Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Mindaugo Povilansko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. M. (K. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo K. M. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

pagal BK 243 straipsnį ir jam paskirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir K. M. paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. M. paskirta galutinė subendrinta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, K. M. pripažintas recidyvistu.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, K. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) 7 (septyneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. lapkričio 21 d.; 2) turto konfiskavimas, išieškant konfiskuotinos transporto priemonės „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 500 Eur; 3) dalyvavimas alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jį įvykdant per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tokia apimtimi, kokia nurodyta apeliaciniame skunde, t. y. atsižvelgiant į skunde išdėstytus nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, taip pat papildomai patikrinti, ar priimant skundžiamą nuosprendį nėra padaryti esminiai BPK pažeidimai. Iš nuteistojo K. M. apeliacinio skundo matyti, kad jis neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, jų kvalifikavimo ir savo kaltės, taip pat jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšimi – laisvės atėmimu. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. BK 243 straipsnio sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės pribojimas arba areštas. Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

Nagrinėjamu atveju K. M. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu tiesiogine tyčia padaręs vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 243 straipsnis, 12 straipsnis). Parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad K. M. padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Atsižvelgė į nuteistojo K. M. atsakomybę lengvinančią (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir sunkinančias (nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, o baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui, BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) aplinkybes. Iš skundžiamo nuosprendžio motyvuojamosios dalies taip pat matyti, kad skiriant bausmę buvo įvertinti ir K. M. asmenybę charakterizuojantys duomenys, t. y. jis praeityje teistas devynis kartus, daugiausia už vairavimą esant neblaiviam, baustas administracine tvarka, nors šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Šių aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui padaryti teisingą išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis bus pasiekti K. M. paskyrus griežčiausias BK 281¹ straipsnio 1 dalies ir 243 straipsnio sankcijose numatytas bausmių rūšis, t. y. laisvės atėmimą ir areštą.

Kaip matyti, apeliaciniame skunde nuteistasis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, atliekant ją Probacijos tarnyboje ir dėvint apykoję. Kaip teisingai nurodyta prokurorės atsiliepime į apeliacinį skundą, tai leidžia daryti prielaidą, kad nuteistasis prašo atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad K. M. nusikalsti pradėjo būdamas jauno amžiaus (18 metų), jo atliekami neteisėti veiksmai pasireiškia sistemingumu, kryptingai atliekant tokio pat pobūdžio nusikalstamas veikas ir nedarant atitinkamų išvadų. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, K. M. iki šioje byloje nagrinėjamu nusikalstamų veikų padarymo (veikos padarytos 2024 m. spalio 20 d.) teistas 9 kartus, o iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo – dar vieną kartą, t. y. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. spalio 9 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, t. y. už analogiškas nusikalstamas veikas (vairavimą esant neblaiviam ir vengimą vykdyti jam paskirtas baudžiamojo poveikio priemones). Anksčiau nuteistajam K. M. buvo skiriamos tiek griežtesnės (laisvės atėmimo, arešto), tiek švelnesnės (bauda) bausmės, taip pat taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vieną kartą buvo atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas, tačiau jis buvo panaikintas, nes nuteistasis nesilaikė šios bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų bei sistemingai nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų ir draudimų, dėl to K. M. buvo pasiųstas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę. Taigi, aptartos priemonės nebuvo pakankamai veiksmingos, nes nuteistasis ir toliau darė nusikalstamas veikas. Be to, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenų matyti, kad per paskutinius penkerius metus K. M. buvo kelis kartus baustas administracine tvarka už įvairius pažeidimus (važiavimą viešuoju transportu be bilieto, vairavimą neturint teisės vairuoti ir neblaiviam, vairavimą neturint transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo). Šios aplinkybės išimtinai neigiamai apibūdina K. M., rodo, kad jis nėra linkęs savo elgesio koreguoti teigiama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais bei priemonėmis, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam, kuris sistemingai daro analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, gali būti pasiekti atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visas BK 54 straipsnyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes nustatė ir įvertino teisingai bei už kiekvieną iš nusikalstamų veikų paskyrė tinkamos rūšies bausmes, t. y. už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus sankcijoje griežčiausią numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo dydį nustatant baudžiamajame įstatyme numatytam maksimaliam šios bausmės rūšies dydžiui, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, paskyrus griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, jo terminą nustatant lygų baudžiamajame įstatyme numatytam maksimaliam arešto, skiriamo už baudžiamąjį nusižengimą, terminui (BK 49 straipsnio 3 dalis). Taip pat pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą tarpusavyje subendrindamas nuteistajam K. M. už nusikalstamas veikas atskirai paskirtas bausmes, t. y. įvertinus tai, kad veikos buvo padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, paskirtas bausmes subendrino apėmimo būdu ir paskyrė jam galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę. Be to, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, nuteistajam K. M. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir už padarytas nusikalstamas veikas paskirta galutinė 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, teisėjų kolegijos vertinimu, yra proporcinga, adekvati ir atitinkanti padarytų nusikalstamų veikų bei nuteistojo asmenybės pavojingumą.

Nuteistasis prašo atsižvelgti į tai, kad jis labai gailisi dėl padarytų veiksmų, tačiau ši aplinkybė yra įvertinta skundžiamame nuosprendyje. Kaip minėta, apelianto nuoširdus gailėjimasis, kaip ir kaltės prisipažinimas, buvo pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į kurią atsižvelgta, skiriant bausmę, be to, tai buvo viena iš sąlygų taikyti nuteistajam BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu, todėl nėra pagrindo šią aplinkybę vertinti pakartotinai ir tuo pagrindu švelninti paskirtą bausmę. Be kita ko, apeliaciniame skunde nurodytos su nuteistojo sveikata susijusios aplinkybės, t. y. kad jis praktiškai nevaikšto ir serga sunkia žvynelinės forma, pirmosios instancijos teismo taip pat buvo įvertintos. Pažymėtina, kad iš byloje pateiktų medicininių dokumentų dėl nuteistojo sveikatos būklės matyti, jog jo turimos sveikatos problemos nėra tokio pobūdžio, kad neleistų atlikti paskirtos bausmės. Be to, kaip matyti, šios aplinkybės egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau pačiam nuteistajam tuo metu buvo nereikšmingos, t. y. netrukdė jam vartoti alkoholinius gėrimus ir vairuoto transporto priemonę.

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė aptartas baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmių skyrimo taisykles bei K. M. už minėtų nusikalstamų veikų padarymą paskyrė tinkamos rūšies bausmes ir teisingai nustatė jų dydžius.

Esant aptartoms aplinkybėms, keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį nėra pagrindo, todėl nuteistojo K. M. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo K. M. apeliacinį skundą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.