Kauno apylinkės teismo įsakymas

2024-08-14 · Baudžiamoji byla Nr. e1-2974-1165/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-08-14
Bylos Nr.
e1-2974-1165/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28852-2024-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vita Padriezaitė
Kaltinamasis
O. Z.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-2974-1165/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28852-2024-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.5; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 14 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vita Padriezaitė,

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 420 straipsnyje numatyta tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokuroro Aliaus Juodviršio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje O. Z. (O. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, teistumui išnykus, laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. Z. 2024 m. liepos 26 d., apie 18:50 val., vairavo kelių transporto priemonę – automobilį ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ties (duomenys neskelbtini), iki kol kelio važiuojamoje dalyje jį sustabdė policijos pareigūnai ir alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0107, patikros sertifikato Nr. 2066986, nustatė jam daugiau negu 1,51 promilių neblaivumą, o tiksliai 19.11 val. jam nustatytas mažiausias 2,79 promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais O. Z. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis O. Z., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad išvakarėse prieš 2024 m. liepos 26 d., būdamas pas draugus (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį, išgėrė ne daugiau kaip 7 skardines alaus. Su draugais praleido visą naktį, paskutinį kartą alkoholį vartojo apie 12 val., jokių stiprių gėrimų nevartojo. Jam būnant sodyboje, paskambino jo šeimos narys ir paprašė atvažiuoti. Šeimos nariui nepasakė, kad vartojo alaus, nurodė, kad atvažiuos. Važiavo link namų, esančių (duomenys neskelbtini). Prieš išvažiuodamas jautėsi gerai, todėl vairavo. Jam važiuojant link (duomenys neskelbtini) pradėjo imti miegas, todėl galimai tuo metu jis važiuodamas pradėjo vingiuoti keliu ir apie tai kiti vairuotojai galėjo informuoti policiją. Automobilį „Toyota Prius“, kurį vairavo, prieš kelis mėnesius buvo nusipirkęs lizingu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonė jį informavo, kad automobilį atsiėmė iš saugojimo aikštelės. Yra dirbantis, todėl baudą, jei tokia jam būtų paskirta, sumokėti galės (elektroninės b. l. 92–95).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką taip pat patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai.

ROIK duomenys patvirtina, kad 2024 m. liepos 26 d. 18.35 val. buvo gautas pranešimas iš privataus fizinio asmens apie tai, kad automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas vingiuoja po kelią ir galimai yra neblaivus (elektroninės b. l. 9).

2024 m. liepos 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta, aprašyta ir fotolentelėje užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Nurodyta, jog įvykio vietoje – (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini), kairiame važiuojamosios kelio dalies krašte užfiksuotas stovintis baltos spalvos automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilio viduje rastas vairuotojo pažymėjimas, kuris supakuotas į voką. Apžiūrėjus įvykio vietą ir automobilį, daugiau tyrimui reikšmingų objektų ir pėdsakų nerasta ir nepaimta. Automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po apžiūros perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuvežtas į saugomą aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini). Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (elektroninės b. l. 16–32).

2024 m. liepos 26 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0107, patikros sertifikato Nr. 2066986, O. Z. 2024 m. liepos 26 d. 18.53 val. nustatytas 2,95 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu 19.11 val. nustatytas 2,79 promilių neblaivumas (elektroninės b. l. 33).

VĮ „Regitra“ išraše iš duomenų bazės nurodyta, jog automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)”, o valdytojas – O. Z. (elektroninės b. l. 41).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Toyota Prius“, gamybos periodas 2009–2012 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 7 090 Eur (elektroninės b. l. 42).

2024 m. liepos 26 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyresniojo specialisto M. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad jam dirbant radijo šaukiniu ,, (duomenys neskelbtini)“ kartu su specialistu S. R., 2024 m. liepos 26 d., apie 18.38 val., iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Raudondvario plente, Kaune, automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuoja ir vingiuoja po kelią. Apie 18.50 val., ties pastatu (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas automobilis ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo O. Z.. Bendraujant su asmeniu, jam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. O. Z. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 30 min. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0107, patikros sertifikato Nr. 2066986, O. Z. blaivumą, apie 18.53 val. pirmo tikrinimo metu jam nustatytas 2,95 prom. neblaivumo laipsnis, o apie 19.11 val. antro tikrinimo metu nustatytas 2,79 prom. neblaivumo laipsnis. Automobilis ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini) (elektroninės b. l. 70).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinimas O. Z. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pasitvirtino. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu. Pats kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad vairavo neblaivus, po to, kai 2024 m. liepos 26 d. išvakarėse, būdamas su draugais, vartojo alkoholį – išgėrė ne daugiau kaip septynias skardines alaus. Ginčo dėl to, jog būtent kaltinamasis, o ne kitas asmuo, įvykio metu vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) byloje nėra. Šią aplinkybę patvirtina ir 2024 m. liepos 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys apie tai, kad būtent kaltinime nurodytoje vietoje užfiksuotas minėtas automobilis, kurio valdytojas, remiantis VĮ „Regitra“ duomenų bazėje esančia informacija, įvykio metu buvo O. Z., o šiame automobilyje daiktadėžėje buvo rastas būtent kaltinamajam išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat 2024 m. liepos 26 d. tarnybiniame pranešime nurodyta informacija, kad policijos pareigūnai, gavę pranešimą dėl galimai neblaivaus vairuotojo, ties pastatu (duomenys neskelbtini) sustabdė minėtą automobilį ir jį vairavo būtent kaltinamasis. Taigi jo vairavimo faktas buvo užfiksuotas policijos pareigūnų akivaizdoje. Kaltinamojo neblaivumo faktą be minėtame tarnybiniame pranešime nurodytos informacijos, taip pat ROIK duomenų apie automobilio pavojingą manevravimą keliu, objektyviai patvirtina 2024 m. liepos 26 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad O. Z. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARPK-0107, turinčiu galiojantį patikros sertifikatą, O. Z. pirmu tikrinimu 18.53 val. nustatytas 2,95 prom. neblaivumas, o antru tikrinimu 19.11 val. nustatytas 2,79 prom. neblaivumas.

Teismo vertinimu, priėmęs sprendimą vairuoti automobilį po to, kai iki 12 val. suvartojo pakankamai didelį kiekį alkoholio, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, tai yra žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, jis nurodytą draudimą ignoravo ir pirmiau nurodytu laiku bei vietoje vairavo automobilį būdamas neblaivus bei norėjo taip elgtis. Tokiais savo veiksmais kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, jam nustatytas neblaivumo laipsnis viršijo 1,51 prom. ribą, todėl jo veiksmuose nustatyti visi būtinieji objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos – transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, sudėties požymiai ir jam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl O. Z. skirtinos bausmės ir kitų klausimų

Skiriant bausmę O. Z., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus bei kitas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmei skirti ir individualizuoti (BK 54 straipsnio 2 dalis).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose yra numatytos trys alternatyvios bausmių rūšys, viena iš jų – bauda.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, bylos aplinkybės yra aiškios, iš byloje esančio pranešimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu protokolo matyti, kad kaltinamasis su kreipimusi ir prokuroro siūloma bausme bei jos dydžiu sutiko. Taip pat jam buvo išaiškintos šio proceso teisės ir pasekmės (elektroninės b. l. 153–154). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prokuroras pagrįstai kaltinamajam pasiūlė užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BPK 418 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą. Kaltinamojo O. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Taip pat skiriant bausmę įvertinama ir kaltinamojo asmenybė, o būtent tai, kad kaltinamasis, teistumui išnykus, laikomas neteistu, baustas administracine tvarka vieną kartą, paskirtą baudą už administracinį nusižengimą yra sumokėjęs, šiuo metu yra vedęs, dirbantis ir, SODRA duomenų bazės duomenimis, pakankamai ilgą laiko tarpą nuosekliai vykdo darbo veiklą, psichiatrinio gydymo įskaitoje neregistruotas, priklausomybės ligų gydymo įskaitoje registruotas nuo 2024 m. balandžio 10 d., remiantis 2024 m. rugpjūčio 5 d. specialisto išvada, jis yra pakaltinamas. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaudamasis BK 54 bei 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Vertindamas šių duomenų visumą, teismas daro išvadą, jog kaltinamajam už padarytą nusikaltimą gali būti skiriama sankcijoje numatyta baudos bausmė bei, atsižvelgiant į bylos medžiagą, kaltinamajam baudos dydis nustatomas artimas minimaliam baudžiamajame įstatyme nurodytam jos dydžiui (BK 47 straipsnis).

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažintina vienu trečdaliu.

Pagal BK 68 straipsnį, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienų iki penkerių metų. Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.

Kaltinamasis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles, padarė šiurkštų jų pažeidimą, t. y. nusprendė vairuoti neblaivus, nekreipdamas dėmesio į tai, jog vairuodamas kelia pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams, transporto priemonę vairavo pakankamai ilgą atstumą – nuo Vilkijos iki Kauno miesto, buvo sustabdytas policijos pareigūnų tik kitiems eismo dalyviams pastebėjus jo pavojingą manevravimą kelyje. Kaltinamajam nustatytas neblaivumas reikšmingai viršijo ne tik įstatymų leistiną ribą, bet ir 1,51 prom. neblaivumą, jam nustatytas neblaivumo laipsnis yra sunkus. Taigi, atsižvelgiant į kaltinamojo padaryto nusikaltimo pobūdį, nustatytą girtumo laipsnį ir siekiant ateityje užkardyti analogiškų nusikaltimų grėsmę, kaltinamajam O. Z. kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudoti specialia teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, uždraudimas naudotis specialia teise skiriamas 2 metų laikotarpiui, jį skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2024 m. rugpjūčio 5 d. Pagrindo netaikyti šios poveikio priemonės byloje nėra, kadangi nenustatyta, kad tokios poveikio priemonės taikymas būtų neproporcingas ir neadekvatus kaltinamojo asmenybę bei jo veiką apibūdinančioms aplinkybėms, kurios nustatytos šioje baudžiamojoje byloje.

Turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą, turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriamas kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus (Panevėžio apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-185-334/2017).

Nagrinėjamu atveju, byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis jam inkriminuotą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nors transporto priemonių vairavimas apsvaigus, viršijant leistiną ribą, yra neteisėtas. Nusikalstamai veikai daryti jis panaudojo transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be kurios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymas objektyviai būtų neįmanomas, todėl šis automobilis pripažintinas šios nusikalstamos veikos darymo priemone. Tačiau, kaip matyti iš VĮ „Regitra“ pateiktų duomenų, šio automobilio savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioto atstovo 2024 m. liepos 30 d. rašte nurodyta, kad automobilis kaltinamajam buvo perduotas valdyti išperkamosios nuomos pagrindu, kaltinamasis pagal 2024 m. birželio 18 d. tarp jo ir minėtos bendrovės sudarytą sutartį iki nusikalstamos veikos padarymo buvo atlikęs tik vieną įmoką, o sutartimi įsipareigojo automobiliu naudojantis nepažeisti teisės aktų reikalavimų. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad transporto priemonė – lengvasis automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo raktu, 2024 m. liepos 31 d. prokuroro nutarimu buvo grąžintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui, nesurinktus pakankamai duomenų, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti, kad automobilio savininkui turėjo ir galėjo būti žinoma apie kaltinamojo automobilio vairavimą, esant neblaiviam.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, įvertinus aplinkybę, jog konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui ir nėra nustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų kitiems asmenims priklausančiam turtui konfiskuoti, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma, kuri, remiantis VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenimis, sudaro 7 090 Eur (su PVM).

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas – paliktinos galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintinos, vairuotojo pažymėjimą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), išduotą O. Z. vardu, saugomą baudžiamojoje byloje (elektroninės b. l. 72–73), baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduodant VĮ „Regitra“.

Proceso išlaidų byloje nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

O. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 60 MGL, tai yra 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti O. Z. sumažintą bausmę – 40 MGL, tai yra 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Bauda turi būti sumokėta per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, įmokos pavadinimas „teismo skirtos baudos“. Savanoriškai sumokėjus baudą, banko kvitas turi būti pateiktas teismo raštinės tarnautojui. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, O. Z. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviem) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. rugpjūčio 5 d., apie tai pranešant VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš O. Z. išieškoti konfiskuotino turto – lengvojo automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 7 090 Eur (septynis tūkstančius devyniasdešimt eurų).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti, baudžiamojoje byloje atskirame voke saugomą O. Z. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti, kad O. Z., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Vita Padriezaitė