Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-03-15 · Civilinė byla Nr. e2S-567-794/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-15
Bylos Nr.
e2S-567-794/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Paulikas
Atsakovas
Individualios įmonės „PERIODONT“, V. P., A. P.
Ieškovas
UAB „Spaudos įmonių grupė“
Kategorijos
Civilinės bylos Nr. e2S-567-794/2017Procesinio sprendimo Nr. 2-68-3-33465-2016-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.1.18.3.; 3.1.18.8.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo Individualios įmonės „PERIODONT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Spaudos įmonių grupė“ ieškinį atsakovams Individualiai įmonei „Periodont“, V. P., A. P. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla, kurioje ieškovas UAB „Spaudos įmonių grupė“, patikslinus ieškinį, prašo priteisti iš atsakovo IĮ „PERIODONT“, o šios įmonės turto nepakankant, solidariai iš atsakovų V. P. ir A. P. 42 764 Eur nuostolių atlyginimo; priteisti iš atsakovės IĮ „PERIODONT“, o šios įmonės turto nepakankant, solidariai iš atsakovų V. P. ir A. P. 536 Eur palūkanų; priteisti iš atsakovės IĮ „PERIODONT“, o šios įmonės turto nepakankant, solidariai iš atsakovų V. P. ir A. P. 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuria nutarta ieškovo reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovo IĮ „Periodont“ nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtui, turtines teises, esančias pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, pinigines lėšas, esančias atsakovo sąskaitose, ir/ar kituose bankuose, kredito įstaigose 29 704 Eur sumai, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, tačiau leidžiant atsakovui vykdyti atsiskaitymus su ieškovu, valstybės biudžetu, atsakovo darbuotojais.Priėmus patikslintą ieškinį ir padidinus ieškinio reikalavimus iki 43 300 Eur, 2016 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo masto padidinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nuspręsta taikyto arešto mastą padidinti iki 43 300 Eur, areštuojant atsakovo IĮ „Periodont“ kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, turtines teises, pinigines lėšas, esančias ne tik kredito įstaigų sąskaitose, bet ir pas atsakovą, įskaitant ir lėšas įmonės kasoje, taip pat kitą atsakovo IĮ „Periodont“ turtą, atsakovų V. P. ir A. P. kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, turtines teises, pinigines lėšas, esančias pas atsakovus V. P., A. P. ir trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti areštuotu turtu, tačiau leidžiant atsakovams vykdyti atsiskaitymus su ieškovu, valstybės biudžetu, atsakovo IĮ „Periodont“ darbuotojais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m lapkričio 9 d. nutartimi ieškovo prašymą padidinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą tenkino įvertinęs tai, kad atsakovams pareikštų reikalavimų suma siekia 43 300 Eur. Atsakovas IĮ „Periodont“ yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo ir jo savininkas pagal įmonės prievoles atsako ir savo turtu. Teismas konstatavo, kad atsakovams (atsakovas V. P. yra IĮ „Periodont“ savininkas ir vadovas, atsakovė A. P. dirba IĮ „Periodont“) pareikštų reikalavimų suma yra ženkli, todėl nagrinėjamu atveju būtina užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą taikant laikinąsias apsaugos priemones, nes būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas Individuali įmonė „PERIODONT“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį ir ieškovo UAB „Spaudos įmonių grupė“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo masto padidinimo netenkinti. Atskirąjį skundą pagrindė šiais argumentais:Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės padidinant jų mastą neatitinka proporcingumo, ekonomiškumo principų reikalavimų. Teismo nutartimi pritaikytos net trys laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo nekilnojamo turto areštas, įrašas viešame registre, kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis areštas. Atsakovo manymu, teismas net nevertino ar šiuo atveju buvo būtina taikyti net tris laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovo finansinė būklė, kredito istorija yra gera, įmonėje dirba 32 darbuotojai, todėl nėra pagrindo abejoti atsakovo mokumu. Pateikti įrodymai patvirtina, jog atsakovo IĮ „Periodont“ banko sąskaitoje yra daugiau nei 10 000 Eur, taip pat yra papildomų lėšų įmonės kasoje. Taip pat atsakovas nurodo, jog ieškovas nepateikė jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog atsakovas vengtų jam galimo nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Atsakovų V. P. ir A. P. įtraukimas atsakovais byloje nebuvo būtinas, o vos daugiau nei 10 000 Eur ieškovo padidintai ieškinio sumai yra perteklinis, nes atsakovas IĮ „Periodont“ turi daugiau nei 10 000 Eur piniginių lėšų kredito įstaigų sąskaitose ir įmonės kasoje.Ieškovas UAB „Spaudos įmonių grupė“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti 2016 m. lapkričio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį nepakeistą, o atsakovo IĮ „PERIODONT“ atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:Atsakovai savo atskirojo skundo poziciją grindžia išimtinai tik deklaratyviais teiginiais ir bendro pobūdžio teismų praktikos citatomis, tačiau nepateikia nei vieno įrodymo, kuris galėtų pagrįsti jų teiginius, jog byloje laikinosios apsaugos priemonės neturi būti taikomos.Atsakovai nepateikė nei savo finansinės atskaitomybės dokumentų, nei turimą turtą galinčių pagrįsti dokumentų, nei gaunamas pajamas galinčių pagrįsti įrodymų, nei jokių kitokių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti atsakovų finansinę padėtį. Apskritai jokie dokumentai, patvirtinantys atsakovų teiginius, prie atskirojo skundo nėra pridėti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovui padidintas laikinųjų apsaugos priemonių mastas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį, teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita: jei pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra efektyvios ar pakankamos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, ieškovas gali prašyti jas pakeisti kitomis (padidinti jų mastą), ir priešingai, jei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ar mastas yra pernelyg varžantys atsakovo interesus, atsakovas gali pateikti prašymą taikyti kitas jo siūlomas laikinąsias apsaugos priemones arba sumažinti jų mastą. Keičiant pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, svarbiausia, kad būtų efektyviai užtikrinti pareikšti reikalavimai. Pažeista ar ginčijama subjektinė teisė realiai apginama tik tada, jeigu įgyvendinamas teismo procesinis sprendimas, kuriuo patenkinami reikalavimai.Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi padidino solidarių atsakovų atžvilgiu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą atsižvelgdamas į aplinkybes, kad byloje pateiktas patikslintas ieškinys ir padidinti reikalavimai. Ieškovui patikslinus (padidinus) ieškinio reikalavimo dydį, laikinųjų apsaugos priemonių mastas padidintas iki ieškinio reikalavimų sumos dydžio. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi dar iki skundžiamos 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties priėmimo nagrinėjamoje byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones, kas reiškia, kad teismas prima facie sprendė dėl ieškinio pagrįstumo ir nustatė, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra būtina. Skundžiama teismo nutartimi buvo nuspręsta padidinti laikinųjų apsaugos priemonių mastą, atsižvelgiant, kad ieškovas padidino ieškinio reikalavimus. Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo ekonomiškumo principu ir nukrypo nuo teismų praktikos. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantų argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo taikytas laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumas (pirmiausia areštuojant atsakovės nekilnojamąjį / kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nesant pakankamai, areštuoti pinigines lėšas) atitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktiką bei nepažeidžia ekonomiškumo bei šalių interesų pusiausvyros principo. Visiems atsakovams leidžiama vykdyti atsiskaitymus su ieškovu, valstybės biudžetu, atsakovo IĮ „Periodont“ darbuotojais, kas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tikrai galėtų apsunkinti kasdienę veiklą. Todėl išdėstytų aplinkybių visuma leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pagrįstai, nepažeidžiant šalių ekonomiškumo principo. Be to, apeliantas nepateikė teismui jokių jos finansinę padėtį patvirtinančių dokumentų, kurie leistų pagrįstai spręsti, jog atsižvelgiant į jos finansinę padėtį, ieškinio suma nėra didelė, o taip pat nėra grėsmės, jog ieškinio tenkinimo atveju, teismo sprendimo įvykdymas negalės būti realiai įgyvendintas. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi tai gali objektyviai padidinti teismo būsimo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis byloje Nr. 2-782/2007, 2008 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 2-428/2008). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti, ją taikant teismas turi įvertinti reikalavimo sumos dydį ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus asmens finansines galimybes, patikimumą verslo santykiuose, reputaciją ir kitas aplinkybes. Kadangi apeliantas nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų jos gerą finansinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog neišnyko laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybė, nes netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytos net trys laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo nekilnojamo turto areštas, įrašas viešame registre, kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovui ir esančių pas atsakovą arba trečiuosius asmenis areštas ir tai neabejotinai neatitinka proporcingumo, ekonomiškumo principų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamos bylos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis, kuria buvo tik padidintas laikinųjų apsaugos priemonių turto arešto mastas, o ne ankstesnė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis, kuria ir buvo pritaikytos apelianto nurodytos visos trys laikinosios apsaugos priemonės. Dėl pastarosios pirmosios instancijos teismo nutarties taip pat yra pateiktas atskirasis skundas (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr.e2S-433-590/2017), kuris šios nutarties priėmimo dieną dar nėra išnagrinėtas, todėl šis ir kiti ieškovo argumentai, susiję su pirmiau priimta nutartimi neturi įtakos nagrinėjamam klausimui dėl 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties padidinti laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto mastą teisėtumo ir pagrįstumo, todėl jie nevertinami.Atsižvelgiant į minėtus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįstos, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vaclovas Paulikas