Kauno apygardos teismo nutartis

2013-02-13 · Civilinė byla Nr. 2A-322-264/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-13
Bylos Nr.
2A-322-264/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Lozoraitytė, Aušra Baubienė, Jolita Cirulienė
Atsakovas
A. B.
Ieškovas
G. B.
Trečiasis asmuo
R. B.
Kategorijos
  • 77.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-322-264-2013Procesinio sprendimo kategorija: 77.4.2; 78.2.1; 121.14; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 13 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Cirulienės ir Virginijos Lozoraitytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės A. B. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-722-548/2012 pagal ieškovo G. B. ieškinį atsakovei A. B., trečiasis asmuo R. B., institucija, teikianti išvadą, Kauno m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas pakeisti dukros R. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą ir nustatyti jos gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisti iš atsakovės išlaikymą dukrai mokant periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400,00 Lt iki jos pilnametystės nuo ieškinio pateikimo teismui dienos. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010-07-10 sprendimu dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, iš ieškovo buvo priteista 150 Lt dydžio išlaikymas dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės. Dukra nuo 2012-03-01 gyvena su ieškovu, dukros išlaikymui jis skiria apie 800 Lt per mėnesį.

Atsiliepimas

Atsakovė sutiko, kad dukros gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, tačiau nesutiko su prašomo išlaikymo suma, nurodydama, kad gali mokėti dukros išlaikymui po 150 Lt kas mėnesį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį patenkino; pakeitė Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. sprendimu nustatytą R. B. gyvenamąją vietą, nustatant, kad R. B. gyvenamoji vieta yra su jos tėvu G. B.; pakeitė Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. sprendimu priteisto iš G. B. išlaikymo nepilnametei dukrai R. B. formą ir dydį ir priteisė iš A. B. materialinį išlaikymą dukros R. B. naudai po 400 Lt nuo visų rūšių gaunamų pajamų, mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės, pradedant mokėti nuo 2012 m. gegužės 14 d., indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnametei R. B. paskirtų lėšų tvarkytoju paskyrė G. B.; priteisė iš A. B. 144 Lt žyminio mokesčio ir 38,60 Lt pašto išlaidų valstybės naudai; sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nurodė vykdyti skubiai. Teismas nurodė, kad ieškovui G. B. 2012 m. sausio - 2012 m. kovo mėnesius iš viso išmokėta 5226,71 Lt darbo užmokesčio. R. B. mokosi Kaišiadorių rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos 8b klasėje pagal dieninę bendrojo lavinimo programą. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba neprieštarauja ieškovo ieškiniui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo bei siūlo ieškovo ieškinį tenkinti pilnai. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. sprendimu R. B. gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su motina A. B.. Du šalių sūnūs gyvena pas ieškovą, kuris rūpinasi jų išlaikymu, todėl ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo yra teisingas ir atitinka vaiko interesus. Atsakovė dirba, yra sveika, priešingų įrodymų ji byloje nepateikė, todėl teismas sprendė, kad ji pajėgi teikti dukrai išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovė A. B. apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 1-3) prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Apeliacinį skundą apeliantė grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, priteisdamas dukrai išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį, netinkamai taikė ir aiškino CK 3.201 str. 1 d. reikalavimus, nes nevertino šalių turtinės padėties pasikeitimo. Pagal byloje nustatytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus nėra pagrindo teigti, kad ieškovo ir atsakovės turtinė padėtis nuo 2010-07-10 teismo sprendimo priėmimo pagerėjo, priešingai, ji dėl ekonominės krizės netgi pablogėjo.

2. Teismo priteista padidinta išlaikymo suma yra visiškai nepagrįsta bei neproporcinga apeliantės turtinei padėčiai, nes apeliantė gauna vos kelis šimtus atlyginimo per mėnesį. Ieškovas teigdamas, kad pas jį gyvena du sūnūs, meluoja teismui, kadangi nuo 2012 m. neįgalus sūnus M. B. gyvena su atsakove.

3. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė procesinės teisės normas, nes nesiėmė iniciatyvos rinkti įrodymus šeimos byloje.

Atsiliepimas

Ieškovas G. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 6-9) prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-11-18 sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nepateikė jokių faktinių duomenų, pagrindžiančių jos pablogėjusią finansinę padėtį. Su amžiumi dukros R. poreikiai didėja, atsikrausčius dukrai gyventi pas ieškovą, jis turėjo naujai sudaryti jai sąlygas gyventi - pirko rašomąjį stalą, lovą, mokyklinius reikmenis, aprangą fiziniam lavinimui ir pan. Duktė turi specialiųjų poreikių, ji nešioja akinius. Be to, dukra susirgo stipria depresijos forma, net bandė nusižudyti, todėl jai nuolat skiriami vaistai, dalis jų nekompensuojami. Nuo 2012-10-31 iki 2012-11-21 ji gydėsi VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų filialo vaikų reabilitacijos skyriuje „Druskininkų Saulutė“. Jos slauga, lankymas, pareikalavo iš ieškovo daug papildomų lėšų. Įrodymų, pagrindžiančių patirtas išlaidas, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teismui ieškovas pateikti negalėjo, nes dukra susirgo jau po teismo sprendimo. Dukros gydymas tęsiamas ir namuose, jai skirtas mokymas namuose, būtinos papildomos lėšos ir jos laisvalaikiui. Apeliantė dukrai neskiria jokių lėšų, nei karto per dukters gydymosi laikotarpį (3 mėnesius) jos neaplankė. Sūnus M. B. yra pilnametis ir pas savo motiną persikraustė gyventi jau po bylos užvedimo, t.y. nuo 2012 m. rudens, nes jis nenorėjo gyventi kaime. Sūnus yra savarankiškas, jis gauna invalidumo išmokas, todėl apeliantės prisidėjimas prie šio sūnaus išlaikymo yra tik minimalus. Kol jis buvo nepilnametis, sūnumi rūpinosi ir jį išlaikė ieškovas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Byloje kilo ginčas dėl išlaikymo dydžio šalių dukrai R. B., nustačius jos gyvenamąją vietą su tėvu. Apeliantė neginčija teismo sprendimo dalies dėl dukters gyvenamosios vietos pakeitimo, todėl teismas šiuo klausimu nepasisako.

Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 str.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-57-753/2010 patvirtinta ieškovo ir atsakovės sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalių dukros R. B. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina A. B., o ieškovas G. B. įsipareigojo teikti išlaikymą dukrai po 150 Lt per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. CK 3.192 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, priteisiant vaikui išlaikymą, būtiniems poreikiams patenkinti pripažįstamas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Ieškovas nurodė, kad būtiniems dukros R. poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 777 Lt. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė jo priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu skundžiamu teismo sprendimu priteista iš apeliantės – po 400 Lt kas mėnesį suma pati savaime nelaikytina didele, o atsižvelgiant į ieškovo pridedamus įrodymus, jog dukra turi specialių poreikių, susijusių su sveikatos būkle bei dukros R. B. amžių (16 metų) vertintina kaip atitinkanti protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Ieškovo pajamas per mėnesį sudaro apie 1600 Lt darbo užmokestis, jis augina dar vieną nepilnametį šalių sūnų S., gim. (duomenys neskelbtini). Duomenų apie gautas pajamas apeliantė pirmosios instancijos teismui nepateikė, taip pat jų nepateikė ir su apeliaciniu skundu. Byloje pateikta apeliantės 2012-01-17 Darbo sutartis (1 t. b. l. 35-36) tik patvirtina aplinkybę, kad apeliatė dirba/o, tačiau neatspindi nei jos gaunamų pajamų dydžio, nei jos tikrosios finansinės padėties. Priteisiant vienam iš vaikų išlaikymą, kai teisę jį gauti iš to paties asmens turi keli vaikai, turi būti vadovaujamasi lygybės principu, tačiau šis principas nereiškia absoliučios vaikų lygybės, neatsižvelgiant į individualius kiekvieno iš vaiko poreikius. Akivaizdu, kad šalių dukros R. poreikiai didesni nei apeliantės 2 metų sūnaus A. J., gim. (duomenys neskelbtini), kurį išlaikyti pareigą turi ir jo tėvas, apie kurio turtinę padėtį duomenų apeliantė nėra pateikusi.

Pažymėtina, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių apeliantės darbingumo sumažėjimą ar neįgalumą, todėl, būdama sveika, darbinga, ji turi galimybę gauti didesnes pajamas ir teikti priteistą išlaikymą dukrai.

Pripažinęs apeliacinio skundo argumentus nepagrįstais, teismas sprendžia, jog skundo motyvais naikinti ar keisti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra teisinio pagrindo. Išaiškintina, kad įsiteisėjus teismo sprendimui, apeliantei neišgalint teikti priteisto išlaikymo dėl svarbių aplinkybių, patvirtinančių jos turtinės padėties pablogėjimą esminiai, turi teisę kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Aušra BaubienėJolita CirulienėVirginija Lozoraitytė