Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Lilijos Ambrulevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

O. D. 2023 m. vasario 28 d. apie 10.45 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Audi (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,42 promilių neblaivumą.

Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamuoju, O. D., dalyvaujant gynėjai, savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. vasario 27 d. būdamas namuose adresu (duomenys neskelbtini), nakties metu prieš rytą vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė maždaug du buteliukus po 200 ar 250 ml. degtinės, po to dar litrą alaus ir vėliau šiek tiek pamiegojęs, jau po 09.00 val. nusprendė eiti pasiimti savo automobilio, kurį buvo palikęs 2023 m. vasario 27 d. po darbo apie 17.30 val. prie „Maximos“ taip pat (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nuo jo namų iki „Maximos“ yra maždaug (duomenys neskelbtini) atstumas. Jis nuėjo, tuo metu jautėsi neblogai, sėdo į savo automobilį Audi (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiavo link namų, nes norėjo automobilį pasistatyti prie namų. Kai tik įvažiavo į savo namo kiemą, pastebėjo iš paskos atvažiuojantį automobilį, jis buvo be policijos skiriamųjų ženklų, tačiau jį sustabdė įvažiavusį į kiemą. Prie jo priėjo policijos pareigūnas, moteris liko sėdėti už vairo. Iš pradžių pasiteiravo dėl diržo, kadangi jis nesegėjo diržo, po to pasiūlė pasitikrinti girtumą alkotesteriu. Jis sutiko, pirmą kartą įpūtė 2,42 promilės, kitą kartą panašiai arba tiek pat. Nori paaiškinti, kad automobilis Audi (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam asmeniškai, jis yra 2001 metų gamybos, pirko (duomenys neskelbtini) metais. Dėl vairavimo neblaiviu kaltę pripažįsta visiškai, labai dėl to gailisi (t. 1, b. l. 63-66).

Be O. D. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, patvirtina kiti bylos duomenys:

Ikiteisminiame tyrime liudytoja M. B. 2023 m. sausio 5 d. parodė, kad pradėjo darbą nuo 2023 m. vasario 28 d. 06.30 val. kartu su (duomenys neskelbtini) P. L., nežymėtu tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), pastebėjo važiuojantį automobilį AUDI (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas vairuodamas minėtą automobilį nesegėjo saugos diržo, bei sukėlė įtarimų, kad neturi vairuotojo pažymėjimo, sustabdė minėtą automobilį ties (duomenys neskelbtini) pastatu, apie 10.45 val. Sustabdžius, šalikelėje minėtą automobilį, ji priėjo prie vairuotojo, kur paaiškėjo, kad jį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis O. D., bendraujant su asmeniu (duomenys neskelbtini) kalba, nuo vairuotojo jautėsi stiprus alkoholio kvapas, automobilyje jis buvo vienas. Paklausus O. D., ar vartojo alkoholį, šis atsakė, kad vartojo prieš 30 minučių, bei pasakė, kad daug „pripūs“, taip pat neneigė jog vairavo automobilį neužsisegęs saugos diržo. Patikrinus alkotesteriu O. D., buvo nustatytas 2.42 prom. girtumas <...> (el. b. t. 1, b. l. 28-31).

Iš esmės analogiškos aplinkybės užfiksuotos (duomenys neskelbtini) P. L. tarnybiniame pranešime (t.1, b. l. 10).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksavus apžiūrėtus vaizdo įrašus iš (duomenys neskelbtini) „Body“ kamerų 2023 m. kovo 6 d. nustatyta: 2023 m. vasario 28 d. matyti kaip pareigūnai (duomenys neskelbtini), sustabdo Audi (duomenys neskelbtini) vairuotoją, pareigūnė paprašo pateikti dokumentus, vairuotojas pateikia dokumentus, tai O. D., gim. (duomenys neskelbtini) <...> vairuotojui paaiškina, kad jis buvo stabdomas dėl to, kad nebuvo užsisegęs diržo, <...> kad reikės pasitikrinti blaivumą, klausia vairuotojo ar vartojo alkoholinius gėrimus, vairuotojas atsako, kad šiandien nevartojo, vartojo vakar. Iš pradžių vairuotojas atsisako pūsti, pareigūnė paaiškina, kad yra tokia tvarka jog atsisakymas pūsti prilygsta sunkiam girtumo laipsniui, bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, konfiskuotas automobilis. Vairuotojas bando susitarti su pareigūnais, tačiau pareigūnė dar kartą jam paaiškina atsisakymo pūsti pasekmes ir tuomet vairuotojas pirmą kartą papučia, ir 10.52 val. įpučia 2.42 promilės, antras pūtimas įraše neužfiksuotas (t. 1, b. l. 83-86).

VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis AUDI (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso O. D. (t.1, b. l. 42).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad kaltinamajam 2023 m. vasario 28 d. 10.52 val. buvo nustatytas 2,42 promilių girtumas, 11.14 val. – 2,42 promilių girtumas (t. 1, b. l. 12). Prie patikrinimo akto pridėtas alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARFM-0205 patikros sertifikatas Nr. 1752490 (galioja iki 2023 m. gegužės 27 d.)(t. 1, b. l. 13) bei patikros rezultatai (t. 1, b. l. 14-15).

Ikiteisminiame tyrime surinkti ir šiame baudžiamajame įsakyme aptarti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

Motyvuojamoji dalis

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivaus patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Minėta, kad kaltinamasis visiškai pripažino padaręs šią nusikalstamą veiką, t. y. vairavęs neblaivus. Jo neblaivumą patikrinę policijos patruliai konstatavo neblaivumo faktą kelių patikrinimų metu. Šias faktines aplinkybes patvirtina ir kiti byloje surinkti ir ištirti, šiame teismo baudžiamajame įsakyme aptarti įrodymai, kuriuos teismas įvertinęs pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad O. D. 2023 m. vasario 28 d., apie 10.45 val. adresu (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Audi (duomenys neskelbtini), valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam 2023 m. vasario 28 d. 11.14 val. policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė 2,42 promilių neblaivumą. Aptartais veiksmais kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.

Esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis 2023 m. kovo 6 d. sutiko, kad baudžiamasis procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei su jam siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, tačiau prašė leisti baudos bausmę mokėti dalimis per 1 metus (t. 1, b. l. 114-116, 120).

Dėl bausmės skyrimo.

Skirdamas bausmę O. D., teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Padarytas vienas nors ir nesunkus, tačiau bendrąją prasme pavojingas nusikaltimas, dėl kurio galėjo atsirasti negrįžtamos pasekmės tiek pačiam kaltinamajam, tiek kitiems asmenims. Ypač, tai pasisakytina vertinant kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, kuris gerokai viršijo 1,51 promilių neblaivumą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Tokio apsvaigimo būsenoje vairuotojas kelia nepateisinamą pavojų. Iš paties kaltinamojo parodymų matyti, kad išgėrė nemažą kiekį skirtingo stiprumo alkoholio (du buteliukus po 200 ml ar 250 ml degtinės, litrą alaus) ir ryte, nors teigia, kad jautėsi neblogai, tačiau jį sustabdžiusiems pareigūnams pripažino, kad „daug pripūs“ bei patikrinimo metu įpūtė 2,42 promiles, t. y. akivaizdžiai suvokė, kad sėda už automobilio vairo būdamas neblaivus, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. veika laikoma baigta nuo neteisėtų veiksmų, šiuo atveju – vairavimo būnant neblaiviu, kai nustatytas 1,51 promilių ir daugiau neblaivumas, atlikimo. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgtina ir į baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) amžiaus, dirba (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir SoDra) duomenimis, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO ir bylos duomenimis, neteistas (t. 1, b. l. 35-36), baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 432 straipsnio 1 dalį, už tai, kad 2023 m. vasario 28 d. vairavo automobilį neužsisegęs įrengtu saugos diržu (t. 1, b. l. 95-96).

Dėl išanalizuoto teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti O. D. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nustatytą nusikalstamą veiką paskiriant baudos bausmę. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas jau aptartas aplinkybes, O. D. skiriama 60 MGL (3 000 EUR) bauda. Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, ši bausmė atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus ir bus pakankama BK 41 straipsnyje nustatytiems bausmės tikslams pasiekti.

Byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė sumažinta bausmė – 40 MGL (2 000 EUR (du tūkstančiai eurų)) dydžio bauda.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalį, nuteistasis privalo sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiku nesumokėta arba nepervesta bauda išieškoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis šio kodekso 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais; jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu. Keisdamas baudą laisvės apribojimu, teismas vadovaujasi šio kodekso 48 ir 65 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis (BK 47 straipsnio 7, 8 dalys). Minėta, kaltinamasis prašė paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis per vienerių metų laikotarpį. Teismas atkreipia dėmesį, kad nei baudžiamajame, nei baudžiamojo proceso įstatyme nėra numatyta galimybė baudos mokėjimą išdėstyti dalimis, tačiau yra galimybė nustatyti ilgesnį terminą baudos bausmei sumokėti. Teismui nepateikti dokumentai apie blogą kaltinamojo finansinę padėtį (SoDra duomenimis ir paties kaltinamojo ikiteisminiame tyrime duotais parodymais, jis dirba – taigi, gauna stabilias pajamas), kita vertus, atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį, esamą šalies ekonominę padėtį, didelę infliaciją, teismas sprendžia esant tikslinga atsižvelgti į kaltinamojo prašymą ir nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą. Šiuo atveju, kaltinamasis O. D. paskirtą baudos bausmę įpareigojamas sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Papildomai teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškimo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu 3 psl. padaryta techninė klaida, t. y. siūloma įskaityti laiką išbūtą laikino sulaikymo metu (1 parą), tačiau, kaip matyti iš pareiškimo 4 psl., toks prašymas jau neformuluojamas, o kaltinamasis šiame ikiteisminiame tyrime nebuvo laikinai sulaikytas. Tokiu būdu BK 65, 66 straipsnių nuostatos netaikomos.

Dėl turto konfiskavimo.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamu atveju, automobilis „Audi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas kaip nusikaltimo padarymo priemonė. VĮ „Regitra“ duomenimis, jos valdytojas-savininkas O. D. (t. 1, b. l. 42). Tiek nusikaltimo padarymo metu, tiek dabar automobilis priklauso O. D. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Audi (duomenys neskelbtini)“ (2001 m.) kaina su PVM Lietuvoje – 1 676 EUR (t. 1, b. l. 41). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą, automobilis „Audi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas valstybės naudai, kaip nusikaltimo padarymo priemonė.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Prokurorė pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu O. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 3 metų laikotarpiui.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, skyrimo būtinumą ir jos trukmę, teismas vertina tai, kad O. D. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,42 promilių neblaivumas, taip ženkliai viršydamas 1,51 promilių neblaivumo minimalią ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Antrojo patikrinimo metu ši riba nei didėjo, nei mažėjo, t. y. laikėsi 2,42 promilių neblaivumas. Pastebėtina, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju, teismas neturi duomenų apie tai, kad O. D. praeityje būtų teistas ar baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, tačiau kaip nurodyta aukščiau, jo iškvepiamame ore nustatytas alkoholio kiekis – 2,42 promilės, t. y. daugiau nei šešis kartus viršijant alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,41 promilės). Bylos duomenimis, kaltinamasis Lietuvos Respublikoje gyvena nuo (duomenys neskelbtini), iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir Administracinių nusižengimų registro apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 3 metus išrašų matyti, jog kaltinamasis Lietuvos Respublikoje anksčiau nebuvo teistas ir iki vairavimo neblaiviu, be kita ko, neužsisegus saugos diržo (už ką pirmą kartą buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn), nebuvo baustas administracine tvarka, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tokios būsenos, kaltinamojo parodymais, norėjo pasiimti savo automobilį iš prekybos centro, esančio maždaug (duomenys neskelbtini) atstumu nuo jo namų, ir pasistatyti jį savo kieme, t. y. važiavo santykinai nedideliu atstumu.

Įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą, tai, kad kaltinamasis vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, taip kėlė pavojų sau ir kitiems asmenims, kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 3 metų ribojimo terminą būtų pernelyg griežtas, artimesnis šios baudžiamojo poveikio priemonės maksimaliam terminui. Teismo vertinimui, O. D. nustatytinas 2 metų ribojimo terminas, kuris yra proporcingas padarytam nusikaltimui, kaltinamąjį charakterizuojantiems duomenims, be to, atitinka teisingumo ir protingumo principus.

Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2023 m. kovo 3 d., kai buvo faktiškai apribota kaltinamojo teisė vairuoti transporto priemones (t. 1, b. l. 70-73, 74-76).

Dėl kardomųjų priemonių.

Kaltinamajam nuo 2023 m. kovo 3 d. procese taikomos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios tesės sustabdymas, o nuo 2023 m. kovo 6 d. – ir dokumento paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), galiojantis iki (duomenys neskelbtini)(el. b. t. 1, b. l. 97-103)), paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus naikintinos.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimas perduotinas (duomenys neskelbtini) ambasadai.

Dėl kitų procesinių prievartos priemonių

Ikiteisminiame tyrime 2023 m. kovo 3 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, O. D. turtui – automobiliui „Audi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), skirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas, nuo 2023 m. kovo 3 d. iki 2023 m. rugsėjo 3 d. (t. 1, b. l. 77-80), paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

O. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 MGL (3 000 EUR (trijų tūkstančių eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. D. paskirti galutinę sumažintą bausmę – 40 MGL (2 000 EUR (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio baudą. Įpareigoti O. D. paskirtą baudą sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.

Paskirti O. D. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - 2 (dviem) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo 2023 m. kovo 3 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti O. D. automobilį „Audi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

O. D. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios tesės sustabdymą ir dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)), palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą O. D. (duomenys neskelbtini), perduoti (duomenys neskelbtini) ambasadai.

O. D. taikomą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą – palikti galioti iki šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikinti.

1) O. D. šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda privalo būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių, nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“;

2) sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.