprobuojamųjų asmens duomenų registro Vilniaus APT Vilniaus probacijos skyriaus;

4) 2016-04-06 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 2 metams, ir paskiriant įpareigojimus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. P. nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą mažamečiai dukrai, o būtent: jis 2023-05-26, apie 16.00 val., namuose, (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip penkis smūgius odiniu diržu savo mažametei dukrai A. P., gimusiai (duomenys neskelbtini) m., per nugarą ir sėdmenis, taip savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, padarydamas jai poodines kraujosruvas nugaroje ir sėdmenyse, bei sukėlė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis teisiamajame posėdyje visiškai prisipažino kaltu padaręs inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nurodė, kad A. P. yra jo dukra. 2023-05-26 įvykusio įvykio A. su kitais vaikais su specialiu atvažiuojančiu autobusu nuvažiavo į mokyklą. Po mokyklos visi vaikai grįžo namo apie 15.30 val., tačiau A. su šiais nebuvo. Vaikų pradėjo klausti, kur A., kurie jam pasakė, jog nežino, jau ir mokykloje A. nematė. Vaikai nežinojo, kur galėjo nueiti ir būti A. Jis tada pradėjo pats A. ieškoti, nes ji visada kartu su kitais vaikais grįždavo namo. A. daug kartų skambino, pastaroji tai nekėlė ragelio, tai buvo išjungtas telefonas. A. surado prie parduotuves „Iki“ (duomenys neskelbtini). Suradus A., paėmė ir vežė namo. Važiuojant A. sakė, kad negalima bėgti iš namų ar negrįžti namo iš mokyklos, nes jie visi pergyvena. Grįžęs namo jis irgi A. išsakė priekaištus, kad negalima taip daryti, tačiau A. į visus jo išsakymus neigiamai žvelgė, kalbėjo pakeltu tonu, nes buvo susijaudinęs, Kadangi buvo susijaudinęs ir piktas dėl A. dingimo, o ji dar nenorėjo klausytis, neištvėrė ir paėmė odinį diržą, su kuriuo sudavė A. per sėdmenis. Viskas tai vyko vaikų kambaryje. Kaip pamena, per sėdmenis sudavė maždaug apie 5-7 smūgius su diržu, galėjo pataikyti ir į nugarą, gerai to nepamena. Šiuos smūgius su diržu sudavė norėdamas pamokyti A., kad nesiklausė ir bėga iš namų bei kad daugiau taip nedarytų. Tai padarė tik tai su tikslu pamokyti A., nes ji išvis nesiklauso. Paskui A. nuėjo pamokas ruošti, o vėliau - žaidė. Tuo metu su A. buvo sunkus laikotarpis, ji pasidarė nepaklusni, bėga iš namų ar tai negrįžta po mokyklos namo. Šiuo metu A. negyvena namuose, nes po įvykio ją paėmė vaikų teisių apsaugos specialistai. Supranta, kad neturėjo teisės paėmęs diržą mušti dukrą A. taip ją bausdamas, bet tiesiog iš to streso ir nervų, neišvėrė. Nuoširdžiai gailisi dėl to, kad sudavė diržu smūgius savo mažametei dukrai.

Kaltinamajam A. P. visiškai pripažinus kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams nekylant abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis). Byloje (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta tvarka buvo paskelbti kiti bylos įrodymai:

Apklausta kaip nukentėjusioji pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. P. nurodė, jog ji yra A. P., jai (duomenys neskelbtini) metų. Sutinka papasakoti apie tėtį. Nori papasakoti, kad ją mušė tėtis, gegužės mėn. 26 d., penktadienį. Pamiršo jam pasakyti, kad trumpam eis pas draugę, jis atvažiavo jos paimti, kai atsisėdo į mašiną, jis kumščiu sudavė jai į kelį. Kai atvažiavo namo, jis paėmė diržą ir pradėjo ją mušti per nugarą ir per sėdmenis. Po to buvo mokykloje, pirmadienį, pirma pamoka buvo fizinis ugdymas, į rūbinę atėjo psichologė, ši pamatė jos mėlynes ir pasikvietė į savo kabinetą. Paklausė, kas ją mušė. Iš pradžių nežinojo, kaip pasakyti, po to pasakė, kad ją mušė tėvas. Ši iškvietė seniūnijos darbuotojus, vaikų teisių tarnybą ir policiją. Po to ją paėmė į Krizių centrą. Vėliau pateko pas tetą A. Ši jai labai patinka ir nori pasilikti pas šią. Į teisėjos klausimą atsakė, kad jai tėtis sudavė diržu 5-7 kartus, apart nugaros ir sėdmenų, 1 kartą sudavė į kelį mašinoje. Tą dieną ne, tą dieną jis jai per veidą nesudavė, bet jis jai buvo 2 kartus praskėlęs lūpą, tai buvo balandžio 18 d. Jis tą dieną buvo girtas. Tą dieną kai mušė diržu, buvo blaivus, tik vakare pradėjo gerti. Į prokurorės klausimą atsakė, kad, kai ją mušė diržu, labai stipriai skaudėjo, buvo labai liūdna, verkė. Jis pasakė, kad kitą kartą padarys ją invalide ir atiduos į vaikų namus. Kai tėtis ją sumušė, liko mėlynės, tada pirmadienį Vaikų teisių tarnybos darbuotojai nuvežė ją į ligoninę patikrinti, pasižiūrėti, ar tai nėra pavojinga sveikatai. Tik šiandien sužinojo, kad vakar jos broliai ir seserys papuolė į ligoninę, nes jis važiavo girtas. Mėlynes rodė tik mokyklos psichologui, vaikų teisių tarybos darbuotojai, seniūnijos darbuotojai. Kai sumušė diržu ją, tai vyko namuose, jų kambaryje, tai matė jos pamotė ir jos netikras brolis D. Š.. Jai atrodo, kad jos jaunesnysis brolis nukentėjo per avariją, jis su seserimi dvyniai. Jis ją mušė mergaičių kambaryje. Pamotė nieko tuo metu nedarė, pamotė jai sakė, kam ji taip daro. Ši jai pasakė, kad dėl jos šie pykstasi su tėčiu. Vieną kartą, šeštadienį, kitą dieną po to penktadienio, tėtis išvažiavo įsidarbinti, jam reikėjo važiuoti labai ilgai, jos sesuo su broliu nuėjo pasivaikščioti, ji su pamote liko viena namuose. Pamotė išvarė ją iš namų, po to atėjo brolis P., jam (duomenys neskelbtini) metų, paklausė, ko ji čia sėdi. Jam papasakojo, kad mama ją išvarė, brolis labai ją myli, jis priėjo prie pamotės, pasakė, kad, jeigu tai pasikartos, jis papasakos tėčiui, bet ši atsakė, kad nieko jai nebus. Ji su tėčiu visai nebendrauja nuo to laiko, kai pateko pas tetą A., iki tol būdavo gerai, kai jis buvo blaivus, blogai buvo, kai jis buvo girtas. Jis kiekvieną vakarą gėrė, nes jos kaimynas, dėdė, kartu su tėčiu yra alkoholikai. Į teisėjos klausimą atsakė, kad tėtis išgėręs mušė. Jis ne tik ją mušė, kartais net pamotę, pamotę mušė šalia jų, sugriebė šią už megztinio ir nutrenkė į bagažinę. Jaunesnysis brolis verkė. Negali nurodyti dienos. Kai jai praskėlė lūpą, pasakė: „Eik nusiplauk lūpą, kad nesimatytų kraujo“. Kai ją mušė, niekam nesakydavo, jo labai bijo. Bijo, kad, jei sužinos, kad kažkam pasakė, jis jai dar blogiau padarys. Į prokurorės klausimą atsakė, kad brolius ir seseris, kad jis muštų, niekada nematė. Šeimoje mušė tik ją ir pamotę. Į advokato klausimą atsakė, kad po įvykio, kai mušė su diržu, po kelių dienų, tad negalėjo normaliai gulėti, nes jai skaudėjo nugarą. Jai skaudėjo ilgai. Jai skaudėjo kažkur savaitę. Krizių centre dar skaudėjo. Bijojo, nes atrodė, kad tėtis gali jai sulaužyti kaulus. Kai ją mušė, broliai buvo ne kambaryje, o ėjo pro šalį ir matė, kaip ją muša. Jos vyresnioji sesuo, sužinojus, kad ji Krizių centre, pradėjo tėtį barti. Kitus kartus, kai tėtis ją mušė, matė pamotė, ši anksčiau ją užstodavo, kad jis jos nemuštų. Po to jau ne, nežino kodėl. Nenori, kad mažesnieji liktų su šia, nes ši taip pat labai dažnai geria. Ši tiesiog žiūrėjo. Į prokurorės klausimą atsakė, kad nenori gyventi nei su tėčiu, nei su pamote, tik su teta A., nes pastaroji labai geras žmogus. Nenori bendrauti su tėvu (t. 1, b l. 44-46, 78-80).

Iš byloje esančios Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1691/2023 (01) matyti, jog A. P. nustatytos poodinės kraujosruvos nugaroje, sėdmenyse, kurios padarytos kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), neatmetama, kad diržu. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. P. sužalojimų jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 91).

Liudytojos S. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jog dirba (duomenys neskelbtini). 2023-05-29, apie 12.15 val., pas ją į kabinetą atėjo jų mokyklos mokinė A. P., gimusi (duomenys neskelbtini) m., kuri jai pasakė, kad šiai skauda nugarą, paklausus dėl ko, ši atsakė, kad ją tėvas penktadienį mušė diržu. Mergaitei pasiūlė atsisėsti ant kėdės, ramiai viską papasakoti. Atsisėdus šiai ant kėdės, pastebėjo, kad ši nelabai gali išsėdėti, paklausė, gal tėvas sudavė ir per sėdmenis, ši atsakė taip. Pokalbio metu mergaitė sakė, kad 2023-05-26, apie 16.00 val., jai grįžus namo – (duomenys neskelbtini), mergaičių kambaryje, jos tėvas A. P. gimęs (duomenys neskelbtini) m., būdamas neblaivus panaudojo fizinį smurtą prieš šią, o būtent apie 20 kartų sudavė rudos spalvos odiniu diržu per kojas, sėdmenis, nugarą bei du kartus delnu sudavė per dešinės pusės skruostą, dėl ko šiai labai skaudėjo, smurtavo dėl to, nes pastaroji nenuėjo į vieną pamoką ir jis dienyne pamatė „N“. Sakė, kai prieš šią buvo smurtaujama, matė šios brolis D. Š. ir pamotė K. P.. Mergaitė sakė, kad K. bandė šią ginti, tik žodžiais sakydama tėvui „Nemušk zuiki“. Po smurtavimo tėvas išėjo iš kambario ir mergaitė liko kambaryje, verkė. Mergaitė niekam negalėjo paskambinti, nes tėvas paėmė iš šios telefoną. Mergaitė pakėlė megztuką ir ant juosmens pamatė kraujosruvas, A. pasakė, parodys dar ir patraukė sportines kelnes žemiau ir ant sėdmenų ir kojų matėsi dar ryškesnės tamsios spalvos, einančios juostomis, kraujosruvos. Į mokyklą buvo iškviesta Vilniaus r. socialinio paslaugų centro socialinė darbuotoja darbui su šeimomis J. L., kuriai šeima yra žinoma, pastaroji teikia šiems socialines paslaugas. Šeimai teikiama atvejo vadyba. Kiek jai žinoma, vaikai iš tos šeimos buvo paimti jau du kartus, dėl to kad A. P. yra smurtavęs prieš vaikus ir savo naują sutuoktinę. Vaikai buvo grąžinti jam. Nori paminėti, kad A. mama kartu su buvusiu sutuoktiniu ir savo vaikais kartu negyvena, jai šios duomenys nežinomi, kiek žinoma, kartu negyvena apie 7 metus. Kiek jai žinoma, A. P. šiuo metu nedirbantis, nedažnai vartojantis alkoholį, pasak mergaitės dabar pradėjo dažniau vartoti. Tėvas vaikais rūpinasi, iškviestas visada atvyksta, domisi vaikais. Bet žinomi smurto atvejai prieš vaikus. A. P. yra praėjęs įvairius kursus, bendravęs su psichologais. Taip pat į mokyklą buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, policijos pareigūnai ir vaiko teisių apsaugos specialistai (t. 1, b. l. 42-43).

Liudytoja K. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad A. P. yra jos sutuoktinis (toliau apklausoje bus rašoma A.). Kartu su A. gyvena pažymoje nurodytu adresu. Kartu su jais gyvena jos sūnus D. nuo pirmos santuokos ir A. nepilnamečiai vaikai P. ir D. nuo pirmos santuokos. A. dar turi dvi dukras, K. yra pilnametė, todėl gyvena atskirai, o A. yra nepilnametė šiuo metu gyvena globos namuose. Su A. dar turi bendrus du mažamečius vaikus. Dėl įvykusio įvykio su A. nori paaiškinti, kad A. prieš porą dienų iki 2023-05-26 buvo negrįžusi namo iš mokyklos, tai buvo pirmas kartas, tada net kreipėsi į policiją ir ieškojo šios, bet surado parke, esančiame prie mokyklos, (duomenys neskelbtini) kaime. Tada 2023-05-26 visi vaikai, tuo tarpu ir A. išvažiavo iš ryto į mokyklą. Po pietų A. ir D. turėjo grįžti iš mokyklos, nes mokyklinis autobusas atveža iki namų. D. grįžo iš mokyklos, o A. – ne. Paklausus D. kur A., jis nurodė, kad nežino. Tą dieną ji buvo namuose. Tada pradėjo ieškoti A., A. skambino šiai, bet ši nekėlė ragelio, o paskui išjungtas buvo. Kartu su A. nuvažiavo ieškoti A. Sužinojo, kad A. matė (duomenys neskelbtini) prie „Iki“ parduotuvės, kur jie kartu su A. ir nuvažiavo. Atvykus prie parduotuvės „Iki“, (duomenys neskelbtini) kaime, ji nuėjo į parduotuvę, nes reikėjo pasirašyti dokumentus, kadangi įsidarbino tenai. O A. ieškojo A., bet neužilgo jis jai paskambino ir pranešė, jog surado A. Tada kai ji grįžo iš parduotuvės, jie trise nuvažiavo namo. Atvažiavus namo, A. nuėjo į savo kambarį, o ji nuėjo į savo kambarį. A. jai pasakė, kad eis pas A. į kambarį pasikalbėti su šia, išsiaiškinti, kur ši buvo. Ji tik girdėjo, kad būnant A. su A. kalbėjosi šios kambaryje. Apie ką šie kalbėjo, ji negirdėjo, jokio rėkimo, šauksmo lygtais nebuvo. Būnant kambaryje ji tik tai išgirdo garsą, kaip pliaukštelėjimą su ranka per užpakalį, iš to suprato, kad A. galimai ranka pliaukštelėjo per užpakalį A. Ji to nematė, nes buvo savo kambaryje, tik išgirdo. Ji nematė, kad A. A. muštų su diržu ar kažkokiais kitais būdais. Tuo metu, kai A. su A. buvo vaikų kambaryje, ji buvo savo kambaryje ir į šių pokalbį nesikišo. Tuo metu jos sūnaus D. namuose nebuvo, nes jis buvo išėjęs pas draugus. Ankščiau nebuvo tokių atvejų, kad A. naudotų fizinį smurtą, muštų A. ar kitus vaikus. Tiesiog prieš šį įvykį, prieš mėnesį, A. labai pasikeitė, pradėjo mieluoti, kur buvo ir kas užduota, jos elgesys buvo pasikeitęs, keistas labai. Į tyrėjos klausimą nori pasakyti, kad tarp jos ir A. santykiai buvo geri, sutarė, jokių konfliktų su šia neturėjo, padėdavo šiai (t. 1, b. l. 109-111).

Nepilnametis liudytojas D. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog gyvena (duomenys neskelbtini). Tenai gyvena jis, brolis P., D., A., D. A. dabar su jais negyvena. A. dabar yra Krizių centre, kodėl, nežino, dėl ko ji tenai pateko, nes jo tada nebuvo namuose. Kai kažkas namuose įvyko, jo nebuvo, nes jis buvo pas draugą S. P.. Pas draugą jis išėjo apie 11.00 val., šis gyvena kitame kaime. Pas šį prabuvo visą dieną ir nakvojo, grįžo namo kitą dieną. Nieks jam nieko nepasakojo, kas atsitiko. Nepamena, ar su mama kalbėjo apie A., kas jai nutiko. Jam pasakojo, kad A. buvo pabėgusi iš namų, bet, kada tai buvo, nepamena, jos ieškojo, surado. Nežino dėl ko A. išvežė į Krizių centrą, gal dėl to, kad buvo pabėgusi iš namų. Kada tai buvo, nepasakys. Kai prasikalstama, tai su jais kalbasi. Į psichologės klausimą, ar gyvena gerai, atsakė taip. A. su tėčiu sutaria gerai. A. pradėjo bėgti iš namų, jos tėtis A. Kai A. pabėgdavo iš namų, A. važiavo ieškoti jos su policija. Daugiau problemų nebuvo. Daugiau nieko nenori papasakoti. Nori, kad grįžtų A. ir kad viskas būtų gerai. Tai buvo maždaug prieš du mėnesius. Kai grįžo iš draugo, tai A. dar buvo, o paskui, kitą dieną, kai grįžo iš mokyklos, A. jau nebuvo (t. 1, b. l. 123-125).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo su priedais matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu paimtas odinis rudos spalvos diržas su sagtimi, kuris įpakuotas į pakuotę Nr. 439507 (t. 1, b. l. 24-31).

Iš byloje esančio daiktų apžiūros protokolo su priedais matyti, kad apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), paimtas diržas, kuris įpakuotas į pakuotę Nr. 439507 (t. 1, b. l. 32-37).

Iš byloje esančio objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas S. J. skambutis dėl galimo smurto prieš mažametę (1 t., b. l. 127-130).

Iš byloje esančio objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti pareigūnų kūno kameromis daryti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas pareigūnų atvykimas į mokyklą dėl S. J. pranešimą apie galimą smurtą prieš mažametę bei bendravimas su proceso dalyviais (t. 1, b. l. 131-133).

III. Dėl veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, arba šiuos veiksmus atliko kankindamas nukentėjusį asmenį. Ši nusikalstama veika yra tyčinis nusikaltimas, pasireiškiantis poveikiu į žmogaus kūną, t. y. objektyviais veiksmais – mušimu ar kitokiu smurtavimu, kuomet sukeliamas žmogui fizinis skausmas, arba nežymiai jis sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Šia nusikalstama veika gali būti kėsinamasi į du objektus – kūno neliečiamumą ir sveikatą, sukeliant alternatyvius padarinius – fizinį skausmą, nežymų sužalojimą, trumpalaikį susargdinimą, todėl, norint asmenį apkaltinti padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusikaltimą, būtina nustatyti, kuriuos iš baudžiamajame įstatyme išvardytų alternatyvių padarinių kaltininkas sukėlė savo nusikalstamais veiksmais. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.

Kaltinamasis kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, pripažino, neginčijo kaltinime nurodytų neteisėtų savo veiksmų prieš mažametę dukrą. Specialistas išvadoje patvirtino, jog , jog A. P. nustatytos poodinės kraujosruvos nugaroje, sėdmenyse, kurios padarytos kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), neatmetama, kad diržu. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. P. sužalojimų jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. Ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausta mažametė A. P. parodė apie prieš ją padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, jog kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padariniai pasireiškė fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymu nukentėjusiajai.

Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, kad kaltinamasis A. P. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, nes jis 2023-05-26, apie 16.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip penkis smūgius odiniu diržu savo mažametei dukrai A. P. per nugarą ir sėdmenis, taip savo veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą, padarydamas jai poodines kraujosruvas nugaroje ir sėdmenyse, bei sukėlė fizinį skausmą. Nusikalstama veika pagal BK 140 straipsnio 3 dalį kvalifikuota tinkamai.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje numatytos tokios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų

Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kaltinamajam skirtina bausmė, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

A. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, spręsdamas dėl kaltinamajam parinktinos bausmės rūšies ir dydžio, įvertina tai, kad kaltinamasis padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, kaltinamasis teisiamas ketvirtą kartą, jo padaryta nusikalstama veika yra tyčinis, smurtinis, nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis anksčiau du kartus teistas būtent už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, t. y. už smurtą artimoje aplinkoje. A. P. 2014 ir 2016 buvo nuteistas už smurtinius veiksmus prieš mažamečius vaikus – dukras K. ir A. Nuosprendžiais jam buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas, paskiriant įpareigojimus, tačiau akivaizdu, kad kaltinamajam ankstesniais nuosprendžiais paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas teigiamos įtakos nepadarė (t. 1, b. l. 193-197). Įvertinus nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus įgyvendinta paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamasis ėmėsi priemonių keisti savo elgesį, pradėjo gydytis nuo alkoholizmo, alkoholio vartojimo atvejų po įvykio nenustatyta, baigė tėvystės įgūdžių ir pykčio valdymo kursus, gyvena su vaikais ir augina juos, skirtinas mažesnis, nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Civilinis ieškinys

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti padarytą 83.51 Eur žalą dėl nukentėjusiosios gydymo ir prašymą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos iki priteistų nuostolių atlyginimo (t. 1, b. l. 95-96). Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys pagrįstas rašytiniais duomenimis, todėl pilna apimtimi priteistinas iš A. P. (Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 30 straipsnio 1 punktas, CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.279 straipsnio 1 dalis).

VI. Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų

Kaltinamajam A. P. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktai, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: vokas su kompaktiniu disku su mažametės nukentėjusiosios A. P. apklausos teisme vaizdo įrašu, paliekamas saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga per visą bylos saugojimo laiką; vokas su kompaktiniu disku su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, paliekamas saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga per visą bylos saugojimo laiką; diržas, kuris 2023-08-14 nutarimu perduotos saugoti į PD prie LR VRM TVV Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 305-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendė:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę A. P. sumažinti vienu trečdaliu ir skirti sumažintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią A. P. pradės faktiškai atlikti bausmę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš A. P. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 83.51 Eur gydymo išlaidų ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo privalomojo sveikatos draudimo fondui, sumokant juos Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (juridinio asmens kodas 191351679), į sąskaitą LT217300010002484333 (AB ,,Swedbank“), mokėjimo paskirtyje nurodant vardą ir pavardę asmens, už kurio gydymą yra mokama.

Daiktus: voką su kompaktiniu disku su mažametės nukentėjusiosios A. P. apklausos teisme vaizdo įrašu; voką su kompaktiniu disku su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais palikti prie bylos visą jos saugojimo laiką; diržą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Augustė Juozapavičienė