Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Kategorija 30.9.2.; 75.4.3.; 75.7.; 75.8.; 77.4.2.; 78.2.1.; 116.1.

2013 m. gruodžio 10 d.

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Romeika, sekretoriaujant Reginai Knezevičienei, dalyvaujant ieškovui A. A., jo atstovui adv. R.Bradūnui, atsakovei V. A., jos atstovei adv. V.Jurčikonienei, institucijos, byloje teikiančios išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei V.Šukienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei V. A., institucijoms, byloje teikiančioms išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui ir Lazdijų savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, ir pagal atsakovės V. A. priešieškinį ieškovui A. A., trečiajam asmeniui AB Swedbank, institucijoms, byloje teikiančioms išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui ir Lazdijų savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalinimo,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo pagrindų

Po santuokos nutraukimo atsakovei paliktina santuokinė pavardė – A., ieškovui – A..

Dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės sūnus A. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2012-09-23 gyvena su tėvu A. A.. Iš Lazdijų savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus pateiktos išvados (b.l. 55-57), matyti, kad vaikas išreiškė norą ir toliau gyventi su tėvu. Taip pat nustatyta, kad A. A. šiuo metu mokosi Simno profesinėje mokykloje, gyvena pas ieškovo seserį. Ieškovas prašo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su juo. Atsakovė nurodo, kad sūnaus gyvenimas su ieškovo kenkia jo interesams, nes tėvas nesirūpina sūnaus sveikata, sūnus pradėjo rūkyti, tėvas nenuveža sūnaus pas gydytojus. Teismas, spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia į vaiko amžių, kad po trijų mėnesių jis sukaks 18 metų. Be to, vaikas aiškiai yra išreiškęs norą gyventi su tėvu. Be to, atsižvelgtina į ieškovo paaiškintas aplinkybes, kad sūnus netrukus pradės gyventi studentų bendrabutyje, taigi, didesnę dalį laiko bus savarankiškas, o ne gyvens su kažkuriuo iš tėvų. Be to, teismas atsižvelgia ir į vaiko teisių apsaugos institucijų, byloje pateikusių išvadas, nuomonę, kad vaiko gyvenimas su tėvu nepažeis jo interesų. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovė neįrodė ieškovo blogos įtakos vaikui. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad gyvendamas su ieškovu vaikas baigė mokyklą, mokslus tęsia profesinėje mokykloje. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad vaikas su tėvu gyvena jau daugiau nei metai laiko. Aplinkos keitimas vaikui padaro tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Tarptautinės ir nacionalinės teisės normos užtikrina vaiko šeimos aplinkos apsaugą ir nesant būtino reikalingumo bei aiškaus, pakankamo pagrindo, nenumato vaiko šeimos aplinkos keitimo net ir tais atvejais, kai vaikui aplinka buvo sukurta pažeidžiant tam tikrus teisės normų reikalavimus (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Mihailova v. Bulgarija).

Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes, t.y. vaiko nuomonę, jo gyvenamąją aplinką, amžių, užsiėmimą, jo poreikių patenkinimą, ryšius su kiekvienų iš tėvų, darytina išvada, kad A. A. gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su tėvu A. A..

Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Teismui nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų spręstinas išlaikymo priteisimo klausimas. Teismas pažymi, kad šalių nuomonės dėl išlaikymo dydžio išsiskyrė nedaug. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 430 Lt išlaikymo, atsakovė prašo priteisti 400 Lt išlaikymo. Taigi, abi šalys sutaria, kad vaikui reikia apie 800 Lt jo poreikiams patenkinti. Teismas atsižvelgia į ieškovo nurodytas aplinkybes, kad sūnus, besimokydamas ir pats gauna 45 Lt stipendiją, todėl dalį savo poreikių gali patenkinti pats. Todėl darytina išvada, kad sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą, 400 Lt sumos iš vieno iš tėvų priteisimas užtikrins vaiko poreikių patenkinimą. Teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė yra nedirbanti, jos pajamas sudaro tik išmokos už deklaruojamą žemę bei už ūkyje parduotus gyvulius. Tačiau taip pat atsižvelgtina, kad atsakovė kaip pati nurodė, pragyvena iš ūkio, jos išlaidos dėl to mažesnės. Be to, atsižvelgtina ir į laikotarpį, kurį mokėtinas išlaikymas, t.y. iki 2014-02-20. Todėl darytina išvada, kad atsakovė galės skirti po 400 Lt sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės.

Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo

Nutraukiant santuoką, dalijamas turtas, sutuoktiniams priklausantis bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CK 3.118 straipsnio 1 dalis), todėl pirmiausia nustatoma, koks sutuoktinių turtas priklauso jiems šia nuosavybės forma.

Vienas iš santuokos nutraukimo padarinių – bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas), t.y. sprendžiant santuokos nutraukimo klausimą turi būti padalytas bendras sutuoktinių turtas. Visų pirma teismas turi nustatyti dalytiną turtą, o paskui kiekvieno iš sutuoktinių bendro turto dalis. Įstatymas įtvirtina sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), pagal kurią bendras turtas sutuoktiniams padalijamas lygiomis dalimis (CK 3.118 straipsnio 4 dalis), t. y. kiekvienam sutuoktiniui skiriama po 1/2 dalis turto. Ieškovas prašo skirti jam didesnę nekilnojamojo turto dalį, t.y. 2/3 dalis. Motyvuoja tuo, kad su juo lieka gyventi nepilnametis sūnus, todėl jam tenka didesnė išlaikymo našta ir prievolė sudaryti tinkama gyvenimo bei vystymosi sąlygas vaikui. Teismas pažymi, kad A. A. po trijų mėnesių sukaks 18 metų. Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad jis faktiškai gyvena pas ieškovo seserį, nes mokosi Simno profesinėje mokykloje. Be to, planuojam, kad sūnus gyvens studentų bendrabutyje. Todėl akivaizdu, kad ieškovo argumentai dėl vaiko gyvenamosios vietos sąlygų yra be pagrindo. Teismas daro išvadą, kad šioje byloje nėra pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.

Vadovaujantis CK 3.88 str. 1 d. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: 1) turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; 2) pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; 3) pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; 4) įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo. Jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam sutuoktiniui, tai bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė po santuokos sudarymo yra iš įmonės veiklos ar kitokio verslo gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas; 5) pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys turi šį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą: 49/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., traktorių MTZ, automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trimerį, pjūklą, statinę vandeniui vežti, elektrinį grąžtą, kampinį šlifuoklį, diskinį pjūklą, 1 tonos plastmasinę talpą, lygiavamzdį šautuvą IZH 27 EM, Nr. 9159532, televizorių „Grundig“, šaldiklį, šaldytuvą – šaldiklį, graižtvinį šautuvą SKS. Ieškovas nurodo, kad santuokos nutrūkimo metu taip pat buvo dvi karvės ir du veršiukai, dvi kiaulės. Atsakovė nurodo, kad santuokos nutrūkimo metu buvo karvė, telyčia ir kiaulė ir du paršiukai. Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovas pardavė traktorių MTZ, kuris buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ir lėšas panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, todėl jai turi būti priteista kompensacija. Be to, ieškovas turi lygiavamzdį šautuvą, kurio vertė 500 Lt, ir graižtvinį šautuvą, kurio vertė 1500 Lt. Šie ginklai įgyti santuokoje, todėl atsakovei turėtų būti priteista kompensacija už ieškovui tenkančią didesnę turto dalį. Be to, atsakovė nesutinka su ieškovo nurodoma aplinkybe, kad automobilis VW Passat yra bevertis, jos manymu, automobilio vertė yra 1000 Lt.

Teismas atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, t.y. ieškovo ir atsakovės paaiškinimus, liudytojo R. J. paaiškinimus, rašytinius įrodymus – mokėjimų pavedimus, daro išvadą, kad šalių jog santuokos metu ieškovo vardu įgytas ir vėliau parduotas traktorius nebuvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas 2011-12-22 pirko kitą traktorių, kurio pirkimui 2011-12-06 paėmė paskolą. Įrodymų, kad ieškovas, pardavęs atsakovės minimą traktorių, būtų gavęs pinigus ar būtų juos iššvaistęs, atsakovė nepateikė. Taip pat nepateikė įrodymų, kad pinigai už traktorių, jeigu jie buvo gauti, buvo išleisti ne šeimos poreikių tenkinimui.

Ieškovo vardu registruoti du ginklai, t.y. lygiavamzdis šautuvas IZH 27 EM ir graižtvinis šautuvas SKS. Ieškovo nuomone lygiavamzdžio šautuvo vertė yra 50 Lt, graižtvinio šautuvo 300-400 Lt. Atsakovės nuomone lygiavamzdžio šautuvo vertė 500 Lt, graižtvinio šautuvo vertė 1500 Lt. Šalys įrodymų, pagrindžiančių ginklų kainą, nepateikė. Nurodė, kad neekonomiška dėl mažos ginklų vertės skirti ekspertizę. Teismas pažymi, kad nors ieškovas teigia, jog graižtvinis šautuvas jam yra padovanotas, pateikė A. L. paaiškinimą, kuriame šis asmuo nurodo, jog padovanojo ieškovui ginčo šautuvą, tačiau šiame paaiškinime nurodyto aplinkybės prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Paaiškinime A. L. nurodo, kad graižtvinį šautuvą padovanojo 2008 m., tuo tarpu iš Marijampolės apskrities VPK duomenų matyti, kad minėtas šautuvas A. A. vardu registruotas nuo 2003-10-24. Be to, pažymėtina, kad ginklas registruotas pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Todėl teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jog ginklas yra jo asmeninė nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, kad šalys nepateikė duomenų, patvirtinančių ginklų rinkos kainą, jų būklę, nėra jokių įstatymo nustatytų kriterijų įvertinti ginklų rinkos kainą, todėl, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas ginklų vertę nustato remdamasis šalių nurodytų verčių aritmetiniu vidurkiu, todėl daro išvadą, kad lygiavamzdžio šautuvo IZH 27 EM vertė yra 275 Lt (500 Lt + 50 Lt / 2), graižtvinio šautuvo SKS vertė yra 900 Lt (1500 Lt + 300 Lt / 2). Šie yra dalintina bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Tarp šalių kyla ginčas dėl automobilio VW Passat vertės. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad automobilis yra važiuojantis, pats ieškovas nurodė, kad su juo važinėja po kaimą. Todėl darytina išvada, kad jis atitinka transporto priemonėms keliamus techninius reikalavimus ir nėra bevertis. Kadangi ieškovas nurodo, kad jis yra bevertis, o atsakovė nurodo, kad automobilio vertė yra 2000 Lt, šalys nepateikė jokių įrodymų dėl tikros automobilio vertės, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, automobilio vertę nustato remdamasis šalių nurodytų verčių aritmetiniu vidurkiu, kuri šiuo atveju yra 1000 Lt.

Be to šalys nurodė, kad santuokos nutrūkimo momentu šalys laikė gyvulius. Ieškovas nurodo, kad santuokos nutrūkimo metu taip pat buvo dvi karvės ir du veršiukai, dvi kiaulės. Atsakovė nurodo, kad santuokos nutrūkimo metu buvo karvė, telyčia ir kiaulė ir du paršiukai. Atsakovė nurodo, kad veršiukai atsirado jau ieškovui išsikrausčius. Teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė augintų gyvulių kiekio. Be to, atsakovės paaiškinimai, kad tuo metu buvo viena veršinga telyčia, o veršiukai atsirado jau ieškovui išsikėlus, logiški. Tai yra atsakovės ūkininkavimo pasekmė, todėl negali būti laikomi bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tarp šalių ginčas dėl gyvulių kainų nekyla, abi pripažįsta, kad karvė kainuoja 3500 Lt, telyčia 1000 Lt, kiaulė 600 Lt, o paršiukas 200 Lt, todėl teismas sprendžia, kad labiau tikėtina, jog šalių santuokos nutrūkimo momentu buvo tiek gyvulių, kiek nurodė atsakovė.

Darytina išvada, kad šalių bendrąją jungtinę nuosavybę sudaro: 49/100 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 21025,31 Lt vertės; pastatas - malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 111 Lt vertės; pastatas – daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 917 Lt vertės; pastatas – tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1130 Lt vertės; kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 103 Lt vertės; žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., 2600 Lt vertės; traktorius MTZ, 4000 Lt vertės; automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt vertės; trimeris, 600 Lt vertės; pjūklas, 300 Lt vertės; statinė vandeniui vežti, 300 Lt vertės; elektrinis grąžtas, kampinis šlifuoklis, diskinis pjūklas, bendrai 200 Lt vertės; 1 tonos plastmasinė talpa, 250 Lt vertės; lygiavamzdis šautuvas IZH 27 EM, 275 Lt vertės; televizorius „Grundig“, 500 Lt vertės; šaldiklis, 1000 Lt vertės; šaldytuvas – šaldiklis, 1000 Lt vertės; graižtvinis šautuvas SKS, 900 Lt vertės; karvė, 3500 Lt vertės, telyčia, 1000 Lt vertės; kiaulė, 600 Lt vertės; du paršiukai, bendros 400 Lt vertės.

Iš viso šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės vertė yra 41711,31 Lt.

Atsižvelgiant į šalių procesiniuose dokumentuose išreikštą valią dėl daiktų pasidalinimo būdo ir jų vertės, į tai, kad teismas nenustatė pagrindų nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, šalims turtas priteistinas taip:

ieškovui A. A. priteistina: 1/2 dalis 49/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10433,57 Lt vertės, 1/2 dalis pastato malkinės, unikalus Nr. 5189-2000-4027, 55,50 Lt vertės, 1/2 dalis pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 458,50 Lt vertės, 1/2 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 565 Lt vertės, 1/2 dalis kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 51,50 Lt vertės, 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., 1300 Lt vertės; traktorius MTZ, 4000 Lt vertės; automobilis VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt; trimeris, 600 Lt vertės, pjūklas, 300 Lt vertės, statinė vandeniui vežti, 300 Lt vertės, elektrinis grąžtas, kampinis šlifuoklis, diskinis pjūklas, bendrai 200 Lt vertės, 1 tonos plastmasinė talpa, 250 Lt vertės, lygiavamzdis šautuvas IZH 27 EM, Nr. 9159532, 275 Lt vertės, graižtvinis šautuvas SKS, 900 Lt vertės. Iš viso 20689,07 Lt vertės turto.

Atsakovei V. A. priteistina: 1/2 dalis 49/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10433,57 Lt vertės, 1/2 dalis pastato malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 55,50 Lt vertės, 1/2 dalis pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 458,50 Lt vertės, 1/2 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 565 Lt vertės, 1/2 dalis kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 51,50 Lt vertės, 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., 1300 Lt vertės, televizorius „Grundig“, 500 Lt vertės, šaldiklis, 700 Lt vertės, šaldytuvas – šaldiklis, 700 Lt vertės, karvė, 3500 Lt vertės, telyčia, 1000 Lt vertės; kiaulė, 600 Lt vertės, du paršiukai, bendros 400 Lt vertės. Iš viso 20264,07 Lt vertės turto.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašo palikti jam asmeninę prievolę atsiskaityti su AB „Swedbank“ pagal 2011-12-06 sutartį Nr. 11-059550-GV, į tai, kad ieškovas už šią paskolą įsigijo traktorių MTZ, šiuo metu 4000 Lt vertės, paskolą moka asmeniškai, todėl ieškovui tenkanti turto dalis mažintina 4000 Lt, bei jam paliktina prievolė asmeniškai atsiskaityti su kreditoriumi. Taigi, ieškovui priteisus turto, kurio vertė 16689,07 Lt, o atsakovei turto, kurio vertė 20264,07 Lt ieškovui iš atsakovės priteistina kompensacija už jam tenkančią mažesnę turto dalį – 1787,50 Lt.

Dėl naudojimosi gyvenamojo namo dalimi tvarkos nustatymo

Bendroji nuosavybė turi būti valdoma ir naudojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnis). Jeigu bendraturčiai nesusitaria, naudojimosi daiktu tvarką gali nustatyti teismas pagal vieno iš bendraturčių ieškinį.

Ieškovas prašo ieškovui A. A. nustatyti naudotis patalpa, plane pažymėta indeksu 2-3, kurios plotas yra 28,14 kv.m., atsakovei V. A. nustatyti naudotis patalpa, plane pažymėta indeksu 2-4, kurios plotas yra 8,72 kv.m., patalpas, plane pažymėtas indeksais 2-1, 2-2, 2-5, pripažinti bendro naudojimo patalpomis. Iš bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių matyti, kad patalpos 2-3 ir 2-4 yra kambariai, patalpa 2-5 yra virtuvė, patalpa 2.1 yra koridorius, o patalpa 2.2. yra sandėliukas. Ginčas kyla tik dėl patalpų 2-3 ir 2-4 padalinimo. Teismui nustačius lygias sutuoktinių turto dalis, jis sprendžia, kad vienai šaliai nustačius naudojimąsi patalpa 2-3, jos padėtis bus žymiai geresnė, nei šalies, kuriai bus nustatytas naudojimasis patalpa 2-4. Pažymėtina, kad tarp šalių nebuvo nusistovėjusi naudojimosi skirtingomis patalpomis tvarka, t.y. šalys iki ieškovo išsikraustymo gyveno kaip šeima. Teismas, spręsdamas dėl naudojimosi gyvenamojo namo dalimi tvarkos nustatymo atsižvelgia į tai, kad vaiko A. A., gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu. Nors vaikas gretai sulauks pilnametystės, tačiau atsižvelgiant į šalių santykių konfliktiškumą, į vaiko ir atsakovės santykius, darytina išvada, kad jis, esant reikalui, norės gyventi viename kambaryje su tėvu. Kadangi patalpoje, plane pažymėtoje indeksu 2-4, kurios plotas yra 8,72 kv.m., dviem asmenims objektyviai nėra galimybių gyventi, ši patalpa naudotis priskirtina atsakovei V. A., o patalpa, plane pažymėta indeksu 2-3, kurios plotas yra 28,14 kv.m., priskirtina ieškovui A. A..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Kadangi byloje yra pareikštas ir priešieškinys, ši taisyklė taikytina ir priešieškiniui. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinys tenkintini iš dalies. Ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro: 200 Lt sumokėtas žyminis mokestis (b.l. 9), 1500 Lt išlaidas advokato pagalbai apmokėti (b.l. 134), iš viso 1700 Lt. Teismas pažymi, kad 2013-03-27 Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi ieškovui atidėtas likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimas. Atsižvelgiant į ieškovo patikslintame ieškinyje išdėstytus reikalavimus, darytina išvada, kad ieškovas turėjo sumokėti 665 Lt už turtinį reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, 144 Lt už reikalavimą dėl naudojimosi namo dalimi tvarkos nustatymo, 144 Lt už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, 144 Lt už ieškovo patenkintą reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, iš viso 953 Lt.

Atsakovė 2012-06-21, 2013-07-23 Kauno valstybės garantuojamos pagalbos tarnybos sprendimais (b.l. 40, 90) atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei. Teisinės pagalbos išlaidas sudaro 800 Lt (b.l. 60, 126). Atsižvelgiant į atsakovės priešieškinyje išdėstytus reikalavimus, atsakovė turėjo sumokėti 705 Lt už turtinį reikalavimą dėl santuokoje įgyto turto padalinimo, 144 Lt už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo, iš viso 993 Lt.

Vadovaujantis CPK 93 str. 4 d. teismas gali nukrypti nuo CPK 93 str. 1 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad iš dalies tenkintini tiek ieškinys, tiek priešieškinys dalyje dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalinimo, tenkintos ieškinio ir priešieškinio dalies nėra galimybių apskaičiuoti, tačiau atmestas ieškovo prašymas dėl nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių, atsižvelgiant į tai, kad skyrėsi teismo šalims priteisto turto turinys, todėl teismas daro išvadą, kad tikslinga šalis palikti prie turėtų bylinėjimosi išlaidų, žyminio mokesčio dydį dalinant per pusę. Ieškovui tenkanti sumokėti žyminio mokesčio dalis iš jo priteistina valstybei, atsakovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleista. Iš ieškovo taip pat priteistina pusė byloje susidariusių pašto išlaidų valstybei – 11,50 Lt.

Rezoliucinė dalis

Nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką, įregistruotą 1991-10-12 Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. 355, tarp A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo V. A. palikti santuokinę pavardę „A.“, A. A. pavardę „A.“.

Nepilnamečio sūnaus A. A., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu A. A., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnaus A. A., gim. 1996-02-20, išlaikymą po 400 Lt (keturis šimtus litų) kas mėnesį mokamomis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t.y. nuo 2013-03-20, iki sūnaus pilnametystės, nustatant ieškovui A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) uzufrukto teisę į sūnaus išlaikymui mokamas lėšas.

A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise palikti: 1/2 dalis 49/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10433,57 Lt vertės, 1/2 dalis pastato malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 55,50 Lt vertės, 1/2 dalis pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 458,50 Lt vertės, 1/2 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 565 Lt vertės, 1/2 dalis kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 51,50 Lt vertės, 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., 1300 Lt vertės; traktorių MTZ, 4000 Lt vertės; automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 Lt; trimerį, 600 Lt vertės, pjūklą, 300 Lt vertės, statinę vandeniui vežti, 300 Lt vertės, elektrinį grąžtą, kampinį šlifuoklį, diskinį pjūklą, bendrai 200 Lt vertės, 1 tonos plastmasinę talpą, 250 Lt vertės, lygiavamzdį šautuvą IZH 27 EM, Nr. 9159532, 275 Lt vertės, graižtvinį šautuvą SKS, 900 Lt vertės.

V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise palikti: 1/2 dalis 49/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 10433,57 Lt vertės, 1/2 dalis pastato malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 55,50 Lt vertės, 1/2 dalis pastato – daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 458,50 Lt vertės, 1/2 dalis pastato – tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 565 Lt vertės, 1/2 dalis kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 51,50 Lt vertės, 1/2 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav., 1300 Lt vertės, televizorių „Grundig“, 500 Lt vertės, šaldiklį, 700 Lt vertės, šaldytuvą – šaldiklį, 700 Lt vertės, karvę, 3500 Lt vertės, telyčią, 1000 Lt vertės; kiaulę, 600 Lt vertės, du paršiukus, bendros 400 Lt vertės.

Įsipareigojimus pagal 2011-12-06 su AB Swedbank asmeninės paskolos kreditą, sutarties Nr. 11-059550-GV, palikti asmenine A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) prievole.

A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) iš V. A., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1787,50 Lt (vieno tūkstančio septynių šimtų aštuoniasdešimt septynių litų 50 ct) kompensaciją už jam tenkančią mažesnę santuokoje įgyto turto dalį.

Nustatyti 49/100 dalių pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav. naudojimosi tvarką: A. A. nustatyti naudotis patalpa, plane pažymėta indeksu 2-3, kurios plotas yra 28,14 kv.m., V. A. nustatyti naudotis patalpa, plane pažymėta indeksu 2-4, kurios plotas yra 8,72 kv.m., patalpas, plane pažymėtas indeksais 2-1, 2-2, 2-5, pripažinti bendro naudojimo patalpomis.

Priteisti iš A. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 753 Lt (septynis šimtus penkiasdešimt tris litus) žyminį mokestį ir 11,50 Lt (vienuolika litų 50 ct) pašto išlaidas valstybei.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai įregistruoti santuokos nutraukimo faktą, Vedybų sutarčių registrui – pranešimą apie turto padalijimo faktą ir sprendimo nuorašą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.