Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidos Stonkuvienės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės, Eglės Kiaurakytės, dalyvaujant posėdžių sekretorei Dianai Šėperienei, pareiškėjos VĮ Šilutės miškų urėdijos atstovei advokatei Vidai Šeikienei, atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos atstovei Živilei Targonskienei, atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos Laukinių kanopinių žvėrių padarytų nuostolių pasėliams ir miškui skaičiavimo komisijos atstovui D. L., trečiajam suinteresuotam asmeniui P. G. ir jo atstovui D. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos VĮ Šilutės miškų urėdijos skundą atsakovėms Šilutės rajono savivaldybės administracijai ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos Laukinių kanopinių žvėrių padarytų nuostolių pasėliams ir miškui skaičiavimo komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui P. G. dėl 2013-11-04 akto Nr. 1 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Šilutės rajono savivaldybės administracijos Laukinių kanopinių žvėrių padarytų nuostolių pasėliams ir miškui skaičiavimo komisijos 2013-11-04 Laukinių ir kanopinių žvėrių padarytų nuostolių pasėliams akto Nr. 1 dėl medžiojamųjų gyvūnų žemės ūkio pasėliams ūkininkui P. G. priklausančiuose žemės sklypuose kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padarytos žalos, kuri įvertinta 225 000 Lt, apskaičiavimo teisėtumo ir pagrįstumo (b.l. 11).

Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nustato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos normos prasmę, pats žalos konstatavimo faktas savaime teisinių pasekmių nesukelia (AS822-613/2011, A492-2396/2011), o Komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, vykdydama savo funkcijas, turi atlikti gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo procedūrą ir jos rezultatus įforminti individualiu administraciniu aktu - galutiniu sprendimu (2009-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-557/2009, 2010-07-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010, 2012-07-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012, 2012-10-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2456/2012). Būtent toks nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimas yra teisines pasekmes suinteresuotiems asmenims sukeliantis aktas, kuris gali būti skundžiamas teismui. Vertindamas tokio sprendimo teisėtumą, teismas ginčo atveju įvertina ir šio sprendimo priėmimo procedūros metu atliktų veiksmų ar priimtų tarpinių (procedūrinių) aktų teisėtumą.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje nuostolių dydis konstatuotas ginčijamu Komisijos 2013-11-04 aktu Nr. 4 (b.l. 11). Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas Komisijos 2013-11-04 aktas Nr. 1, nors ir tiesiogiai neįvardintas sprendimu, laikytinas individualiu administraciniu aktu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio ir Medžioklės įstatymo 18 straipsnio požiūriu, nes jis yra galutinis Komisijos priimtas aktas, kuriuo apskaičiuota žala ir kurio pagrindu P. G. pareiškėjai VšĮ Šilutės miškų urėdijai pareiškė pretenziją dėl žalos atlyginimo (b.l. 16). Tokia išvada darytina įvertinus Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalies nuostatas, pagal kurias lėšos už laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą turi būti sumokėtos per vieną mėnesį nuo žalos dydžio apskaičiavimo dienos. Teisės normoje nurodyta, kad šalis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos dydžiu, turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui. Ginčo atveju pareiškėja nesutinka su apskaičiuotu žalos dydžiu, nurodytu skundžiamame administraciniame akte.

Atsakovėms ir trečiajam suinteresuotam asmeniui argumentuojant, jog pareiškėja praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio terminą skundui teismui paduoti, nagrinėtinos aplinkybės, susijusios su skundo padavimo teismui terminu. Pažymėtina, jog nurodytoje teisės normoje terminas skaičiuojamas nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Atsakovės ir trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, jog pareiškėjai VšĮ Šilutės miškų urėdijai apie ginčijamą 2013-11-04 aktą tapo žinoma po kelių dienų nuo jo priėmimo. Atsakovių ir trečiojo suinteresuoto asmens teiginiai pripažintini nepagrįstais. Minėta, jog termino teismui skundui dėl individualaus akto paduoti pradžia siejama su jo įteikimo momentu suinteresuotai šaliai, tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad ginčijamas aktas buvo pasiųstas ar kitokiu būdu įteiktas pareiškėjai. Teismo posėdžio metu atsakovės Komisijos atstovas D. L. ir atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos atstovė pripažino, jog 2013-11-04 aktas VšĮ Šilutės miškų urėdijai nebuvo siunčiamas. Iš bylos duomenų matyti, kad VšĮ Šilutės miškų urėdijoje ginčijamas aktas gautas ir užregistruotas 2013-11-26 reg. Nr. K2(4.9)-700 kaip P. G. pretenzijos dėl laukinių ir kanopinių žvėrių padarytų nuostolių atlyginimo priedas (b.l. 16, 18-19). Teisinio vertinimo nekeičia aplinkybė, kad Komisijos darbe dalyvavo VšĮ Šilutės miškų urėdijos darbuotojas R. G. Iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-09-20 įsakymo Nr. A1-946, kuriuo sudaryta Komisija, matyti, jog Šilutės miškų urėdijos atstovu Komisijoje paskirtas Miško apsaugos inžinierius P. G., o 2009-05-19 įsakymo Nr. A1-527 pakeitimu vietoje P. G. paskirtas Šilutės miškų urėdijos vyr. miškininkas V. A. R.G. Komisijos sudėtyje dalyvavo kaip įgaliotas medžioklės plotų naudotojo atstovas, bet ne kaip pareiškėjos atstovas, o iš byloje esančių Komisijos 2013-04-30 protokolo Nr. 1, 2013-11-18 protokolo Nr. 1 ir ginčijamo 2013-11-04 akto Nr. 1 matyti, jog nei viename Komisijos posėdyje Šilutės miškų urėdijos vyr. miškininkas V. A. nedalyvavo (b.l. 13, 12, 11). Be to, iš Komisijos pirmininko D. L. paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad negali paaiškinti dėl kokių priežasčių nekvietė V. A., o kvietė Komisijos darbe dalyvauti R. G., turintį teisę dalyvauti kaip kito subjekto atstovas. Darytina išvada, jog apie vykstantį procesą pareiškėja tinkamai nebuvo informuota, nors jai reiškiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo. Akte taip pat nenurodytas jo apskundimo terminas ir tvarka, pažeidžiant Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalį ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį. Toks pažeidimas nagrinėjamu atveju yra susijęs su pareiškėjos subjektinių teisių esminiu pažeidimu ir galimybe tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog pareiškėjai VšĮ Šilutės miškų urėdijai apie Komisijos 2013-11-04 aktą Nr. 1 tapo žinoma 2013-11-26 gavus P. G. pretenziją dėl žalos atlyginimo, skundas teismui paduotas 2013-12-23, t. y. nepraleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Komisijos sprendimo dėl žalos atlyginimo turiniui taikytini ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 dalis). Tai reiškia, jog Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tokie reikalavimai nėra pertekliniai, nes tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą (2009-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-557/2009, 2010-07-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010, 2012-07-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012, 2012-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2251/2012, 2012-10-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2456/2012). Vertinant individualaus administracinio akto teisėtumą Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymo aspektu, atsižvelgiama ir į tuos teisės aktus, kurie reguliuoja konkretų teisinį santykį, t. y. įvertinama, kokie ir kokia apimtimi yra teisiškai reikšmingi faktai bei kokios konkrečios materialinės teisės normos asmeniui gali sudaryti atitinkamas prielaidas bei sąlygas, kad būtų sukurtos, panaikintos ar pakeistos asmens subjektinės teisės tam tikruose teisiniuose santykiuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-09-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-774/2010, 2012-08-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1744/2012). Nagrinėjamu atveju specialieji teisės aktai yra Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Žemės ūkio ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 486/359 patvirtinta Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodika.

Iš bylos duomenų matyti, kad Šilutės rajono savivaldybės administracijos Saugų seniūnijoje P. G. pareiškimas dėl medžiojamų gyvūnų pasėliams padarytos žalos užregistruotas 2013-04-17 (b.l. 17). Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms. Toks pats terminas įtvirtintas ir Metodikos 3 punkte (redakcija, galiojusi iki 2013-10-01, t. y. pranešimo apie padarytą žalą metu). Pagal Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalį padarytą žalą apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija, kurios konkretūs veiksmai ir kompetencija reglamentuota Metodikoje. Minėta, jog Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-09-20 įsakymu Nr. A1-946 sudaryta Laukinių kanopinių žvėrių padarytų nuostolių pasėliams ir miškui skaičiavimo komisija iš šešių narių: Komisijos pirmininkas Kaimo reikalų skyriaus vyresnysis specialistas D. L., nariai: Šilutės miškų urėdijos Miško apsaugos inžinierius P. G., vyriausiasis specialistas – gamtosaugininkas R. R., Šilutės rajono Aplinkos apsaugos agentūros vedėjas V. Š., atitinkamos seniūnijos seniūnas bei įgaliotas medžioklės plotų naudotojo (medžiotojų būrelio, klubo, komercinės medžioklės ūkio) atstovas. Administracijos direktoriaus 2009-05-19 įsakymu Nr. A1-527 pakeista komisijos sudėtis- vietoje P. G. paskirtas Šilutės miškų urėdijos vyr. miškininkas V. A.

Bylos duomenys ir šalių, jų atstovų paaiškinimai bei liudytojo R. G. parodymai teismo posėdžio metu dėl faktinės aplinkybės, kada buvo apžiūrėti pažeisti pasėlių plotai, prieštaringi. Atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos atstovė posėdžio metu nurodė, jog Komisija į P. G. laukus vyko 2013-04-16. Administracijos bei Komisijos atsiliepimuose taip pat nurodyta, jog Komisija, 2013-04-16 vertindama medžiojamų gyvūnų padarytos žalos dydį, nesurašė žalos įvertinimo akto (b.l. 39, 41). Liudytojas R. G. taip pat parodė, jog 2013-04-16 vyko į P. G. laukų faktinę apžiūrą, kurioje dalyvavo D. L., telefonu jį informavęs apie vykdomą apžiūrą, V. Š., R. R. ir P. G. Liudytojas parodė, kad apžiūros metu pavaikščiojo po 9,6 ha lauko galą ir Komisijos nariai nutarė, kad pažeisti 3 ha pasėlių – po 1 ha kiekviename lauke, tačiau matavimai nebuvo atliekami, matavimo prietaisų niekas neturėjo, apžiūros neprotokolavo ir apžiūros akto nerašė. Liudytojo teigimu, apie 2013-04-30 išvažiuojamąjį posėdį jam pranešta nebuvo ir jis nedalyvavo. Šią aplinkybę patvirtina Komisijos 2013-04-30 išvažiuojamojo posėdžio protokolas Nr. 1, kuriame nurodyti tik du jo dalyviai iš šešių – pirmininkas D. L. ir gamtosaugininkas R. R. (b.l. 13). Komisijos pirmininkas D. L. teismo posėdžio metu paaiškino, jog Komisijos 2013-04-30 išvažiuojamojo posėdžio protokole Nr. 1 užfiksuotas tik Komisijos sprendimas vykti į vietą įvertinti padarytą žalą (b.l. 13), tačiau negalėjo paaiškinti, kada tiksliai - 2013-04-16 ar 2013-04-30 Komisija apžiūrėjo laukus. Tuo tarpu, P. G. teismo posėdyje nurodė, kad jo laukai Komisijos apžiūrėti 2013-04-30. Abejonės dėl faktinės apžiūros kyla ir dėl to, kad 2013-04-30 išvažiuojamojo posėdžio protokole Nr. 1 nurodyta išvažiuojamojo posėdžio vieta – Šilutės rajono savivaldybės kaimo reikalų skyriaus 5 kabinetas. Darytina išvada, kad jeigu Komisija laukus apžiūrėjo 2013-04-30 nesilaikyta Medžioklės įstatymo ir Metodikos nustatyto 7 dienų termino nuo prašymo gavimo apskaičiuoti žalos dydį, o jeigu Komisija laukus apžiūrėjo 2013-04-16, tada neaišku, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu ji atliko tokius veiksmus, nes P. G. pareiškimas dėl žalos padarymo užregistruotas 2013-04-17. Pagrįstais pripažintini pareiškėjos argumentai, jog žala žemės ūkio pasėliams apskaičiuota, nesilaikant Metodikos reikalavimų, įtvirtintų Metodikos II skyriuje (tiek Metodikos redakcija, galiojusi iki 2013-10-01, tiek redakcija nuo 2013-10-01). Metodikos 4 punkte (redakcija, galiojusi iki 2013-10-01, t. y. pranešimo apie padarytą žalą metu) buvo nustatyta, jog žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas. Šių parametrų apskaičiavimą reglamentavo Metodikos 4.1 ir 4.2 punktai (šiuo metu galiojančios redakcijos, t.y. ginčijamo akto priėmimo dieną, atitinkamai 7.1 ir 7.2 punktai), pagal kuriuos plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai, o pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas, įvertinant, kokiu laipsniu (procentais) pakenktame plote lauktinas derlius sumažės, lyginant su nepakenktomis pasėlio vietomis. Jeigu atskiri pakenkti pasėlio plotai yra pakenkti nevienodai intensyviai, pagal Metodikoje pateiktą formulę apskaičiuojamas vidutinis svertinis pasėlio pakenkimo intensyvumas. Byloje nėra duomenų, kad buvo atlikti pakenktų pasėlių plotų matavimai ir vertintas pakenkimo intensyvumas atskiruose plotuose. Faktinę aplinkybę, kad matavimų nebuvo, o pakenktų plotų dydis ir intensyvumas nustatytas vizualinės apžiūros metu, patvirtino liudytojas R. G., kurio parodymais teismas neturi pagrindo abejoti. Iš atsakovės Komisijos atstovo D. L. paaiškinimų taip pat matyti, jog buvo atlikta tik vizualinė apžiūra, dokumentų dėl sklypų dydžio, deklaruotų pasėlių, jų pardavimo sutarčių ir kitų duomenų ūkininkas P. G. nepateikė ir Komisija jų nereikalavo. Pažymėtina, jog iš ginčijamo Komisijos 2013-11-04 laukinių ir kanopinių žvėrių padarytų nuostolių pasėliams akto Nr. 1 turinio matyti, kad pakenktų sklypų plotas ir pakenkimo intensyvumas nustatyti tik vizualiai apžiūrint sklypus ir konstatuota, jog 5,01 ha ploto žemės sklype kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinta 1 ha ploto topinambų, sunaikinta 80 proc. derliaus; 9,6 ha ploto žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinta 1 ha ploto topinambų, sunaikinta 80 proc. derliaus, 16,6 ha ploto žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinta 1 ha ploto topinambų, sunaikinta 80 proc. derliaus. Metodikos 8 punkte (redakcija iki 2013-10-01) numatyta, jog tuo atveju, kai pakenkiami pasėliai, kurių einamųjų metų pasėlio vidutinis derlingumas atitinkamame rajone (savivaldybėje) nenustatomas arba žalos apskaičiavimo momentu produkcijos supirkimo rinkos kainų nustatyti yra neįmanoma, žalą patyrusiam ir už žalos atlyginimą atsakingiems asmenims susitarus, apskaičiuojama tik padarytų tiesioginių išlaidų šiems pasėliams įveisti dalis arba derliaus netekimo ir žalos piniginės išraiškos apskaičiavimas atidedamas iki konkrečios dienos, kai paaiškės būtini rodikliai. Tai reiškia, jog Metodikoje numatyta galimybė, apskaičiuoti padarytą žalą, nesiejant šio skaičiavimo su ploto, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumo nustatymu, tačiau iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog tokia galimybe Komisija nepasinaudojo, o paskaičiavo 3 ha sunaikintų topinambų nuostolių dydį, viršijantį ūkininko P. G., jo paties teigimu, per metus gautas pajamas iš žemės ūkio veiklos (76 ha dirbamos žemės).

Bylos duomenų pagrindu taip pat darytina išvada, jog apie Komisijos darbą ir posėdžius nebuvo pranešta ne tik pareiškėjos VšĮ Šilutės miškų urėdijos atstovui komisijos nariui V. A., bet ir kitam Komisijos nariui – seniūnijos seniūnui (nagrinėjamu atveju Saugų seniūnijos seniūnui, nes Saugų seniūnijoje užregistruotas skundas dėl žalos atlyginimo). Nei viename iš Komisijos aktų – 2013-04-30 protokole Nr. 1, 2013-11-18 protokole Nr. 1 ir 2013-11-04 akte – nenurodyta, kad dalyvavo komisijos nariai: Saugų seniūnijoje seniūnas ir VšĮ Šilutės miškų urėdijos atstovas V. A. Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl tokių veiksmų nei pareiškėjai, nei seniūnui nebuvo sudaryta galimybė pareikšti savo nuomonę dėl padarytos žalos nustatymo ir apskaičiavimo, o pats ginčijamas aktas pasirašytas tik trijų Komisijos narių. Teisinio vertinimo nekeičia aplinkybė, kad Komisijos narys R. G. aktą pasirašyti atsisakė. Ši aplinkybė nėra užfiksuota akte, nėra kitų duomenų apie jo pareikštas pastabas, todėl darytina išvada, kad jam nebuvo sudaryta reali galimybė jas pareikšti ir tai patvirtina jo parodymai teismo posėdžio metu.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje nurodyti viešojo administravimo principai, kuriais savo veikloje privalo vadovautis viešojo administravimo subjektai. Vienas iš tokių principų yra objektyvumo principas, reiškiantis, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai ir aktai turi būti nešališki ir objektyvūs. Siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl žalos apskaičiavimo Komisijos veikloje pradedant pasėlių apžiūra ir baigiant sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimu, Komisijos priimamas sprendimas turi būti pagrįstas visapusišku ir pilnu nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių nustatymu, ištyrimu bei įvertinimu. Tuo tarpu iš ginčijamo akto turinio matyti, kad Komisija apsiribojo tik žalos apskaičiavimu, tačiau nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu ji apskaičiuota, nepasisakė, kada žala padaryta, kada gauta informacija apie jos padarymą, kas ir kokiu būdu ją padarė, nevertino, ar nėra aplinkybių šalinančių žalos atlyginimą (Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalis, Metodikos 12 punktas (redakcija nuo 2013-10-01)), neišaiškino sprendimo vykdymo bei apskundimo tvarkos ir terminų. Pagal aukščiau minėtą administracinių teismų praktiką, sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo priimame sprendime turi būti nurodytas teisinis pagrindas, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą ir vien tokio pagrindo nenurodymas jau iš esmės sąlygoja išvadą, kad aktas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme keliamų reikalavimų, ir tai sudaro pagrindą jį panaikinti. Be to, du iš Komisijos narių – seniūnijos seniūnas ir VšĮ Šilutės miškų urėdijos atstovas apie Komisijos posėdžius neinformuoti, Komisijos nariui – medžioklės plotų naudotojo įgaliotam atstovui nesudaryta reali galimybė pareikšti pastabas ir nesutikimo motyvus. Konstatuotina, jog Komisija nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurias nustatyti ją įpareigoja specialiosios teisės normos - Medžioklės įstatymas ir Metodika, ir priimdama skundžiamą aktą, nesilaikė administraciniam aktui keliamų reikalavimų ir procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų aplinkybių vertinimą ir teisės akto priėmimą. Nurodyti padaryti pažeidimai yra esminiai, todėl yra pakankamas pagrindas skundžiamą aktą panaikinti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais. VšĮ Šilutės miškų urėdijos skundas tenkintinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.

Pareiškėja prašo priteisti turėtų išlaidų atlyginimą – 100 Lt sumokėtą žyminį mokestį. VšĮ Šilutės miškų urėdija sumokėjo žyminį mokestį 100 Lt 2013-12-19 mokėjimo nurodymu Nr. 12106 AB DNB banke, nors pagal Lietuvos Respublikos ABTĮ 40 straipsnio 2 dalį viešojo administravimo subjektų kreipimaisi į administracinį teismą, kurie tiesiogiai susiję su jų atliekamomis viešojo administravimo funkcijomis, žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Pareiškėjai grąžintinas sumokėtas 100 Lt žyminis mokestis (ABTĮ 1 dalies 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

panaikinti Šilutės rajono savivaldybės administracijos Laukinių kanopinių žvėrių padarytų nuostolių pasėliams ir miškui skaičiavimo komisijos 2013-11-04 Laukinių ir kanopinių žvėrių padarytų nuostolių pasėliams aktą Nr. 1,

įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos grąžinti VšĮ Šilutės miškų urėdijai (kodas 188723322) sumokėtą 100 Lt (vieną šimtą litų) žyminį mokestį.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.