Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipedos miesto apylinkes teismo teiseja Danute Valošinaite, sekretoriaujant Daivai Kaminskienei, Kristinai Stankeviciutei, dalyvaujant prokurorei Reginai Bucinskaitei, nukentejusiajam L. M., viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje:

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimes (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 7 klasiu išsilavinima, išsituokes, registruotas darbo biržoje, dirbantis ir gyvenantis Škotijoje, registruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 str. 1 d., 138 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustate:

V. P. 2009-01-24, apie 08.00 val., bute, esanciame (duomenys neskelbtini), kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas i atskira tyrima, nesilaikydamas istatymu nustatytos tvarkos savavališkai vykde gincijama teise – iš L. M. reikalavo, kad jis sumoketu isiskolinima už komunalines paslaugas bei paeme L. M. priklausanti namu kino centra: „LG“ 1300 Lt vertes, atminties kortele „Apecer Secure Digital HC Class“ 39,99 Lt. Tesdamas nusikalstama veika, 2009-01-24, apie 09.00 val., bute, esanciame (duomenys neskelbtini), paeme L. M. priklausancia mikrobangu krosnele „Electrolux“ 329 Lt vertes ir muzikini centra „Panasonic“ 800 Lt vertes, tokiu budu viso paeme nukentejusiajam L. M. priklausancio turto už 2468,99 Lt ir padare didele žala nukentejusiojo L. M. teisems ir teisetiems interesams.

Be to, V. P. 2009-01-25 apie 04.00 val., bute, esanciame (duomenys neskelbtini), L. M. kumšciu sudave du smugius i veido sriti, pastarajam nugriuvus tris kartus spyre i ivairias kuno vietas, tuo padarydamas nesunku sveikatos sutrikdyma.

Kaltinamasis V. P. kaltu neprisipažino ir parode, kad 2009-01-24 išejo i darba – i naktine pamaina ligonineje, operacineje, grižo namo 2009-01-25 ir po to pats buvo paguldytas i ligonine. Darboviete negali patvirtinti, kad jis tuo metu dirbo, nes pagal susitarima darbo dienas jis buvo susikeites su bendradarbiu. Jis gyveno kartu su J. Š., kuri buvo išsinuomojusi buta triju kambariu buta. Viena buto kambari nuomojosi L. M., o kita – J. R.. L. M. apvoge J. Š. drauge, kuri buvo atvykusi iš užsienio. Del šio ivykio buvo atvykusi policija, taciau pinigai buvo surasti ir niekas neraše pareiškimo. Po to buvo norima, kad L. M. išsikraustytu. Jis iš L. M. nereikalavo pinigu, tik sake atiduoti J. Š. pinigus už nuoma. Kraustymosi iš buto metu L. M. iškviete policija. L. M. nepatiko, kad jis buvo iškraustytas iš buto, todel ir paraše pareiškima policijoje. Jis jokiu daiktu iš L. M. neeme ir L. M. jis nemuše.

Nukentejusysis L. M. parode, kad J. Š. yra jo pažistama ir ji pasiule kartu nuomotis buta. Jis sutiko ir apsigyveno tame paciame bute, kuriame gyveno J. Š. ir jos draugas V. P.. Jis V. P. buvo paskolines 200 Lt, o kai veliau praše pinigus atiduoti, V. P. jam skolos neatidave. Jis praneše, kad kraustosi iš buto, o V. P. tuomet pareiške, kad reikia susimoketi už buta, nes kitaip jis negales išsinešti daiktu. Kadangi jis žadejo kraustytis, tai daiktai buvo sudeti dežese. 2009-01-24, apie 08.00 val., tuo metu, kai jis dar gulejo lovoje, i jo kambari iejes V. P. nieko nesakes pasieme viena deže, kurioje buvo supakuotas namu kino centras. Tai mate ir jo drauge O. K.. Del šio ivykio jis kreipesi i policija. Apie 09.00 val., grižes i buta, jis neberado virtuveje buvusios mikrobangu krosneles. 2009-01-25 V. P. vel reikalavo sumoketi pinigus už buto komunalines paslaugas. Paaiškinus, kad jokiu pinigu jis nemokes, nes už komunalines paslaugas yra sumokejes, V. P. kumšciu sudave jam i veida, nugriuvusi ant grindu sparde kojomis, o J. Š. jo draugei O. K. tampe už plauku. Nuo V. P. spyriu, jam sutino rankos pirštas. Del to jis dar karta kreipesi i policija, o kita diena grižes i buta jis neberado virtuveje buvusio muzikinio centro. Del padarytos žalos reiškia 2468,29 Lt civilini ieškini turtinei žalai atlyginti ir 5000 Lt civilini ieškini neturtinei žalai atlyginti.

Liudytoja I. K. parode, kad buta, esanti (duomenys neskelbtini), ji išnuomojo J. Š., kuri šiame bute gyveno su sugyventiniu V. P.. 2009 metu sausio menesio pabaigoje, atejusi i buta, ji sužinojo, kad bute gyvena L. M. ir J. Š. brolis. Bunat bute, L. M. su J. Š. aiškinosi atsiskaitymo už buto nuoma aplinkybes. J. Š. iš L. M. reikalavo pinigu. L. M. nurode pinigus pasiimti iš V. P., kuris yra jam skolingas. Girdejo, kad L. M. reikalavo atiduoti aparatura, o J. Š. jam nurode to prašyti pas V. P.. Už buto nuoma bei komunalines paslaugas su ja atsiskaitydavo J. Š., keleta kartu atsiskaite V. P.. Už buto nuoma jai skolingi liko 1300 Lt.

Liudytoja O. K. parode, kad anksciau ji su L. M. draugavo. L. M. kartu su V. P. nuomojosi buta. Tarp L. M. ir V. P. kilo gincas del pinigu. V. P. reikalavo iš L. M. pinigu ir del to jie buvo susimuše. Ji mate, kaip V. P., jai kartu su L. M. gulint lovoje, nesibeldes iejo i kambari, praše pinigu, o L. M. atsakius, kad pirmiau tegu atiduoda skola, V. P. paeme supakuota deže, kurioje buvo supakuota namu kino sistema, ir sakydamas, kad daiktus atiduos, kai bus sumoketi pinigai, išejo. Ta pacia diena ji su L. M. del šio ivykio nuvyko policija, o grižus namo, neberado virtuveje buvusios mikrobangu krosneles. Po šio ivykio nakties metu grižus i namus, V. P. vel reikalavo, kad L. M. sumoketu pinigus už buto komunalines paslaugas. Jam paaiškinus, kad pinigu nemokes, nes už komunalines paslaugas yra sumokejes, V. P. ir L. M. susistumde, tuomet ji nuejo i kita kambari ir nemate, ar L. M. buvo nukrites ant žemes.

Liudytojas J. R. parode, kad 2009 metu pradžioje kartu su žmona gyveno nuomojame bute, esanciame (duomenys neskelbtini). Šio buto atskiruose kambariuose gyveno jo sesuo J. Š. su sugyventiniu V. P. ir L. M.. Su bute gyvenanciais asmenimis jis mažai bendravo. I buto virtuve, kuria visi naudojosi, jis retai eidavo, todel nežino kokie daiktai ten buvo ir kam jie priklause. Už kambario nuoma jis atsiskaitydavo J. Š.. Jis retai budavo namie, muštyniu tarp V. P. ir L. M. jis nemate. Jo bute nebuvo, kada i buta buvo atvyke policijos pareigunai.

Iš specialisto išvados Nr. G 623/09 (03) nustatyta, kad L. M. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 37-38).

Iš papildomos specialisto išvados Nr. KG 94/10 (03) matyti, kad iki tiriamo ivykio buves nedidelis metalinis svetimkunis L. M. kaires plaštakos minkštuose audiniuose I delnakaulio distalinio galo projekcijoje patirtam kaires plaštakos nykšcio raišcio patempimui ir ilgalaikiam sveikatos sutrikdymui itakos neturejo (b.l. 41, 42).

Iš akistatu protokolu matyti, kad nukentejusysis L. M., liudytoja O. K. savo parodymus patvirtino akistatos su V. P. metu ( b.l. 98-102, 105-107).

Iš 2010-10-26 daiktu apžiuros protokolo matyti, kad apžiureti nukentejusiojo L. M. pagal reikalaujamu daiktu, dokumentu pateikimo protokola pateikti namu kino centro „LG“, atminties korteles „Apecer Secure Digital HC Class 6,4 GB, mikrobangu krosneles „Electrolux“ isigijimo dokumentai (b.l. 26-29).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. P. kalte del jam inkriminuojamu nusikalstamu veiku irodyta byloje surinktais ir teisiamajame posedyje išnagrinetais aukšciau išdestytais irodymais – iš dalies paties kaltinamojo parodymais, liudytoju parodymais, specialisto išvadomis, akistatu protokolais, daiktu, dokumentu pateikimo, apžiuros protokolais. Kaltinamasis V. P. savo kaltes del nusikalstamu veiku padarymo nepripažino ir parode, kad 2009-01-24 išejo i darba, namo grižo 2009-01-25 ir po to išvyko i ligonine, todel nusikaltimu padarymo metu namuose jo net nebuvo. Kaltinamasis V. P. neige reikalaves iš L. M. pinigu, ir parode, kad jis iš L. M. jokiu daiktu neeme. Šie kaltinamojo parodymai paneigti teisiamajame posedyje išnagrinetais irodymais, tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip pasirinkta gynybos taktika. Kaltinamojo parodymus paneigia nukentejusiojo parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo posedžio metu. Nukentejusysis L. M. teisiamojo posedžio metu parode, kad V. P., reikalaudamas pinigu už buto komunalines paslaugas, savavališkai iejo i jo nuomojama kambari ir drauges O. K. akivaizdoje pasieme deže, kurioje buvo supakuotas namu kino centras, be to, jis veliau pasigedo ir virtuveje buvusios mikrobangu krosneles bei neberado virtuveje buvusio muzikinio centro. Tokius nukentejusiojo parodymus patvirtina liudytojos O. K. parodymai, kuri teisiamojo posedžio metu parode, jog mate, kaip V. P. iš L. M. kambario išsineše deže su namu kino centru, sakydamas, kad daiktus atgaus, kai L. M. sumokes pinigus. Be to, liudytoja I. K. parode, kad ji girdejo, kad L. M. reikalavo atiduoti aparatura, o J. Š. jam nurode to prašyti pas V. P.. Teismas neturi pagrindo netiketi išsamiais ir nuosekliais tiek nukentejusiojo, tiek liudytojos O. K., I. K. parodymais. Tokius savo parodymus nukentejusysis L. M. ir liudytoja O. K. patvirtino ir akistatu su V. P. metu (b.l. 98-102, 105-107). Savavaldžiavimo atveju yra savavališkai, nesilaikant istatymu nustatytos tvarkos, vykdoma gincijama arba pripažistama, bet nerealizuota savo ar kito asmens tikra ar tariama teise. Be to, tokio asmens psichiniam santykiui su daroma nusikalstama veika budingas isitikinimas, kad jis, nors ir neteisetomis priemonemis, taciau igyvendina jam ar kitam asmeniui priklausancia teise. Pagal bylos duomenis nustatyta, jog V. P. iš L. M. reikalaudamas pinigu vykde gincijama savo tariama teise. Nors kaltinamasis ir tvirtino, jog sumoketi pinigus už buto komunalines paslaugas nereikalavo, tik sake prieš išsikraustant atsiskaityti su J. Š. ir jokiu L. M. daiktu jis neeme, taciau tiek nukentejusiojo, tiek liudytojos O. K. teigimu, L. M. priklausancius daiktus V. P. pasieme, sakydamas, kad juos atgaus tik tada, kai L. M. sumokes pinigus. Pagal nustatytas bylos aplinkybes, konfliktas kilo butent del L. M. atsisakymo sumoketi pinigus. Ši V. P. veika kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 str. 1 d.

Be to, kaltinamasis V. P. neige, kad jis sumuše L. M., del ko pastarajam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokie kaltinamojo parodymai paneigti teisiamojo posedžio metu išnagrinetais irodymais. Nukentejusysis L. M. parode, kad V. P., reikalaudamas sumoketi pinigus, o jam tai daryti atsisakius, trenke jam kumšciu i veida, spyre koja, del ko jis patyre rankos piršto trauma. Teismas neturi pagrindo netiketi nuosekliais ir išsamiais nukentejusiojo parodymais del prieš ji panaudoto smurto apimties. Specialisto išvada, kurioje konstatuoti nukentejusiojo L. M. kuno sužalojimai, ju atsiradimo laikas ir mechanizmas, sužalojimu lokalizacija, patvirtina nukentejusiojo parodymus apie nusikaltimo aplinkybes. Nukentejusiojo parodymuose nurodytos ivykio aplinkybes atitinka duomenis, užfiksuotus specialisto išvadoje. Iš specialisto išvados matyti, kad L. M. patyre kaires plaštakos I piršto raišciu patempima, kas sukele nesunku sveikatos sutrikdyma (b.l. 37-38). Nors teisiamojo posedžio metu liudytoja O. K. parode, kad ji nemate, ar L. M. konflikto su V. P. metu nukrito ant žemes, taciau ji mate, kaip jie susistumde ir po to ji išejo i kita kambari. Be to, kaip matyti iš byloje esancio L. M. pareiškimo, L. M. ta pacia ivykio diena, t.y. 2009-01-25 kreipesi i policija ir savo pareiškime detaliai išdeste ivykio aplinkybes apie tai, kaip V. P. ji sumuše. Byloje nera jokiu duomenu, kad specialisto nustatytus sužalojimus nukentejusysis galejo patirti po šio ivykio. Išanalizaves ir ivertines irodymu visuma, teismas pripažista neabejotinai irodyta, kad kaltinamasis V. P. kumšciu sudave smugius L. M. i veido sriti, pastarajam nugriuvus, spyre i ivairias kuno vietas, tokiu budu nesunkiai sutrikdydamas L. M. sveikata. Tarp kaltinamojo veiksmu ir nukentejusiajam padaryto kuno sužalojimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltima V. P. padare tiesiogine tycia: suduodamas smugius nukentejusiajam, jis suvoke, kad naudoja smurta prieš žmogu ir norejo taip veikti. Ši kaltinamojo V. P. veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Kaltinamojo V. P. atsakomybe lengvinanciu bei atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausme kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmiu skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str., atsižvelgia i padarytu nusikalstamu veiku pavojingumo laipsni, kaltes forma ir ruši, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybe, i atsakomybe lengvinanciu bei atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu nebuvima.

Skiriant bausme V. P. atsižvelgiama i kaltinamojo padarytu nusikalstamu veiku pavojinguma visuomenei – V. P. padare du nesunkius nusikaltimus, nusikalstamos veikos yra tycines, nusikalto budamas neteistas. Atsižvelgiama i nusikaltimu pobudi, i tycine kalte, i padarytos žalos, kuri nera atlyginta, dydi, i kaltinamojo asmenybe charakterizuojancius bylos duomenis – kaltinamasis registruojasi darbo biržoje, dirba užsienyje, duomenu, jog po nusikalstamos veikos padarymo butu padares nauju teises pažeidimu, byloje nera. Atsižvelgiama ir i nusikaltimo motyvus, atsakomybe lengvinanciu bei atsakomybe sunkinanciu aplinkybiu nebuvima. Teismas, ivertines visas šias aplinkybes, mano, kad bausmes tikslai bus pasiekti V. P. skiriant už padaryta nesunku sveikatos sutrikdyma Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. sankcijose numatyta laisves atemimo bausme, už savavaldžiavima pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 str. 1 d. taip pat skirtina laisves atemimo bausme. Atsižvelgiant i kaltinamojo asmenybe, nusikalstamu veikos padarymo aplinkybes, bausmiu dydis nustatomas žymiai mažesnis už šios bausmes rušies, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., 294 str. 1 d., sankcijose, vidurki. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. 4 d., bausmes subendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežciausios bausmes iš dalies pridedant švelnesne bausme. V. P. nusikalto pirma karta, po nusikalstamu veiku padarymo nauju nusikalstamu veiku ar teises pažeidimu nepadare, registruojasi darbo biržoje, todel yra pagrindas manyti, kad bausmes tikslai bus pasiekti be realaus laisves atemimo bausmes atlikimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d., kaltinamajam V. P. paskirtos laisves atemimo bausmes vykdymas atidedamas vieneriems metams, ipareigojant V. P. per du menesius atlyginti turtine žala, pradeti dirbti ar registruoti darbo biržoje ir skirti baudžiamojo poveikio priemone - sumoketi 5 MGL (650 Lt) imoka i Nukentejusiu nuo nusikaltimu asmenu fonda, per 4 menesius nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, del nusikalstamos veikos patyres turtines ar neturtines žalos, turi teise baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingam asmeniui civilini ieškini.

Nukentejusysis L. M. byloje pareiške 2563,59 Lt civilini ieškini turtinei žalai atlyginti. Bylos nagrinejimo teismo posedyje metu sumažino pareikšta civilini ieškini, prašydamas iš kaltinamojo priteisti 2468,29 Lt nusikalstama veika padarytai žalai atlyginti. Del kaltinamojo neteisetu veiksmu padaryta žala, kuri iki šiol nera atlyginta, tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, todel L. M. civilinis ieškinys tenkintinas, priteisiant 2468,29 Lt turtines žalos atlyginima iš V. P..

Civilini ieškini 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti L. M. grindžia tuo, kad del kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos jis buvo sumuštas, jam buvo sužalotas pirštas, del ko jis negalejo dirbti. Neturtine žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais. Neturtines žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali buti taikomas visa apimtimi, nes neturtines žalos tiksliai ivertinti pinigais neimanoma, todel turi buti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentejusiojo patirta dvasine ir fizine skriauda. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtines žalos minimumo ar maksimumo, todel teismas, spresdamas del priteistinos neturtines žalos dydžio, privalo atsižvelgti i Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtines žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtines žalos dydi, teismas atsižvelgia i jos pasekmes, šia žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi bei kitas, turincias reikšmes bylai aplinkybes, taip pat i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Spresdamas priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti byloje dydžio klausima, teismas atsižvelgia ne tik i nukentejusiojo L. M. patirtus fizinius sužalojimus, dvasinius išgyvenimus, bet i kaltinamojo V. P. kalte, jo turtine padeti bei kitas, turincias reikšmes bylai, aplinkybes, taip pat atsižvelgiama i sveikatos sutrikdymo sunkuma, jo pobudi, trukme, pasveikimo galimybe, liekamuosius reiškinius, asmens turetu galimybiu praradima. Teismo nuomone, pasekmes nera susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais. Nukentejusiojo prašoma priteisti 5000 Lt neturtine žala, atsižvelgiant i Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus, nusikalstamos veikos padarinius, nukentejusiojo bei kaltinamojo interesu pusiausvyra, sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir i formuojama Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktika - yra aiškiai per didele, todel atsižvelgus i išdestytas aplinkybes, pareikštas L. M. civilinis ieškinys del neturtines žalos tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamojo 500 Lt neturtines žalos atlyginimo. Kita ieškinio dalis del neturtines žalos atlyginimo atmestina. Tokio dydžio neturtine žala atitinka Lietuvos Aukšciausiojo teismo formuojama neturtines žalos dydžio nustatymo praktika.

V. P. paskirta kardomoji priemone - rašytinis pasižadejimas neišvykti, nuosprendžiui isiteisejus, panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmes nusikalstamai veikai tirti – byloje esantis vokas (b.l. 30) su daiktu isigijimo dokumentais, nuosprendžiui isiteisejus, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str. 302 str. 303 str. 2 d. 307 str.,

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 str. 1 d., 138 str. 1 d. ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 str. 1 d. laisves atemimu 1 (vieneriems) metams.

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. laisves atemimu 1 (vieneriems) metams ir 1 (vienam) menesiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. 4 d., prie griežciausios bausmes iš dalies prideti švelnesne ir paskirti V. P. subendrinta bausme laisves atemima 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) menesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d., paskirtos bausmes vykdyma atideti vieneriems metams, ipareigojant V. P. per du menesius atlyginti turtine žala, pradeti dirbti ar registruoti darbo biržoje ir skirti baudžiamojo poveikio priemone - sumoketi 5 MGL (650 Lt) imoka i nukentejusiu nuo nusikaltimu asmenu fonda, per 4 menesius nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos.

V. P. paskirta kardomaja priemone - rašytini pasižadejima neišvykti, nuosprendžiui isiteisejus, panaikinti.

Nukentejusiojo civilini ieškini del turtines žalos atlyginimo tenkinti ir priteisti iš V. P. 2468,29 Lt turtines žalos atlyginima nukentejusiajam L. M..

Nukentejusiojo pareikšta civilini ieškini del neturtines žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisti iš kaltinamojo V. P. 500 Lt neturtines žalos atlyginima L. M.. Kita L. M. ieškinio dali del neturtines žalos atlyginimo atmesti.

Daiktus, turincius reikšmes nusikalstamai veikai tirti – byloje esantis vokas (b.l. 30) su daiktu isigijimo dokumentais, nuosprendžiui isiteisejus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendi per 20 dienu nuo nuosprendžio paskelbimo galima skusti Klaipedos apygardos teismui per Klaipedos miesto apylinkes teisma.