Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam R. Š., jo gynėjai – advokatei Elenai Stankevičienei, jo įstatyminei atstovei R. Š.,

kaltinamajam D. P., jo gynėjai – advokatei D. Elenai Mikalauskaitei, jo įstatyminei atstovei J. K.,

nukentėjusiajam A. S. (A. S.), jo įstatyminei atstovei - I. S..

D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, mokosi Vilniaus (duomenys neskelbtini) klasėje, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė 9 mėnesių laisvės atėmimas, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams skiriant auklėjamojo pobūdžio priemonę – elgesio apribojimą; ir

R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini) klasėje, teistas: 1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė 8 mėnesių laisvės apribojimas; 2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė 9 mėnesių laisvės atėmimas, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams skiriant auklėjamojo pobūdžio priemonę – elgesio apribojimą,

kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. P. ir R. Š. 2018 m. rugsėjo 3 d. apie 21.30 val., Vilniuje, Architektų g. netoli 134 namo, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, D. P. pareikalavo atiduoti pinigus, bei sudavė ranka vieną smūgį į galvą A. S., tuo metu R. Š. taip pat reikalavo atiduoti pinigus, bei iš A. S. kelnių kišenės ištraukė A. S. priklausančią piniginę, iš kurios paėmė tris eurus, o piniginę grąžino, po ko R. Š. dar ranka sudavė nemažiau penkis smūgius A. S. į galvą, taip padarė nukentėjusiajam A. S. odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, poodines kraujosruvas akių vokuose, kairiame žande – nežymų sveikatos sutrikdymą, taip veikdami bendrininkų grupe D. P. ir R. Š. pagrobė svetimą A. S. priklausantį turtą – tris eurus ir padarė nukentėjusiajam tokio pat dydžio turtinę žalą, tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis D. P. teismo posėdyje kaltę pripažino. Paaiškino, kad su draugais, tarp kurių buvo ir R. Š., vartojo alkoholį (brendį), vaikštinėjo, buvo neadekvatūs, neblaivūs. Paskui dar susitiko su P. M.. Toliau buvo trise. Pribėgo prie A.S. ir prikibo prie jo. Kitas žmogus pasiūlė atimti iš A.S. piniginę, nes reikia pinigų. Tada jis (D. P.) paklausė A.S., ar šis turi pinigų. Nukentėjusysis atsakė, kad ne, jis perklausė kas bus, jei patikrins. A.S. atsakius, kad nereikia tikrinti, jis (D. P.) jam trenkė. Trenkė kumščiu į veido sritį, nes jis nesutiko atiduoti piniginės. Tada A.S. pradėjo bėgti, jiedu su R.Š. jį pavijo ir dar porą kartų trenkė. Jis trenkė ir R.Š. trenkė 3 smūgius. Trenkė su kumščiais. Kiek smūgių sudavė R.Š., jis neskaičiavo. Pro šalį dviratininkas važiavo, paklausė ar viskas gerai, jie atsakė, kad gerai, kad važiuotų iš čia. Kartu su jais buvęs P.M. irgi daužė. Jie išėmė piniginę iš A.S. kišenės, jam atrodo, kad P.M. išėmė piniginę. P.M. piniginę atidavė R.Š., jiedu (D. P. su R.Š.) iš jos išėmė jie 3 eurus, o pačią piniginę R.Š. grąžino nukentėjusiajam. D. P. dar buvo iš A.S. kolonėlę paėmęs, bet šio draugė prašė grąžinti, jis jam ją grąžino. Viskas vyko, nes buvo neadekvatus, neblaivus, norėjo veiksmo. Dabar situacija pasikeitusi, jis nebegeria, buvo vaikų reabilitacijos centre, probacijos tarnyboje lankosi, sportuoja, lanko mokyklą, nepraleidžia pamokų. Nuo 9 vakaro iki 6 ryto turi būti namie, porą kartų yra pažeidęs šias probacijos sąlygas. Nukentėjusiojo atsiprašė, nežino ar atleido.

Kaltinamasis R. Š. teismo posėdyje teigė, kad kaltę pripažįsta. Parodė, kad nutiko taip, kaip pasakojo D. P.. Jie susitiko su P.M., vaikščiojo, susitiko A.S., priėjo prie jo, pradėjo kalbėtis. Jis kalbėjo dėl tetos savo, kurią prieš porą mėnesį A.S. vaišino alkoholiu. Tada D.P. sudavė smūgį ir jis (R. Š.) sudavė smūgių. Jis sudavė daugiau nei vieną smūgį. Sudavė kumščiu į veido sritį. P.M. paėmė A.S. piniginę, išėmė pinigus ir piniginę atidavė. P. M. sau pasiliko, jis nežino, kam jam jų reikėjo, nepamena, ar sakė, kiek jų ten yra. Jam pačiam nereikėjo pinigų, jis buvo apsvaigęs ir norėjo suduoti A.S. dėl tetos. A.S. buvo su drauge E.. Po to jie išsiskirstė. Negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė, galvojo neblaivia galva. Dabar alkoholio jis nebevartoja, gavo vasarą apykoję, lankosi probacijos tarnyboje, nepažeidinėja buvimo namie sąlygų. Atlygintų civilinį ieškinį ligonių kasos, o nukentėjusiojo 500 eurų civilinis ieškinys, jo nuomone, per didelis.

Nukentėjusysis A. S. teismo posėdyje parodė, kad jis su draugėmis atvažiavo į stotelę, išlipo. Pamatė ateinančią kompaniją. Jie kalbėjosi, paskui viena draugė išvažiavo, kita liko su juo, paprašė palydėti ją namo. Jiedu ėjo pro tiltą, kompanija ėjo paskui juos. Kažkas iš tos pasakė „sustok“. Kažkas iš jų paklausė apie pinigus, jis atsakė, kad neturi. D.P. sakė „patikrink“, jis atsakė, kad nereikia. Kažkas iš jo paėmė piniginę ir žiebtuvėlį. Piniginę ištraukė iš kišenės. Mano, kad D.P.. Kas iš piniginės išėmė pinigus, jis nematė, ten buvo trys eurai su centais. Kažką jie kalbėjo, klausė jo draugės, ar labai jis moka muštis. Tada jį patraukė ir R.Š. davė į nosį. R.Š. pagrasino, kad jei bėgs, vėl pagaus ir duos jam. Jam sukosi galva, jis bėgo. Jie pavijo jį, D.P. jį laikė, atbėgo R.Š. ir vėl davė jam į nosį, į ausį. Važiavo dar žmogus su dviračiu, klausė ar viskas gerai, jie liepė sakyti, kad viskas gerai. Jie paėjo toliau, paklausė, ar jis žino, už ką jie jam davė, kad už sesę. Jis nesuprato kodėl. Įvykio metu jis buvo blaivus, su juo buvo E., ji visą laikė rėkė „nemuškit“. P.M. buvo, bet jis nieko nedarė, tik pakėlė piniginę. Paskui piniginę ir pasą atidavė jo draugei. Iki įvykio vaikinus tik iš matymo žinojo. Po įvykio buvo susitikęs su jais, D.P. bandė atsiprašyti, jis jam nelabai atleidžia, pirma bijojo, dabar nebebijo jau.

Liudytoja E. R. teismo posėdžio metu parodė, kad jiedu su A.S. ėjo nuo “Vaivorykštės” stotelės laiptais į viršų. R.Š. su D.P. ėjo iš paskos. Užkliudė A.S., paklausė, ar kažką turi kišenėse, šis pasakė, kad neturi. Tada jie jam grasino. Paskui R.Š. sudavė A.S. į veidą. Tada A.S. bėgo, jį pasigavo D.P. ir laikė, pribėgo R.Š., dar kartą sudavė. Paskui jie ėjo link garažų, ten kažkuris vėl sudavė A.S., nepamena, kuris. Po to visi išsiskirstė. Kas paėmė piniginę, ji dabar neatsimena. Paskui piniginę atidavė A.S., o pasą jai į rankas. Buvo ir P.M., bet jis nieko nedarė, arba bent ji nepastebėjo, kad jis kažką darytų. Po smūgių A.S. veidas buvo kruvinas. Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu ji viską geriau atsiminė, dabar jau praėjo daug laiko. Patvirtina jai pagarsintus jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. R. parodė, kad 2018-09-03 apie 21.30 val. ji kartu su savo klasioku A.S. atvažiavo su autobusu į ,,Vaivorykštės" stotelę. Išlipus iš autobuso ji kartu su savo klasioku ėjo link laiptų, kurie yra šalia stotelės. Pastebėjo, kad prie laiptų stovi jai iš matymo pažįstami trys vaikinai, kurių vardai R.Š., D.P. ir P.M. Priėjus arčiau pastebėjo, kad visi trys jos paminėti vaikinai yra neblaivūs, nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas. Jai priėjus kartu su A.S., jie paminėtus tris vaikinus aplenkė ir laiptais ėjo link tilto. Tada vaikinai ją kartu su A.S. pradėjo sekti. Vaikinai A.S. klausinėjo, ar jis turi pinigų ir kas yra jo kuprinėje. A.S. minėtiems vaikinams sakė, kad nieko neturi. Jiems kartu su A.S. praėjus tiltą, A.S. pradėjo bėgti. Paskui A.S. pirmas nubėgo D.P., o vėliau D.P. pagavus A.S. prie jų nubėgo R.Š. su P.M. D.P. pavijus A.S., jis kumščiu sudavė A.S. vieną smūgį į veidą. Dėl kokios priežasties D.P. sudavė smūgį A.S., ji nežino ir pasakyti negali. Vėliau R.Š. būnant prie A.S., jis liepė A.S. atiduoti pinigus. A.S. atsisakė jam atiduoti pinigus, todėl R.Š. per prievartą iš galinės kelnių kišenės ištraukė A.S. piniginę. Piniginę iš A.S. jis ištraukė prieš tai jėga atitraukdamas A.S. ranką, kurią jis laikė savo piniginę. Ištraukęs piniginę R.Š. iš piniginės išsitraukė tris metalinius eurus ir atidavė atgal piniginę A.S.. A.S. paėmus piniginę, jis ją įsidėjo atgal į kišenę. Tada ji kartu su A.S. ėjo link namų. Jiems paėjus, kažkur 7 ar 8 minutes nuo tos vietos kur iš A.S. buvo paimti pinigai R.Š. padėjęs A.S. ranką ant peties liepė stot. A.S. sustojus R.Š. kumščiu sudavė apie penkis smūgius A.S. į veidą. Po smūgių A.S. pradėjo iš nosies bėgti kraujas. Kai pradėjo bėgti kraujas, R.Š. pasakė, kad jau užteks ir kad ji kartu su A.S. jau gali eiti. Po smūgių trys vaikinai nuėjo link Architektų g. 152 Vilniuje esančios parduotuvės ,,Maxima". Ji kartu su A.S. nuėjo į namus. Einant jiems link namų A.S. veidas visas buvo kruvinas (t. 1, b. l. 80-82).

L. P. M. teismo posėdžio metu parodė, kad susitiko su R.Š. ir D.P., vaikščiojo, jis buvo neblaivus, vartojo degtinę. Tada ėjo pro juos (A.S.) ir paprašė cigaretės. Nepamena, ką matė, lyg ir niekas nemušė A.S.. Kol kiti kalbėjosi tarpusavyje, jis stovėjo ir rūkė. Kažkas paėmė piniginę, bet ne jis. Ten buvo pinigai, jie buvo pas D.P.. Pinigai atsirado po muštynių. R.Š. su D.P. tą vaikiną mušė. Pinigai buvo nukentėjusiojo, euras su centais. Jį mušė kumščiais, pataikė į veidą, kuris kiek, negali pasakyti, abu mušė. Kas tam žmogui nutiko paskui, nematė. Jis nuo jų stovėjo per 3-5 metrus, nebuvo prie jų priėjęs muštynių metu, vėliau tik, nuo žemės paėmė piniginę ir padavė kažkam, neatsimena kam. Kai išsiskirstė ir ėjo link stotelės, D.P. parodė pinigus, skaičiavo juos. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus jo parodymus, patvirtino, kad tai yra tiesa, ką sakė policijoje.

2018-11-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3190/2018(01), konstatuota, kad A. S. nustatyta odos nubrozdinimas nosies nugarėlėje, poodinės kraujosruvos akių vokuose, kairiame žande. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. VšĮ RVU ligoninėje diagnozuoto nosies kaulų lūžio dėl nepateiktų reikalautų rentgenogramų nei patvirtinti nei paneigti nėra galimybės. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais į aukščiau nurodytas kūno sritis, padarant šios išvados 1-me punkte nustatytus kūno sužalojimus. Nustatyti kūno sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Nustatytų sužalojimų vietos yra pasiekiamos A. S. ranka. Nustatytų sužalojimų vietose individualių požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojusį daiktą (daiktus), neužfiksavo (t. 1, b. l. 110-111).

Motyvuojamoji dalis

BK 180 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą. Būtinieji plėšimo objektyvieji požymiai yra turto pagrobimas ir prievartos (tiek fizinės, tiek psichinės) panaudojimas. Plėšimas yra tyčinė nusikalstama veika, kuri padaroma tik tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis D. P. kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino visiškai. Pripažino, kad klausė nukentėjusiojo, ar šis turi pinigų, po to sudavė jam į veidą, nes šis nesutiko atiduoti piniginės. Paskui kartu su R.Š. dar sudavė nukentėjusiajam, ir iš jo piniginės abu išėmė tris eurus.

Kaltinamasis R. Š. teigė, kad kaltę pripažįsta, tačiau sutiko tik su jam pareikšto kaltinimo dalimi dėl smūgių sudavimo. Jis neigė ėmęs nukentėjusiojo pinigus.

Taigi byloje iš esmės nekyla ginčo dėl smurto prieš nukentėjusįjį vartojimo fakto, jį vartojusių asmenų ir smūgių sudavimo aplinkybių. Kaltinamųjų parodymai iš esmės atitinka kaltinime nurodytas smūgių sudavimo aplinkybes, juos patvirtina paties nukentėjusiojo, liudytojų E. R., P. M. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolai, specialisto išvada apie A. S. padarytų sužalojimų apimtį, pobūdį ir jų padarymo aplinkybes.

Šią R. Š. parodymų dalį dėl pinigų pagrobimo visiškai paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Pats nukentėjusysis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu, kaip asmenis, prieš jį atlikusius neteisėtus veiksmus, nurodė tik D. P. ir R. Š.. Sutiktina, kad A. S. parodymai nėra visiškai nuoseklūs, tačiau nestebina tai, kad asmuo, kuris patyrė smurtą, kuriam nuo suduotų smūgių neabejotinai skaudėjo, kuris buvo išsigandęs (bėgo nuo kaltinamųjų), gali visiškai tiksliai ir smulkiai įvykio aplinkybių ir neatsiminti. Visgi jis gan nuosekliai teigė, kad P. M. neteisėtų veiksmų neatliko. Teisme jis nurodė, kad P. M. tik pakėlė piniginę, ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad ką darė trečiasis vaikinas, jis nematė.

Kartu su nukentėjusiuoju buvusi liudytoja E. R. teisme taip pat paneigė R. Š. versiją. Nors teisme ji neprisiminė, kuris paėmė nukentėjusiojo piniginę, tačiau nurodė, kad tai nebuvo P. M., nes jis nieko nedarė. Analogiškai ji parodė ir ikiteisminio tyrimo metu, tik tada jau konkrečiai prisiminė, kad R. Š. per prievartą, atitraukdamas A. S. ranką, iš šio kišenės išėmė piniginę, iš jos išėmė tris eurus. Jos parodymai sutampa su atpažinimo protokolais, kuriuose užfiksuota, kad ji atpažino būtent R. Š., kaip asmenį, paėmusį A. S. piniginę.

R. Š. parodymus dėl piniginės taip pat paneigia ir liudytojo P. M. parodymai, kad jis pinigų neėmė, o pinigus matė pas D. P.. Galų gale R. Š. parodymus paneigia ir D. P. parodymai, kuris, nors teigė, kad piniginę išėmė P. M., tačiau pripažino, kad vėliau piniginė atsidūrė pas R. Š., tada jiedu kartu išėmė pinigus.

Todėl teismas atmeta kaltinamojo R. Š. versiją, kaip paneigtą kitais byloje surinktais įrodymais ir sprendžia, kad A. S. piniginę ištraukė R. Š. ir po to kartu su D. P. iš jos išėmė nukentėjusiojo pinigus – 3 eurus.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad kaltininkas turėjo sumanymą, siekė pagrobti svetimą turtą. Kaltinamasis D. P. parodė, kad su R. Š. prikibo prie nukentėjusiojo ir klausė, ar jis turi pinigų. Šiam atsakius, kad ne, siūlėsi patikrinti jo kišenes. Šiuos kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo A. S., liudytojos E. R. parodymai. Taip pat D. P. parodė, kad sudavė nukentėjusiajam dėl to, kad šis nesutiko atiduoti piniginės. Abu kaltinamieji parodė, kad pirmiau buvo suduotas smūgis, ir po to iš nukentėjusiojo buvo ištraukta piniginė (vėliau suduota dar smūgių). Tai patvirtino liudytoja E. R.. E. R. taip pat parodė, kad R. Š. piniginę ištraukė per prievartą, jėga atitraukdamas A. S. ranką. Taigi smurtas buvo vartojamas siekiant atimti iš nukentėjusiojo turtą.

Įvertinęs ir sugretinęs visus šiuos įrodymus teismas sprendžia, kad kaltinamieji D. P. ir R. Š., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, vartojo fizinį smurtą, padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą (tai patvirtina specialisto išvada) ir pagrobė svetimą turtą – 3 eurus, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamiesiems atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis (tiesiogine tyčia) apysunkis nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, veika baigta). Vertinant veikos pavojingumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis ne tik neteko savo turto, bet ir buvo sužalotas. Kita vertus, atsižvelgtina į nedidelę pagrobto turto vertę.

Abiejų kaltinamųjų atžvilgiu nustatyta jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veika padaryta veikiant bendrininkų grupe. D. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Tačiau teismas neturi pagrindo konstatuoti esant analogišką aplinkybę kaltinamojo R. Š. atžvilgiu. Kaip minėta, nors jis pripažino sudavęs smūgius nukentėjusiajam, tačiau kaltės dėl plėšimo nepripažino.

Įvertinamos kaltinamųjų asmenybės. D. P. veikos padarymo metu buvo neteistas. Šiuo metu jo atžvilgiu yra įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo padaryti analogišką nusikalstamą veiką. Nebaustas administracine tvarka, tačiau tik neseniai sulaukė amžiaus, nuo kurio galėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn (t. 1, b. l. 138). Nepilnametis, mokosi, mokyklos charakterizuojamas iš esmės teigiamai (t. 1, b. l. 131). Jo globėja teigė, kad paskutiniu metu D. P. elgesys stipriai pasikeitė į teigiamą pusę, jis nebevartoja alkoholio. Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė patvirtino, kad D. P. teikiama socialinė pagalba.

R. Š. veikos padarymo metu buvo neteistas. Šiuo metu jo atžvilgiu yra įsiteisėję du nuosprendžiai, kuriais jis pripažintas kaltu dėl iš esmės analogiškų nusikalstamų veikų. Baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 192-193). Nepilnametis, mokosi, byloje yra dvi mokyklos pateiktos charakteristikos, 2019-03-07 patenkinama, o 2019-09-17 teigiama, kurioje pažymima, kad mokykla džiaugiasi dėl pasikeitusio R. Š. elgesio. Tai iš esmės patvirtina jo įstatyminės atstovės mamos teiginius apie baudžiamojo proceso įtaką R. Š., jo sprendimą atsisakyti alkoholio, kuris mamos nuomone ir yra pagrindinė nusikalstamų veikų darymo priežastis. Vaiko teisių apsaugos institucijos atstovė patvirtino, kad šeimai buvo teikiama pagalba, tačiau nustačius, kad šeima pati gali spręsti iškilusias problemas, atvejo vadyba buvo nutraukta.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamiesiems skirtina BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodyta bausmė – laisvės atėmimas, tačiau jos dydis nustatomas ženkliai mažesnis nei nustatytas bausmės vidurkis, o jos vykdymas atidedamas. Bausmės dydis individualizuojamas įvertinant lengvinančios kaltinamųjų atsakomybę aplinkybės (ne)buvimą.

R. Š. paskirta bausmė bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. ir 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, laisvės apribojimą keičiant laisvės atėmimu (dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai), sudedant jas iš dalies. Pridėtina bausmės dalis nustatoma minimali, įvertinus padarytų veikų panašų pobūdį. Įskaitomas atliktos bausmės laikas.

D. P. paskirta bausmė bendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, sudedant jas iš dalies. Pridėtina bausmės dalis nustatoma minimali, įvertinus padarytų veikų panašų pobūdį.

Įvertinęs teigiamus abiejų kaltinamųjų elgesio pokyčius, teismas mano esant pagrindą bausmės vykdymą atidėti (BK 92 straipsnis). Bausmės vykdymo atidėjimo terminas, įvertinus kaltinamųjų jauną amžių, parenkamas minimalus – vieneri metai. Abiem kaltinamiesiems skiriama auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant juos per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslą arba dirbti.

Kardomosios priemonės kaltinamiesiems naikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Byloje pareikšti civiliniai ieškiniai. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 61,45 eurų civilinį ieškinį dėl A. S. gydymo išlaidų atlyginimo. Žala padaryta kaltinamųjų neteisėtais veiksmais, pagrįsta dokumentais, todėl civilinis ieškinys tenkinamas ir žala priteistina solidariai iš abiejų kaltinamųjų, o jiems neturint lėšų ar turto – subsidiariai iš R. Š. ir J. K..

A. S. pateikė civilinį ieškinį dėl 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodė, kad po patirtų sužalojimų juto skausmą, vartojo vaistus nuo skausmo, patyrė psichologinę traumą, kurį laiką bijojo išeiti iš namų. Tai patvirtino apklausiamas teismo posėdyje. Įvertinus tai, kad A. S. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimai padaryti ne vienu trauminiu poveikiu, kaltinamųjų pavartotas fizinis smurtas nevienkartinis, sužalojimai padaryti nukentėjusiojo veide, teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis juto skausmą, nepatogumus dėl sužalojimų, patyrė stresą ir nerimą. Įvertinus teismų praktikoje dėl tokių sužalojimų priteisiamas sumas, nukentėjusiojo nurodyta 500 eurų suma visiškai protinga ir pagrįsta. Todėl civilinis ieškinys tenkinamas ir 500 eurų priteistina solidariai iš abiejų kaltinamųjų, o jiems neturint lėšų ar turto – subsidiariai iš R. Š. ir J. K..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298, 301 – 305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, sudedant jas iš dalies, ir paskirti jam galutinę subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, D. P. bausmės vykdymą atidėti 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą arba dirbti.

Kardomąją priemonę D. P. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

R. Š. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme (dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai) ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, sudedant jas iš dalies, ir paskirti jam galutinę subendrintą 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į paskirtą bausmę įskaityti pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. ir 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžius atliktos bausmės dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, R. Š. bausmės vykdymą atidėti 1 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, tęsti mokslą arba dirbti.

Kardomąsias priemones R. Š. - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti 61,45 eurus turtinės žalos atlyginimo solidariai iš D. P. ir R. Š., o jiems neturinti turto ar lėšų – subsidiariai iš R. Š. ir J. K..

A. S. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti 500 eurų neturtinės žalos atlyginimo solidariai iš D. P. ir R. Š., o jiems neturinti turto ar lėšų – subsidiariai iš R. Š. ir J. K..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.