Utenos apylinkės teismo sprendimas

2025-03-25 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-180-617/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-03-25
Bylos Nr.
A20.-180-617/2025
Teisminio proceso Nr.
4-16-3-00146-2025-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Anatolij Januševskij
Advokatai
Eglė Vrubliauskienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A20.-180-617/2025
Teisminio proceso Nr. 4-16-3-00146-2025-4Procesinio sprendimo kategorija 21.15 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 25 d.Švenčionys
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse teisėjas Anatolij Januševskij,sekretoriaujant Birutei Godliauskienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei Natalijai Ivanovskai,užsieniečiui F. A., jo atstovei advokatei Eglei Vrubliauskienei,vertėjui Mecit Zengin,

teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centras teikimu prašo pratęsti Azerbaidžano Respublikos piliečiui F. A. paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo, terminą iki 2025-06-26, bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje ir įvykdytas sprendimas dėl jo išsiuntimo.

Pareiškėjo atstovė paaiškino, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai, jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris Migracijos departamento prie LR VRM 2024-03-14 sprendimu buvo panaikintas. Užsieniečio atžvilgiu buvo priimtas sprendimas uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 24 mėnesius. VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinė 2024-08-18 priėmė sprendimą įpareigojantį užsienietį savanoriškai iki 2024-08-24 išvykti iš Lietuvos Respublikos. Užsienietis šio sprendimo neįvykdė. Užsienietis 2024-12-26 buvo sulaikytas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024-12-27 sprendimu jam paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. VSAT prie LR VRM 2025-01-08 priėmė sprendimą išsiusti užsienietį iš Lietuvos Respublikos. Po šio sprendimo priėmimo užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo, kurį Migracijos departamentas prie LR VRM priėmė nagrinėti iš esmės skubos tvarka. Užsienietis prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo pateikė po to, kai buvo sulaikytas, po sprendimo dėl jo išsiuntimo priėmimo, jis visais įmanomais būdais bando likti Europos Sąjungos valstybėse, suteikus jam galimybę laisvai judėti jis galės pasišalinti iš Lietuvos Respublikos. Prašo teikimą patenkinti.

Užsienietis paaiškino, kad jis Lietuvoje turėjo gyvenamąją, jis Lietuvos Respublikos įstatymų nepažeidinėjo, niekada nesislapstė. Šiuo metu jis yra sudaręs buto, esančio Vilniaus m. nuomos sutartį, turi lėšų pragyvenimui, todėl prašo leisti jam gyventi jo nuomojamame bute.

Užsieniečio atstovė paaiškino, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, jo prieglobsčio byloje galutinis sprendimas nėra priimtas. Byloje nėra duomenų, kad užsienietis slapstėsi, arba nebendradarbiavo su valstybės institucijomis. Jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, Lietuvos Respublikoje turi gyvenamąją vietą, todėl prašo skirti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis pranešti apie savo būvimo vietą.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Nustatyta, kad F. A. (toliau – ir užsienietis) į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai, turėdamas galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kuris Migracijos departamento prie LR VRM 2024-03-14 sprendimu Nr. 24S79052 buvo panaikintas. VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinė 2024-08-18 priėmė sprendimą Nr. 24S190325, kuriuo užsienietis buvo įpareigotas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos iki 2024-08-24. Užsienietis šio sprendimo neįvykdė. Migracijos departamentas prie LR VRM 2024-11-20 priėmė sprendimą Nr. 24S265690, kuriuo nusprendė uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką 24 mėnesius nuo priėmimo dienos. Užsienietis VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pareigūno 2024-12-26 sprendimu buvo sulaikytas iki 48 val. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024-12-27 sprendimu užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centre nustatant pareigą neišvykti iš apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. VSAT prie LR VRM 2025-01-08 priėmė sprendimą Nr. 25S4977 išsiusti užsienietį iš Lietuvos Respublikos į Azerbaidžaną. F. A. pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo Lietuvos Respublikoje, kuris Migracijos departamento prie LR VRM yra priimtas nagrinėti iš esmės skubos tvarka. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai Švenčionyse 2025-03-17 sprendimu paliko nepakeistą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2024-12-27 sprendimu taikytą alternatyvią sulaikymui priemonę.

Šiuo metu užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, jo asmenybė nustatyta.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (iš lot. kraštutinė priemonė) priemonė ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja LR įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas). Šio Įstatymo 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Taigi, užsieniečio judėjimo laisvės apribojimas turi būti proporcingas šios priemonės taikymo tikslams ir turi būti užtikrinama, jog toks asmens suvaržymas pagal nustatytas aplinkybes netruktų ilgiau nei būtina nurodytiems tikslams pasiekti.

Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: 1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.); 2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); 3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika; 4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje; 5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 3² dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą; 6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; 7) užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką; 8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu; 9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais; 11) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos; 12) bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu; 13) kita Europos Sąjungos valstybė narė yra priėmusi sprendimą dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo; 14) užsieniečiui taikomas draudimas atvykti į Europos Sąjungos valstybę narę (valstybes nares).

Nagrinėjamu atveju, kaip buvo minėta, F. A. yra prieglobsčio prašytojas, galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje nėra priimtas, jo asmenybė nustatyta. Prieglobsčio prašymo motyvai nėra išaiškinti, nes kaip išaiškino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas <...> tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, teisėjų kolegijos nuomone, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti. <...>. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019). Konstatuotina, jog formaliai egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatytas prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindas (siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos).

Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal susiklosčiusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką klausimas dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo ar netaikymo yra teismo diskrecija, nors vienos minėtoje teisės normoje išvardintų aplinkybių nebuvimo nustatymas yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalį alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo. Šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę (Įstatymo 115 straipsnio 5 dalis).

Kaip minėta, užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko teisėtai, jis, nors prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo Lietuvos Respublikoje pateikė po sprendimo dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos priėmimo, yra prieglobsčio prašytojas, jo asmenybė nustatyta, nėra duomenų, kad jis keltų grėsmė valstybės saugumui, visuomenei ar viešajai tvarkai. Nors pareiškėjas ir nurodė, kad užsienietis piktybiškai nesilaiko Lietuvos įstatymų ir tvarkos, nebendradarbiauja su valstybės institucijomis, tokių įrodymų byloje nėra pateikta. Užsienietis pateikė teismui 2025-02-20 gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, galiojančią iki 2026-02-19, iš kurios matyti, kad jam išnuomotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš pasakyto darytina išvada, kad užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės, susijusio su judėjimo laisvės apribojimu, taikymas nėra proporcingas Įstatymo siekiamiems tikslams – priimti ir įvykdyti sprendimus jo prieglobsčio byloje. Esant tokioms aplinkybėms teismas skiria užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę - įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR įstatymo “Dėl užsieniečių teisinės padėties” 113 str. 4 d. 2 p., 115 str. 2 d. 2 p., 118 str. 2 d. 2 p., teismas

nusprendžia:

VSAT prie LR VRM Užsieniečių registracijos centro teikimą patenkinti iš dalies.

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025-03-17 F. A. taikytą alternatyvią sulaikymui priemonę ir taikyti Azerbaidžano Respublikos piliečiui F. A., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą elektroninių ryšių priemonėmis kiekvieną trečiadienį nuo 8 val. iki 17 val. pranešti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie LR VRM apie savo buvimo vietą. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo terminą nustatyti iki 2025-06-26, bet ne ilgiau iki kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas Anatolij Januševskij