Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnybos) atstovei V. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Probacijos tarnybos teikimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo nuteistajam T. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. Ž. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendžiu) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 307 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 308 straipsnio 1 dalį, 308 straipsnio 2 dalį, galutine subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. birželio 30 d.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Probacijos tarnybos teikimas. Juo siūloma panaikinti arešto bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam, kurio priežiūra vykdoma nuo 2021 m. liepos 9 d., nes šis priežiūros laikotarpiu nevykdo teismo skirto įpareigojimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, t. y. nuo 2022 m. gegužės 8 d. iki 2022 m. gegužės 15 d. buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos ribų negavęs Probacijos tarnybos leidimo, 2022 m. gegužės 26 d. atvykęs pasiaiškino, pateisinamų priežasčių nenurodė (a. b. l. 156-157), todėl asmeniui pakartotinai buvo primintos probacijos atlikimo sąlygos, tvarka bei atsakomybė. Tačiau 2023 m. liepos 27 d. paaiškėjo, kad T. Ž. nuo 2023 m. balandžio 22 d. iki 2023 m. balandžio 29 d. vėl buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos ribų negavęs Probacijos tarnybos leidimo (a. b. l. 164), 2023 m. liepos 31 d. atvykęs į Probacijos tarnybą T. Ž. pateikė pasiaiškinimą, pateisinamų priežasčių nenurodė. Atsižvelgdama į tai, Probacijos tarnyba siūlo panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą T. Ž.

Teismo posėdyje Probacijos tarnybos atstovė palaikė teikimą, pakartojo jo esmę, nurodė, kad dėl probuojamojo kreipiasi pirmą kartą. Į teisėjo klausimus atsakė, jog paaiškinimuose T. Ž. nurodė, kad išvyko ilsėtis į (duomenys neskelbtini), dėl to nebuvo skelbiama paieška, naujų ikiteisminių tyrimų nepradėta, administracinių nusižengimų nėra, asmuo dirbantis. Pažymėjo, kad probuojamieji visada gali pateikti prašymus savaitgaliais ir elektroniniu paštu ir tik probacijai leidus gali išvykti, dėl visų prašymų sprendžiama individualiai. Liepos 31 d. pateikė pasiaiškinimą dėl kitos kelionės į (duomenys neskelbtini).

Teismo posėdyje nuteistasis prašė teikimo netenkinti. Nurodė, kad ne iki galo viską suprato, pripažįsta, kad dėl pirmo karto tai taip gavosi, nors tarnyba sakė, kad reikia rašyti prašymą, bet tai nebuvo jo piktybinis išvykimas, nenori į kalėjimą, sutinka dėl įmokos į nukentėjusiųjų fondą.

Teismo posėdyje prokuroras nurodė, kad asmuo yra padaręs du pažeidimus buvo paskirta didelė bausmė 2 metai laisvės atėmimo ir paskirtas apribojimas neišvykti be leidimo. Nuteistasis padaręs du pažeidimus, kurie tikrai sunkiai paaiškinami, du kartus išvažiavo ilsėtis. Pažeidimai sistemingi ir pakankamai grubūs, teismo posėdyje padarė tam tikras išvadas. Todėl siūlo teikimo netenkinti, o skirti papildomą 20 MGL įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą, įmoką sumokėti per du mėnesius. Tikisi iki bausmės pabaigos daugiau tai nepasikartos.

Nuteistojo gynėjas advokatas prašė teikimo netenkinti. Nurodė, kad tai lengvabūdiškumas. Atkreipė dėmesį į tai, kad nėra administracinių nusižengimų ir nepradėta naujų ikiteisminių tyrimų, dirba, rūpinasi šeima, rūpinasi (duomenys neskelbtini) ir galima juo pasitikėti, jis dar turi būti probuojamas vienerius metus.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas, tačiau skirtina baudžiamojo poveikio priemonė.

Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo (toliau – ir Probacijos įstatymas) 2 straipsnio 5 punkte pateikiama Probacijos sąvoka – tai sąlyginė alternatyva paskirtai arešto ar laisvės atėmimo bausmei (bausmės ar jos dalies vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos), kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. To paties straipsnio 7 punkte pateikta Probuojamojo sąvoka – tai asmuo, kuriam paskirta probacija. Probacijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas probacijos tikslas – užtikrinti veiksmingą probuojamųjų resocializaciją ir mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą.

Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, ir (ar) šio kodekso 87 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytų įpareigojimų ar draudimų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis. Ši įstatymo nuostata ir probacijos esmė reiškia, kad asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, turi griežtai, be priekaištų ir abejotinų paaiškinimų laikytis jam nustatytų įpareigojimų.

Pabrėžtina, kad teismai laikosi nuoseklios praktikos, jog sprendimas panaikinti nuteistajam taikytą bausmės vykdymo atidėjimą priimamas tik tada, kai yra probacijos įstatyme nurodytos sąlygos ir tik tuo atveju, kai įvertinus visus reikšmingus duomenis, jų pagrindu nustatoma, jog probacija yra neefektyvi, nustatomi nevienkartiniai pažeidimai, todėl bausmės tikslus galima pasiekti tik realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę. Teismas turi įvertinti visumą aplinkybių, taip pat ir priežastis bei sąlygas, lėmusias pažeidimų padarymą, asmenybę, ir būti įsitikinęs, kad pasiuntimas atlikti laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiama ir vienintelė alternatyva.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad T. Ž. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 8 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. birželio 30 d. nuosprendžiu) pagal BK 307 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 308 straipsnio 1 dalį, 308 straipsnio 2 dalį, galutine subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 3 metams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. birželio 30 d.

Minėta, kad Probacijos tarnyba nuteistojo priežiūrą vykdo nuo 2021 m. liepos 9 d. Nuteistasis 2021 m. liepos 23 d. supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka, sąlygomis bei atsakomybe už teismo skirtų įpareigojimų nevykdymą, jam sudarytas Individualus probuojamojo priežiūros planas (a. b. l. 129-137). Bausmės vykdymo atidėjimo pabaiga – 2024 m. birželio 29 d. Taip pat nustatyta, kad probacijos laikotarpiu asmuo administracine tvarka baustas nebuvo (a. b. l. 155), jo atžvilgiu ikiteisminių tyrimų nepradėta (a. b. l. 158-159), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis dirba (a. b. l. 154), nuosprendžiu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę įvykdė, t. y. įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėjo (a. b. l. 162-163). Iš teikimo ir asmens bylos matyti, kad probuojamojo nusikalstamo elgesio rizika pagal vertinimo metodiką žema – 27 balai iš 168 galimų.

Nagrinėjamu atveju sutiktina su prokuroro išsakyta pozicija, kad nuteistojo padaryti pažeidimai be priežiūros institucijos leidimo išvykstant į užsienio šalis (du kartus), yra grubus teismo skirto įpareigojimo pažeidimas. Visgi, teismo vertinimu, aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, taip pat atsižvelgiant į probuojamojo teisme duotus paaiškinimus, šioje bausmės vykdymo atidėjimo stadijoje yra pagrindas tikėti, jog T. Ž. siekia keistis, suprato savo elgesio galimas pasekmes, nuoširdžiai pasižadėjo pažeidimų nekartoti, sutiko dėl baudžiamojo poveikio priemonės jam paskyrimo, iki bausmės vykdymo atidėjimo termino pabaigos yra likę pakankamai laiko per kurį nuteistasis dar gali pasitaisyti ir įrodyti, jog vertas teismo pasitikėjimo, todėl Probacijos tarnybos teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo netenkinamas.

Kita vertus, teismo įsitikinimu, T. Ž. dėl savo netinkamo elgesio privalo patirti negatyvių padarinių, netekti tam tikrų teisių, laisvių arba patirti kitokių teisės suvaržymų bei apribojimų. Šie padariniai yra būtina sąlyga tam, kad būtų užtikrinta veiksminga probuojamojo resocializacija. Teismo vertinimu, T. Ž. turi patirti Probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas teisines pasekmes, todėl T. Ž. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 40 MGL (2 000 EUR) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 2 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Įmokos dydį teismas parenka didesnį, nei siūlė prokuroras, dėl jau aptarto šioje nutartyje Nuteistojo besikartojančio neatsakingo elgesio, kuriuo grubiai du kartus pažeidė nuosprendį bei probacijos sąlygas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358 ir 362 straipsniais,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus teikimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo netenkinti.

Skirti T. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – 40 MGL (2 000 EUR) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti per 2 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti T. Ž., kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.