Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-01-22 · Civilinė byla Nr. 2A-76-544/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-22
Bylos Nr.
2A-76-544/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Jonaitienė (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Valiulienė
Atsakovas
E. V.
Ieškovas
B. V.
Kategorijos
  • 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-76-544/2010

Teisėja Irena Stulgienė Procesinio sprendimo kategorija: 74.2.4; 78.2.1; 99.5; 114.4; 121.18; 125.1;

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. sausio 22 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Valiulienės, sekretoriaujant L. T.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. V. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1399-233-09 pagal ieškovės B. V. ieškinį atsakovui E. V. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašė pakeisti 1994-04-01 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutarimu Nr. AV-28/1994 m. iš E. V. dukrai J. V., gim. 1992-08-25, priteistą išlaikymo dydį ir iš atsakovo dukrai išlaikyti priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį nuo 2009-07-10 iki dukros pilnametystės šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodė, kad nuo nutarimo priėmimo atsakovas dukrai išlaikyti mokėjo vidutiniškai po 50 Lt kas mėnesį, todėl tokio dydžio išlaikymas jau seniai neatitinka minimalių dukros poreikių ir nebeužtikrina sąlygų, būtinų vaikui vystytis, nes tie poreikiai išaugę. Todėl mano, jog iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Ieškovės pajamos yra apie 1600 Lt per mėnesį. Dukros minimaliems poreikiams užtikrinti, neskaitant išlaidų maistui, kas mėnesį išleidžia apie 500 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Rokiškio rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: nuo 2009-07-17 pakeitė Rokiškio rajono apylinkės teismo 1994-04-01 nutarimu civilinėje byloje Nr. AV-28/1998 priteisto iš E. V. B. V. naudai dukters Jordanos išlaikymui dydį ir nuo 2009-07-17 iš atsakovo E. V. priteisė dukrai J. V. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 300 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Teismas nustatė, kad ieškovės vidutinės pajamos yra 1748 Lt kas mėnesį. Pagal gautus duomenis iš Sodros duomenų bazės, atsakovo gaunama netekto darbingumo kompensacija ir netekto darbingumo pensija 2008 m. sausio – 2008 m. rugsėjo mėnesiais buvo apie 810 Lt. Iš VĮ „Registrų centras“ pažymos matyti, kad ieškovė yra 3-jų kambarių buto, esančio Taikos g. 13-38, Rokiškio m. savininkė, atsakovas – 2-jų kambarių buto, esančio Vilties g. 16-1, Rokiškio m., savininkas. Kadangi dukters poreikiai nuo pirmojo išlaikymo priteisimo 1994-04-01 dėl amžiaus ženkliai išaugo, teismas sprendė, jog priteisto išlaikymo dydis neatitinka vaiko išaugusių poreikių. Nustatydamas reikalingo išlaikymo dydį būtiniems poreikiams tenkinti, teismas pripažino, kad būtinas yra minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, kuris šiuo metu yra 800 Lt, nes byloje nėra pateikta įrodymų, kad atsakovo, privalančio teikti išlaikymą, turtinė padėtis yra labai sunki, kas būtų pagrindu priteisti mažesnio dydžio išlaikymą. Teismas sprendė, jog tai, kad atstovas šiuo metu yra suimtas ir šiuo metu negauna pajamų, negali būti vertinama kaip objektyvi aplinkybė dėl atsakovo turtinės padėties pablogėjimo, ar aplinkybė, dėl kurios būtų galima mažinti prašomo priteisti nepilnametei dukrai dydį. Teismas nurodė, kad Vaikų išlaikymo fondo įstatymas, kurio paskirtis užtikrinti vaiko teisę į socialinę apsaugą ir garantuoti valstybės įsipareigojimą suteikti vaikui nustatyto dydžio išlaikymą, numato, kad vaikų išlaikymo fondo išmokos vienam vaikui per mėnesį yra ne didesnės negu 1,5 dydžio. Tokiu būdu patenkinus pateiktą ieškinį ir atsakovui neturint galimybių teikti dukrai priteistą išlaikymą, nepilnametės poreikiai iš dalies gali būti patenkinti jai gaunant socialinę išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo iki 1,5 MGL dydžio. Priteistino padidinto išlaikymo dydis skaičiuotinas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2009-07-17, o ne nuo 2009-07-10, kaip prašė ieškovė, todėl ieškinys tenkintas dalinai. Iš atsakovo E. V. priteista 99,90 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas E. V. prašo panaikinti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-10-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo palikti nepakeistą Rokiškio rajono apylinkės teismo 1994-04-01 nutarimu Nr. AV-28/1994 priteistą išlaikymą. Nurodo, kad šiuo metu jis yra Šiaulių tardymo izoliatoriuje, jokių pajamų negauna. Kadangi neturi pinigų jam neatliekama stuburo operacija, negali išmokėti 3550 Lt ieškinio. Ieškovė gyvena pasiturinčiai ir tik siekdama gauti jam priklausantį butą siekia išlaikymo padidinimo vaikui priteisimo, kas jis, grįžęs iš įkalinimo vietos, neturėtų kur gyventi. Būdamas laisvėje dukrai duodavo po 20-30 kas mėnesį. Kai tik turės pajamų nepiktnaudžiaudamas mokės alimentus dukros išlaikymui.

Apeliacinis skundas atmestinas, o Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-10-15 sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta 1995-02-07 (b. l. 5). Atsakovas E. V. yra J. V., gim 1992-08-25, tėvas (b. l. 4). Nepilnametė šalių dukra J. V. gyvena pas ieškovę B. V. ir yra jos globojama (b. l. 4). 1994-04-01 Rokiškio rajono apylinkės teismo 1994-04-01 nutarimu civilinėje byloje Nr.AV-28/1994 iš V. E. buvo nutarta išieškoti alimentus B. V. naudai dukters Jordanos, gim 1992-08-25, išlaikymui po ¼ dalį dydžio visų rūšių uždarbio (pajamų) kas mėnuo nuo 1994-03-15, bet ne mažiau kaip po 0,4 MGL, kas mėnesį (b. l. 6). Ieškovė nurodo, kad nepilnametės dukters būtiniems poreikiams tenkinti, be išlaidų maitinimuisi, reikia apie 500 Lt mėnesiui (b. l. 8). Ieškovės B. V. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra apie 1748 Lt (b. l. 7) ir ji nuosavybės teise valdo butą Taikos g. 13-38, Rokiškyje 27 000 Lt vidutinės rinkos vertės 2007-08-31 dienai, kuriame gyvena su dukra (b. l. 29). Atsakovas E. V. šiuo metu atleika bausmę ir nuosavybės teise valdo butą Vilties g. 16-1, Rokiškis 30 510 Lt vidutinės rinkos vertės 2000-02-28 dienai (b. l. 30). Iki tol, kol pradėjo atlikti laisvės atėmimo bausmę, atsakovui buvo skirta 612,19 Lt netekto darbingumo pensija ir 184,53 Lt netekto darbingumo periodinė kompensacija (b. l. 26).

Atsiliepimas

Atsakovas apeliaciniame skunde neginčija, kad yra nepilnametės J. V., gim 1992-08-25, tėvas ir kad jo, kaip tėvo, pareiga yra teikti materialinį išlaikymą savo nepilnametei dukrai bei kad dukters poreikiai dėl amžiaus yra padidėję. Atsiliepime į ieškinį atsakovas sutiko, kad iš jo būtų priteistas 150 Lt išlaikymas kas mėnesį perione išmoka (b. l. 18).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas, kad materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3. 192 str.). Teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas dėl išlaikymo dydžio nustatymo, proporcingumo principo taikymo, taip pat procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą civiliniame procese, dėl ko priteisiamo iš atsakovo išlaikymo dydį nepilnametei dukrai nustatė iki tinkamo dydžio ir atitinkantį atsakovo turtinę padėtį. Teis­mas, spręs­da­mas klau­si­mą dėl vai­kų iš­lai­ky­mo dy­džio, tu­ri nu­sta­ty­ti kon­kre­taus vai­ko po­rei­kius ir abie­jų vai­ko tė­vų tur­ti­nę padė­tį (LAT Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 54, 4 p.). Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tė­vų tur­ti­nė pa­dė­tis nu­sta­to­ma at­si­žvel­giant į vi­sų rū­šių gau­na­mas pa­ja­mas, lė­šas ban­kuo­se ir ki­to­se kre­di­to įstai­go­se; kil­no­ja­mą­jį ir ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą; ver­ty­bi­nius po­pie­rius, ju­ri­di­nius as­me­nis (in­di­vi­du­a­lias įmo­nes ir kt.) bei jų tur­tą. Nu­sta­tant tė­vų tur­ti­nę pa­dė­tį reikėtų atsižvelgti ir į asmens sveikatos būklę. Nu­sta­tant pro­por­cin­gu­mą tarp vai­ko po­rei­kių ir tė­vų tur­ti­nės pa­dė­ties, atkreip­ti­nas teis­mo dė­me­sys į tai, kad vai­ko iš­lai­ky­mo dy­dis tu­ri ati­tik­ti pro­tin­gus vai­ko po­rei­kius ir tė­vų tur­ti­nę pa­dė­tį (CK 3.192 str. 2 d.). Nu­sta­tant pro­por­cin­gu­mą tarp tė­vų tur­ti­nės padėties tu­ri bū­ti nu­sta­ty­ta kiek­vie­no iš tė­vų da­lis iš­lai­ky­mo prie­vo­lė­je ir kon­kre­tus iš­lai­ky­mo dydis (CK 3.192 str. 3 d.).

Sprendžiant dėl šalių turtinės padėties ir kiekvieno iš jų finansinės galimybės tenkinti vaiko poreikius svarbu atsižvelgti ir į tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 str. 1 d., 3.192 str. 1, 2 d. įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-22 nutartis, priimta A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008 ir kt.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Teismas, nustatydamas vaiko išlaikymo dydį, kai tėvo (motinos) materialinė padėtis yra sunki, turi išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių ji yra sunki. Tuo atveju, kai tėvo (motinos) sunki padėtis atsirado dėl jų netinkamo elgesio, išlaikymo dydis negali būti mažinamas remiantis šiomis aplinkybėmis. Jei tėvai turi atitinkamų pajamų ar turto, vaikui turi būti priteisiamas atitinkantis jų poreikius išlaikymas. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004; Teismų praktika 22, p. 13-22). Todėl kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tai kad atsakovas šiuo metu yra įkalinimo įstaigoje ir negauna pajamų, negali būti vertinama kaip objektyvi aplinkybė dėl atsakovo turtinės padėties pablogėjimo, ar aplinkybė, dėl kurios galima būtų mažinti prašomo priteisti nepilnametei dukrai išlaikymo dydį. Be to, teismas nurodė galimybę, nustatytą 2006-12-19 priimtame Vaikų išlaikymo fondo įstatyme, atsakovui neturint šiuo metu galimybės nepilnametei dukrai teikti išlaikymo, patenkinti jos poreikius gaunant iki 1,5 MGL dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo.

Pagal teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi nustatant išlaikymo dydį yra CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt (LAT CBS teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, 2007-12-17 LRV nutarimas Nr. 1368). Atsakovas iš esmės neginčijo ir teismas teisingai nustatė, kad 800 Lt šalių dukters poreikiams maistui, aprangai, būstui, komunalinėms paslaugoms, maistui, mokymomosi reikmėms, higienos priemonėms ir pan. yra būtini. Kadangi išlaikymas iš atsakovo buvo priteistas 1994 metais, kai dukrai tebuvo dveji metai, tai nėra abejonių, kad jos poreikiai visose srityse yra išaugę vien dėl vaiko amžiaus (b. l. 8, CK 3.201 str. 1 d.). Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovės pajamos laikotarpiu nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2009 m. birželio mėn. vidutiniškai buvo 1748 Lt per mėnesį, o atsakovo laikotarpyje nuo 2008 m. sausio iki 2009 m. spalio mėn. gavo apie 810 Lt per mėnesį išmokų iš teritorinio VSDFV skyriaus. Ieškovei nuosavybės teise priklauso 3 kambarių butas, esantis Taikos g. 13-38, Rokiškyje, kuriame ieškovė suteikia gyvenamąjį plotą ir tinkamas gyvenimo sąlygas nepilnametei šalių dukrai. Atsakovui nuosavybės teise taip pat priklauso butas, esantis Vilties g. 16-1, Rokiškyje. Todėl, įvertinęs duomenų visumą, teismas turėjo pagrindą spręsti, kad šie dokumentai apibudina ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei patvirtina, kad ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė, ir dėl to jai pnustatė didesnę prievolės išlaikyti nepilnametę dukrą dalį. Todėl pirmosios instancijos teismas turėto faktinį irteisinį pagrindą priimti sprendimą ieškinį tenkinti, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Kadangi apeliacinis skundas atmestamas, iš apelianto valstybei priteisiamas žyminis mokestis, kurio mokėjimas buvo atidėtas 2009-11-24 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi, ir išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (b. l. 63, 68, CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo E. V. valstybei 89 (aštuoniasdešimt devynis) Lt žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas 2009-11-24 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi, ir 2 (du ) Lt 70 ct išlaidų, susijusių su proceisnių dokumentų įteikimu.

Teisėjų kolegija: Birutė JonaitienėRamunė ČeknienėBirutė Valiulienė