Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens I. S. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Giedriaus Tylos 2023 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-2968-2023, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23195374360, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo I. S. (toliau ir – pareiškėjas) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) vyresniojo tyrėjo Giedriaus Tylos 2023 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-2968-2023 (toliau ir – nutarimas, skundžiamas nutarimas) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalį 115 Eur dydžio bauda už tai, kad jis 2023 m. sausio 21 d. apie 14.25 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), atvykus į butą pagal gautą iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, būdamas neblaivus (2,34 promilių neblaivumas), nevykdė Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyr. patrulio E. Antanaičio ir vyr. tyrėjos A. Aleksandravičiūtės reikalavimų palikti namus, kadangi jį reikėjo atskirti nuo smurtą patyrusio aukos. Jis buvo agresyvus, standino rankas, stumdėsi, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, į pareigūnų reikalavimus nusiraminti nereagavo.

Institucijos atstovas ir pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai. Institucija savo atsiliepime pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Kadangi į teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta minėtiems asmenims nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Skundžiamu nutarimu I. S. nubaustas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis 2023 m. sausio 21 d. apie 14.25 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), atvykus į butą pagal gautą iškvietimą dėl smurto artimoje aplinkoje, būdamas neblaivus (2,34 promilių neblaivumas), nevykdė Kauno apskrities VPK Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyr. patrulio E. Antanaičio ir vyr. tyrėjos A. Aleksandravičiūtės reikalavimų palikti namus, kadangi jį reikėjo atskirti nuo smurtą patyrusio aukos. Jis buvo agresyvus, standino rankas, stumdėsi, aktyviais veiksmais vengė sulaikymo, į pareigūnų reikalavimus nusiraminti nereagavo.

Pareiškėjas I. S. ginčija padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje.

ANK 506 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę už statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, išskyrus šio kodekso 556 straipsnyje nurodytus atvejus. Šios normos paskirtis yra sudaryti teisines prielaidas atitinkamų teisėsaugos institucijų pareigūnams vykdyti savo tarnybines funkcijas.

Policijos įstatymo 21 straipsnio nuostatos įtvirtina, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, organizacijoms, neturinčioms juridinio asmens statuso, šių organizacijų ir juridinių asmenų padaliniams. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Policijos įstatymo 22 straipsnis įtvirtina bendrąsias pareigūnų teises, tame tarpe įtariant, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti; taip pat sulaikyti ir pristatyti į policijos patalpas asmenis, padariusius nusižengimą ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti, teisę panaudoti prievartą (Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktai).

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą pagal gautą S. S. 2023 m. sausio 13 d. pranešimą ROIK: 0123000039493 apie tai, kad vyras prieš dvi dienas ir šiandien ją mušė, t. y. dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (administracinio nusižengimo byla ROIK: 23195374360, b. l. 4–6), tai yra turėdami tam teisinį pagrindą, todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie tai, kad policijos pareigūnai atvyko pagal jo iškvietimą, atmestinos, kadangi kaip matyti iš jau minėto policijos registruojamų įvykių registro išrašo duomenų, pranešėja apie jos atžvilgiu panaudotą smurtą buvo pareiškėjo sutuoktinė S. S..

Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, jeigu nustatomas smurto artimoje aplinkoje faktas, skiriamos šios smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės: 1) įpareigojimas smurtautojui laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena su smurtą patyrusiu asmeniu bei 2) įpareigojimas smurtautojui nesiartinti prie smurtą patyrusio asmens, nebendrauti, neieškoti ryšių su juo.

Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad pareigūnams atvykus nurodytu adresu, pareiškėjui I. S. buvo nurodyta, kad jis likti namuose nebegali ir turi išvykti į jo nurodytą adresą arba į saugios nakvynės namus, tačiau pareiškėjas nevykdė šių teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, gulėjo lovoje, atsisakė keltis iš lovos. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip pareiškėjas atsikelia iš lovos ir nueina į tualetą, o pareiškėjui išėjus iš tualeto jam buvo duotas nurodymas apsirengti išvykti iš gyvenamosios vietos, tačiau pareiškėjas akivaizdžiai nevykdė pareigūnų nurodymų, bandė prasibrauti pro pareigūnus siekdamas vėl nueiti į kambarį, todėl pareiškėjui neįvykdžius policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, jis buvo sulaikytas. Taigi, pareiškėjas I. S., atsisakydamas išvykti iš savo gyvenamosios vietos, kaip to reikalavo policijos pareigūnai pagal jau minėtą Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 5 straipsnio 1 dalį, bei bandydamas brautis pro pareigūnus, kad galėtų grįžti atgal į kambarį, nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, nurodymų. I. S. bandė pasišalinti į kambarį, nesutiko apsirengti ir išvykti iš savo gyvenamosios vietos, nepakluso šiems policijos pareigūnų reikalavimams, o pareigūnams bandant jį sulaikyti, jis aktyviais veiksmais tam priešinosi. Pareigūnai besipriešinantį I. S. sulaikė panaudodami fizinę jėgą ir taip paguldydami jį ant žemės bei panaudodami spec. priemonę antrankius. Paminėtas aplinkybes patvirtina administracinio nusižengimo byloje esantis 2023 m. sausio 21 d. tarnybinis pranešimas (administracinio nusižengimo byla ROIK: 23195374360, b. l. 7).

Policijos įstatymo 27 straipsnio, apibrėžiančio prievartos rūšis ir bendrąsias jų panaudojimo sąlygas, nuostatose nustatyta, kad pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. Fizinę prievartą pareigūnas turi teisę panaudoti tame tarpe ir kai asmenys vengia vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi), užkirsdamas kelią administraciniams nusižengimams ar nusikalstamoms veikoms. Pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones tame tarpe ir prieš agresyvius ar linkusius žalotis asmenis. Prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka policijos pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį bei individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta šiame įstatyme suprantama kaip bet kokio pobūdžio fizinės jėgos ir/ ar specialiųjų priemonių naudojimas.

Byloje surinkti duomenys neabejotinai patvirtina, jog policijos pareigūnai, vykdydami savo tiesiogines pareigas, būdami uniformuoti ir su tarnybiniu automobiliu atvykę nurodytu adresu pagal gautą pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje ir smurto faktui pasitvirtinus, buvo privaloma pareiškėją atskirti nuo smurtą patyrusios jo sutuoktinės, todėl jam buvo paaiškina, kad jis negali likti namuose, tačiau pareiškėjas nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų palikti savo gyvenamąją vietą, gulėjo lovoje, todėl jis buvo įspėtas, kad jei jis nesikels iš lovos ir neišeis iš buto, prieš jį bus panaudota fizinė jėga. Tačiau po kurio laiko atsikėlė iš lovos ir nuėjo į tualetą, o jam iš jo išėjus, policijos pareigūnai nurodė, kad jis turi apsirengti ir pasiimtų reikiamus daiktus, tačiau jis pasisuko į policijos pareigūną ir jį pastūmė. Šių aptartų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, jog pareiškėjas nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, trukdė pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas, į pareigūnų įspėjimus nereagavo, agresyviai, įžūliai, provokuojančiai elgdamasis, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų. Taigi šioje byloje nustatytos faktinės bylos aplinkybės įrodo, jog policijos pareigūnai, panaudodami prieš teisėtiems jų reikalavimams nepaklususį pareiškėją kovinius veiksmus bei specialias priemones - antrankius, įstatymo suteiktų jiems įgaliojimų neviršijo.

Pareiškėjo teiginiai apie tai, kad jis įvykio metu buvo blaivus, pareigūnams nesipriešino, jokio smurto nenaudojo, o pareigūnai neteisėtai jį sulaikė, t. y. nesiaiškindami visų aplinkybių, susijusių su matomomis mėlynėmis po sutuoktinės akimis, laikomi tik šio asmens pasirinkta gynybine taktika siekiant išvengti administracinės atsakomybės.

Tai, kad pareiškėjas priešinosi policijos pareigūnams, patvirtina ne tik administracinio nusižengimo protokolas, 2023 m. sausio 21 d. tarnybinis pranešimas, vaizdo įrašas, bet ir tas faktas, kad asmeniui buvo panaudotos specialios priemonės – antrankiai. Vadovaujantis Policijos įstatymu specialių priemonių panaudojimas – tai fizinė prievarta, taikoma siekiant įgyvendinti policijai pavestus uždavinius, kai nevykdomi policijos reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. Iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad prieš atsakomybėn traukiamą asmenį pirmiausia buvo panaudota psichinė prievarta, ir tik asmeniui nereaguojant bei pastumiant policijos pareigūną, pasitelkta fizinė prievarta. Pažymėtina, kad vienas iš esminių policijos veiklos principų yra prievartos naudojimas tik būtinais atvejais ir laikantis proporcingumo principo (Policijos įstatymo 27 straipsnis).

Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurių pagrindu policijos pareigūnai galėtų būti suinteresuoti neteisingai apkalbėti pareiškėją ar turėtų suinteresuotumą bylos baigtimi. Atsižvelgiant į šias teisės normas, į aukščiau ištirtus ir įvertintus įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėjas, kurio atžvilgiu buvo panaudota ne tik psichinė prievarta, bet ir fizinė – antrankiai, pasipriešino policijos pareigūnams, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugumo pareigas, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje.

Aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuobauda paskirta pagal įstatymus, laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl naikinti nutarimą skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo I. S. skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjo I. S. skundo netenkinti.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Giedriaus Tylos 2023 m. vasario 17 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-2968-2023, administracinio nusižengimo byloje ROIK: 23195374360, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.