- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-07
- Bylos Nr.
- 1S-270-185/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Pranas Šimkus
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei, teismo posėdyje išnagrinėjęs P. V. skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Audriaus Mačerausko 2014 m. sausio 2 d. nutarimo, kuriuo paliktas galioti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Ramūno Dubravos 2013 m. gruodžio 9 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-01-24 Utenos rajono apylinkės teisme gautas P. V. skundas, kuriuo jis prašė panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Audriaus Mačerausko 2014 m. sausio 2 d. nutarimą, kuriuo atmestas jo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Ramūno Dubravos 2013 m. gruodžio 9 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinimo, ir objektyviai, išsamiai bei visapusiškai įvertinti visas aplinkybes, tinkamai kvalifikuoti G. Č. nusikalstamą veiką ir patraukti jį atsakomybėn.
Skundžiama Utenos rajono apylinkės teismo 2014-02-17 nutartimi pareiškėjo skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagrįstai, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytas būtinasis sukčiavimo nusikaltimo sudėties požymis – tyčia. Teismas nurodė, kad pareiškėjas P. V. susiklosčiusius santykius gali spręsti civilinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas P. V. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartį ir skundą tenkinti: panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros 2013 m. gruodžio 9 d. nutarimą, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) G. Č. atžvilgiu jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d. požymių, tinkamai kvalifikuoti G. Č. veiką bei patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn, imtis priemonių surasti jam priklausančią transporto priemonę „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją jam grąžinti. Teigia, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog jis skirtingai vertina ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis dėl nusikalstamos veikos sudėties buvimo pagal BK 182 str. 1 d., ir kad šis jo vertinimas yra nepagrįstas ikiteisminio tyrimo duomenų visuma. Mano, kad tokie teismo argumentai yra nepagrįsti ir prieštarauja byloje esantiems duomenims bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai šiuo klausimu. Nurodo, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas jo skundą, nevertino ir nekreipė dėmesio į jo skunde nurodytas ir ikiteisminio tyrimo metu nustatytas bei konstatuotas aplinkybes, jog G. Č. apgavo jį ir neatlygintinai užvaldė svetimą turtą – automobilį, ir kad tokia apgaulė laikytina esmine, nes jeigu jis būtų žinojęs, jog G. Č. neturės pakankamai lėšų ir laiku neatsiskaitys už automobilį, nebūtų sudaręs sandorio ir nepardavęs G. Č. automobilio. Sandorio sudarymą lėmė ir G. Č. pasiūlyta šiek tiek didesnė automobilio pirkimo kaina nei tuo metu buvusi rinkos kaina. Tai, kad skola be teisinių kliūčių negalėjo ir šiuo metu negali būti išieškota civilinio proceso tvarka (G. Č. niekur nedirba, neturi jokių pajamų ir turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą civilinio proceso nustatyta tvarka) nustatyta ikiteisminio tyrimo metu. Be to, ir prokuroras 2013-12-09 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatavo, jog jokių galimybių civilinio proceso tvarka išieškoti skolos iš G. Č. nebus įmanoma, nes G. Č. neturi legalių pajamų ir santaupų, dėl ko negalės apmokėti už perkamą automobilį. Pažymi ir tai, kad G. Č., įsigijęs iš jo automobilį, jo dar neįregistravęs VĮ „Regitra“, jau kitą dieną jam priklausančią transporto priemonę pardavė ir gavo už ją pinigus, kuriuos išleido savo poreikiams, o ne atsiskaitymui su juo, tokiais veiksmais padarė jam didelę žalą, kurios civilinės teisės priemonėmis nėra galimybės atlyginti. Šios aplinkybės, pareiškėjo nuomone, tik patvirtina tai, jog G. Č. sąmoningai, prieš tai apgalvojęs, sudarė tokią situaciją, kad be jokių pinigų įgytų transporto priemonę, o ją pardavęs pinigus išleistų savo poreikiams patenkinti, t. y. apgaule įtraukė jį į sandorį, kurio neketino vykdyti, užvaldė jo turtą ir gavo sau naudos. Šie konstatuoti faktai paneigia apylinkės teismo nurodytus argumentus dėl tyčios nebuvimo G. Č. veikoje ir tai, kad jam pažeistų teisių gynybos būdas nėra tiek apsunkintas, jog iš esmės taptų neįmanomu. Nurodo, kad visiškai nepagrįsti yra teismo argumentai, kad jam priklausantis automobilis yra grąžintas ir kad susiklosčiusius santykius jis gali spręsti civilinio proceso tvarka. Nors jam priklausanti transporto priemonė šiuo metu surasta ir yra Estijoje, tačiau atvykę policijos pareigūnai reikalauja, jog jis pats vyktų į Estiją atsiimti savo automobilio ar kitais būdais organizuotų jo atsiėmimą. Pareigūnai nurodė, jog visas automobilio atgabenimo išlaidas jis galės išsiieškoti iš G. Č., tačiau kartu akcentavo ir tai, jog G. Č. nieko neturi ir niekur nedirba, t. y. kad jokių pinigų iš jo neturės galimybės atgauti. Mano, jog pirmiau paminėtos aplinkybės tik parvirtina tai, jog G. Č. veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d., sudėtis. Nurodo, kad transporto priemonė jam iki šiol nėra grąžinta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas.
Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su pareiškėjo skundo argumentais, skundžiama teismo nutartimi, prokurorų nutarimais ir įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus faktinius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas atliktas neišsamiai ir nevisapusiškai, nepilnai ištirtos visos įvykio aplinkybės, nepasinaudota visomis galimybėmis surinkti bylai reikšmingus duomenis bei juos pagrįstai įvertinti, nebuvo imtasi visų priemonių likusioms abejonėms pašalinti, ikiteisminis tyrimas nutrauktas skubotai, neįsigilinus į pateiktą medžiagą, sprendimai nėra pagrįsti byloje esančiomis aplinkybės, dėl to skundžiama teismo nutartis ir kartu prokurorų nutarimai negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais.
Ikiteisminio tyrimo uždaviniai yra greitai ir išsamiai nustatyti visas reikšmingas nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatyti tą veiką galimai padariusį asmenį ir kt. Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatų prokurorams kyla pareiga organizuoti ikiteisminį tyrimą ir vadovauti jam taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką. Nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais pagal BPK 212 str. 1 p. ir 2 p., dėl duomenų pakankamumo kaltinamajam aktui surašyti (BPK 218 str.), yra išimtinė prokuroro kompetencija. Tačiau pažymėtina, kad prieš priimant byloje vienokį ar kitokį procesinį sprendimą, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės turi būti išsamiai ir objektyviai ištirtos, todėl pradėtą ikiteisminį tyrimą nutraukti BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, kaip šiuo atveju, galima tik pasinaudojus visomis galimybėmis surinkti reikšmingus tyrimui duomenis. Prokuroro priimtas sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu negali būti keliamas tikslas bet kokiomis priemonėmis ir būdais apkaltinti asmenį nusikalstamos veikos padarymu. Spręsti apie duomenų pakankamumą įtariamojo kaltei pagrįsti taip pat yra išimtinė prokuroro teisė.
BK 182 str. 1 d. (sukčiavimas) numatyta atsakomybė asmeniui, kuris apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo kaip nusikaltimo esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl ko svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe taip pat civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Sukčiavimo kaip nusikaltimo išdavoje turtas ar teisė į jį įgyjama neteisėtai. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininką, teisėtą valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavime paprastai reiškiasi asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pasinaudojant nukentėjusiojo tam tikrų esminių aplinkybių nežinojimu ar netinkamu jų supratimu, objektyviai egzistuojančių faktų nutylėjimu ir pan. Viena iš apgaulės formų – piktnaudžiavimas pasitikėjimu, kai kaltininkas BK 182 str. numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais pagrindą pasitikėjimui, įtikinėdamas, sudarydamas sutartis neturint tikslo jų vykdyti. Apgaulė sukčiavime turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-387/2008, Nr. 2K-7-301/2011, Nr. 2K-642/2012, Nr. 2K-281/2012).
Susipažinęs su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys neginčijamai nepaneigia P. V. skunduose dėstomos pozicijos, jog G. Č. sandorį su juo sudarė turėdamas išankstinį tikslą jo nevykdyti, t. y. negrąžinti pinigų už įgytą automobilį, ir taip galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką (sukčiavimą). Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog Utenos apskrities vyriausiajame policijos komisariate 2013-08-23 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d. Ikiteisminis tyrimas pradėtas remiantis P. V. pareiškimu, kad 2013-07-02 apie 14.25 val. G. Č. apgaulės būdu pasisavino jam priklausantį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko padarė 9000 Lt turtinės žalos. Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad P. V. su G. Č. anksčiau nebuvo pažįstami, G. Č. apie P. V. parduodamą automobilį „Audi A6“ sužinojo iš internetiniame tinklalapyje patalpinto skelbimo. Jau telefoninio pokalbio metu, suderėjus automobilio pardavimo kainą – 9000 Lt, G. Č. su P. V. susitarė automobilį parduoti surašant vekselį dėl jo įsiskolinimo. Kitą dieną G. Č. su P. V. susitikę Utenoje surašė automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje abiejų šalių susitarimu nurodė automobilio kainą 5000 Lt, bei sudarė skolos vekselį 9000 Lt, kuriame numatė, kad šią sumą G. Č. P. V. sumokės per mėnesį iki 2013-08-02. Iš G. Č. parodymų matyti, kad jis jau kitą dieną iš P. V. įgytą automobilį už 3700 Lt pardavė nepažįstamam vyriškiui, nes, pasak jo, automobilis jam sugedo, už automobilį gautų pinigų P. V. negrąžino, o juos išleido savo poreikiams tenkinti (buto nuomai). Iš P. V. parodymų matyti, kad praėjus kelioms dienoms po automobilio pardavimo jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambinęs nepažįstamas vyriškis pasakė, jog iš G. Č. perpirko automobilį „Audi A6“ ir paprašė jį išregistruoti. P. V. vyriškiui atsakė, kad automobilio neišregistruos, nes už jį dar nėra gavęs pinigų. Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo surastas Estijoje ir 2014-01-02 prokuroro nutarimu grąžintas P. V.. G. Č. iki vekselyje įsipareigotos atsiskaityti su P. V. dienos (2013-08-02) su juo neatsiskaitė. Skola pagal vekselį P. V. nėra grąžinta ir iki šiandien.
Įvertinęs visus teismui pateiktus baudžiamosios bylos duomenis aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad prokurorai ikiteisminio tyrimo metu neišnaudojo visų įmanomų galimybių surinkti bylai reikšmingus duomenis, kad neginčijamai būtų paneigta G. Č. kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, o būtent, ikiteisminio tyrimo metu nesiaiškino G. Č. iš P. V. įgyto automobilio pardavimo aplinkybių, taip pat nesiaiškino, ar G. Č. šį automobilį galėjo parduoti ir ar jam parduodant šį automobilį nebuvo pažeistos kitų asmenų teisės bei teisėti interesai. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2013-07-04 P. V. dėl automobilio išregistravimo skambino asmuo iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Tuo pačiu laikotarpiu (nuo 2013-07-02 iki 2013-07-08) užfiksuoti ir pokalbiai tarp G. Č. ir asmens, besinaudojančio minėtu telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Gavus minėto telefono numerio išklotines buvo nustatyta, kad šiuo telefono numeriu bendraujama su V. V. vardu registruotu abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip liudytojas apklaustas A. V. (V. V. sūnus) parodė, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jo draugui M. L., gyvenančiam Vilniuje. Tačiau M. L. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nebuvo ir byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad su M. L. apskritai buvo bandoma susisiekti, nesiaiškinta, ar būtent M. L. yra tas asmuo, pirkęs iš G. Č. automobilį (M. L. nebuvo parodytas atpažinti G. Č., nors byloje yra jo vairuotojo pažymėjimas su nuotrauka). Ikiteisminio tyrimo metu G. Č. parodė, kad iš P. V. įgytą automobilį nepažįstamam vyriškiui jis pardavė pagal pirkimo – pardavimo sutartį. Tačiau atliekant ikiteisminį tyrimą ši pirkimo – pardavimo sutartis iš G. Č. nebuvo išreikalauta ar kokiu nors kitu būdu paimta (nebuvo daryta krata ar poėmis), nors, apklausos metu G. Č. taip pat parodė, kad šią pirkimo – pardavimo sutartį jis turi savo namuose Vilniuje. Ikiteisminio tyrimo metu nesiaiškinta ir tai, ar G. Č. turėjo realias galimybes per labai trumpą laiko tarpą (vieną mėnesį) grąžinti P. V. vekselyje nurodytus 9000 Lt (byloje nėra jokių duomenų apie G. Č. pajamas, banko sąskaitas ir pan.), nesiaiškinta, kokiu tikslu G. Č., neturėdamas pinigų, pirko pakankamai brangų automobilį ir kodėl jis automobilį pirko būtent tuo metu.
Taigi atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, kad prokurorai šiuo atveju neatliko visų įstatyme numatytų ir būtinų veiksmų bei neišnaudojo visų galimybių surinkti duomenis, neginčijamai patvirtinančius arba paneigiančius G. Č. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos. Todėl esant pagrįstai abejonei dėl G. Č. kaltės būtina tęsti ikiteisminį tyrimą ir tikslinti visas, taip pat ir šioje nutartyje nurodytas su G. Č. ketinimais bei jo galimybėmis įvykdyti sandorį, aplinkybes, juolab kad dėl šių aplinkybių paties G. Č. parodymai yra prieštaringi, nes jis tvirtindamas, jog neturėjo jokio tikslo P. V. apgauti, kartu nurodė ir tai, kad jis P. V. vengė, į jo skambučius neatsiliepinėjo, o galiausiai specialiai pasikeitė telefoną ir SIM kortelę, kad P. V. su juo negalėtų susisiekti. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, tik išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus duomenis, įrodančius ar paneigiančius nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą G. Č. veiksmuose, bus galima patikimai nuspręsti dėl tolimesnės ikiteisminio tyrimo eigos nagrinėjamoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Sutiktina su prokurorų ir teismo pozicija, kad vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas neatitinka sukčiavimo požymių ir neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Tačiau civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu ir iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaule įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu tyčios turėjimas neįvykdyti šios prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Vien ta aplinkybė, kad asmuo turi teisę ginti savo teises ir interesus civilinio proceso tvarka nėra pagrindas nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Be to, pažymėtina, kad prokuroro 2013 m. gruodžio 9 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) daromos prieštaringos išvados. Vienoje nutarimo dalyje prokuroras konstatuoja, jog G. Č. įgydamas automobilį panaudojo apgaulę, kitoje nutarimo dalyje jau teigia, kad G. Č. neturėjo tyčios sukčiaudamas įgyti svetimą turtą. Šie nutarime esantys prieštaravimai turi būti pašalinti, nes sukčiavimas, kaip minėta, ir yra svetimo turto įgijimas apgaule.
Taigi konstatavus, kad ikiteisminis tyrimas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje atliktas nepilnai ir neišsamiai, neišnaudotos visos galimybės objektyviems ir neginčytiniems duomenims apie nusikalstamos veikos padarymą ar nepadarymą nustatyti ir įvertinti, skundžiama Utenos rajono apylinkės teismo 2014-02-17 nutartis ir pirmiau paminėti prokurorų nutarimai negali būti laikomi pagrįstais ir teisėtais, todėl naikinami.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2014-02-17 nutartį, kuria atmestas P. V. skundas ir dėl P. V. skundo priimti naują sprendimą:
panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroro Ramūno Dubravos 2013 m. gruodžio 9 d. nutarimą, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro Audriaus Mačerausko 2014 m. sausio 2 d. nutarimą, kuriuo atmestas P. V. skundas ir paliktas galioti 2013 m. gruodžio 9 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Ikiteisminio tyrimo medžiagą grąžinti Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūrai ikiteisminio tyrimo organizavimui.
Ši nutartis neskundžiama.