Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-01-17 · Civilinė byla Nr. 2-211/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-01-17
Bylos Nr.
2-211/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Alė Bukavinienė, Konstantinas Gurinas
Atsakovas
Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-211/2013Procesinio sprendimo kategorija 106.8.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Krasmida“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-1068-372/2012 pagal ieškovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės ,,Krasmida“ ieškinį atsakovui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl mokesčio permokos grąžinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas likviduojama UAB „Krasmida“ Šiaulių apygardos teismui pateiktu ieškiniu prašė iš atsakovo Šiaulių apskrities VMI priteisti 3 265,00 Lt permoką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi pareiškimą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 14 str. 3 d. nustatyta, kad administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą. Pagal CPK 26 str. visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus bylas, nurodytas CPK 27, 28 straipsniuose. Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, nurodytas CPK 27 str. Ieškovo likviduojamos UAB „Krasmida“ administratorius, gindamas kreditorių interesus, prašo priteisti iš atsakovo Šiaulių apskrities VMI 3 265,00 Lt permoką. Teismo teigimu, šios rūšies bylų teismingumas apygardų teismams CPK 27 str. nepriskirtas, todėl byla Šiaulių apygardos teismui neteisminga, ginčas pagal bendrą teismingumo taisyklę (CPK 26 str.) bei ĮBĮ 14 str. 3 d. teismingas Joniškio rajono apylinkės teismui, dėl to pareiškimą atsisakoma priimti kaip neteismingą Šiaulių apygardos teismui (CPK 115 str. 6 d., 137 str. 2 d. 2 p.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas likviduojama UAB ,,Krasmida“ atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde nurodo, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatą, galiojusią iki 2011-10-01, buvo nustatyta, kad ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme. Šio straipsnio šiuo metu galiojanti redakcija, kuria vadovavosi teismas, yra netaikytina, kadangi UAB ,,Krasmida“ bankroto byla buvo iškelta 2010-05-13. Dėl nurodytų aplinkybių LUAB ,,Krasmida“ ieškinį atsakovui Šiaulių apskrities VMI pateikė Šiaulių apygardos teismui, kuriame yra nagrinėjama LUAB ,,Krasmida“ bankroto byla.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bankroto bylos yra nagrinėjamos pagal civilinio proceso kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 str. 1 d.). Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, taip pat visas kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja specialus įstatymas - Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ).

Pagal ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalį (nuo 2011-10-01 galiojanti redakcija), ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas likviduojamos UAB ,,Krasmida“ bankroto administratorius ieškinį atsakovui Šiaulių apskrities VMI (galimam likviduojamos įmonės skolininkui) padavė 2012 m. rugpjūčio 6 d., t. y. galiojant aukščiau nurodytai ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalies redakcijai.

Atmestinas apelianto argumentas, kad šiuo metu galiojanti ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalies redakcija, kuria vadovavosi pirmosios instancijos teismas, yra netaikytina, kadangi UAB ,,Krasmida“ bankroto byla buvo iškelta iki 2011-10-01 galiojusiai ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalies nuostatai, pagal kurią ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjami bankroto bylą nagrinėjančiame teisme.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ĮBĮ pagal savo esmę yra materialinio teisinio pobūdžio įstatymas, kuriame yra ir materialinės teisės, ir civilinės procesinės teisės normų, nes paminėtas teisės aktas nustato teisinių santykių subjektų galimo ir leistino elgesio ribas bei numato, kaip apginti pažeistą teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2000).

Taigi ĮBĮ nuostatos, reglamentuojančios bankrutuojančios įmonės reikalavimų bankrutuojančios įmonės skolininkams nagrinėjimo teisme tvarką, pagal savo pobūdį yra proceso teisės normos, nors nustatytos ne atskirame proceso įstatyme (CPK), o pagal CPK 3 straipsnio 8 dalį, civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus. Todėl nagrinėjimu atveju, sprendžiant klausimą dėl naujų reikalavimų pareiškimo galimam bankrutuojančios įmonės skolininkui, teismas turėjo pagrindą taikyti teismo procesinio sprendimo priėmimo metu galiojusias ĮBĮ normas, reglamentuojančias nurodytą proceso klausimą. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-57/2012; 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-25/2012).

Nagrinėjamu atveju, kadangi likviduojamos UAB ,,Krasmida“ ieškinys paduotas jau galiojant 2011 m. spalio 1 d. ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalies redakcijai, būtent ja vadovaujantis ir turi būti nustatomas ieškinio teismingumo klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio suma neviršijo 150 000 Lt, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog šis ieškinys yra teismingas likviduojamos įmonės buveinės vietos apylinkės teismui (CPK 26 str. 1 d., 27 str. 1 p., ĮBĮ 14 str. 3 d.).

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias civilinės bylos, keltinos pagal likviduojamos įmonės ieškinį, teismingumą, dėl ko pagrįstai atsisakė priimti ieškinį. Pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

TeisėjaiAlė Bukavinienė Konstantinas GurinasGintaras Pečiulis