Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo KLI LT, UAB, ieškinį atsakovei L. J. dėl įsiskolinimo už paslaugas, delspinigių, palūkanų priteisimo, pagal atsakovės L. J. priešieškinį ieškovui dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 48,91 Lt įsiskolinimo už interneto paslaugas, 17,09 Lt delspinigių, 4,31 Lt palūkanų, 300 Lt baudą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-08-22 L. P. individuali įmonė ,,Kompiuterinis langas“ buvo pertvarkyta į KLI LT, UAB, o po pertvarkymo veikianti bendrovė KLI LT, UAB perėmė visas pertvarkytos individualios įmonės ,,Kompiuterinis langas“ teises ir pareigas, turtą ir įsipareigojimus. 2007-05-09 ieškovas su atsakove pasirašė Interneto paslaugų teikimo sutartį Nr. P436 (toliau – sutartis), sutarties priedą Nr. 1 (toliau – sutarties priedas) dėl interneto paslaugų teikimo. Pagal sutarties 5.1 p. sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja 1 metus, jei bei viena iš susitariančių šalių likus mėnesiui iki sutarties galiojimo termino pabaigos nepateikia raštiško pasiūlymo kitai šaliai nutraukti sutartį, sutartis laikoma neterminuota, automatiškai pratęsiama kasmet vieneriems metams ir galioja tol, kol jos nenutraukia bet kuri šalis, pranešusi apie tai raštu kitai šaliai ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki sutarties nutraukimo. Šia sutartimi atsakovė įsipareigojo ieškovui mokėti mokestį už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, laiku neatsiskaičius – mokėti 0,2 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (sutarties 2.4 p.). Pagal sutarties 3.2 p. atsakovė įsipareigojo leisti tiekėjo darbuotojams, pateikusiems darbo pažymėjimus, apžiūrėti sumontuotą įrangą, keisti ją arba (ir) išmontuoti. Pagal sutarties 3.5 p. įsipareigojo užtikrinti tinkamas įrangos eksploatavimo sąlygas bei už ją materialiai atsakyti, t.y. sugadinus, pažeidus ar praradus įrangą dėl savo ar sumontavimo vietoje esančių trečiųjų asmenų, atlyginti visas faktines išlaidas, susijusias su įrangos remonto darbais arba padengti įrangos pardavimo kainą.

Už laikotarpį nuo 2007-05-11 iki 2013-02-01 atsakovei už suteiktas interneto paslaugas buvo priskaičiuota mokėtina suma 1983,83 Lt, atsakovė su ieškovu atsiskaitė iš dalies – sumokėjo abonentinį mokestį tiekėjui (ieškovui) 1934,92 Lt ir liko skolinga ieškovui 48,91 Lt už suteiktas paslaugas. Bauda už negrąžintą tiekėjo įrangą 300 Lt. Ieškovo paskaičiuoti 0,2 procento dydžio delspinigiai, remiantis sutarties 2.4 p., sudaro 17,09 Lt. Atsakovė, pažeidusi atsiskaitymo terminą, taip pat privalo mokėti ieškovui 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, kurios sudaro 4,31 Lt. Tokiu būdu atsakovė ieškovui yra skolinga iš viso 370,31 Lt.

Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovo pateikti įsiskolinimo duomenys neatitinka abonento kortelės. Pagal ieškovo 2012-02-29 abonento kortelę paslaugos teikimo laikotarpiu buvo išrašyta sąskaita už suteiktas paslaugas 1993,83 Lt, atsakovė sumokėjo 1963,26 Lt, t.y. 30,57 Lt mažiau nei buvo prašoma. Praėjus pusantrų metų po sutarties nutraukimo, atsakovė 2012 m. kovo mėnesį gavo pranešimą dėl įsiskolinimo, kuriame buvo nurodoma, kad skolinga už suteiktas paslaugas 101,51 Lt. Patikrinus mokėjimus, paaiškėjo, kad dėl jai nežinomų priežasčių abonentinis mokestis už paslaugas nuo 2008-04-01 buvo padidintas iki 50 Lt. Apie mokesčio padidinimą jai nebuvo pranešta nei žodžiu nei raštu. Nutraukus sutartį ir pradėjus aiškintis situaciją, buvo informuota, kad 1 Lt mokestis buvo skaičiuojamas už sąskaitos išsiuntimą. Dėl tokių ieškovo savavališkų veiksmų 27 mėnesius permokėjo už paslaugas. Gavusi raginimą sumokėti įsiskolinimą, 2012 m. balandžio mėnesį sumokėjo 3,57 Lt, jos paskaičiavimu mokėtiną įsiskolinimo likutį. 2012 m. gegužės mėnesį dar kartą gavusi pranešimą, jog yra skolinga ieškovui, kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą dėl išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Ryšių reguliavimo tarnyba, išnagrinėjusi atsakovės skundą, įpareigojo ieškovą išskaičiuoti neteisėtai pritaikytą 1 Lt pašto išlaidų mokestį. Atsakovės nuomone, ji ieškovui už suteiktas paslaugas nėra skolinga, delspinigiai negali būti skaičiuojami. Nesutinka su ieškiniu dalyje dėl 300 Lt baudos už negrąžintą įrangą, kadangi sutartyje nėra aptarta bauda ir jos dydis. Be to, baudos dydis turėtų būti pagrįstas įrodymais.

Atsakovė priešieškiniu prašo priteisti iš ieškovo 531,60 Lt turtinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimui bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl ieškovo neteisingai skaičiuojamų mokesčių kreipėsi į Ryšių reguliavimo tarnybą, kuri 2012-06-15 jos skundą iš dalies tenkino ir įpareigojo ieškovą išskaičiuoti neteisėtai pritaikytą 1 Lt pašto išlaidų mokestį. Be to, kreipusis į UAB „Tele 2“ dėl telefono išsimokėtinai įsigijimo, sužinojo, kad internetiniame tinklalapyje www.creditinfo.lt yra patalpinta informaciją apie jos tarimą skolą, kad atsakovė yra įtraukta į nepatikimų vartotojų sąrašą. Norėdama apginti savo teises, kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją su skundu dėl ieškovo veiksmų. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2013-01-10 priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo ieškovą užtikrinti, jog asmens duomenų apie atsakovės įsiskolinimą tvarkymas UAB „Creditinfo Lietuva“ sistemoje būtų nutrauktas, kol nebus įvykdytos ADTAĮ 21 str. 3 d. sąlygos ir kol nebus išspręstas ginčas dėl įsiskolinimo teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl neteisėtų ieškovo veiksmų atsakovė kreipėsi teisinės konsultacijos, su skundu kreipėsi į Valstybinę asmens duomenų apsaugos inspekciją, kuri skundą pripažino pagrįstu. Atsakovė bandydama išspręsti problemą ne ginčo tvarka patyrė 531,60 Lt išlaidų, kurias sudaro 31,60 Lt už skelbiamų duomenų tikrinimą ir pašto išlaidos bei 500 Lt išlaidos teisinei pagalbai apmokėti. Ieškovas iki 2013-02-15 internetiniame tinklalapyje www.creditinfo.lt neteisėtai viešai skelbdamas asmens duomenis bei duomenis apie kreditingumą, viešoje erdvėje pažemino atsakovę. Dėl ieškovo veiksmų per 2011-2013 metus padaryta neturtinė žala, kurią vertina 5000 Lt. Per ilgesnį nei vienerių metų ginčo su ieškovu laikotarpį atsakovė patyrė didelių nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, pažeminimo, reputacijos pablogėjimo, sugaišo daug laiko. Dėl ieškovo paskleistos neteisingos informacijos apie atsakovės kreditingumą, jai nebuvo išduota kreditinė kortelė AB „Šiaulių bankas“, negalėjo įsigyti mobilaus telefono aparato išsimokėtinai UAB „Tele 2“ salone. Be to, ieškovas sąskaitas apie tariamus įsiskolinimus siuntė vokuose, antspauduotais raudonu įrašu „skola“, taip pažemindamas atsakovę. Nurodo, kad šeima dėl individualios ir visuomeninės veiklos yra žinoma mieste, todėl toks ieškovo elgesys suformavo neigiamą nuomonę apie atsakovę ir jos šeimą. Atsakovės dvasinius išgyvenimus, pasireiškusius dideliu nerimu, kėlė faktas, kad ieškovas visiškai nereagavo į prašymus bei valstybinių įstaigų sprendimus.

Ieškovas atsiliepime į atsakovės priešieškinį su priešieškiniu nesutiko. Apie tai, kad duomenys apie skolą gali būti paviešinti skolų duomenų bazėje, atsakovė buvo įspėta ir žinojo. Pagal Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimą ieškovas perskaičiavo įsiskolinimą. Ginčas dėl įsiskolinimo dydžio Ryšių reguliavimo tarnyboje dalyje dėl skolos administravimo mokesčių ir delspinigių nebuvo nagrinėjamas, atsakovė kreipdamasi į UAB „Tele 2“ saloną privalėjo žinoti, kad duomenys apie įsiskolinimą yra paviešinti. Vykdydamas valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimą ieškovas 2013-02-22 informaciją apie atsakovės skolą iš duomenų bazės pašalino, bet atsakovė skolos iki šiol nesumokėjo. Atsakovė nesikreipė į bendrosios kompetencijos teismą, kad tarp šalių iškilęs ginčas būtų išnagrinėtas, todėl atsakovės veiksmus vertina kaip spaudimą ieškovui, nesiekiant geranoriškai iš esmės išspręsti ginčą. Atsakovė atsisakė po sutarties nutraukimo leisti ieškovui išsimontuoti ir susigrąžinti galinę įrangą, todėl jai buvo skirta 300 Lt bauda. Nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė kreipėsi į AB „Šiaulių bankas“ su prašymu išduoti kreditinę kortelę, kad jai suteikti šią paslaugą buvo atsakyta, todėl nesuprantama, kokią gėdą ir pažeminimą galėjo patirti atsakovė. Pagal teismų praktiką ne kiekvienas pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą.

Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, priešieškinį prašė atmesti.

Atsakovės atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

Ieškinys ir priešieškinis tenkintini iš dalies.

Dėl ieškinio reikalavimo

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovas su atsakove 2007-05-09 sudarė interneto paslaugų tiekimo sutartį Nr. P436 (toliau – sutartis), pagal kurią ieškovas (tiekėjas) įsipareigojo teikti atsakovei (klientui) užsakytas prisijungimo prie interneto tinklo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo ieškovui (tiekėjui) už einamąjį mėnesį mokėti mėnesinį (abonentinį) mokestį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, mokestį pradedant skaičiuoti nuo kliento prijungimo prie tinklo pagal pasirašytą abiejų šalių darbų atlikimo-perdavimo aktą, laiku neatsiskaičius mokėti ieškovui 0,2 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (sutarties 1, 2.3, 2.4 p.). Taip pat šalys 2008-07-09 pasirašė priedą Nr. 1 prie sutarties duomenų perdavimo tinklo paslaugų užsakymą Nr. 1 (toliau – sutarties priedas) dėl interneto paslaugų teikimo adresu (duomenys neskelbtini), Plungėje, abonentinio mokesčio dydžio 49 Lt (su PVM). Iš Interneto paslaugos suteikimo akto Nr.302 ir interneto ryšio įrangos perdavimo akto Nr.304 (l.11) matyti, kad pagal sutartį adresu (duomenys neskelbtini), Plungėje, 2007-05-11 buvo pajungta interneto paslauga bei perduota ryšio įranga. Iš ieškovo pateiktos skolos, delspinigių ir palūkanų pažymos matyti, kad atsakovei už laikotarpį nuo paslaugų teikimo pradžios 2007-05-11 iki 2013-02-01 už suteiktas paslaugas priskaičiuota 1983,83 Lt, atsakovės sumokėta suma – 1934,92 Lt, likęs įsiskolinimas ieškovui 48,91 Lt.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pripažįstama, kad tarp šalių sudarytos paslaugų sutarties pagrindu šalims atsirado prievolės, tai yra, ieškovas (paslaugų tiekėjas) įsipareigojo pagal atsakovės (kliento) užsakymą suteikti atsakovei (klientui) tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o atsakovė (klientas) įsipareigojo už suteiktas paslaugas mokėti (CK 6.716 str. 1 d.). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str.). CK 6.59 str. nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 str. 1 d. įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 str.).

Tarp šalių kyla ginčas dėl įsiskolinimo dydžio, atsakovė susidariusį įsiskolinimą ginčija, teigdama, jog ji nėra skolinga ieškovui, nes mokesčius sumokėjo 2010 m. rugsėjo mėn., o visiškai įsiskolinimą likvidavo 2012 m. balandžio mėn.

Iš ieškovo pateiktos detalizuotos paskaičiavimo pažymos (l.46-47) matyti, kad atsakovė po sutarties nutraukimo (2010-09-20) liko skolinga už suteiktas paslaugas 28,91 Lt. Ši suma, nutraukus sutartį, nebuvo sumokėta. Kad atsakovė yra įsiskolinusi paslaugų teikėjui pagal interneto paslaugų teikimo sutartį Nr.P436, konstatuota ir atsakovės pateiktame 2012-06-25 Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakyme, kuriuo buvo sprendžiamas tarp šalių kilęs ginčas dėl ieškovo pritaikyto 1 Lt pašo išlaidų mokesčio. Šiuo įsakymu konstatuota, kad atsakovė yra nesumokėjusi už paslaugas ieškovui 30,57 Lt. Minėtame įsakyme konstatuotas 1,66 Lt didesnis įsiskolinimas, tačiau įvertinus tai, kad po Ryšio reguliavimo tarnybos priimto akto įsiskolinimas buvo perskaičiuojamas (išskaičiuotas neteisėtai pritaikytas pašto išlaidų mokestis), teismas vadovaujasi paskutiniais patikslintais skaičiavimais, pagal kuriuos atsakovės įsiskolinimas už suteiktas interneto paslaugas sudaro 28,91 Lt. Atsakovės nuomone, ji nėra skolinga, tačiau kitaip vertinti pateiktus išsamius ir detalizuotus paskaičiavimus nėra pagrindo, kadangi į atsakovės pastebėjimus buvo atsižvelgta (mokėtina suma sumažinta, išskaičiavus pašto išlaidų mokestį; apskaityti visi atsakovės mokėjimai). Atsakovė 2012 m. balandžio mėn. sumokėjo 3,57 Lt, ši suma įskaityta netesybų padengimui. Tokią įmokų paskirstymo tvarką numato LR CK 6.54 str., kurio nuostatos nustato, jog šalims nesusitarus kitaip, įmokos, kreditoriaus gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti palūkanoms, netesyboms ir tik po to pagrindinei prievolei įvykdyti. Teismo vertinimu, ieškovas, atsakovės sumokėtą 3,57 Lt sumą įskaitydamas netesyboms mokėti šios nuostatos nepažeidė, todėl įsiskolinimo už paslaugas dydis dėl šio mokėjimo nepakito (nesumažėjo).

Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas tinkamai vykdė savo pareigą – teikė atsakovei interneto paslaugas iki sutarties nutraukimo, tačiau atsakovė pažeidė savo prievolę – nepagrįstai vengė atsiskaityti už suteiktas paslaugas ir liko skolinga ieškovui 28,91 Lt. Atsakovė įrodymų, kad visiškai būtų atsiskaičiusi su ieškovu, nepateikė, todėl pagal byloje esančius įrodymus iš atsakovės priteistina 28,91 Lt skolos už suteiktas paslaugas.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovės įsiskolinimas už interneto paslaugas yra 48,91 Lt. Iš pateikto paskaičiavimo matyti, kad 20 Lt skirtumą sudaro skolos administravimo mokestis, priskaičiuotas 2012 m. kovo, balandžio ir gegužės mėn. (atitinkamai 5, 5 ir 10 Lt). Kaip paaiškino ieškovo atstovas, sutartimi dėl interneto paslaugų teikimo atsakovė buvo įsipareigojusi sumokėti visas tiekėjo išlaidas, susijusias su pagrindinio įsiskolinimo išieškojimu (sutarties 2.5 p.). Kaip įrodymą apie turėtas išlaidas pateikė 2012-02-17 įsakymą Nr.TI-02-01 „Dėl skolos administravimo išlaidų dydžio patvirtinimo“.

Iš pateiktos interneto paslaugų teikimo sutarties Nr.P436 matyti, kad šalys buvo susitarusios, jog klientui vėluojant sumokėti mokesčius, tiekėjas turi teisę nutraukti paslaugų teikimą klientui, tokiu atveju klientas turi įvykdyti savo įsipareigojimus, t.y. sumokėti abonentinius mokesčius, delspinigius bei visas papildomas išlaidas, susijusias su pagrindinio įsiskolinimo išieškojimu (sutarties 2.5 p.), tačiau nėra nurodomas konkretus skolos išieškojimo dydis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sutartis dėl paslaugų teikimo nutraukta atsakovės iniciatyva, skolos administravimo mokestis pradėtas taikyti nuo 2012-02-17, t.y. jau po sutarties nutraukimo, t.y. tik 2012 m. kovo –gegužės mėn. Iš pateikto susirašinėjimo tarp šalių (ieškovo siunčiamų ataskaitų atsakovei už 2012 m. vasario, kovo, balandžio mėn.) matyti, kad jose atsakovės įsiskolinimas ieškovui nurodytas didesnis nei faktiškai, ieškovas tik 2012-06-25 Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriui priėmus įsakymą, įpareigojantį išskaičiuoti neteisėtai pritaikytą mokestį, atliko įsiskolinimo perskaičiavimą, todėl konstatuotina, jog dėl susidariusių administravimo išlaidų yra ir paties ieškovo kaltė. Be to, pagal visiško nuostolių atlyginimo principą ieškovas turėtų pagrįsti, jog jo turimos išlaidos, vartotojams nevykdant sutartinių įsipareigojimų, nėra įtrauktos į paslaugų kainą, priešingu atveju mokesčių taikymas būtų baudinis ir reikštų ieškovo nepagrįstą praturtėjimą. Duomenų, kad ieškovo išlaidos dėl klientų sutartinių įsipareigojimų nevykdymo nėra dengiami klientų mokama kaina už paslaugas, ieškovas nepateikė. Dėl šių priežasčių teismo vertinimu ieškovo išlaidos dėl skolos administravimo negali būti laikomos pagrįstomis ir protingomis, todėl ieškinio dalis dėl 20 Lt netenkintina (LR CPK 178 str.).

Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.71 str., 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d., sutarties 2.4 p.). Sutarties 2.4 p. nustatyti 0,2 procento dydžio delspinigiai, skaičiuojami nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, ir to pagrindu ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 17,09 Lt delspinigių. Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.71 str., 6.256 str. 2 d., 6.258 str. 1 d., sutarties 2.4 p.). Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas, tačiau ieškovui iš atsakovės priteistina 10,40 Lt delspinigių, skaičiuojamų nuo neįvykdytos prievolės dalies senaties termino ribose ((28,91x0,02x180), CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Likusioje dalyje ieškinys dalyje dėl delspinigių atmestinas (LR CPK 178 str.).

Ieškovas be pagrindinės skolos ir delspinigių, taip pat prašo priteisti iš atsakovės 4,31 Lt palūkanas pagal CK 6.210 str. Šioje teisės normoje yra numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą (CK 6.37 str.), t. y. palūkanos, kuriomis ir yra kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę laiku neįvykdžius kurios nors piniginės prievolės. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, taigi iš anksto numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 str. 2 d., 6.261 str.). Neabejotina, kad tokias įstatymų numatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė jokių kitokių prievolės nevykdymo padarinių. Taigi tuo atveju, jeigu šalys nebūtų sulygusios dėl kitokios atsakovės atsakomybės formos, t. y. ieškovo nuostolių kompensavimo delspinigiais, ieškovas pagrįstai būtų galėjęs reikalauti kompensuoti jam minimalius nuostolius per įstatymų numatytą palūkanų institutą. Iš ieškovo reikalavimo matyti, jog laikotarpis (nuo 2008-07-11 iki 2013-01-13), už kurį ieškovas prašo priteisti palūkanas pagal CK 6.210 straipsnį, apima laikotarpį (2008-07-11 iki 2013-01-13), už kurį ieškovas prašė priteisti ir sutarties 2.4 punkte šalių numatytus 0,2 procentų delspinigius. Palūkanas pagal prievoles nustato įstatymai arba šalių susitarimai (LR CK 6.37 str.). Bylos medžiaga nustatyta, kad šalys sutartyje nebuvo susitariusios dėl palūkanų mokėjimo. Todėl vertinant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes pagal šalių sudarytą sutartį už mokėjimo termino praleidimą buvo numatytos netesybos, o išieškoti kartu ir netesybas, ir palūkanas negalima. Ieškovo reikalavimas dėl delspinigių ir palūkanų už tą patį laikotarpį priteisimo įgyvendintų neteisėtą dvigubos atsakomybės principo turinį – pažeistų atsakovės teisėtus interesus, o ieškovas nepagrįstai praturtėtų. Ieškovas ieškinyje nurodė palūkanų sumą, susidariusią nuo sumos, kurią sumokėti praleistas terminas – 4,31 Lt, tačiau šalys buvo susitarusios dėl konkretaus delspinigių dydžio, ieškovo reikalavimas priteisti delspinigius patenkintas ir jų suma apima palūkanas, darytina išvada, kad atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovui būtent delspinigius, o ne palūkanas, todėl, teismui tenkinant ieškovo reikalavimą dėl delspinigių priteisimo, reikalavimas priteisti 4,31 Lt kompensacinių palūkanų netenkintinas.

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti 300 Lt baudos už negrąžint įrangą. Netesybų taikymas nėra draudžiamas, tačiau dėl to turėjo būti susitarta raštu, kaip tai nustato LR CK 6.72 str. Tarp šalių 2007-05-09 sudarytoje sutartyje nėra susitarimo dėl tokio pobūdžio netesybų, šalys sudarydamos sutartį numatė tik delspinigius, todėl reikalavimas dėl baudos išieškojimo negali būti tenkinamas.

Tačiau klientui vienašališkai nutraukus sutartį, CK 6.721 str. numatyta jo pareiga sumokėti paslaugų kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, t.y. už tas paslaugas, kurios yra faktiškai suteiktos ir atlyginti protingas išlaidas, kurias turėjo paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, t.y. paslaugų teikėjas gali reikalauti tiesioginių nuostolių atlyginimo. Tiesioginių nuostolių įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui, kuris turi pagrįsti turėtas protingas su sutarties vykdymu iki sutarties nutraukimo susijusias išlaidas CK 271 str. 1 d., CPK 178 str.)..

Ieškovas nuostolių dydžio nepagrindė, pateikti duomenys apie įrangos kainą 2009 m., nepatvirtina turėtų nuostolių. Šalių sutartis dėl interneto paslaugų teikimo sudaryta 2007-05-09, tuo pačiu laikotarpiu perduota ir įranga. Iki sutarties nutraukimo praėjo daugiau nei du metai, todėl daryti išvadą, kad ieškovui turi būti atlyginta naujos įrangos vertė, atitinkanti 2009 m. kainas, būtų neteisinga. Iki sutarties nutraukimo įranga per dvejus metus nusidėvėjo, todėl perduotos įrangos vertė turėtų būti perskaičiuojama, įvertinus nusidėvėjimą. Ieškovo atstovas nurodo, kad šiuo metu analogiška įranga dėl moralinio ir techninio nusidėvėjimo yra nebenaudojama, ją paimti atsisako, kas leidžia daryti išvadą, kad įranga šiuo metu yra bevertė. Kitokių įrodymų, patvirtinančių ieškovo turėtus nuostolius, ieškovas nepateikė, dėl ko ieškinys šioje dalyje atmestinas (LR CPK 178 str.)..

Dėl priešieškinio reikalavimų

Nagrinėjamoje byloje atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašo priteisti iš ieškovo 531,60 Lt turtinės žalos ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimui. Nurodė, kad atsakovė patyrė ieškovo veiksmais pažeminimą, bandant atgauti įsiskolinimą, taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus ir turėjo nepatogumų dėl ieškovo nesąžiningo elgesio, nepagrįstai priskaičiuojant mokesčius, viešinant asmens duomenis internetiniame tinklalapyje. Dėl ieškovo neteisėtų veiksmų patyrė ir turtinių nuostolių.

Įstatymu garantuota vartotojo teisė tiek į turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovė nurodo, kad spręsdama ginčą, patyrė 531,60 Lt turtinės žalos, kurią sudaro 31,60 Lt išlaidos, susijusios su skelbiamų duomenų tikrinimu, pašto išlaidos bei 500 Lt išlaidos teisinei pagalbai apmokėti.

Atsakovė dėl neteisėto jos asmens duomenų viešinimo kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, kuri 2013-01-10 sprendimu įpareigojo ieškovą užtikrinti, kad atsakovės asmens duomenų apie įsiskolinimą tvarkymas UAB „Creditinfo Lietuva“ administruojamojoje informacinėje sistemoje būtų nutrauktas, kol nebus įvykdytos ADTAĮ 21 str. 3 d. sąlygos ir kol nebus išspręstas ginčas dėl įsiskolinimo teisės aktų nustatyta tvarka.

Pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė dėl to turėjo 500 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Taip pat pateikti įrodymai, kad rinkdama duomenis apie įsiskolinimus ir rašydama pretenziją ieškovui turėjo 31,60 Lt išlaidų. Teismas sprendžia, kad ieškovė pasinaudojo įstatymo jai suteikta teise bei pagrįstai reikalavo pašalinti skelbiamus duomenis, todėl jos išlaidos pripažintinos pagrįstomis ir būtinomis. Atsakovei iš ieškovo priteistina 531,60 Lt išlaidų turtinei žalai atlyginti (LR CK 6.249 str.).

Vartotojo teisė į neturtinės žalos atlyginimą įtvirtinta Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 str. 1 d. 5 p. Sprendžiant dėl vartotojo teisės į neturtinės žalos atlyginimą įgyvendinimo taikytinos bendrosios CK normos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę. Pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala priteisiama, kai nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos. Atsakovė, prašydama priteisti neturtinę žalą, privalo įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą, neturtinės žalos dydį, priežastinį ryšį tarp ieškovo neteisėtų veiksmų ir padarytos neturtinės žalos.

Iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių kilus ginčui dėl suteiktų paslaugų apmokėjimo ir atsakovei atsisakius apmokėti paslaugas, ginčas dėl paslaugų apmokėjimo buvo sprendžiamas Ryšių reguliavimo tarnyboje, kuri 2012-06-25 iš dalies atsakovės skundą tenkino, įpareigodama ieškovą perskaičiuoti mokesčius už paslaugas už visą sutarties laikotarpį, išskaičiuoti neteisėtai priskaičiuotą 1 Lt pašo išlaidų mokestį. Skundo dalį dėl delspinigių bei skolos administravimo paliko nenegrinėtu. Ryšių reguliavimo tarnyba priimtu sprendimu konstatavo, kad atsakovė yra skolinga už paslaugas ieškovui. Vykdydamas šį Ryšių reguliavimo tarnybos sprendimą, ieškovas mokesčius perskaičiavo.

Teismo vertinimu, vien tai, kad byloje nustatyta, kad ieškovas neteisingai skaičiavo mokestį už pašto išlaidas, nepakanka tam, jog būtų konstatuota, kad atsakovei padaryta neturtinė žala.

Atsakovė taip pat nurodo, kad patyrė neigiamų išgyvenimų, pažeminimą dėl to, kad jos asmens duomenys buvo viešinami UAB „Creditinfo Lietuva“ administruojamojoje informacinėje sistemoje, kad dėl ieškovo pateiktos informacijos jai nebuvo suteikta kreditinė kortelė ir galimybė įsigyti telefono aparatą pagal lizingo sutartį.

Pateikti įrodymai patvirtina, kad duomenys apie atsakovės kreditingumą buvo paskelbti internetiniame tinklalapyje www.creditinfo.lt.

Išnagrinėjus bylą ir nustačius, kad atsakovė prievolės tinkamai nevykdė, darytina išvada, kad atsakovė, kreipdamasi į banką ar saloną dėl telefono aparato įsigijimo pagal lizingo sutartį, apie turimus įsiskolinimus privalėjo žinoti. Atsakovei ieškovas siuntė sąskaitas apie susidariusius įsiskolinimus 2012 m. pradžioje, todėl atsakovė turėjo galimybę teismine tvarka ginčyti ieškovo reikalavimą, jei manė, jog jis yra nepagrįstas. To nedarant, informacija buvo pateikta skolininkų administravimo informacinėje sistemoje, tačiau nesilaikant nustatytos tvarkos. Iš esmės informacija apie pradelstus mokėjimus nebuvo neteisinga, paviešinti duomenys apie santykinai nedidelį atsakovės įsiskolinimą, todėl teismo vertinimu tai nebuvo pagrindinė priežastis, dėl ko atsakovei nebuvo suteiktos prašomos paslaugos.

Faktas, jog atsakovei buvo siunčiami pranešimai su žyma „skola“ nelaikytinas savaime atsakovę žeminančiu. Juolab, kad nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad ieškovas, reikalaudamas sumokėti įsiskolinimą, iš dalies buvo teisus.

Pagal teismų praktiką neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas, sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankami intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu.

Nustatant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.

Atsakovė nėra apmokėjusi už paslaugas ieškovui, jos elgesys, vengiant grąžinti galinę įrangą, ką patvirtina V.S. (buvusio gedimų techniko) rašytinis paaiškinimas ir pradinė pozicija (išdėstyta atsiliepime į ieškinį), jog tokia įranga nebuvo perduota, leidžia daryti išvadą, kad dėl susidariusios konfliktinės situacijos yra ir pačios atsakovės kaltė, netinkamai vykdant sutartį. Nors kai kurie ieškovo veiksmai valstybinių institucijų buvo pripažinti neteisėtais (skaičiuojant pašo išlaidų mokestį, viešinant duomenis), tačiau ieškovas, reaguodamas į Ryšių reguliavimo tarnybos priimtą įsakymą ir valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimą, pažeidimus pašalino, siekdamas išspręsti ginčą, kreipėsi į teismą. Todėl, įvertinus abiejų šalių elgesį, pasekmes, darytina išvada, kad atsakovė dėl byloje nustatytų ieškovo veiksmų nepatyrė neturtinės žalos, atsakovės ieškinys šioje dalyje atmestinas (LR CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovės ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 72 Lt žyminio mokesčio ir 50 Lt teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad iš ieškinyje pareikšto reikalavimo tenkinama tik dalis reikalavimų, t.y. tik dėl 39,31 Lt (10,60%) iš ieškovo atsakovei priteistinos teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su atsiliepimo į ieškinį paruošimu, proporcingai atmestų reikalavimų daliai, t.y. 360 Lt.

Tenkinus priešieškinį atsakovei išieškotinos išlaidos, susijusios su priešieškinio paruošimu ir atstovavimu teisme. Pagal atsakovės paskaičiavimus jos išlaidas sudaro 400 Lt už priešieškinio paruošimą ir 726 Lt už dalyvavimą teisme.

Sprendžiant dėl atsakovės turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, teismas vadovaujasi LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Pagal minimų rekomendacijų 8.2 ir 8.18 punktą už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra: 3 už atsiliepimą ir 0,15 už vieną atstovavimo valandą teisme. Atstovavimo išlaidos teisminio nagrinėjimo metu apskaičiuotinos pagal faktinį bylos nagrinėjimo laiką, remiantis rekomendacijų 9 punktu. Bylos nagrinėjimas, kuriame dalyvavo adv. V. S., tęsėsi 4 valandas., advokato išlaidos sudarytų 600 Lt (0,15 x 1000 x 4). Todėl teismas pripažįsta pagrįstomis ir būtinomis išlaidomis, atitinkančiomis 600 Lt sumą už atstovavimą teisme.

Priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis atsakovei paskirstytinas proporcingai tenkintiems reikalavimams. Pripažinus atsakovės teisę į turtinės žalos atlyginimą, iš ieškovo priteistina išlaidų suma už advokato paslaugas, susijusias su priešieškiniu ir atstovavimu teisme, atsakovei nustatytina 200 Lt. Viso 560 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Iš ieškovo išieškotinas žyminis mokestis valstybei už tenkintą priešieškinio dalį (LR CPK 93 str. 2 d., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš L. J. 28,91 Lt (dvidešimt aštuonis Lt 91 ct) įsiskolinimo už paslaugas, 10,40 Lt (dešimt Lt 40 ct) delspinigių ir 122 Lt (vieną šimtą septyniasdešimt du litus) bylinėjimosi išlaidų KLI LT, UAB.

Priteisti iš KLI LT, UAB 531,60 Lt turtinės žalos atlyginimo, 560 Lt bylinėjimosi išlaidų L. J., 72 Lt žyminio mokesčio valstybei.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.