Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. V. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2020-06-09 nutarimo administracinio nusižengimo byloje ROIK: 20113597908, kuriuo pareiškėjas M. V. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 431straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios specialistės 2020-06-09 nutarimu M. V. nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis nenurodė duomenų apie asmenį, kuris 2020-02-24, apie 16.35 val., Savanorių pr. 255, Kaune, vairavo jam priklausančią transporto priemonę Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Įvertinęs administracinėje byloje surinktų įrodymų visumą, nagrinėdamas skundą, išklausęs pareiškėjo paaiškinimą, ištyręs rašytinę bylos medžiagą, teismas priėjo prie išvados, jog M. V. veika pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį kvalifikuota neteisingai ir jis nepagrįstai nubaustas už šio administracinio nusižengimo padarymą.

Ištyręs bylos medžiagą teismas nustatė, kad M. V. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-54692-19 ikiteisminio tyrimo teisėjos 2019-12-27 nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas nuo 2019-12-25, po to kardomoji priemonė suėmimas buvo tęsiama iki 2020-04-03, kuomet M. V. iš Kauno tardymo izoliatoriaus buvo paleistas (b. l. 5).

Svarbu yra tai, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka prieiti prie išvadų apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-78-788/2016, 2AT-10-693/2018). Asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas tik kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pagal administracinių nusižengimų teisenoje galiojančią nekaltumo prezumpcijos principą (ANK 566 straipsnio 1 dalis) būtent Institucijai tenka pareiga įrodyti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos neteisėtumą (ANK 567 straipsnis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog M. V. padarė ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, todėl administracinio nusižengimo byla dėl minėto nusižengimo padarymo nutrauktina, nenustačius M. V. veikoje šio nusižengimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

M. V. skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020-06-09 nutarimą byloje Nr. ROIK: 20113597908 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.