Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.10.1; 1.2.4.6.1; 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.7; 2.1.16.1.9; 2.3.4.2; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2.

2022 m. rugsėjo 23 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nuo 2021 m. sausio 25 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, teistas:

1) 2014 m. gruodžio 30 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 294 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, ir 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2015 m. spalio 5 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2016 m. birželio 16 d. teismo nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, bausmę atlikęs;

3) 2018 m. balandžio 19 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį - areštu 60 parų;

4) 2018 m. spalio 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 2 dalį - galutine bausme laisvės atėmimu 3 metams ir 15 dienų;

5) 2019 m. rugpjūčio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį - galutine bausme laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams 24 dienoms, bausmę atlikęs, 2021 m. sausio 21 d. paleistas iš įkalinimo įstaigos, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Č. 2021 m. birželio 28 d. apie 20 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme ir namo viduje – vonios kambaryje, žodinio konflikto metu, tyčia, sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas M. K., taip nukentėjusiajam M. K. padarė žaizdas lūpose ir poodinę kraujosruvą kairės akies srityje, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. Č. teisiamojo posėdžio metu kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino iš dalies, parodė, kad neatsimena, kokia tai buvo diena, bet buvo šilta, buvo vakaras, galėjo būti 2021 m. birželio 28 d., jis ėjo prie M. K. namų pasiimti pinigų už tai, kad jis buvo sumuštas per Jonines. M. namas yra (duomenys neskelbtini). Jį M. pasikvietė kartu išgerti, jis yra jo pažįstamas, bet nėra draugas, anksčiau buvo kaimynai. Jis nuėjo į parduotuvę nupirkti gerti, nupirko alaus, degtinės butelį, vaikams ledų. Jie vartojo alkoholinius gėrimus, tai jis, M. ir jo draugė D. A.. M. pradėjo prie jo kabinėtis, nebeatsimena, dėl ko, įvyko žodinis konfliktas su M.. Konfliktas įvyko malkinėje ar garaže. M. jam pasiūlė išeiti į lauką pasiaiškinti, bet nespėjus išeiti M. jam trenkė. Jis nukrito ant žemės, bet pavyko atsistoti. Moteris atbėgo su kirviu, bet jis jį atėmė ir numetė. Jis su M. susimušė, sudavė M. smūgius, smūgių neskaičiavo, galėjo suduoti 7 kartus, neturėjo tikslo kur tiksliai suduoti. M. išėjo nusiprausti, prieš išeidamas jam pasakė, kad išeitų į namus. Į M. namo vidų jis nebuvo užėjęs, buvo tik garaže, jis į svetimus namus nevaikšto. Nukentėjęs meluoja, kad jis buvo įėjęs į namo vidų. Jis išėjo į namus, išeidamas pasiėmė degtinės butelį, nes už jį mokėjo, tuo viskas ir pasibaigė. Atsiprašė nukentėjusiojo.

Nukentėjusysis M. K. parodė, kad su kaltinamuoju yra pažįstami, anksčiau yra gyvenę kaimynystėje. Įvykis galėjo būti 2021 m. birželio 28 d. D. Č. atėjo prie jo namų susitikti su draugais, dėl ko nežino. Jis dirbo sode, tvarkėsi. Pradėjo kalbėti su D. Č., jis pasiūlė išgerti, ar D. buvo neblaivus, negali atsakyti. D. nuėjo į parduotuvę nupirko alaus, degtinės ir sugrįžo. Jie nuėjo į garažą, jis remontavo trimerį ir tuo pačiu išgėrinėjo kartu su D.. Baigus gerti, D. nuėjo dar nupirkti. Begeriant, žodis po žodžio D. pradėjo kabinėtis, prisiminė vaikystės nesutarimus tarp jų. Būnant garaže D. jam sudavė į veidą, jis išbėgo į kiemą ir jam liepė eiti į namus. D. jį pervertė prie malkinės ant žemės ir pradėjo smūgiuoti rankomis jam į veidą, į šonus, smūgių buvo suduota daugiau negu trys. Po smūgių D. jį paleido, nuėjo pasiimti degtinės. Jis nubėgo į kambarį, pamatęs kraują nuėjo nusiprausti į dušą. Jis buvo prie dušo pasilenkęs su laistytuvu, D. įbėgęs dar kartą jam smūgiavo į nugarą, daug kartų smūgiavo, buvo praradęs sąmonę. Jam buvo prakirsta lūpa, poodinė kraujosruva prie akies, beveik nematė 2–3 dienas, negalėjo valgyti savaitę laiko. Iš pradžių kartu buvo jo sugyventinė D. A., bet ji negėrė, jos garaže nebuvo, kada jie gėrė, ji buvo kieme su trimis vaikais. Ji jų konflikto nematė, nes buvo išėjusi. Niekas kitas jų konflikto garaže, prie malkinės ir name nematė. Jam atsigavus ir D. Č. išėjus, jis iškvietė policiją, paskambino savo sugyventinei. Pirma atvažiavo policija po to sugrįžo sugyventinė. Namų aplinka buvo baisi, aplink buvo kraujas, stiklai, sudaužyta dušo kabina. Dušo kabinos stiklas galėjo būti sudaužytas D. Č. jį pastūmus ar jam spyrus, iki tol stiklas nebuvo nesudaužytas. Buvo pareiškęs ieškinį atlyginti turtinę žalą 350 Eur dėl sudaužyto stiklo, bet šį reikalavimą sumažina iki 50 Eur, nes žino, kad jam nebus atlyginta. Kartu garaže jie gėrė apie tris valandas. Tikrai ne jis pirmas D. Č. sudavė smūgį, jis taip sako dėl to, kad nori išvengti. Jis sako tiesą, ant D. Č. neturėjo ir dabar neturi piktumų.

Liudytoja D. A. parodė, kad nukentėjusysis yra jos sugyventinis, kartu gyvena apie aštuonis metus. Įvykis buvo praeitų metų vasarą, galėjo būti 2021 m. birželio mėnesis. Žino, kad D. Č. sumušė jos sugyventinį M. K.. Muštynės įvyko jų namuose, (duomenys neskelbtini). D. Č. atėjo į jų namus. Ji ruošėsi eiti į daržą, esantį kitoje gatvėje. Išeinant matė, kad D. Č. buvo sode su jos sugyventiniu, vaikams padavė ledų. Ji ravėjo daržą iki pat vakaro, po to su drauge ėjo pasivaikščioti. M. jai paskambino telefonu, pasakė kad jį sumušė D.. Kada ji sugrįžo, policija jau buvo išvažiavusi. Pamatė, kad M. perskelta lūpa, kieme netoli šuns buvo kraujo dėmės, įėjus į kambarį matė sudaužytą dušo kabiną. Namo koridoriuje buvo pritaškyta kraujo. Vėliau po įvykio M. kalbėjo, kad sukonfliktavo ir susimušė. Sakė, kad gėrė garažiuke. Gali patvirtinti, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiama, nurodė, kad M. jai papasakojo, kad iš pradžių M. ir D. susimušė lauke, o M. įėjus į kambarį praustis, iš paskos atėjo D., kuris dar kartą jį sumušė ir sudaužė dušo kabinos duris. Kraujo dėmių buvo tiek lauke, tiek vonios kambaryje. Su D. Č. yra pažįstami, neturi pykčio jam. Dėl ko kaltinamasis nurodė, kad ji kartu buvo įvykio metu, nežino, gal siekia apsiginti. Ji su kirviu nebuvo atbėgusi, kaip nurodė kaltinamasis. Po įvykio savo kiemo teritorijoje ji nerado jokio daikto, nei šepečio, nei kito daikto.

Liudytojas I. Š. parodė, kad yra Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjas. Įvykis buvo senai, įvykio detalių neprisimena. Teismas, gali vadovautis jo duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, viską teisingai nurodė.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas I. Š. parodė, kad tikslios datos tikrai nepamena, bet tai galėjo būti 2021 m. birželio mėnesio pabaigoje, vakare, valandos nepamena, kai dirbo ekipaže kartu su Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK Reagavimo skyriaus vyr. patruliu E. M., gavo pranešimą, kad yra sumuštas M. K., gyv. (duomenys neskelbtini). M. K. žino, kadangi anksčiau yra gavę ne vieną pranešimą kuriame jis yra dalyvavęs. Nuvykus pagal pranešimą, namo viduje rado sumuštą M. K., jam matėsi sumušimai veido srityje, kadangi jam bėgo kraujas, bet tiksliai iš kurios vietos, jis nepamena. Taip pat M. K. kalbėjo nerišliai, jam iš burnos sklido alkoholio kvapas, bet M. K. nusistatyti girtumą griežtai atsisakė. Jis jiems paaiškino, kad pas jį į kiemą atėjo pažįstamas asmuo D. Č. ir kieme jį sumušė. Apie tai, kad M. K. buvo mušamas ir namo viduje, nieko neminėjo. M. K. taip pat nieko nesakė, kad D. Č. išdaužė dušo kabinos durų stiklą. Į namo vidų buvo įėję tik atvykę į įvykį, o paskui greitai iš jo išėjo, nes jiems nebuvo tikslo apžiūrėti namo vidų, nes M. K. nieko jiems nesakė, jog jis būtų buvęs sumuštas ir vonios kambaryje. M. K. pasakė, kad jam kieme D. Č. sudavė keletą smūgių į galvos sritį, tačiau rašyti skundą dėl savo sumušimo jis atsisakė. M. K. sakė, kad konflikto metu namuose jis buvo vienas, daugiau jokių asmenų nebuvo. Jiems atvykus M. K. buvo vienas, jo sugyventinės, jos vardo ir pavardės nepamena, namuose nebuvo. Jiems dar būnant pas M. K. atvyko greitoji med. pagalba, bet jis vykti kartu su medikais išsamesnei apžiūrai atsisakė, todėl po greitosios med. pagalbos apžiūros pasiliko namuose. Dėl to, kad M. K. niekam pretenzijų neturėjo, jie iš jo namų išvažiavo. Kiek žino, dėl to paties įvykio jis dar kartą tą pačią dieną skambino policijos pareigūnams, bet į įvykį reagavo jau kitas ekipažas (1 t., b. l. 136–139).

Liudytojas M. S. byloje pateikė prašymą, remtis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, nes dėl sveikatos būklės negali atvykti į posėdį.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. S. parodė, kad tiksliai datos pasakyti negali, bet mano, kad 2021 m. birželio 29 d. apie 9 val. savo namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini) ėjo į savo šiltnamį, kuris yra iš tos namo pusės, kur yra (duomenys neskelbtini) namas. Ten prie šiltnamio, tarp pasodintų morkų rado didelį apie 40 cm ilgio, šepetį su apie 1 m 50 cm ilgio kotu, šepečio plotis galėjo būti ne mažiau 10 cm. Šepetys buvo masyvus ir sunkus. Anksčiau vaikai įmesdavo kokių nors žaislų į jo kiemą, tačiau šįkart pagalvojo, kad vaikai negalėjo jo įmesti, kadangi šepetys buvo sunkus. Jis paėmė tą šepetį ir permetė atgal į (duomenys neskelbtini) kiemą. Matė, kad tas šepetys dar kažkur apie parą laiko gulėjo ten, kur jį numetė. Tada tiksliai neprisimena, bet jam atrodo, kad kitą dieną, galėjo būti 2021 m. birželio 30 d., kokią valandą neprisimena, pamatė, kad jo kaimynui, kurio vardo nežino, bet pavardė K. sužalota viena veido pusė. Kas jį sužalojo, kada ir kaip neklausė, nes su juo nelabai bendrauja, tačiau ir nekonfliktuoja. 2021 m. birželio 28 d. nei diena, nei vakare jokio triukšmo negirdėjo, kas pas jį svečiavosi taip pat nematė. Paskutiniu metu jokio triukšmo pas kaimynus negirdėdavo. Kad būtų atvykusi greitoji pagalba ar policija taip pat nematė (1 t., b. l. 123–126).

2021 m. birželio 30 d. M. K. pareiškimas, kuriame jis nurodė, kad 2021 m. birželio 28 d., apie 20 val. (duomenys neskelbtini), jo namo teritorijoje kilus žodiniam konfliktui D. Č. trenkė vieną smūgį jam į veidą ir prakirto apatinę lūpą. Nuėjus į namus nusiprausti D. Č. atėjo iš paskos ir jam besiprausiant sudavė 3 smūgius į galvą, 5 smūgius į nugarą ir 4 smūgius į šoną. Tuomet jis prarado sąmonę. Atsigavęs pamatė, kad yra sudaužytas dušo kabinos stiklas. Padaryta 350 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 11–12).

2021 m. liepos 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini), ir užfiksuota, jog dušo kabinoje nėra dešinės pusės durų. Daugiau įvykiui reikšmingų duomenų nepastebėta, nieko nepaimta (1 t., b. l. 19–28, 79–84).

2021 m. liepos 2 d. nukentėjusiojo M. K. apžiūros protokolas, kuriame užfiksuoti vizualiai matomi sužalojimai (1 t., b. l. 30–38).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad M. K. padaryti sužalojimai: žaizdos lūpose, poodinė kraujosruva kairės akies srityje. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Sužalojimai M. K. padaryti kietais bukais daiktais. Sužalojimai padaryti nemažiau 2 trauminių poveikių pasekoje. Tikėtina, kad sužalojimai padaryti tiesioginių trauminių poveikių pasekoje. Tam neprieštarauja sužalojimų lokalizacija ir pobūdis. M. K. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 76–77).

Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame aprašytas pokalbis su BPC operatoriumi (1 t., b. l. 110–112).

Kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame aprašytas vaizdo ir garso įrašas su policijos pareigūnais (1 t., b. l. 115–117).

2021 m. liepos 21 d. akistatos protokolas, kuriame suvesti į akistatą asmenys D. Č. ir M. K. (2 t., b. l. 74–78).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Taigi šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-162/2014).

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme savo kaltę pripažino iš dalies, nurodydamas, kad kaltinime nurodytu laiku, (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kieme, konflikto metu, sudavė smūgius M. K., kurių galėjo būti septyni, tačiau nepripažįsta, kad namo viduje sudavė smūgius M. K., nes į namo vidų nebuvo įėjęs. Taip pat neigia pirmas sudavęs nukentėjusiajam ir nurodo gynęsis. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo gynybinę versiją.

Nukentėjusysis M. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad D. Č. jam sudavė smūgius tiek gyvenamojo namo kieme, tiek namo viduje, jam nuėjus į dušą nusiprausti. Šiais nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, vertina kaip nuoseklius: parodymai nekito nei ikiteisminio tyrimo metu (nukentėjusiojo apklausos protokolas (1 t., b. l. 45–49, 87–90), akistatos protokolas (2 t., b. l. 74–78)), bei teisiamajame posėdyje.

Minėtus tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiojo parodymus, teismas vertina kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Nagrinėjamą nusikalstamą veiką mačiusių tiesioginių liudytojų nėra, todėl vertinant nukentėjusiojo parodymų patikimumą, objektyvumą, ypatingai svarbūs kiti byloje surinkti įrodymai. Liudytoja D. A. teisiamajame posėdyje patvirtino, jog, kaip ir nurodė ikiteisminio tyrimo metu, po įvykio M. jai papasakojo, kad iš pradžių M. ir D. susimušė lauke, o M. įėjus į kambarį praustis, iš paskos atėjo D., kuris dar kartą jį sumušė ir sudaužė dušo kabinos duris. Liudytoja taip pat nurodė, kad grįžusi po įvykio į namus matė kraujo dėmių tiek lauke, tiek vonios kambaryje, matė sudaužytą dušo kabiną.

Atsakant į gynybos argumentus, jog apie smūgių sudavimą nukentėjusiajam namo viduje, nukentėjusysis pradinėse apklausose to nenurodė, šią aplinkybę nurodė tik vėliau, pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo apklausų 2021 m. birželio 30 d. ir 2021 m. rugsėjo 14 d. ir akistatos metu (1 t., b. l. 45–49, 87–90, 2 t., b. l. 74–78), nukentėjusysis nurodė, kad D. Č. jam smūgius sudavė tiek namo kieme, tiek namo viduje. Liudytojas I. Š. nurodė, kad atvykus pas nukentėjusįjį M. K., jis nenurodė aplinkybės, kad buvo jam suduoti smūgiai namo viduje ir išdaužtas dušo kabinos durų stiklą, o nurodė, kad jį D. Č. sumušė kieme. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog iš policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašo matyti, jog M. K. atvykusių pareigūnų paprašo, kad eiti visų kartu su juo į namo vidų, nors aplinkybių aiškiai ir nuosekliai neišdėsto, galimai dėl girtumo. Be to, nors ir pasakęs, kad jį sumušė D. Č., kartu M. K. nurodė, kad niekam pretenzijų neturi, todėl aplinkybės detaliau įvykio vietoje iš karto nebuvo aiškinamos. Paminėtina, kad jau apklausiamas 2021 m. birželio 30 d., praėjus dviem dienoms po įvykio, M. K. nurodė, jog D. Č. buvo mušamas ir gyvenamojo namo vonios kambaryje (1 t., b. l. 45–46).

Kiti byloje esantys duomenys taip pat nepatvirtina ir kaltinamojo paaiškinimų, kad kartu su juo ir M. K. alkoholį vartojo ir D. A., kuri kilus konfliktui atbėgo su kirviu, taigi, jis gynėsi. Pati minėta liudytoja parodė, kad nors ji ir buvo namie, kai atvyko D. Č., tačiau kiek vėliau iš namų ji išėjo į daržą, kurį ravėjo iki pat vakaro, po to su drauge ėjo pasivaikščioti. Apie M. sumušimą sužinojo tik tada, kai šis paskambino jai telefonu. Ji sugrįžo tik tada, kai policija jau buvo išvažiavusi. Nei pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, nei iš kūno kamerų vaizdo įrašų nenustatyta priešingai, t. y. jog nukentėjusiojo sugyventinė būtų buvusi namuose pareigūnams atvykus. Pagal iškvietimą vykusio pareigūno tarnybiniame pranešime nurodoma, kad policijos pareigūnams atvykus M. K. buvo vienas (1 t., 136–137). Kaltinamojo gynybinė pozicija, kad jis gynėsi nuo nukentėjusiojo veiksmų, nepatvirtinta jokiais įrodymais. Nukentėjusysis teigia, kad jokių smūgių kaltinamajam nesudavė, jokių duomenų, kad D. Č. būtų padarytas sveikatos sutrikdymas, nėra. Pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais nenustatyta.

Ištirtų įrodymų visuma teismas daro išvadą, kad 2021 m. birželio 28 d. apie 20 val., (duomenys neskelbtini) D. Č. gyvenamojo namo kieme ir namo viduje - vonios kambaryje, žodinio konflikto metu, tyčia, sudavė tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį smūgių į įvairias kūno vietas nukentėjusiajam M. K., taip nukentėjusiajam padarė žaizdas lūpose ir poodinę kraujosruvą kairės akies srityje, tokiais savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Teismas skirdamas bausmę D. Č. atsižvelgia į tai, kad padarytas tyčinis nusikaltimas, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, bei į tai, kad padarytas nusikaltimas yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: D. Č. teistas penkis kartus, teistumas neišnykęs, (1 t., b. l. 146–157), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 33–38), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 44), nedirbantis (2 t., b. l. 45), nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) D. Č. atžvilgiu bus pasiekti už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos maksimalios trukmės terminuoto laisvės atėmimo bausmę (BK 41, 50, 61, straipsniai).

Bausmės vykdymo atidėjimas – tai tokia baudžiamosios atsakomybės forma, kai pilnamečiui nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo (bandomuoju) laikotarpiu paskiriama baudžiamojo poveikio priemonė ir (ar) vienas ar keli baudžiamajame įstatyme numatyti įpareigojimai; kai kontroliuojamas šių nuteistųjų elgesys bei jie įspėjami, kad bausmės vykdymo atidėjimas jiems gali būti pratęstas ar net panaikintas ir jie privalės vykdyti pagal nuosprendį paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jei minėtu laikotarpiu savo elgesiu neįrodys, kad sugeba laikytis įstatymų reikalavimų.

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles.

Atsižvelgdamas į tai, kad D. Č. atsiprašė nukentėjusiojo, jam nustatytas neįgalumas (2 t., b. l. 41–42), darbingumo lygis 25 procentai (nuo 2021 m. balandžio 6 d. iki 2023 m. balandžio 5 d.) (2 t., b. l. 127), kaip nurodyta 2022 m. gegužės 2 – birželio 2 d. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 173–176), teismas sprendžia esant pakankamą pagrindą manyti, kad bausmės tikslai kaltinamojo D. Č. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Įvertinus ir valstybinį kaltinimą palaikiusio prokuroro poziciją, D. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalis), paskiriant jam teismo įpareigojimus, kurie parenkami, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę ir kt. (BK 75 straipsnio 5 dalis),

Kaltinamajam D. Č. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 59–60) ir dokumentų paėmimas (2 t., b. l. 62–63), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą.

Nukentėjusysis M. K. pareiškė 350 Eur ieškinį turtinei žalai atlyginti už sugadintą turtą (1 t., b. l. 59–60). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis ieškinio reikalavimą sumažino iki 50 Eur. Turtinė žala padaryta dėl sudaužyto dušo kabinos stiklo. Iš pateiktos (duomenys neskelbtini) informacijos, matyti, kad panašios naujos dušo kabinos kaina galėtų būti iki 150 Eur (1 t., b. l. 94). Atsižvelgiant į tai, kad turtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta dėl kaltinamojo neteisėtų tyčinių nusikalstamų veiksmų, civilinio ieškinio patikslintas reikalavimas tenkintinas visiškai ir priteistina iš kaltinamojo D. Č., nukentėjusiajam M. K. 50 Eur turtinei žalai atlyginti. Turtinė žala nukentėjusiajam atlygintina per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1. Kompaktinis diskas (1 vnt.) su policijos pareigūnų vaizdo įrašu, ir kompaktinis diskas (1 vnt.) su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro (BPC), esantys voke prie bylos viršelio (2 t.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laiką (BPK 94 straipsnis).

2. D. Č. pasas saugomas prie bylos viršelio (2 t.) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas jo savininkui D. Č. neribotam disponavimui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303–305, 307– 308 straipsniais teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. Č. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies, 4 dalies, 5 dalies 8 ir 10 punktų taisyklėmis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (taip pat ir alkoholio).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam D. Č. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinio ieškinio patikslintą reikalavimą tenkinti visiškai ir priteisti iš nuteistojo D. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nukentėjusiajam M. K. 50 Eur (penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti. Turtinę žalą nukentėjusiajam atlyginti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- Kompaktinį diską (1 (vienas) vnt.) su policijos pareigūnų kamerų vaizdo įrašu, ir kompaktinį diską (1 (vienas) vnt.) su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro (BPC), esančius voke prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos per visą jos saugojimo laiką.

- D. Č. pasą saugomą prie baudžiamosios bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti jo savininkui D. Č. neribotam disponavimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose.