- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-10-28
- Bylos Nr.
- Ik-2894-426/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02050-2010-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė, Henrikas Sadauskas, Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- V. T.
- Trečiasis asmuo
- A. T.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 1.2Aplinkos apsauga
- 13.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Paulauskienės ir Henriko Sadausko, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjai V. T., atsakovų atstovėms Indrei Benotaitei, Vaclavai Jelaginai, Veslavai Rutkovskajai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. T., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. T. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – A. T.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja V. T. prašo panaikinti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos sprendimą bei įpareigoti Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją išduoti jai statybos leidimą.
Šalies argumentai
Skunde (b. l. 1-2) paaiškino, kad 2009 m. gruodžio 9 d. Šalčininkų rajono savivaldybės administracija jai išdavė statinio projektavimo sąlygų sąvadą Nr. (duomenys neskelbtini). 2010 m. gegužės 17 d. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą išduoti statybos leidimą pirties statybai. 2010 m. birželio 4 d. Šalčininkų rajono savivaldybės administracija informavo, kad 2010 m. birželio 1 d. Šalčininkų rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisija nusprendė neišduoti statybos leidimo. Mano, kad minėtas sprendimas yra nepagrįstas. Tvirtina, kad 2009 m. gruodžio 9 d. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos išduotos statinio projektavimo sąlygos buvo įvykdytos bei suderintos su sąlygas pateikusiomis institucijomis. Projektavimo sąlygų sąvade buvo nurodyta techninę dokumentaciją pateikti suderintą su Vilniaus visuomenės sveikatos centro Šalčininkų rajono filialu ir AB Rytų skirstomųjų tinklų Vilniaus regiono Šalčininkų skyriumi. Minėtų subjektų suderinimai buvo gauti. Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau Vilniaus RAAD) Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus 2009 m. gruodžio 1 d. raštu Nr. VR-4-3-675 buvo pranešta, kad šiuo konkrečiu atveju teisės aktai nenumato Departamentui rengti statinio projektavimo sąlygas. Vadovaujantis Šalčininkų rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos nuostatų (patvirtinti 2004 m. liepos 14 d., Nr. T-577) 3 p., komisijos posėdžiuose dalyvauja tik tų institucijų atstovai (išskyrus savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus), kurie nustatė ar dalyvavo nustatant teritorijų planavimo ar statinių projektavimo sąlygas. Pažeidžiant nuostatų 3 p. sprendime neišduoti statybos leidimo atsirado niekuo nepagrįstos statybos leidimo neišdavimo sąlygos, kurių institucijos nebuvo iškėlusios derinant statybos sąlygas prieš statybos leidimo išdavimą, t. y. (duomenys neskelbtini) apylinkės seniūnės nepasirašymas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 127.9.1 p. numatyta: „Esamose sodybose mažesniu atstumu gali būti statomas ir rekonstruojamas gyvenamasis namas bei jo priklausiniai (tvartas, garažas, lauko virtinė, klėtis, daržinė, malkinė, asmeninio naudojimo pirtis, kurios bendrasis plotas ne didesnis kaip 25 kv. m, ir kt.), kai projektuose numatomos neigiamo poveikio aplinkai išvengimo priemonės, suderintos su Aplinkos apsaugos ministerija“. Vilniaus RAAD įvardijo nepritarimo pirties statybos leidimo išdavimui priežastį - vykstantį teismą dėl galimai neteisėtų statybų šioje teritorijoje. Tačiau, teismo procesas tarp pareiškėjos ir Vilniaus RAAD vyko Šalčininkų rajono apylinkės teisme civilinėje byloje dėl žalos gamtai atlyginimo, o ne dėl neteisėtos statybos. Teigia, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme dėl to paties ginčo objekto jau laimėjo du teismo procesus. Be to, Šalčininkų rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolo 4 p. nurodyta, kad pranešimų apie savavališkas statybas nurodytame sklype komisija negavo. Vadovaujantis Šalčininkų rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos nuostatų 8 p. komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir rekomenduoja savivaldybės administracijos direktoriui išduoti statybos leidimą. Jei rekomenduojama neišduoti statybos leidimo, pateikiamos konkrečios jo neišdavimo priežastys, kurios pagrindžiamos nuorodomis į konkrečias teisės straipsnių dalis ar punktus. Pažeidžiant nurodytų nuostatų 8 p. Vilniaus RAAD, nepritardamas pirties statybai, nenurodė nepritarimo teisinio pagrindo bei prieštarauja savo 2009 m. gruodžio 1 d. raštu Nr.VR-4-3-675 pateiktoms sąlygoms.
Atsakovė Šalčininkų rajono savivaldybės administracija su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 28-30) paaiškino, kad 2010 m. vasario 2 d. V. T. pirmą kartą kreipėsi su prašymu išduoti statybos leidimą pirties statybai. 2010 m. vasario 9 d. Šalčininkų rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija posėdyje išnagrinėjo pateiktus dokumentus ir nepritarė projektui. Apie komisijos sprendimą V. T. buvo informuota 2010 m. vasario 17 d. raštu Nr. PAPS(5.32)-38. Viena iš nepritarimo projektui priežasčių buvo ta, kad techninis projektas nesuderintas su Vilniaus RAAD. 2010 m. gegužės 17 d. pareiškėja pakartotinai kreipėsi dėl statybos leidimo išdavimo. Pareiškėjos pateiktas techninis projektas nebuvo suderintas su Vilniaus RAAD. 2010 m. birželio 1 d. Šalčininkų rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija išnagrinėjo V. T. prašymą ir dokumentus bei priėmė sprendimą neišduoti statybos leidimo. Projektui nepritarė Vilniaus RAAD Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus vedėja.
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos nuostatų, patvirtintų Šalčininkų rajono savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T-278 (toliau Nuostatai), 16 p. nustato, kad komisija, gavusi iš savivaldybės administracijos direktoriaus statytojo prašymą statinio statybos leidimui gauti kartu su dokumentais, nurodytais STR 1.07.01:2002, privalo juos patikrinti ir nustatyti, ar: statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą) bei projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus; pateikti visi reikalingi dokumentai, nurodyti STR 1.07.01:2002; statinio projekto apimtis ir sudėtis atitinka STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ nurodytą apimtį ir sudėtį; atlikta statinio projekto ekspertizė (kai ji privaloma) ir jos išvados yra teigiamos; statinio projektuotojas, statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovas turi teisę užsiimti atitinkama veikla; paskirtas statinio statybos techninis prižiūrėtojas ir statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas pagal STR 1.09.05: 2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“. Nuostatų 20 p. nustato, kad, kai posėdyje dalyvaujantis komisijos narys dėl patikrinto statinio projekto ar kitų 16-17 p. reikalavimų turi pastabų ir nepritaria sprendimui išduoti statybos leidimą, protokole įrašo žodį „nepritariu“, nurodo rašto, kuriame pateikiami nepritarimo motyvai, numerį, datą ir pasirašo. Nagrinėjamu atveju statybos leidimo išdavimui nepritarė Vilniaus RAAD Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus vedėja A. G. Nuostatų 21 p. nurodo, kad komisijos sprendimas neišduoti statybos leidimo priimamas, kai bent vienas posėdyje dalyvavęs komisijos narių, kurio dalyvavimas yra privalomas, nepritaria išduoti statybos leidimą. Statybos įstatymo 21 str. 9 d. nustato, kad komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir sprendimu nurodo savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą, statybos leidimą ar jo neišduoti. Komisijos sprendimas išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar statybos leidimo neišduoti yra privalomas savivaldybės administracijos direktoriui ar įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui). Sprendimas išduoti statybos leidimą gali būti priimtas tik tuo atveju, kai visi Nuolatinės statybos komisijos nariai pritaria statybos leidimo išdavimui. Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria statybos leidimo išdavimui, priimamas sprendimas neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomo statybos leidimo.
Teigia, kad V. T. žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) g. 26, (duomenys neskelbtini) mstl., Šalčininkų r., kuriame pareiškėja nori statyti pirtį, yra priskirtas prie saugomųjų teritorijų. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 42 p. statinio naujos statybos, rekonstravimo ar kapitalinio remonto saugomoje teritorijoje atveju Nuolatinės statybos komisijos protokolą dėl statybos leidimo išdavimo pasirašo saugomos teritorijos direkcijos ir regiono apsaugos departamento atstovai, įgalioti priimti sprendimus šiais klausimais.
Akcentuoja, kad pareiškėjos žemės sklypas, kuriame planuojama pirties statyba, yra (duomenys neskelbtini) miestelio ribose, todėl negalima remtis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 127.9 p. Minėto nutarimo 127 9 p. taikomas pastatų, esančių už miestų, miestelių ir kaimų ribų, naujai statybai.
Pagal Šalčininkų rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos nuostatų 34 p. Nuolatinės statybos komisijos sprendimas neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomo statybos leidimo gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Apskundus šios komisijos sprendimą neišduoti statybos leidimo, atsakovais šiose bylose laikomi subjektai, kurių atstovai, įeinantys į komisijos sudėtį, nepritarė statybos leidimo išdavimui.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus RAAD atsiliepime (b. l. 27) su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad sprendimas, kuriuo atsisakyta išduoti statybos leidimą, yra teisėtas ir pagrįstas.
Teismo posėdyje pareiškėja skundą palaikė remdamasi jame nurodytais motyvais. Pareiškėjos poziciją palaikė trečiasis suinteresuotas asmuo.
Atsiliepimas
Atsakovų atstovės teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjos skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Šalčininkų rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos priimto protokolinio sprendimo neišduoti pareiškėjai statybos leidimo pirčiai (duomenys neskelbtini) g. 26, (duomenys neskelbtini) mstl., Šalčininkų r. sav. statyti teisėtumo ir pagrįstumo. Kitas pareiškėjos reikalavimas (dėl įpareigojimo atlikti veiksmus – išduoti statybos leidimą) yra išvestinis iš paminėtojo.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad V. T. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai 2010 m. gegužės 17 d. pateikė prašymą išduoti statybos leidimą pagal projektą „Pirties nauja statyba (duomenys neskelbtini) g. 26, (duomenys neskelbtini) mstl., Šalčininkų r. sav.“ (b. l. 62-63). Šalčininkų rajono savivaldybės Nuolatinė statybos komisija 2010 m. birželio 1 d. protokoliniu sprendimu Nr. NPR-02-100204-00018 (b. l. 54-57) nusprendė neišduoti pareiškėjai statybos leidimo pirčiai statyti. Vilniaus RAAD Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėja A. G. Šalčininkų rajono savivaldybės administraciją 2010 m. birželio 2 d. raštu Nr. VR-4.3-361 „Dėl techninio projekto“ (b. l. 58) informavo, kad Vilniaus RAAD gavo nuotoliniu būdu LR statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ pateiktą pirties statybos techninį projektą žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), plotas - 0,4885 ha) (duomenys neskelbtini) g. 26, (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) sen., Šalčininkų r. sav., statytojas – V. T.; taip pat informavo, kad pritarti pirties statybai negali, nes šiuo metu vyksta teismo procesas dėl galimai neteisėtų statybų šioje teritorijoje.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str. 6 d. nustatyta, jog jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Tai reiškia, kad įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip materialios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.
Pagal Statybos įstatymo 23 str. 6 d. kad gautų statybos (išskyrus griovimą) leidimą, statytojas (užsakovas) savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) turi pateikti: 1) nustatytos formos prašymą; 2) dokumentus, nurodytus šio įstatymo 20 str. 2 d. 2 ir 3 p.; 3) sutartį su žemės savininku dėl sklypo laikino naudojimo statybos metu, dėl šio sklypo servitutų naudojant pastatytą statinį ir kompensacijų už naudojimąsi žemės sklypu bei žalą (jeigu ji padaroma) tais atvejais, kai pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos numatomi tiesti statytojui (užsakovui) nepriklausančiame žemės sklype ar kai tokio sklypo dalį numatoma panaudoti statybvietei įrengti; 4) statinio projektą ir kompiuterinę laikmeną su statinio projekto įrašu; 5) statinio projekto ekspertizės aktą (tuo atveju, kai ši ekspertizė pagal šio įstatymo 29 str. 1 d. yra privaloma); 6) statinio projekto patvirtinimo dokumentą (kai projektą tvirtinti privaloma); 7) atsakingos institucijos sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos pasirinktoje vietoje leistinumo poveikio aplinkai požiūriu (kai tai privaloma) pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą; 8) statinio kadastrinių matavimų ir teisinės registracijos pažymėjimą (kai statinys rekonstruojamas ar kapitališkai remontuojamas). Šio pažymėjimo nereikia dėl statinių, kurie negali būti atskiri nekilnojamojo turto kadastro objektai ir neatlikti jų kadastriniai matavimai bei teisinė registracija, – tokiais atvejais pateikiami statinio nuosavybės teisę arba kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinantys dokumentai, taip pat turimi statinio planai, brėžiniai, schemos ir pan.
Statybos įstatymo 23 str. 9 d. reglamentuoja, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas), gavęs statytojo (užsakovo) šio straipsnio 6 ar 7 dalyje nurodytą prašymą ir kitus dokumentus, perduoda juos Nuolatinei statybos komisijai, kuri privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą), projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus ir Nuolatinės statybos komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktus. Komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir sprendimu nurodo savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar jo neišduoti. Komisijos sprendimas išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar statybos leidimo neišduoti yra privalomas savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui). Sprendimas išduoti statybos leidimą gali būti priimtas tik tuo atveju, kai visi nuolatinės statybos komisijos nariai pritaria statybos leidimo išdavimui. Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria statybos leidimo išdavimui, priimamas sprendimas neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomo statybos leidimo. Šis komisijos sprendimas turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Apskundus Nuolatinės statybos komisijos sprendimą neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomo statybos leidimo, atsakovais šiose bylose laikomi subjektai, kurių atstovai, įeinantys į Nuolatinės statybos komisijos sudėtį, nepritarė statybos leidimo išdavimui.
Taigi, Nuolatinės statybos komisijos sprendimas neišduoti statybos leidimo, įformintas protokolu, laikytinas individualiu administraciniu aktu ir gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tokiam sprendimui yra taikomi Viešojo administravimo įstatymo 8 str. įtvirtinti individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai, t. y. individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (1 d.); individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka; individualus administracinis aktas turi būti pasirašytas jį priėmusio pareigūno ar valstybės tarnautojo arba viešojo administravimo subjekto vadovo (3 d.).
Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, šių įstatyminių reikalavimų buvo nesilaikyta. Iš sprendimo turinio visiškai neaišku, kokius trūkumus pareiškėja turi pašalinti, kad statybos leidimas pirčiai statyti galėtų būti išduotas. Viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti aiškūs ir suprantami paslaugos vartotojui. Tai reiškia, kad viešojo administravimo subjektų priimami sprendimai turi būti motyvuoti. Ginčijamas Šalčininkų rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolinis sprendimas iš esmės be jokių motyvų.
Pažymėtina, kad Vilniaus RAAD Poveikio aplinkai vertinimo ir normatyvų skyriaus vedėjos A. G. 2010 m. birželio 2 d. pasirašytą raštą Nr. VR-4.3-361 „Dėl techninio projekto“ Šalčininkų rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisija negalėjo vertinti kaip teisinį pagrindą pareiškėjai atsisakyti išduoti leidimą pirčiai statyti, kadangi minėtas raštas buvo parengtas diena vėliau, t. y. 2010 m. birželio 2 d., nei Nuolatinės statybos komisija priėmė protokolinį sprendimą neišduoti pareiškėjai statybos leidimo (2010 m. birželio 1 d. sprendimas).
Kadangi teismas viešojo administravimo funkcijų nevykdo ir negali atlikti tų pareigų, kurios pagal Statybos įstatymą yra priskirtos vykdyti nuolatinėms statybos komisijoms, spręstina, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti Šalčininkų rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2010 m. birželio 1 d. protokolinį sprendimą Nr. NPR-02-100527-00071, kuriuo buvo atsisakyta V. T. išduoti statybos leidimą pirčiai (duomenys neskelbtini) g. 26, (duomenys neskelbtini) mstl., Šalčininkų r. statyti, ir įpareigoti Šalčininkų rajono savivaldybės Nuolatinę statybos komisiją iš naujo įstatymo nustatytu terminu išnagrinėti V. T. 2010 m. gegužės 17 d. prašymą išduoti statybos leidimą pirčiai (duomenys neskelbtini) g. 26, (duomenys neskelbtini) mstl., Šalčininkų r. sav. statyti bei priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus atitinkantį individualų administracinį sprendimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 2, 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 2, 4 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija
nusprendė:
pareiškėjos V. T. skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Šalčininkų rajono savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos 2010 m. birželio 1 d. protokolinį sprendimą Nr. NPR-02-100527-00071, kuriuo buvo atsisakyta V. T. išduoti statybos leidimą pirčiai (duomenys neskelbtini) g. 26, (duomenys neskelbtini) mstl., Šalčininkų r. statyti, ir įpareigoti Šalčininkų rajono savivaldybės Nuolatinę statybos komisiją iš naujo įstatymo nustatytu terminu išnagrinėti V. T. 2010 m. gegužės 17 d. prašymą išduoti statybos leidimą pirčiai (duomenys neskelbtini) g. 26, (duomenys neskelbtini) mstl., Šalčininkų r. sav. statyti bei priimti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus atitinkantį individualų administracinį sprendimą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.