Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2014-01-27 · Civilinė byla Nr. 2-85-617/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-01-27
Bylos Nr.
2-85-617/2014
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-00909-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Anatolij Januševskij
Atsakovas
J. M.
Trečiasis asmuo
R. J.
Civilinė byla Nr. 2-85-617/2014 m.
( Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00909-2013-8 )
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 74.2.4.; 77.4.2.; 77.4.3.; 78.2.1.; 99.7.; 99.9.; 116.1.; 116.4.
ŠVENČIONIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 27 d.Švenčionys

Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjas Anatolij Januševskij

sekretoriaujant Agnei Usovienei

dalyvaujant atsakovei J. M.

atsakovės atstovui advokatui Mindaugui Normantui

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal D. M. ieškinį atsakovei J. M. su trečiuoju asmeniu R. J. dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas D. M., kreipdamasis į teismą su ieškiniu, prašė sumažinti dukters A. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skiriamą sumą nuo 300 Lt iki 200 Lt ( b.l. 1-2 ). Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė: 1. sumažinti dukters A. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skiriamą sumą nuo 300 Lt iki 200 Lt; 2. nustatyti dukters A. M. gyvenamąją vietą kartu su tėvu D. M.; 3. nustatyti bendravimo tvarką su dukra A. M.: tėvas ar mama turi teisę bendrauti ir praleisti kartu su dukra pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, t.y. nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., tėvo ar mamos gyvenamojoje vietoje; tėvas ar mama turi teisę bendrauti ir praleisti kartu su dukra kas antrą dukters gimtadienį tėvo ar mamos gyvenamojoje vietoje; tėvas ar mama turi teisę bendrauti ir praleisti kartu su dukra vieną vasaros atostogų mėnesį, t.y. 30 kalendorinių dienų; tėvas ar mama kiekvieną kartą paimdamas ( -a ) dukrą praneša kitam ( ai ) apie numatomą dukters buvimo vietą; tėvas ar mama turi teisę bendrauti su dukra šiuolaikinėmis ryšio priemonėmis, t.y. internetu per Skype, mobiliu telefonu; tėvas ar mama kiekvieną kartą prieš paimant dukrą praneša kitam ( ai ) prieš 3 dienas.

Atsiliepimas

Atsakovė J. M. su ieškiniu nesutiko ir paaiškino, kad jos ir ieškovo santuoka buvo nutraukta Kelmės rajono apylinkės teismo 2013-01-15 sprendimu. Šiuo sprendimu jos dukros A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su ja, buvo nustatyta bendravimo su dukra tvarka, taip pat iš ieškovo priteistas išlaikymas dukrai po 400 Lt iki dukros pilnametystės. Šiaulių apygardos teismas 2013-07-04 nutartimi iš esmės pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, tik sumažino priteistą išlaikymo dydį iki 300 Lt per mėnesį. Taip pat nurodė, kad jos dukra nuo pat gimimo gyvena su ja, ji ja rūpinasi ir prižiūri. Po konflikto su ieškovu 2011-09-26, ieškovas daugiau dukros nėra matęs, nebuvo aplankyti dukros, su dukra nebendravo, nors visą laiką žinojo, kur ji gyvena, ir, norėdamas, galėjo bendrauti su dukra. Ji su dukra nuo 2013 m. kovo mėn. gyvena (duomenys neskelbtini), jos sugyventiniui priklausančiame name. Nors ji nedirba, bet ūkininkauja ir iš to gyvena. Dukra lanko Švenčionėlių vaikų darželį. Taip pat paaiškino, kad ji turi

2

pilnametį sūnų A. N., kuris daugiau nei 2 metus dirba ir nuolat gyvena Ispanijoje, todėl ieškovo argumentai, jog dukrai sudaryta nesaugi aplinka, yra nepagrįsti. Ieškovas nedirba, teismo priteisto išlaikymo nemoka, dėl ko yra susidaręs įsiskolinimas, priteistas išlaikymas nėra didelis, todėl dar labiau jį mažinti būtų neteisinga. Ieškovas su dukra kartu negyvena ir nebendrauja su ja nuo 2011-09-26, teismo sprendimais yra nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, bet ieškovas nebendrauja su vaiku, todėl nustatyti dukros gyvenamąją vietą kartu su ieškovu bei nustatyti naują bendravimo tvarką nėra pagrindo. Prašo ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas advokatas M.Normantas palaiko atsakovės pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus. Nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja teismų praktiką, jog vaikui teikiamo išlaikymo dydis turi būti siejamas su 1 MMA. Iš atsakovo priteistas išlaikymas yra 300 Lt per mėnesį, todėl dar labiau mažinti jį nėra teisinio pagrindo. Šalių dukra nuolat gyvena su savo mama, vaikui sudarytos geros gyvenimo sąlygos, ieškovas nebendrauja su vaiku, juo nesirūpina, neteikia priteisto išlaikymo, dėl ko yra susidaręs įsiskolinimas, vaiko nėra matęs daugiau nei 2 metus, todėl keisti teismo prieš pusmetį nustatytą vaiko gyvenamąją vietą bei bendravimo tvarką taip pat nėra pagrindo. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti atsakovei jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Iš bylos medžiagos, atsakovės, jos atstovo paaiškinimų, Vaiko teisių apsaugos institucijų atstovų teisme pateiktų išvadų nustatyta, kad Kelmės rajono apylinkės teismo 2013-01-15 sprendimu buvo nutraukta tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta santuoka, šalių nepilnametės dukros A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina J. M., iš ieškovo priteistas išlaikymas dukrai po 400 Lt kas mėnesį nuo 2011-12-15 iki dukros pilnametystės, leista D. M. bendrauti su nepilnamete dukra prieš 3 dienas iki susitikimo su vaiku susitikimų laiką suderinus su vaiko motina J. M., nustatant, kad bendravimas su vaiku vyks vaiko motinos namuose ( b.l. 8-13 ). Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs D. M. apeliacinį skundą dėl minėto teismo sprendimo, 2013-07-04 nutartimi sumažino iš D. M. priteistą išlaikymą dukrai iki 300 Lt kas mėnesį iki dukros pilnametystės, pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos paliko nepakeistą ( b.l. 14-19 ).

Ieškovas D. M. ieškiniu prašo sumažinti dukters A. M. išlaikymui skiriamą sumą nuo 300 Lt iki 200 Lt. Ieškovas, motyvuodamas savo reikalavimą, nurodo, kad išlaikymo dydis gali būti pakeistas, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba atsiradus naujai pareigai išlaikyti. Jam 2013-01-22 gimė dukra V. M., kurią taip pat reikia išlaikyti. Jis yra bedarbis, jam paskirta 650 Lt dydžio bedarbio pašalpa, iš kurios reikia pragyventi pačiam bei išlaikyti du vaikus. LR CK 3.192 str. 1 d. numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. LR CK 3.201 str. 1 d nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu, teismui priėmus sprendimą, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jų poreikių tenkinimo, tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Vertinant konkrečioje byloje nurodytas svarbias faktines aplinkybes, reikia ne tik laikytis teisės normose, reglamentuojančiose vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigas, išdėstytų reikalavimų, bet ir vadovautis kitais Civiliniame kodekse įtvirtintais principais, tarp kurių ir LR CK 1.5 str. įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai bei LR CK 3.3 str. 1 d. įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Tėvai yra atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių ( pažiūrų ) sistemai. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais, tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę

3

padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Byloje nustatyta, kad 300 Lt dydžio išlaikymas šalių dukrai A. M., gim. (duomenys neskelbtini), buvo priteistas Šiaulių apygardos teismo 2013-07-04 nutartimi. Taip pat byloje yra duomenys, kad ieškovui (duomenys neskelbtini) gimė dukra V. M. ( b.l. 3 ) ir šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant bylą buvo žinoma. Sprendimo priėmimo metu ieškovas dirbo UAB „Draugystės sanatorija“, gaudavo 1050 Lt darbo užmokestį ( b.l. 6 ). Darbo santykius jis nutraukė 2013-08-31 ir, kaip nurodo ieškinyje, yra bedarbis, gauna 650 Lt bedarbio pašalpą. Kaip minėta, tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku, bet ieškovui, jo manymu, neturint galimybių teikti dukrai Atėnei būtino išlaikymo, gimsta dukra Viltė, kurią taip pat reikia išlaikyti. Ieškovas pats pasirinko savo gyvenimo būdą, todėl jo teiginys, kad jis neturi pakankamai lėšų išlaikyti nepilnamečių vaikų, neatleidžia jo nuo šios pareigos vykdymo. Nustatyta, kad šalių dukra nuolat gyvena kartu su atsakove, kuri yra bedarbė, registruota darbo biržoje, ūkininkauja ir iš gaunamų pajamų išlaiko vaiką. Neabejotinai, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametė, tenka kasdieninė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad šalių dukra lanko Švenčionėlių vaikų darželį „Vyturėlis“, kuris yra gana toli nuo atsakovės gyvenamosios vietos. Už vaiko atvežimą į vaikų darželį bei būvimą jame reikia mokėti, vaikas auga, todėl didėja jo poreikiai. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kodėl jis negali susirasti darbo, kad turėtų galimybę tinkamai išlaikyti vaiką, taip pat byloje nenustatyta, kad jis dabartiniu metu būtų riboto darbingumo dėl sveikatos ar kitų objektyvių priežasčių. Todėl teismas ieškovo motyvą, kad jis yra bedarbis, vertina tik kaip jo siekį išvengti būtino išlaikymo mokėjimo vaikui ( LR CPK 185 str., LR CK 1.5 str. ), nes visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai ( LR CK 3.3 str. ). LR CK 3.192 str. 2 d. numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi įstatymas imperatyvia forma nustato tėvų pareigą teikti išlaikymą savo vaikams, o sprendžiant išlaikymo klausimus prioritetinis yra vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Įstatyminė nuostata dėl tėvų pareigos teikti išlaikymą savo vaikams proporcingai savo turtinei padėčiai negali būti aiškinama formaliai akcentuojant tik tėvų turtinę padėtį ir tuo kuriant prielaidas nukrypti nuo prioritetinio vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo – bet kokiu atveju tėvai savo vaikams turi teikti išlaikymą, garantuojantį minimalų socialiai priimtiną poreikių tenkinimo lygį. Įstatymas nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis ( LR CK 3.192 str. 2 d. ), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008 ). Aiškinant ir taikant įstatymo nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi vieningos praktikos, kad orientaciniai kriterijai, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, LR CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą ( MMA ). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 1000 Lt. Kaip minėta, iš ieškovo yra priteistas mažesnis, nei nurodytas išlaikymas vaikui – po 300 Lt kas mėnesį, todėl dar didesnis jo mažinimais prieštaraus vaiko interesams. Be to, teismui išnagrinėjus bylą ir išėjus priimti sprendimą, kurio priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas, teisme buvo gautas ieškovo prašymas su papildomais dokumentais, o būtent, ieškovas pateikė 2014-01-08 darbo sutartį iš kurios matyti, kad jis dirba UAB „ANGERA“, jam mokamas LR Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesio darbo užmokestis, padidintas 1,31 koeficientu, t.y. šiuo metu – 1310 Lt. Todėl, esant ir šioms aplinkybėms, dar labiau mažinti vaikui priteisto išlaikymo dydį nėra jokio teisinio pagrindo.

4

Ieškovas D. M. ieškiniu prašė nustatyti dukters A. M. gyvenamąją vietą kartu su juo. Ieškovas, motyvuodamas savo reikalavimą, nurodo, kad dėl nuolatinių slapstymusi, vengimo pranešti apie dukters raidą, begėdiškų melagysčių ir šmeižimo bei internete pasklidusių nuotraukų, kur atsakovės sūnus vartoja alkoholį ir pozuoja su plėšiko kauke, A. M. yra nesaugu gyventi kartu su motina. LR CK 3.169 str. 3 d. numato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką augti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Iš atsakovės paaiškinimų bei prie ieškinio pateiktų teismų sprendimų nustatyta, kad šalys kartu negyvena nuo 2011-09-26. Nuo šio laiko šalių nepilnametė dukra gyvena kartu su atsakove, kuri ja rūpinasi. Ieškovas daugiau nei du metus nėra matęs dukros, su ja nebendravo. A. M. gyvenamoji vieta kartu su atsakove yra nustatyta Kelmės rajono apylinkės teismo 2013-01-15 sprendimu, kuris įsiteisėjo 2013-07-05. Kaip minėta, reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo galima kai nustačius vaiko gyvenamąją vietą iš esmės pasikeičia aplinkybės. LR CPK 178 str. numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Nors ieškovas prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartui su juo dėl nuolatinių atsakovės slapstymusi, vengimo pranešti apie dukters raidą, begėdiškų melagysčių ir šmeižimo, ieškovas šiems teiginiams patvirtinti nepateikė absoliučiai jokių įrodymų. Atvirkščiai, iš Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto ( b.l. 25 ) matyti, kad šiam skyriui yra žinomas atsakovės kontaktinis telefono numeris, taip pat žinoma, jog atsakovė persikraustė gyventi į Švenčionių r. Iš Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktos išvados bei šios institucijos atstovės paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai patikrino atsakovės gyvenimo sąlygos ir nustatė, jog atsakovė su dukra nuo 2013 m. kovo mėn. gyvena kartu su sugyventiniu pastarajam priklausančiame name, esančiame Statkuškės k., Švenčionių r. Gyvenimo sąlygos yra geros, Atėnei skirtas atskiras kambarys, kuriame yra būtiniausi daiktai, žaislai, Atėnė sveika, su mama jaučiasi gerai, saugiai, todėl siūlo vaiko gyvenamąją vietą palikti kartu su mama. Nors ieškovas ir nurodo, kad internete yra nuotraukų, kuriuose atsakovės sūnus vartoja alkoholį ir pozuoja su plėšiko kauke, ir dėl to ieškovas mano, jog vaikui nesaugu gyventi su mama, atsakovė nurodė, kad ji turi pilnametį sūnų A. N., kuris daugiau nei 2 metus dirba ir nuolat gyvena Ispanijoje ir į Lietuvą sugrįžęs nebuvo. Duomenų, jog atsakovės sūnus gyventų kartu su atsakove ir darytų neigiamą įtaką šalių dukrai, nėra. Todėl darytina išvada, kad teigti, jog po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, iš esmės pasikeitė aplinkybės, nėra pagrindo. LR CK 3.174 str. 2 d. numato, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais. Esant išdėstytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad vaikas nuolat gyvena kartu su mama, vaikui sudarytos geros gyvenimo sąlygos, vaikas yra atitolęs nuo tėvo, jo nėra matęs daugiau nei 2 metus, vaiko perkėlimas iš jam įprastos aplinkos prieštarautų vaiko interesams. Be to, kaip minėta, ieškovas šiuo metu yra įsidarbinęs ir jo darbas susijęs su ilgalaikėmis, trunkančiomis daugiau nei mėnuo, komandiruotėmis ir todėl, nustačius vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškovu, vaikas ieškovo komandiruočių metu, būtų paliktas be priežiūros arba su vaikui svetimais asmenimis. Todėl šis reikalavimas negali būti patenkintas.

Ieškovas D. M. ieškiniu prašė nustatyti bendravimo tvarką su dukra A. M.: tėvas ar mama turi teisę bendrauti ir praleisti kartu su dukra pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį, t.y. nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., tėvo ar mamos gyvenamojoje vietoje; tėvas ar mama turi teisę bendrauti ir praleisti kartu su dukra kas antrą dukters gimtadienį tėvo ar mamos gyvenamojoje vietoje; tėvas ar mama turi teisę bendrauti ir praleisti kartu su dukra vieną vasaros atostogų mėnesį, t.y. 30 kalendorinių dienų; tėvas ar mama kiekvieną kartą paimdamas ( -a ) dukrą praneša kitam ( ai ) apie numatomą dukters buvimo vietą; tėvas ar mama turi teisę bendrauti su dukra šiuolaikinėmis ryšio priemonėmis, t.y. internetu per Skype, mobiliu telefonu; tėvas ar mama kiekvieną kartą prieš paimant dukrą praneša kitam ( ai ) prieš 3 dienas. Ieškovas, motyvuodamas savo reikalavimą, nurodo, kad atsakovė dažnai keičia savo gyvenamąsias vietas, apie jų pakeitimus jam

5

nepraneša, linkusi smurtauti. LR CK 3.170 str. numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. Kaip jau minėta, Kelmės rajono apylinkės teismo 2013-01-15 sprendimu, kuris įsiteisėjo 2013-07-05, buvo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, t.y. leista D. M. bendrauti su nepilnamete dukra prieš 3 dienas iki susitikimo su vaiku susitikimų laiką suderinus su vaiko motina J. M., nustatant, kad bendravimas su vaiku vyks vaiko motinos namuose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš teismų sprendimų matyti, jog nagrinėjant santuokos nutraukimo bylą, D. M. buvo pareiškęs priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, kuri iš esmės yra analogiška prašomai šioje byloje nustatyti bendravimo su vaiku tvarkai. Bet, kaip minėta, šis D. M. reikalavimas nebuvo patenkintas. Nuo teismo sprendimo, kuriuo yra nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, įsiteisėjimo praėjo tik pusmetis. Per šį laikotarpį jokių pasikeitimų vaiko ir tėvo bendravime neįvyko. A. M. šiuo metu yra keturi su pusę metų, dukra tėvo nėra mačiusi nuo 2011-09-26, t.y. daugiau nei du metus. Vaiko emociniai ryšiai su tėvu yra dar labiau susilpnėję, iš Vaiko teisų apsaugos skyriaus išvados matyti, kad vaikas neatsimena tėvo. Todėl, nustačius ieškovo prašomą bendravimo su vaiku tvarką, ir vaiką išvežus iš jam įprastos aplinkos, jis patirtų stresą, kas neigiamai atsilieptų vaiko emociniai būsenai. Todėl šiuo metu keisti jau nustatytą bendravimo su vaiku tvarką nėra jokio pagrindo. Taip pat nustatyta, kad pats ieškovas vengia bendrauti su vaiku. Byloje yra Alytaus apskrities VPK Druskininkų PK raštas iš kurio matyti, kad gavus D. M. prašymą dėl trukdymo bendrauti su vaiku policijos pareigūnai, girdint D. M., telefonu susisiekė su J. M. ir buvo susitarta, jog tėvas 2013-10-19 09 val. atvyks aplankyti dukros, bet D. M. dukros aplankyti neatvyko.

Teismo nutartimi ieškovui buvo atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo byloje. Ieškovas ieškinyje suformulavo 3 savarankiškus reikalavimus ( dėl priteisto išlaikymo sumažinimo, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ). LR CPK 80 str. 7 d. numato, kad šiame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 proc. už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip dešimt litų. Todėl ieškinį netenkinus iš ieškovo valstybės naudai priteistinas 243 Lt ( 27 Lt už reikalavimą dėl priteisto išlaikymo sumažinimo (( 300 – 200 ) x 12 x 3 proc. – 25 proc. ) + po 108 Lt už reikalavimus dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ( 144 – 25 proc. )). Nagrinėjant bylą teismas turėjo 56,63 Lt pašto išlaidų, kurios, ieškinį netenkinus, priteistinos iš ieškovo valstybės naudai. Byloje atsakovės interesus atstovavo advokatas M. Normantas, kuris teikė atsakovei konsultacijas, surašė atsiliepimą į ieškinį bei dalyvavo nagrinėjant bylą. Atsakovė turėjo 1500 Lt išlaidų, kurios priteistinos iš ieškovo atsakovei ( LR CPK 98 str. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 270 str., LR CK 3.169 str. 3 d., 3.174 str. 2 d., 3.192, 3.201, 3.170 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš D. M. 243 Lt ( du šimtus keturiasdešimt tris Lt ) žyminį mokestį ir 56,63 Lt ( penkiasdešimt šešis Lt 63 ct ) teismo turėtų pašto išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš D. M. J. M. 1500 Lt ( vieną tūkstantį penkis šimtus Lt ) jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Anatolij Januševskij