- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-16
- Bylos Nr.
- 1A-137-282-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00706-2009-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Vidmantas Mylė, Raimundas Jurgaitis
- Nuteistasis
- G. P.
- Civilinis ieškovas
- K. M., N. M., V. M., A. M.
- Civilinis atsakovas
- UADB
- Advokatai
- Vytautas Blažaitis
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Virginijos Žindulienės,
Žemesnės instancijos teismas
nukentėjusiesiems, civiliniams ieškovams K. M., N. M., V. M., A. M.,
nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės K. M. atstovui adv. Mindaugui Kepeniui,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo
G. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d. ir nuteistas 3 metams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2 dalimis, G. P. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį 1 metus be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.
Priteista iš UADB (duomenys neskelbtini) 690,56 Lt (200 eurų) ir 49309,44 Lt iš G. P. K. M. naudai neturtinės žalos.
Priteista iš UADB (duomenys neskelbtini) 690,56 Lt (200 eurų) ir 59309,44 Lt iš G. P. K. M. naudai neturtinės žalos.
Priteista iš UADB (duomenys neskelbtini) 690,56 Lt (200 eurų) ir 59309,44 Lt iš G. P. J. M. naudai neturtinės žalos.
Priteista iš UADB (duomenys neskelbtini) po 690,56 Lt (200 eurų) ir po 29309,44 Lt iš G. P. V. M. ir N. M. naudai kiekvienam neturtinės žalos.
Priteista iš UADB (duomenys neskelbtini) 37941,96 Lt K. M. naudai turtinės žalos atlyginimo (negautos pajamos nuo 2009-10-25 iki 2010-12-15) ir po 2732,17 Lt kas mėnesį nuo 2028 m. kovo 05 d. iki jos mirties.
Civilinio ieškinio dalis dėl 14519,12 Lt laidojimo išlaidų priteisimo palikta nenagrinėta.
Žemesnės instancijos teismas
Priteista iš UADB (duomenys neskelbtini) po 2884,86 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų K. M. nuo 2010 m. gruodžio 16 d. iki 2022 m. kovo 07 d.
Priteista iš UADB (duomenys neskelbtini) po 3036,19 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų J. M. nuo 2010 m. gruodžio 16 d. iki 2028 m. kovo 05 d.
Priteista iš G. P. 5000 Lt bylinėjimosi išlaidų K. M. naudai.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
G. P. nuteistas už tai, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus ir buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2009 m. spalio 25 d., apie 13 val. 56 min., Mažeikių rajone, kelio Mažeikiai–Plungė–Tauragė 25 km. 214,80 m., vairuodamas kelių transporto priemonę – jam priklausantį lengvąjį automobilį PEUGEOT 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 14 punktų reikalavimus, tai yra privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, vairavo pavargęs, ko pasėkoje užmigo, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešais važiavusiu lengvuoju automobiliu AUDI 100 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamu Latvijos Respublikos piliečio V. M., dėl ko V. M. buvo padaryti odos nubrozdinimai veide, krūtinėje, abiejose rankose, juosmens kairėje pusėje, kairio klubo sąnario srityje, abiejose kojose, dešinės kirkšnies srityje, poodines kraujosruvas krūtinės ląstos dešinėje pusėje ir dešiniame kirkšnyje, kairės pusės daugybiniai šonkaulių lūžiai, blužnies plyšimas, kraujosruvos galvos minkštuose audiniuose, kaukolės pamato lūžis, kraujo išsiliejimus po smegenėlių minkštaisiais dangalais ir į smegenų skilvelius, ir jis nuo patirtų sužalojimų įvykio vietoje mirė, be to, eismo įvykio metu dėl galvos ir dešinio dilbio sumušimo, dešinio stipinkaulio lūžio buvo nesunkiai sutrikdyta automobiliu PEUGEOT 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavusio keleivio G. P., gim. (duomenys neskelbtini), sveikata ir dėl galvos sumušimo, galvos smegenų sukrėtimo, potrauminio streso sindromo nežymiai sutrikdyta keleivės R. P. sveikata.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis G. P. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendį pakeisti ir sumažinti iš jo priteistą neturtinės žalos dydį. Nurodo, kad skundžiamame teismo nuosprendyje tinkamai neįvertinta žalą padariusio asmens kaltė (tai, kad jis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiesiems dvasinių išgyvenimų), žalą padariusio asmens turtinė padėtis, kad teismas neatsižvelgė į ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį bei kitus ekonominio pobūdžio faktorius, neišlaikė proporcingumo principo, nes vertino ir akcentavo vien tik nukentėjusiųjų išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus ir t. t., tačiau neįvertino to, kad ir nuteistasis turi šeimą, jog iš jo priteistas neturtinės žalos dydis, 226 547, 20 Lt, visiškai sužlugdys jų šeimą tiek finansiškai, tiek emociškai, kadangi jis neturi jokio turto, yra bedarbis ir per visą savo gyvenimą nesugebės atlyginti priteisto neturtinės žalos dydžio. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas visiškai neįvertino to, kad jis eismo įvykį padarė būdamas blaivus, dėl neatsargumo, norėjo bent iš dalies atlyginti nukentėjusiems neturtinę žalą, tačiau jie jos atsisakė. Be to, teigia, kad jis niekada prieš tai nebuvo baustas administracine tvarka bei teistas.
Apeliantas pažymi, kad Mažeikių rajono apylinkės teismas, priteisdamas iš jo neturtinės žalos atlyginimą, turėjo atsižvelgti ir į teismų praktiką tokio paties pobūdžio bylose, tačiau to nepadarė ir priteisė iš jo nepagrįstai didelius neturtinės žalos atlyginimus. Be to, nurodo, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendyje nepateikta faktinių duomenų analizės bei vertinimo tuo aspektu, kiek artimi, tvirti ir nuoširdūs buvo visų civilinių ieškovų ir žuvusiojo santykiai, nenurodyta argumentų, kodėl teismas, įvertinęs šiuos santykius, nustatė ieškovų patirtiems neturtinio pobūdžio praradimams kompensuoti būtent tokio dydžio piniginę satisfakciją.
Apeliaciniu skundu civilinis atsakovas UADB (duomenys neskelbtini) prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendį dalyje dėl civilinių ieškinių ir periodinių išmokų priteisimo iš UADB „Industrijos garantas“ ir nurodo, kad:
– K. M. priteistina suma kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2010-12-15 iki 2010-03-06 yra 1821,44 Lt-1213,40 Lt (paskirta išlaikytojo netekimo pensija) = 608,08 Lt; nuo 2010-03-06 iki mirties yra 1366,08 Lt-1213,40 Lt (paskirta išlaikytojo netekimo pensija) = 152,68 Lt;
– K. M. priteistina suma periodinėmis išmokomis nuo 2010-12-15 iki 2010-03-06 yra 1821,44 Lt-808,96 Lt (paskirta maitintojo netekimo pensija) = 1012,48 Lt; nuo 2010-03-06 iki 2022-03-07 yra 1366,08 Lt-808,96 Lt (paskirta maitintojo netekimo pensija) = 557,12 Lt;
– J. M. priteistina suma periodinėmis išmokomis (nuo 2010-03-06 iki 2028-03-05) yra 1366,08 L–808,96 Lt (paskirta maitintojo netekimo pensija) = 557,12 Lt.
Civilinis atsakovas mano, jog, atsižvelgiant į tai, kad teismas nuosprendyje nurodė, jog V. M. iki mirties gavo vidutiniškai 5464,34 Lt (darbo užmokestis be dividentų) per mėnesį, ir jo šeimą iki autoįvykio sudarė 3 asmenys (K., V. ir K.), todėl nuo 2009-10-25 (autoįvykis) iki dukros J. gimimo ((duomenys neskelbtini)) ieškovės K. M. šeimos negautos pajamos sudarė 2/3 jos sutuoktinio gaunamų pajamų, t. y. 3642,89 per mėnesį. Atkreipia dėmesį, kad ši teismo nurodyta suma turi būti skaičiuojama likusiems dviem šeimos nariams, o ne vienai ieškovei K. M., t. y. Karinai ir K. M. turi tekti kiekvienai po 1821,44 Lt per mėnesį (dar neatskaičius gaunamų pensijų sumos), o (duomenys neskelbtini) gimus antrai dukrai J. M. kiekvienam šeimos nariui turi tekti po 1366,08 Lt per mėnesį.
Taip pat nurodo, kad teismo priteista K. M. naudai turtinės žalos atlyginimo suma – 37941,96 Lt (negautos pajamos nuo 2009-10-25 iki 2010-12-15) turi būti laikoma priteista ne tik K. M., bet ir K. M..
Apeliantas pažymi, jog analizuojant teismo priteistas periodines išmokas per mėnesį, t. y. K. M. – 2732,17, K. M. – 2884,86 Lt ir J. M. – 3036,19 (iš viso – 8653,22 Lt), matyti, kad bendra priteista periodinių išmokų suma, atskaičius gaunamas valstybės pensijas ir neatskaičius pačiam žuvusiajam tenkančios dalies, yra didesnė nei V. M. gavo iki mirties (5464,34 Lt).
Likusioje dalyje, sprendžiant civilinių ieškinių patenkinimo klausimą, dėl neturtinės žalos dėl laidojimo išlaidų priteisimo, UADB (duomenys neskelbtini) mano, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė K. M. prašo pakeisti 2010-12-28 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir: 1) paskirti G. P. realią laisvės atėmimo bausmę, ne mažesnę nei jam inkriminuoto baudžiamojo kodekso straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis; 2) priteisti iš atsakovo UADB (duomenys neskelbtini) K. M. naudai 13 346,93 Lt turtinės žalos atlyginimo; 3) priteisti iš atsakovo UADB (duomenys neskelbtini) K. M. naudai 68 434,04 Lt turtinės žalos atlyginimą per 2009-10-25 – 2010-12-15 laikotarpį; 4) priteisti iš atsakovo UADB (duomenys neskelbtini) K. M. naudai turtinės žalos atlyginimą periodinėmis išmokomis, mokėtinomis kiekvieną mėnesį po 2 106,09 Lt per mėnesį nuo 2010-12-16 iki 2022-03-07; po 2 808,17 Lt per mėnesį nuo 2022-03-07 iki 2028-03-05; po 4 212,17 Lt nuo 2028-03-05 per mėnesį iki mirties; 5) priteisti iš atsakovo UADB (duomenys neskelbtini) ieškovės K. M. naudai turtinės žalos atlyginimą periodinėmis išmokomis, mokėtinomis kiekvieną mėnesį po 1297,17 Lt nuo 2010-12-16 iki 2022-03-07; 6) priteisti iš atsakovo UADB (duomenys neskelbtini) ieškovės J. M. naudai turtinės žalos atlyginimą periodinėmis išmokomis, mokėtinomis kiekvieną mėnesį po 1701,61 Lt nuo 2010-12-16 iki 2022-03-07; po 2 403,64 Lt kas mėnesį nuo 2022-03-07 iki 2028-03-05; 7) priteisti iš G. P. 1721,44 Lt teismo išlaidų K. M. naudai; 8) priteisti iš atsakovų UADB (duomenys neskelbtini), G. P. ieškovės K. M. naudai 200 000,00 Lt (du šimtai tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimą; 9) priteisti iš atsakovų UADB (duomenys neskelbtini), G. P. ieškovės K. M. ir J. M. naudai po 150 000,00 Lt (vienas šimtas penkiasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimą; 10) priteisti iš atsakovo G. P. turėtas papildomas bylinėjimosi išlaidas.
Mano, kad teismas skyrė aiškiai per švelnią bausmę ir dar jos vykdymą atidėjo, nes G. P. užmušė žmogų sąmoningai sėsdamas už automobilio vairo būdamas pavargęs ir neišsimiegojęs, ką patvirtino pats, teisiamajame posėdyje nurodydamas, kad prieš važiuojant namo iš turgaus išgėrė kavos ir arbatos. Be to apeliantė teigia, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą G. P. neigė kaltę ir tik po dviejų mėnesių ją pripažino, todėl mano, kad tokio jo kaltės pripažinimo negalima pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Skunde apeliantė nurodo, kad teismas paliko nenagrinėtu jos ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kadangi nerado byloje šią žalą patvirtinančių dokumentų, nors šie dokumentai (jų kopijos) buvo pateikti ikiteisminio tyrimo metu tyrimą atliekančiam pareigūnui, tačiau šių dokumentų praradimo aplinkybių nei prokuroras, nei teismas neišsiaiškino. Nurodo, kad šių dokumentų originalus turi ir pateiks apeliacinės instancijos teismui, nes dokumentais yra pagrįstos 13346,93 Lt išlaidos: laidojimo paslaugos ir šermenys – 1832,75 Lv X 4,868 = 8921,83 Lt; automobilio transportavimo išlaidos – 73 Lt; psichologo konsultacijos – 75 Lv X 4,868 = 365,10 Lt; žala dėl automobilio sugadinimo – 3987 Lt, kurios turėtų būti priteistos iš UADB (duomenys neskelbtini).
Be to, apeliantė nurodo, kad dokumentus teismui turėjo versti į lietuvių kalbą, ir tam išleido 277,39 Lv X 4,868 = 1350,33 Lt, o šiam teismui ruošiant dokumentus vertimo paslaugos kainavo 371,11 Lt, todėl bendra šio pobūdžio išlaidų suma yra 1721,44 Lt, ir ši suma turėtų būti priteista iš G. P..
Mano, kad teismas be pagrindo jai nepriteisė 1000 Lt atstovavimo išlaidų, kadangi A. M. advokatui M. Kepeniui perdavė minėtą sumą 2010 m. kovo 1 d. pagal jos pasirašytą teisinių paslaugų sutartį Nr. 1321.
Taip pat civilinė ieškovė mano, kad teismas nepagrįstai iš jos žuvusio vyro gautų pajamų išjungė išmokėtus dividendus, kadangi po vyro, kuris buvo įmonės (duomenys neskelbtini) direktorius, žūties, įmonės veikla praktiškai nutrūko ir buvo atleisti visi darbuotojai, išskyrus buhalterę, kuri ruošia įmonės buhalterinius dokumentus bankrotui. Dėl to jokio pelno įmonė nebeturėjo ir dividendų akcininkams mokėti nebebuvo galimybės.
Nukentėjusioji teigia, kad savo patikslintame ieškininiame pareiškime prašė priteisti netektas pajamas jai, kadangi iki pilnametystės jos dukros šiomis piniginėmis lėšomis naudotis negalėtų, tačiau teismas, priėmęs sprendimą periodines išmokas mokėti ne tik jai, bet ir dukroms, jas apskaičiavo netinkamai, todėl mano, kad periodinės išmokos turėtų būti priteistos taip: K. M. nuo 2010-12-16 iki 2022-03-07 po 557,17 Lt (1/4 žuvusiojo vyro pajamų – 1366,09 Lt, atskaičius jos gaunamą valstybinę pensijos dalį 808,92 Lt), J. M. nuo 2010-12-16 iki 2022-03-07 po 961,60 Lt (1/4 žuvusiojo vyro pajamų – 1366,09 Lt, atskaičius jos gaunamą valstybinės pensijos dalį 404,48 Lt), o nuo 2022-03-07 iki 2028-03-05 po 1416,97 Lt (1/3 žuvusiojo vyro pajamų – 1821,45 Lt atskaičius jos gaunamą valstybinės pensijos dalį 404,48 Lt).
Be to, apeliantė nurodo, kad jai nuo 2010-12-16 iki 2022-03-07 turėtų būti priteistos periodinės išmokos po 1366,09 Lt (1/4 dalis žuvusiojo vyro pajamų, neatskaitant jokių išmokų, kadangi ji negauna jokių išmokų iš valstybės, susijusių su vyro žūtimi, pensijos mokamos tik dukroms), nuo 2022-03-07 iki 2028-03-05 po 1821,45 Lt (1/3 žuvusiojo vyro pajamų), o nuo 2028-03-05 iki mirties po 2732,17 Lt (1/2 žuvusiojo vyro pajamų).
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė teigia, kad prie žuvusiojo vyro pajamų turėtų būti priskaičiuotos ir išmokėtos dividendų sumos, todėl bendra gautų pajamų suma turėtų būti padidinta 2930,01 Lt, kas sudarytų 8424,35 Lt per mėnesį ir nuo šios sumos turėtų būti skaičiuojamos tiek periodinės išmokos, tiek negautos pajamos iki 2010-12-15.
Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai sumažino prašomus priteisti neturtinių žalų dydžius jai ir jos dukroms, ir nurodo, jog iki šiol tiek ji, tiek dukra yra priverstos lankytis pas gydytojus dėl patiriamo streso, kurį sukelia prisiminimai apie vyro ir tėvo žūtį.
Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji ir civilinė ieškovė bei atstovė pagal įstatymą K. M. bei jos atstovas, nukentėjusieji N. M., A. M. iš esmės prašė tenkinti K. M. apeliacinį skundą, o nuteistojo bei civilinio atsakovo UADB (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus prašė atmesti, tačiau K. M. atsisakė ieškinio dalies dėl laidojimo išlaidų. Nuteistaisis bei jo gynėjas prašė tenkinti G. P. apeliacinį skundą, o nukentėjusiosios skundą atmesti. Prokurorė prašė atmesti nuteistojo bei civilinio atsakovo UADB (duomenys neskelbtini) apeliacinius skundus, o nukentėjusiosios K. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės, atstovės pagal įstatymą K. M., nuteistojo G. P. ir civilinio atsakovo UADB (duomenys neskelbtini) apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, G. P. pripažino kaltu pagal BK 281 str. 5 d. Apeliaciniais skundais nėra ginčijamos apylinkės teismo nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir veikos kvalifikacija, nesutinkama tik su nuteistajam G. P. taikyta baudžiamąja atsakomybe ir apylinkės teismo sprendimu dėl civilinių ieškinių. Taigi, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (BPK 320 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Dėl G. P. taikytos baudžiamosios atsakomybės ir paskirtos bausmės
Nukentėjusioji K. M. savo apeliaciniu skundu nesutinka su G. P. paskirta, jos manymu, per švelnia bausme ir su pirmosios instancijos sprendimu atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą. Tokią savo poziciją apeliantė grindžia tuo, kad G. P. sąmoningai užmušė jos vyrą V. M. ir iš pradžių kaltės nepripažino. Tokie K. M. teiginiai akivaizdžiai emocionalūs ir niekuo nepagrįsti.
Skundžiamu nuosprendžiu yra nustatyta, kad G. P., vairuodamas kelių transporto priemonę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų ar jų turto saugumui, vairavo pavargęs, dėl to užmigo, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešais važiavusiu V. M. vairuojamu automobiliu. Taigi nustatyta, kad G. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu žuvo nukentėjusiosios K. M. sutuoktinis. Be abejonės, tarp G. P. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys, tačiau vien tai, kad G. P. automobilį vairavo pavargęs, nėra pagrindas išvadai, kad eismo įvykį nuteistasis sukėlė sąmoningai ir siekdamas tam tikrų negatyvių padarinių. Kelių transporto priemonės vairavimas esant pavargus nėra veiką kvalifikuojantis požymis, tačiau apylinkės teismas įvertino šią aplinkybę, spręsdamas dėl taikytinos audžiamosios atsakomybės kaltininkui, todėl nėra pagrindo dėl to paties griežtinti nuteistajam paskirtą bausmę.
Apeliantė tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė G. P. prisipažinimą jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kolegija nesutinka su tokia nuostata ir pažymi, kad nuteistasis nuo pirmos apklausos davė parodymus apie kilusį eismo įvykį, nurodė aplinkybes, kurias prisiminė (2 t., 24; 44 b. l.). Nėra pagrindo reikalauti, kad asmuo nurodytų tai, ko negali prisiminti ar neprisimena dėl objektyvių aplinkybių. Nuteistasis tvirtino, kad neprisimena, kaip kilo eismo įvykis, o teisiamajame posėdyje nurodė, jog tikriausiai užmigo prie vairo, todėl reikalauti, kad kaltininkas papasakotų, kaip jo vairuojamas automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu, būtų nelogiška. Iš esmės, G. P. neneigė, kad dėl jo neatsakingo elgesio kilo eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus ir buvo sužaloti dar du asmenys, reiškė apgailestavimą dėl to, kas įvyko, atsiprašė nukentėjusiųjų, žadėjo stengtis atlyginti žalą. Kolegija pažymi, kad apylinkės teismui nebuvo pagrindo išvadai, kad nuteistasis neprisipažįsta įvykdęs nusikaltimą ir savo elgesio nevertina kritiškai, ir jo prisipažinimą vertindamas kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę, BK 59 str. 1 d. 1 p. nuostatų nepažeidė.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. P. bausmę, BK VIII skyriaus nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir nėra pagrindo K. M. apeliacinio skundo motyvais griežtinti pastarajam paskirtą bausmę.
Iš bylos medžiagos matyti, kad G. P. nusikaltimą padarė pirmą kartą – neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie didesnį nuteistojo asmens pavojingumą visuomenei ir daryti išvadą, kad bausmės tikslai nebus pasiekti, neskyrus jam realios laisvės atėmimo bausmės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 75 str. nuostatas ir bausmės vykdymą G. P. atidėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl to, kas išdėstyta, nėra pagrindo keisti šios skundžiamo nuosprendžio dalies, kaip skundu prašo nukentėjusioji K. M..
Dėl turtinės žalos
Civilinė ieškovė K. M. skunde nurodė, kad apylinkės teismas nepagrįstai paliko nenagrinėtą jos civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos, atsiradusios mokant už laidojimo paslaugas, automobilio transportavimo paslaugą, už psichologo konsultacijas ir dėl automobilio sugadinimo. Iš tikrųjų, pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio dalį paliko nenagrinėtą, motyvuodamas tuo, kad byloje nėra dokumentų, patvirtinančių prašomas priteisti išlaidas ir nuostolius. Apeliaciniame skunde K. M. tvirtina, kad visus dokumentus buvo pateikusi kartu su ieškiniu ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 91-92 b. l.), tačiau pastarieji kažkur dingo, ir to niekas netyrė. Šiuo atveju kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog kas nors būtų kreipęsis dėl dokumentų dingimo, todėl tirti šių aplinkybių nebuvo pagrindo. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad K. M. civiliniame ieškinyje nebuvo nurodyta, kokie konkrečiai dokumentai pateikiami kartu su civiliniu ieškiniu, įvardijant priedą bendrai – ,,sąskaitos ir kvitai“, todėl svarstyti, kokius dokumentus ir kada K. M. pateikė ar nepateikė, spręsti dingo jie ar ne, nebuvo pagrindo. Kita vertus, civilinė ieškovė savo civilinį ieškinį ir apeliacinio skundo reikalavimus grindžiančius dokumentus pateikė apeliacinės instancijos teisme, todėl klausimas dėl priteistinos turtinės žalos svarstytinas.
Apeliantė skundu prašė priteisti jai 8921,83 Lt išlaidų, turėtų laidojimo paslaugoms apmokėti, 73 Lt už automobilio transportavimo paslaugą, 365 Lt už psichologo konsultacijas ir 3987 Lt žalą už sugadintą automobilį. Apeliacinės instancijos teisme K. M. atsisakė savo reikalavimo dalies dėl laidojimo išlaidų, nes negalėjo pateikti tokias jos išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Dėl to nėra pagrindo kolegijai svartyti 8921,83 Lt žalos atlyginimo klausimo. Tačiau byloje esantys dokumentai patvirtina, kad po sutuoktinio žūties K. M. sutriko psichinė sveikata, dėl to buvo skiriamas gydymas (3 t., 112-113), ji lankė psichologo konsultacijas (3 t., 166; 168;178;181;184 b. l.), už kurias sumokėjo 75 Lv (365 Lt). Taip pat kolegijai nekyla abejonių dėl apeliantės turėtų išlaidų autoavarijoje sugadinto automobilio transportavimo paslaugoms apmokėti – 73 Lt (3 t., 109 b. l.) ir nuostolių (3987 Lt), patirtų dėl sugadinto automobilio, kuriuos konstatavo UADB (duomenys neskelbtini) ir sutiko juos atlyginti (2 t., 121-122 b. l.). Akivaizdu, kad visos pagrįstos apeliantės išlaidos ir nuostoliai yra tiesiogiai susiję su įvykusiu eismo įvykiu ir atsiradusiais neigiamais padariniais, todėl visa suma (4425 Lt) priteistina iš UADB (duomenys neskelbtini), kurioje kaltininkas buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę. Šioje dalyje nuosprendis keičiamas, nes teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą (BPK 328 str. 4 p.).
Žemesnės instancijos teismas
K. M., apeliuodama į tai, kad jos žuvęs sutuoktinis gaudavo ne tik nustatytą atlyginimą dirbdamas bendrovėse SIA (duomenys neskelbtini) ir SIA (duomenys neskelbtini), bet, būdamas SIA (duomenys neskelbtini) akcininku, atitinkamai gaudavo ir dividendus, teigia, kad teismas nepagrįstai pastarųjų neįskaičiavo į bendras sutuoktinio gautas pajamas ir neteisingai apskaičiavo jai priteistinas negautas pajamas dėl sutuoktinio žūties, išlaikymą jai ir jos pagal įstatymą atstovaujamiems nepilnamečiams vaikams K. ir J. M..
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) yra suformuluota turtinės žalos samprata, kuri apima ir negautas pajamas. Konkrečiu atveju apylinkės teismas, apskaičiuodamas negautų pajamų dydį, pagrįstai ėmė domėn tik apeliantės žuvusio sutuoktinio gautų atlyginimų iš SIA (duomenys neskelbtini) ir SIA (duomenys neskelbtini) vidutinę sumą – 5464,34 Lt per mėnesį, nes tai pagrįsta byloje esančiais dokumentais (2 t., 133; 154; 156 b. l.; 3 t., 14 b. l.). Šiuo atveju dividendai pagrįstai nelaikyti negautomis pajamomis. Paprastai negautos pajamos yra nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią sutrukdė gauti neteisėti nusikalstamą veiką padariusio asmens veiksmai. Dividendai – tai įmonės (pelningai dirbančios) veiklos rezultatas, išmokamas įmonės akcininkams pagal turimą akcijų kiekį. Pajamos iš dividendų paprastai nenumatomos iš anksto ir tikėjimasis atitinkamo dydžio dividendų yra nepagrįstas – tai, kaip buvo minėta, lemia įmonės veiklos rezultatai. Pasak nukentėjusiosios K. M., jos žuvęs sutuoktinis V. M. valdė 1/3 SIA (duomenys neskelbtini) akcijų, tačiau bendrovės pelnas atitinkamais metais nebuvo vienodas, o 2010 metais net minusinis (2 t., 132; 121; 129 b. l.). Akivaizdu, kad dividendai negali būti vertinami kaip pajamos, kurias nukentėjusieji realiai būtų gavę, jei nuteistasis nebūtų padaręs nusikaltimo. Kita vertus, bendrovės akcijos yra paveldėtos, K. M. teigimu, bendrovė egzistuoja, taigi nėra kliūčių toliau vystyti SIA (duomenys neskelbtini) veiklą ir gauti atitinkamas pajamas, tarp jų ir dividendus.
Skundu nukentėjusioji K. M. taip pat prašė priteisti jai 68434,04 Lt turtinės žalos per laikotarpį nuo 2009-10-25 iki 2010-12-15, tačiau nenurodė, kas, jos nuomone, sudaro šią žalą. Iš apeliantės 2010-12-15 patikslinto civilinio ieškinio (3 t., 7-9 b. l.), kuriuo buvo prašoma priteisti analogišką sumą, galima suprasti, jog šią žalą, ieškovės manymu, sudaro jos negautos pajamos dėl sutuoktinio žūties, apskaičiuotos, imant domėn V. M. gauto atlyginimo (5464,34 Lt) ir dividendų (2960,01 Lt) sumą – iš viso 8424,35 Lt. Dėl to, kaip minėta anksčiau, kad dividendai neatitinka negautų pajamų turinio, nėra pagrindo keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje, kaip prašo apeliantė.
Iš bylos duomenų matyti, kad K. M. už dukrą K. M. nuo 2009-10-25 iki 2010-03-05 Latvijos Respublikos socialinės draudimo agentūra priskaičiavo išlaikytojo netekimo pensiją – 166,18 Lv (808,96 Lt) į mėnesį, o gimus antrajai dukrai, J. M., nuo (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokama pensija už abu vaikus padidinta iki 249,26 Lv (1213,40 Lt), mokėtina iki K. pilnametystės – (duomenys neskelbtini) (2 t., 162 b. l.; 3 t., 14-15 b. l.). Dėl to, kas išdėstyta, kolegija ima domėn tai, kad nuo 2022-03-08 iki J. pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) išlaikytojo netekimo pensija bus skaičiuojama kaip už vieną nepilnametį vaiką – 166,18 Lv (808,96 Lt) – tokia, kokia buvo mokama K. M. iki J. M. gimimo.
Taigi, nustatyta, kad miręs K. ir J. M. tėvas kas mėnesį gaudavo 5464,34 Lt atlyginimą, kurio po 1/4 dalies (1366 Lt) nuo 2010-12-15 per mėnesį jos realiai galėjo tikėtis (esant keturių asmenų šeimai). Įvertinus tai, kad nuo 2010-12-15 iki K. pilnametystės ((duomenys neskelbtini)) žuvusiojo dukroms kiekvienai per mėnesį teks po 606,7 Lt (1213,4 Lt / 2) išlaikytojo netekimo pensijos, skirtumas tarp kiekvienos jų pajamų iki tėvo mirties ir po to sudaro 759,3 Lt (1366 Lt–606,7 Lt), todėl ši suma priteistina iš UADB (duomenys neskelbtini), mokant kiekvienai periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2010-12-15 iki 2022-03-07. Atsižvelgus į tai, kad K. M. sulaukus pilnametystės, šeimoje liktų trys asmenys, J. M. tektų 1/3 (1821,45 Lt) mirusio tėvo atlyginimo dalis, vadinasi, skirtumas tarp jos pajamų iki tėvo mirties ir po to sudarytų 1012,49 Lt (1821,45 Lt–808,96 Lt), todėl ši suma priteistina iš UADB (duomenys neskelbtini), mokant ją J. M. periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2022-03-08 iki 2028-03-05. Konkrečiu atveju, negalima numatyti kokias maitintojo netekimo pensijas skirs valstybė ateityje, tačiau proceso dalyviams išlieka galimybė, atsižvelgiant į išmokų pasikeitimus, kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl kitokių periodinių išmokų nustatymo. Dėl to, kas paminėta, skundžiamas nuosprendis taip pat keičiamas (BPK 328 str. 4 p.).
CK 6.284 str. 1 d. numatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai) ir taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Žuvusiojo sutuoktinis turi teisę į žalos atlyginimą, nesvarbu, jis darbingas ar ne, ir žalos atlyginimas tokiais atvejais jam mokamas iki gyvos galvos. Apeliaciniais skundais tiek civilinis atsakovas UADB (duomenys neskelbtini), tiek nukentėjusioji K. M. nesutinka nei su pirmosios instancijos teismo pastarajai priteistų periodinių išmokų dydžiais, nei su nustatytu mokėjimo terminu. Kolegija, spręsdama klausimą dėl nukentėjusiajai K. M. turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš civilinio atsakovo UADB (duomenys neskelbtini), pažymi, kad nukentėjusiosios prašomos priteisti pinigų sumos po 2106,09 Lt ir 2808,17 Lt, mokant kas mėnesį, kol nepilnametės dukterys sulauks pilnametystės, ir po to, mokant po 4212,17 Lt per mėnesį iki gyvos galvos, yra neproporcingai didelės, tuo labiau, kad nepilnametėms K. ir J. M. priteista mirusiojo tėvo pajamų dalis, kurią jos gavo ir turėjo teisę gauti tėvui esant gyvam, teismo iš UADB (duomenys neskelbtini) K. M. priteista ir taip pakankamai didelė turtinės žalos suma (37941,96 Lt). Be to, apeliacinės instancijos teisme nukentėjusioji K. M. nurodė, kad iki vyro mirties ir po to ji pati dirbo ir gaudavo pajamas, be to, iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ji buvo bendrovės SIA (duomenys neskelbtini) valdybos narė (2 t., 154 b. l.), vadinasi, visiškai nebuvo sutuoktinio išlaikoma. Dėl to, kas paminėta, kolegija daro išvadą, kad žuvusiojo sutuoktinei iki gyvos galvos priteistinos vienodo dydžio mėnesinės išmokos – pusė nustatytos Minimalios mėnesinės algos sumos – 400 Lt, ir šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 4 p.).
Dėl neturtinės žalos
Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, atsižvelgdamas į ginamos vertybės specifiką.
Apeliaciniais skundais nuteistasis ir nukentėjusioji K. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistomis neturtinės žalos atlyginimo sumomis, G. P. prašant šias sumas sumažinti, o nukentėjusiajai reikalaujant neturtinės žalos atlyginimus jai ir jos pagal įstatymą atstovaujamiems mirusiojo dviem vaikams padidinti – atitinkamai iki 200000 Lt ir po 150000 Lt.
Sprendžiant dėl apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytų atlygintinų neturtinės žalos sumų nukentėjusiesiems, priteistų iš kaltininko, kolegija akcentuoja, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija yra kompensacinė ir ja yra siekiama tik maksimaliai sušvelninti dėl neteisėtų veiksmų atsiradusias negatyvias pasekmes, tačiau ji negali nukentėjusiojo asmens grąžinti į pradinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas, kaip pavyzdžiui, iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 str. 5 d. nukentėjusiesiems buvo priteista ir 150000 Lt, ir 120000 Lt, ir 50000 Lt, ir 40000 Lt, ir 25000 Lt, ir 20000 Lt (kasacinės bylos Nr. 2K-196/2009, 2K-322/2009, 2K-353/2009, 2K-399/2009). Taigi teismas, priteisdamas asmeniui (asmenims) kito asmens nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, įvertinęs konkrečios situacijos ypatumus, vadovaudamasis bendraisiais teisės principais, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo (nukentėjusiųjų), bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 str.). Būtent į tai apeliuoja nuteistasis.
Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis (kasacinės bylos Nr. 2K-151/2006, 2K-853/2007, 3K-3-351/2007). Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nukentėjusiuosius mirusiojo tėvus V. M. ir N. M. su eismo įvykyje žuvusiu V. M. siejo artimi giminystės ryšiai, žuvusysis gyveno kartu su žmona K. M. ir judviejų nepilnamete dukra K. M., be to, teismas įvertino, kad V. M. žūties metu jo žmona laukėsi antrosios dukters (J. M.), kuri gimė jau po sutuoktinio mirties, todėl nekyla abejonių, kad netikėta sutuoktinio, sūnaus ir tėvo netektis buvo didelis dvasinis sukrėtimas nukentėjusiesiems, dėl to, be abejonės, žmona, tėvai, vaikai išgyvena bei patiria dvasines kančias iki šiol. Kita vertus, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą mirusio tėvams, būtina atsižvelgti, kad V. M. buvo sukūręs savo šeimą, dirbo – gyveno savarankišką gyvenimą, ir tai lemia atitinkamai mažesnę kompensaciją pastariesiems dėl sūnaus žūties, nei V. M. žmonai ir tėvo netekusioms dukroms.
Kolegija, spręsdama klausimą dėl nukentėjusiosios K. M. prašomų priteisti neturtinės žalos sumų dydžių, pažymi, kad byloje surinktais įrodymais nenustatyta, jog nuteistasis G. P. būtų itin grubiai pažeidęs KET reikalavimus – vairavo automobilį būdamas blaivus, ir aišku, kad sąmoningai sukelti autoįvykio nenorėjo, nes su juo kartu taip pat važiavo jo nepilnametis sūnus ir žmona, kurie eismo įvykio metu taip pat nukentėjo – R. P. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata (1 t., 122 b. l.), o G. P., gim. 1997 metais, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., 124 b. l.). Taigi žala nukentėjusiesiems buvo padaryta neatsargia kaltės forma. Nuteistasis kritiškai įvertino savo elgesį, atsiprašė nukentėjusiųjų ir žadėjo stengtis atlyginti padarytą žalą – visa tai byloja apie G. P. pozityvų požiūrį į nukentėjusiuosius ir jiems padarytos žalos atlyginimą. Be anksčiau paminėtų aplinkybių kolegija atsižvelgia į žalą padariusio asmens asmenines savybes, gyvenimo būdą iki nusikalstamos veikos padarymo (nė sykio teistas, nebaustas administracine tvarka), į ne itin gerą turtinę padėtį – nekilnojamo turto savo vardu neturi (2 t., 12 b. l.), registruotas darbo biržoje (2 t., 168; 174 b. l.), pats turi šeimą ir privalo teikti tinkamą išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui. Visa tai verčia atsižvelgti ne tik į nukentėjusiųjų, bet ir į teisėtus paties nuteistojo interesus.
Bet kuriuo atveju pripažįstama, kad, būtent, G. P. neatsargi veika sukėlė neatstatomas pasekmes – žmogaus žūtį, todėl kolegija, atsižvelgusi į faktines bylos aplinkybes, į BK 281 str. 5 d. nuostatomis saugomų vertybių svarbą, įvertinusi nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiesiems priteistą pakankamai didelį turtinės žalos atlyginimą, tarp jų periodines išmokas K. M. ir jos nepilnametės dukterims – K. ir J., siekdama išlaikyti skirtingų interesų pusiausvyrą, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad nukentėjusiesiems K., K., J., V. ir N. M. bendras priteistos neturtinės žalos atlyginimas (226547,20 Lt) bus nepagrįstai didelė našta G. P., todėl iš pastarojo nukentėjusiesiems priteistos neturtinės žalos sumos mažintinos ir skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 4 p.).
Dėl proceso išlaidų ir išlaidų, advokato pagalbai apmokėti
Iš bylos medžiagos matyti, kad K. M. bei jos dukterų interesus viso baudžiamojo proceso metu, tarp jų ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atstovavo advokatas M. Kepenis. Apeliaciniu skundu prašoma priteisti nukentėjusiajai K. M. jos turėtas išlaidas atstovo advokato darbui apmokėti. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad advokatų kontora, kuriai priklauso advokatas M. Kepenis, yra Klaipėdoje, ikiteisminis tyrimas ir bylos nagrinėjimas vyko Mažeikiuose ir Šiauliuose, taigi atstovavimas buvo susijęs ir su kelionėmis. Be to, matyti, kad atstovas aktyviai dalyvavo proceso metu – rengė civilinius ieškinius, apeliacinius skundus, teikė prašymus, organizavo dokumentų vertimą ir kt., nes nukentėjusieji yra užsienio piliečiai, todėl, kolegijos nuomone, 3000 Lt honoraras už atstovavimą apeliacinėje instancijoje (3 t. 108 b. l.) atitinka protingumo, optimalumo kriterijus, nėra per didelis, todėl priteistinas iš nuteistojo nukentėjusiajai K. M..
Be to, kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nepriteisė 1000 Lt advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme. Šias išlaidas patvirtinantis pinigų priėmimo kvitas (2 t., 165 b. l.) yra pateiktas baudžiamojoje byloje ir pinigus sumokėjęs žuvusiojo brolis A. M. apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad 1000 Lt jis sumokėjo advokatui už K. M., todėl nebuvo pagrindo nepriteisti iš kaltininko nukentėjusiajai šios sumos ir todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 str. 4 p.).
Nukentėjusiosios K. M. civiliniu ieškiniu prašytos atlyginti išlaidos, turėtos vertimo paslaugoms apmokėti (1721,44 Lt), neatitinka turtinės žalos, atsiradusios dėl nusikalstamų kaltininko veiksmų, turinio. Vis dėlto, yra pagrindas spręsti klausimą dėl šių išlaidų išieškojimo iš nuteistojo. Jau buvo minėta, kad žuvusysis buvo užsienio valstybės pilietis, taigi apeliantės pateikiami dokumentai, grindžiantys civilinį ieškinį ir patvirtinantys apeliacinio skundo argumentus, buvo verčiami iš latvių į lietuvių kalbą ir pateikiami su vertimais į bylą. Turėtas išlaidas vertimo paslaugoms apmokėti nukentėjusioji K. M. pagrindė apeliacinės instancijos teisme pateiktais dokumentais (3 t., 151-152; 154; 157; 160; 163; 172; 175 b. l.) ir kolegija pripažįsta, kad vertimai į valstybinę kalbą buvo reikšmingi, grindžiant teikiamą civilinį ieškinį ir nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį, todėl yra pagrindas pripažinti nukentėjusiosios turėtas išlaidas vertimo paslaugoms apmokėti, kitomis proceso išlaidomis (BPK 104 str.) ir jas išieškoti iš nuteistojo G. P. (BPK 105 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.,
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nuosprendį pakeisti:
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria K. M. naudai iš UADB (duomenys neskelbtini) priteistos periodinės išmokos po 2732,17 Lt, mokant kas mėnesį nuo 2028 m. kovo 5 d. iki jos mirties; kuria iš UADB (duomenys neskelbtini) priteistos periodinės išmokos po 2884,86 Lt kas mėnesį mokamos K. M. nuo 2010 m. gruodžio 16 d. iki 2022 m. kovo 7 d.; kuria iš UADB (duomenys neskelbtini) priteistos periodinės išmokos po 3036,19 Lt kas mėnesį mokamos J. M. nuo 2010 m. gruodžio 16 d. iki 2022 m. kovo 7 d.; kuria civilinis ieškinys dėl 14519,12 Lt laidojimo išlaidų paliktas nenagrinėtu.
Iš G. P. K. M. naudai priteistą neturtinę žalą sumažinti iki 40000 Lt.
Iš G. P. K. M. naudai priteistą neturtinę žalą sumažinti iki 50000 Lt.
Iš G. P. J. M. naudai priteistą neturtinę žalą sumažinti iki 50000 Lt.
Iš G. P. V. M. naudai priteistą neturtinę žalą sumažinti iki 25000 Lt.
Iš G. P. N. M. naudai priteistą neturtinę žalą sumažinti iki 25000 Lt.
Iš UADB (duomenys neskelbtini) K. M. priteisti 4425 Lt turtinės žalos.
Iš UADB (duomenys neskelbtini) K. M. priteisti periodines išmokas po 400 Lt kas mėnesį nuo 2010-12-16 iki jos mirties.
Iš UADB (duomenys neskelbtini) priteisti K. M. ir J. M. kiekvienai po 759,30 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2010-12-15 iki 2022-03-07.
Iš UADB (duomenys neskelbtini) priteisti J. M. po 1012,49 Lt kas mėnesį mokamą periodinę išmoką nuo 2022-03-08 iki 2028-03-05.
Iš G. P. K. M. naudai priteistas išlaidas, turėtas advokato paslaugoms apmokėti, padidinti iki 6000 Lt.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Iš G. P. priteisti K. M. 3000 Lt išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme, ir 1721,44 Lt kitų proceso išlaidų, turėtų vertimo paslaugoms apmokėti.