Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. K., V. M., VĮ Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjui, kartu su mirusiąja seserimi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 5 statiniai – gyvenamasis namas (sudegęs), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Nuo pat sesers mirties J. K. rūpinosi visais pastatais. Juos remontavo, prižiūrėjo, kad nesugriūtų. Kadangi buvo su seserimi pastatų bendraturtis, prižiūrėjo ne tik savo, bet ir sesers dalį, rūpinosi jos turtu kaip savu.

Aplinkybes, kad palikimas buvo priimtas faktiniu būdu, patvirtinti gali likę galimi įpėdiniai – brolis M. K. ir sesuo V. M., kurie dalyvauja šioje byloje kaip suinteresuoti asmenys ir yra to paties turto bendraturčiai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Teismas ypatingąja teisena nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).

Pagal CK 5. 50 str. 2 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. LR CK 5.51 str. 1 d. numato, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo jį, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.).

Pareiškėjo pareiškime išdėstytos aplinkybės, byloje surinkti rašytiniai įrodymai – S. D. (duomenys neskelbtini) mirties įrašas Nr. 223; S. D. gimimo liudijimas AA Nr. 735308; S. D. santuokos liudijimas AA Nr. 326047; 2023-09-11 Testamentų registro išrašas; Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas – patvirtina, jog po S. D. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo byla pradėta nebuvo, jos palikimas nepriimtas.

Teismas, įvertinęs šiuos rašytinius įrodymus daro išvadą, kad po S. D. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą aktyviais veiksmais priėmė jos brolis J. K.. Palikimo atsiradimo metu pareiškėjas pradėjo rūpintis turtu kaip savo, t. y., remontavo, prižiūrėjo, kad nesugriūtų. Pareiškėjas savo teises ir teisėtus interesus po S. D. mirties gali apginti tik teisme, įrodant, kad jis po palikėjos mirties priėmė ir valdė jos palikimą, todėl pareiškėjo prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, nes kitokia tvarka tai patvirtinančių reikiamų dokumentų pareiškėjas negali gauti (CPK 445 str.).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu.

Teismas nepasisako dėl priimto palikimo sąrašo, kadangi neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 str.).

Teismo bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali į valstybės biudžetą priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl šios išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 88, 96, 177-178, 270 str. str., 444 str. 1 d., 444 str. 2 d. 8 p., 445-448 str. str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sesers S. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėdamas jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.