- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-02-28
- Bylos Nr.
- 2K-168/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Aidukas (pirm.), Pranas Kuconis
- Nuteistasis
- A. M., R. K., M. J., M. R.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Prano Kuconio ir pranešėjo Antano Klimavičiūį aus,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. M. ir R. K. kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 10 d. nuosprendžio. Šiuo nuosprendžiu A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį už UAB „Savina“ ir N. bei V. N. turto vagystę laisvės atėmimu trejiems metams. Dėl M. V. ir K. M. turto vagysčių pagal BK 178 straipsnio 2 dalį A. M. išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas.
Iš A. M. solidariai su M. J. ir M. R. priteista 200 Lt V. N. patirtai turtinei žalai atlyginti.
Tuo pačiu nuosprendžiu R. K. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už A. B. turto vagystę laisvės atėmimu trejiems metams.
Skundžiama taip pat Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 16 d. nutartis, kuria nuteistųjų A. M. ir R. K. apeliaciniai skundai atmesti.
Šioje byloje taip pat nuteisti M. J. ir M. R. Dėl jų kasaciniai skundai nepaduoti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistųjų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su M. J. ir M. R. 2004 m. balandžio 1 d., tarp 17.00 val. ir 17.30 val. pagrobė N. N. priklausantį automobilį „Mercedes-Benz 208“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su prie šio automobilio prikabinta specialia platforma, skirta automobilių pervežimui, kurių bendra vertė yra 7310 Lt, ir ant šios platformos buvusį 11 100 Lt vertės automobilį „AUDI 100 C4“ (be valstybinio numerio), priklausantį UAB „Savina“, kurios savininkas buvo V. N., stovėjusius Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini). Be to, jie pagrobė automobilio „Mercedes-Benz 208“ kabinoje buvusius V. N. daiktus: 600 Lt vertės automagnetolą „Sony“, 600 Lt vertės pusilgę žieminę vyrišką 52 dydžio striukę, 200 Lt vertės dujinę viryklę, 80 Lt vertės dujinį šildytuvą, 200 Lt vertės oro kompresorių automobilių padangoms pripūsti, 150 Lt vertės raktų galvučių rinkinį; iš viso pagrobė N. N. turto už 7310 Lt ir V. N. turto už 12 930 Lt.
R. K. nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su M. J. ir M .R., laikotarpyje tarp 2004 m. balandžio 4 d. 12.30 val. ir 13.30 val. tyrimo metu nenustatytu būdu pagrobė Švedijos piliečio A. B. 20 000 Lt vertės automobilį „Mercedes-Benz 230 Coupe“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjusį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Kasaciniame skunde nuteistasis A. M. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 10 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 16 d. nutartį, o baudžiamąją bylą nutraukti arba pakeisti nuosprendį, sušvelninant paskirtą jam bausmę.
Kasatorius, nesutinka su tuo, kad rasti pirštų pėdsakai ant automobilio „Mersedes – Benz 208“ ir kad jie yra jo, nes byloje nėra šio automobilio vietos, kur buvo rasti pirštų antspaudai, nuotraukų. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad ekspertas, kuris neva rado antspaudus, teismo posėdyje nebuvo apklaustas, jo vardas, pavardė ir pareigos nenurodytos. Taip buvo pažeisti BPK 20 straipsnio, 92 straipsnio 4 dalies, 179 straipsnio 1, 2 ,3 dalių, 205 straipsnio, 207 straipsnio 2 dalies, 87 straipsnio 1 dalies, 88 straipsnio, 301 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 5, 7 dalių reikalavimai bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies, 109 straipsnio 3 dalies nuostatos. Pažeistas ir lygybės principas, nes kasatoriui nebuvo suteikta teisė užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, t. y. ekspertui. Anot kasatoriaus, byloje esančių liudytojų pareigūnų R. N., A. Š., V. Z. parodymai negali būti laikomi įrodymais, nes jie pateikė tik savo įvykio versijas, o R. N., V. Z. dar yra ir iškeltos baudžiamosios bylos. Kasatorius tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 27 straipsnio 1 dalį, 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktį, nes, skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgė į tai, kad jam inkriminuota nusikalstama veika padaryta praėjus trejiems metams nuo atleidimo nuo bausmės atlikimo, ir jo teistumas jau yra išnykęs. Be to, paskirta bausmė yra aiškiai per griežta, nes nusikaltimu padaryta tik 200 Lt turtinė žala, naudos iš nusikaltimo jis neturėjo, o teistumas yra išnykęs. Kasatorius mano, kad jo nekaltumą patvirtina byloje esanti filmuota medžiaga, kaltinamųjų M. R., M. J. parodymai.
Kasaciniame skunde nuteistasis R. K. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalį, kuria atmestas jo skundas, o baudžiamąją bylą nutraukti.
Kasatorius nurodo, kad, pažeidžiant BPK 20 straipsnį, teismų sprendimai pagrįsti iš esmės vien tik subjektyviais policijos pareigūnų parodymais, kurių nepatvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Kasatoriaus nuomone, teismai neišspendė ir neįvertino byloje esančių neaiškumų, nesutapimų: teismo nuosprendyje teigiama, kad neva jis stebėjo vogtiną automobilį, tačiau telefoninių pokalbių išklotinė Nr. (duomenys neskelbtini) rodo, kad tuo metu jis buvo skirtingose miesto vietose; nesutapimai yra tarp fiksuotų pokalbių laiko suvestinėje Nr. (duomenys neskelbtini) ir išklotinėje Nr. (duomenys neskelbtini), liudytojo V. Z. komentuojamo asmens- nepažįstamo vaikino,- skambinusio M. R. 2004 m. balandžio 4 d. 12:37:46 val., pokalbis nėra užfiksuotas M. R. telefono numerio išklotinėje Nr. (duomenys neskelbtini), atvirkščiai, čia užfiksuotas skambutis asmens, kuris skambino 2004 m. balandžio 4 d. 12:37:28 val. iš telefono numerio, kuriuo R. K. nesinaudojo.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistųjų A. M. ir R. K. kasaciniai skundai atmestini.
Dėl bylos duomenų pripažinimo įrodymais pagal A. M. skundą
Kolegija atmeta nuteistojo A. M. teiginius dėl BPK 20, 87, 88, 92, 179, 205, 207, 301, 44 straipsnių ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31, 109 straipsnių pažeidimo, neva pasireiškusio tuo, kad netinkamai užfiksuoti bei ištirti pirštų atspaudai, rasti pagrobtame automobilyje „Mersedes-Benz 208“, į teismo posėdį nebuvo iškviestas specialistas, tyręs šiuos pėdsakus ir, nesant galimybės užduoti klausimus šiam specialistui, pažeistas šalių lygybės principas.
Automobilis „Mersedes-Benz 208“ buvo apžiūrėtas Klaipėdos miesto VPK ikiteisminio tyrimo pareigūno, dalyvaujant specialistei J. J., vadovaujantis BPK 179 ir 207 straipsniais.
BPK 179 straipsnio 1 dalis numato, kad atliekant tyrimo veiksmus, gali būti fotografuojama, filmuojama, daromas garso ir vaizdo įrašas, daromi pėdsakų atspaudai ir išliejos, sudaromi planai ir schemos bei naudojami kitokie fiksavimo būdai.
Specialistė, aptikusi ant automobilio durelių rankų atspaudus, pasirinko patį patikimiausią jų fiksavimo būdą – daktiloskopavimą. Apžiūros protokole, pasirašytame visų tyrimo veiksme dalyvavusių asmenų, konstatuota, kad atlikus apžiūrą, paimtos daktiloplokštelės Nr.1, Nr.2, Nr.3.
BPK 207 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ištirti daiktus ar kitus objektus, kurių nereikia tirti šio kodekso 205 straipsnyje nustatyta tvarka, apžiūri prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar specialistas. Šio straipsnio 2 dalis įpareigoja apžiūrimus daiktus kiek galima nufotografuoti arba nufilmuoti.
Rankų pėdsakai yra objektai, kuriuos būtina tirti, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnas pasirinko tinkamiausią BPK 179 straipsnio 1 dalyje numatytą jų fiksavimo būdą.
Teismai visiškai pagrįstai apžiūros protokolą ir specialisto išvadą pripažino įrodymais, nes šie duomenys yra gauti įstatymų nustatyta tvarka.
Nuteistojo nuoroda į BPK 87 ir 88 straipsnių nesilaikymą neanalizuojama, nes rankų pėdsakus tyrė specialistas, laikydamasis BPK 89 ir 90 straipsnių reikalavimų, o ekspertizė nebuvo atliekama.
Dėl teisės į nešališką teismą ir šalių lygybės pagal A. M. skundą
Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai dėl BPK 44 straipsnio 5 ir 7 dalių, 301 straipsnio bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies ir 109 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo.
Į teismo posėdžius nebuvo iškviesta ir apklausta specialistė J. J., dalyvavusi vogto automobilio apžiūroje, tačiau teismas to ir neprivalėjo daryti. Pats A. M. BPK 270 straipsnio tvarka neprašė teismo iškviesti į posėdį specialistę, o bylos apeliacinio nagrinėjimo metu pareiškė, kad įrodymų tyrimas nereikalingas. Beje, pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas Klaipėdos VPK pareigūnas R. N., kuris su specialiste apžiūrėjo vogtą automobilį ir surašė apžiūros protokolą. A. M. turėjo galimybę užduoti jam klausimus. Nuteistojo nuoroda į konstitucinius visų lygybės įstatymui ir teisės į teisingą, nešališką teismą principus yra deklaratyvi. Teismai šių principų laikėsi.
Dėl bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų ir A. M. teistumo
Kolegija pripažįsta, kad A. M. teistumas yra išnykęs, tačiau teismai, visiškai pagrįstai vadovaudamiesi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, vertino kaltininko asmenybę, taip motyvuodami laisvės atėmimo bausmę. Teismai nenustatė A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o sunkinančia jo atsakomybę aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikaltimą padarė bendrininkų grupe. Paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė visiškai atitinka BK 54, 55, 61 straipsnių nuostatas.
Dėl bylos duomenų pripažinimo įrodymais pagal R. K. skundą
Kasatorius teigia, kad teismų sprendimai pagrįsti vien tik subjektyviais policijos pareigūnų parodymais, kurių nepatvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, todėl mano, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus. Savo teiginius nuteistasis argumentuoja nesutapimais laike tarp fiksuotų pokalbių laiko suvestinėje Nr. (duomenys neskelbtini) ir pokalbių išklotinėje Nr. (duomenys neskelbtini), atliktoje kontroliuojant M. R. telefoninius pokalbius. Nuteistasis R. K. klysta lygindamas telefoninių pokalbių suvestinėje Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 m. balandžio 4 d. 12 val. 37 min. 46 sek. su telefono išklotinės Nr. (duomenys neskelbtini) bylos ketvirtojo tomo 152 lapo duomenimis ir teigdamas, kad ten toks skambutis neužfiksuotas, o yra artimiausias pagal laiką 12 val. 37 min. 28 sek. skambutis visiškai ne iš jo telefono. Tai tikrai ne R. K. skambutis, o pačio M. R. skambutis kitam nusikaltimo bendrininkui. Sugretinti reikia 162 puslapio paskutinėje eilutėje užfiksuotą 12 val. 36 min. 18 sek. skambutį M. R. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Būtent šiuo telefonu naudojosi R. K.
Kasatoriaus nuoroda, kad jis negalėjo stebėti vogtino automobilio, nes užfiksuoti jo skambučiai yra iš skirtingų ryšio zonų (celių), yra tos pačios klaidos pasekmė.
Taip pat nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad teismai netyrė miesto geografijos pagal celes, o liudytojų policijos pareigūnų parodymus paneigia jo skambučiai iš skitingų celių vagystės metu.
Teismai įvertinimo ir pripažino įrodymu tik vieną jo pokalbį telefonu, skambinant iš ryšio zonos (celės) KLA06DC, kurio metu R. K. siūlė M. R. pagrobti automobilį, o pats pažadėjo pasaugoti jį iki užvaldymo. Sekantis jo skambutis M. R. užfiksuotas po 21 minutės jau iš kitos ryšio zonos (celės), bet pokalbio turinys liudija, kad automobilis jau nuvarytas iš parkavimo vietos, R. K. automobilio nebestebėjo, ir vogto automobilio kelią kontroliavo pats M. R.
Kolegija taip pat mano, kad teismai visiškai pagrįstai įrodymais pripažino operatyvinių techninių priemonių panaudojimo protokolus su priedais ir pagrįstai konstatavo, kad jie atitinka liudytojų V. Z., R. N., A. Š. parodymus. Įrodymus teismai įvertino pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl BPK 20 straipsnio nuostatų nepažeidė.
Nesant BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo arba naikinimo pagrindų, kasaciniai skundai atmestini.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atmesti nuteistųjų A. M. ir R. K. kasacinius skundus.