Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, senatvės pensininkas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis K. M. 2023 m. gegužės 12 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties (duomenys neskelbtini) esančia teritorija, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „P.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,22 promilių neblaivumas), kuomet jis buvo sulaikytas ir patikrintas policijos pareigūnų.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis K. M. visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog įvykio dieną buvo garažų teritorijoje ir su kaimynu remontavo santuokoje įgytą automobilį „P.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Beremontuodami šį automobilį kartu išgėrė butelį kavos likerio ir truputį degtinės. Kadangi savo garaže turėjo prikaupęs nereikalingų daiktų, pamanė, kad reikėtų juos išvežti į konteinerį, kuris taip pat yra garažų teritorijoje. Vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) garažų teritorijoje ratu atsitrenkė į blokelių krūvą, todėl dešinės pusės priekinis ratas prakiuro. Nežiūrint į tai, vis tiek parvairavo automobilį prie savo garažo. Kažkas iškvietė policiją, pareigūnai nustatė girtumą. Į alkotesterį pūtė du kartus, pirmą kartą nustatė 2,22 promiles. Vairavo automobilį po to, kai išgėrė alkoholį ir išėjo kaimynas. Jautėsi kažkiek apsvaigęs, tačiau turėdamas ilgametę vairavimo patirtį, manė, kad nieko blogo neatsitiks. Jam po pusmečio sukaks 80 metų, turi negalią, todėl ateityje automobilio jau nebevairuos. Sutuoktinė vairuoja automobilį, todėl ateityje vairuotų žmona. Labai išgyvena dėl padaryto nusikaltimo, prašo nekonfiskuoti automobilio.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo K. M. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltė įrodyta ir kitais šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, teisme ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir BPK 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo P. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad šių metų gegužės 12 d. dirbo ekipaže A1709 kartu su vyriausiuoju patruliu R. T.. Patruliuojant nustatytame maršrute, apie 20.15 val. iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), prie „O.“, prie garažų sulaikė neblaivų vairuotoją, vairuojantį „P.“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu prie garažų pastebėjo minėtą stovintį automobilį, šalia susirinkusių žmonių kompaniją. Išlipus iš tarnybinio automobilio ir pradėjus bendrauti su žmonėmis, vienas iš jų buvo A. P., gim. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad automobilio P. vairuotojas yra šalia esančiam garaže. Nuėjus į garažą, rado K. M., gim. (duomenys neskelbtini), jam buvo nurodyta eiti iki tarnybinio automobilio. Minėtame garažo viduje jokių alkoholinių gėrimų butelių nebuvo pastebėta. Pradėjus bendrauti su automobilio vairuotoju K. M., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Asmens buvo paklausta, prieš kiek laiko vartojo alkoholinius gėrimus. Paaiškino, kad prieš maždaug 2 valandas gėrė vyno iš parduotuvės „M.“. Tai pat paklausus asmens, ar vairavo minėtą automobilį, pradėjo aiškinti, kad nevairavo, vėliau komisariate, kai buvo pildoma procesiniai dokumentai, asmuo su viskuo sutiko ir prisipažino, jog vairavo. Minėto automobilio priekinis dešinys ratas ir priekinis bamperis buvo apgadinti. Minėtam vairuotojui su alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510 ARJK 0143“, patikros Nr. 1935641, pirmu pūtimu 20.24 val. nustatytas 2,38 promilių girtumas, antru pūtimu 20.46 val. nustatytas 2,22 promilių girtumas. Automobilio vairuotojas pradėjo elgtis agresyviai, todėl buvo uždėta spec. priemonė - antrankiai ir pasodintas į tarnybinio automobilio A1709 laikino sulaikymo kamerą. Automobilis P. apgadinimai buvo nufotografuoti. Minėtas automobilis priverstinai nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), užplombuotas plombomis, plombų Nr. 73010-73016. Įvykis filmuotas BODY kameromis (b. l. 5).

Iš 2023-05-12 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta vieta (duomenys neskelbtini), prie esančių garažų. Įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Automobilis P., v. n. ž. (duomenys neskelbtini), stovi prie esančių garažų, stovėjimo aikštelėje. Apėjus automobilį matosi sugadintas dešinės pusės ratas, padanga, bamperis bei posūkio lemputė (b. l. 13-25).

Iš 2023-05-12 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad K. M. alkotesteriu „D. A. 7510 Nr. ARJK 0143“, sertifikato patikros Nr. 1935641, 20.24 val. nustatytas 2.38 prom. girtumas, antruoju tikrinimu 20.46 val. nustatytas 2.22 promilių girtumas (b. l. 7).

Valstybinės įmonės „Regitra“ duomenų išrašas patvirtina, kad automobilio „P. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas K. M. (b. l. 32).

Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-05-12 apie 20.00 val. buvo garažų masyve (duomenys neskelbtini) g. prie namo (duomenys neskelbtini). Buvo prie skelbimų lentos, kai išgirdo iš tolumos sklindantį triukšmą, panašų į važiuojančio automobilio tuščia padanga garsą. Atsigręžęs link (duomenys neskelbtini) g., pamatė automobilį P., mėlynos spalvos, kuris atvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės. Matė, kaip pastarasis automobilis nuvažiavo nuo kelio, pervažiuodamas kelio bortelį, kuris skiria važiuojamąją dalį nuo stovėjimo aikštelės, esančios šalia garažų. Pervažiavęs bortelį, automobilis sustojo. Tai pamatęs bėgte pasileido link automobilio. Pribėgus prie automobilio ir atidarius vairuotojo pusės priekines duris, pamatė sėdintį vyriškį, kuris bandė pasišalinti iš tos vietos važiuodamas, tačiau jis važiuojančiam automobiliui ištraukė užvedimo spynos raktelius ir automobilis sustojo. Minėtas vyriškis bandė išlipti, tačiau jis ir priėję žmonės, kurie pranešė apie įvykį telefonu, bandė vairuotoją sulaikyti automobilyje. Būnant prie vairuotojo iš jo nekoordinuotų judesių suprato, kad yra apsvaigęs. Vairuotojui išlipus iš automobilio, įtarimai dar labiau sustiprėjo, nes jis vos stovėjo ant kojų, svirduliavo į šalis. Vairuotojas prieš pat atvažiuojant policijai, bandė slėptis šalia esančiame garaže, tačiau labai greitai atvyko policijos pareigūnai ir asmenį sulaikė (b. l. 28-29).

Dėl įrodymų vertinimo ir nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs byloje BPK nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumą, patikimumą bei pakankamumą, konstatuoja, jog kaltinimas K. M. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį yra įrodytas. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Byloje surinkti ir pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis K. M. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis vairavo motorinę transporto priemonę – jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „P.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas ir tuo jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis K. M. padarė baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką jis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaip minėta, iki šiol K. M. nėra teistas, tačiau jis yra baustas administracine tvarka, jau įvykdęs administracines nuobaudas (b. l. 97 – 101, 103). Kaltinamasis yra garbaus amžiaus, senatvės pensininkas, turintis negalią, išimtinai teigiamai charakterizuotas, gyvenantis santuokoje (b. l. 73, 74, 75, 135). Jis neįrašytas psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose ir abejonių dėl jo pakaltinamumo taip pat nėra (b. l. 95). Šiuo atveju kaltinamojo K. M. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (BK 60 straipsnis).

Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes, kaltinamojo K. M. asmenybę, ją apibūdinančių duomenų visumą, tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, dar bus įgyvendinta paskyrus šiam kaltinamajam baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – baudą, kadangi ši bausmės rūšis visiškai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Tų pačių paminėtų aplinkybių pagrindu ir atsižvelgiant į kaltinamojo K. M. amžių, į tai, kad yra senatvės pensininkas, taip pat į turimą negalią, jam skiriamos bausmės – baudos dydis nustatomas mažesnis už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 61 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjant kaltinamojo K. M. baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Prokuroras siūlė paskirti kaltinamajam K. M. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir turto konfiskavimą (BK 68, 72 straipsniai).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 42 straipsnio 6 dalis numato, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Pažymėtina, jog uždraudimas naudotis specialia teise, <...>, turto konfiskavimas, <...> gali būti skiriami kartu su bausme. <...> (BK 67 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamasis K. M. šiuo metu nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus ir naudodamasis specialia jam suteikta teise vairuoti kelių transporto priemones. Todėl šiam kaltinamajam gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 straipsnis). Pažymėtina, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu BK nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų <...> (BK 68 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju sprendžiant šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, būtina įvertinti tai, jog K. M. padarė su Kelių eismo taisyklių pažeidimu susijusią nusikalstamą veiką, kėlusią realų pavojų tiek jam pačiam, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis K. M., būdamas neblaivus vairuodamas automobilį sukėlė autoįvykį, patikrinus pirmuoju pūtimu buvo nustatyta 2,38 promilės, vėliau 2,22 promilės, kas atitinka vidutinį neblaivumo laipsnį. Praeityje šis kaltinamasis buvo baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, dvi iš šių nuobaudų, nuosprendžio priėmimo dieną yra galiojančios. Įvertinęs prieš tai aptartus duomenis, teismas sprendžia, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos bausmės paskirties įgyvendinimui būtina paskirti kaltinamajam K. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, o šios priemonės terminą nustatant prokuroro pasiūlytam laikui – 2 metams. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog šios bylos ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. gegužės 16 d. kaltinamajam K. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, kuria jam yra uždrausta vairuoti kelių transporto priemones (b. l. 79 – 81). Kadangi minėta kardomąja priemone – specialiosios teisės sustabdymu K. M. yra taikomi visiškai analogiški apribojimai kaip ir jam skiriama baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, todėl šiuo atveju šios poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, tai yra nuo 2023 m. gegužės 16 d.

Baudžiamasis įstatymas numato, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis K. M. šį nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus ir vairuodamas jam pačiam nuosavybės teise priklausančią kelių transporto priemonę – automobilį „P.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) (b. l. 32). Pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, K. M. vairuotas automobilis baudžiamojo įstatymo atžvilgiu yra laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Tuo tarpu BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis prašė skirti jam baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, taikant konfiskuotino turto – automobilio „P.“ vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą. K. M. nurodė, jog minėtas automobilis yra santuokinė nuosavybė, jie su sutuoktine abu naudojosi šiuo automobiliu, nes žmona vairuoja automobilį ir tai yra vienintelė šeimos transporto priemonė, be kurios sudėtinga spręsti buityje iškylančius sunkumus. Taip pat nurodė, kad dėl amžiaus, turimos negalios, šiai dienai gydytojų komisijos nustatytų vidutinių specialiųjų poreikių, negali ir negalės vairuoti transporto priemonių, todėl pats niekada nesinaudos šiuo automobiliu. Teismas spręsdamas turto konfiskavimo klausimą, tuo pačiu siekdamas įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. kad šia priemone ateityje nebūtų padarytos naujos nusikalstamos veikos, atsižvelgia į kaltinamojo išsakytą poziciją, į tai, kad K. M. yra 79 metų amžiaus, turintis negalią, jam nustatyti vidutinio lygio specialieji poreikiai, taip pat į tai, kad nusikaltimo padarymo priemonė – automobilis „P.“ eismo įvykio metu buvo stipriai apgadintas, sprendžia, kad šį turtą konfiskuoti yra netikslinga, todėl išieškotina konfiskuotino turto vertės dalį atitinkanti pinigų suma. Teismas nustatydamas konfiskuotino turto vertės dalį, atsižvelgia į tai, kad K. M. nusikalto vairuodamas ir sutuoktinei bendrosios nuosavybės teise priklausantį automobilį, šio automobilio turtinė vertė yra ženkliai sumažėjusi, nes ši transporto priemonė patyrė autoįvykį, kurio metu buvo stipriai apgadinta. Kaltinamasis yra senatvės pensininkas, už šią nusikalstamą veiką kaltinamajam skirtina bausmės rūšis –bauda, todėl siekiant šios priemonės taikymo proporcingumo, t. y. kad už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui, kad ji atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, kad nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; kad tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-262-489/2017, 2K-80-511/2018), iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertės dalis, t. y. 400 eurų suma.‏‏‎

Dėl procesinių prievartos priemonių taikymo

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro T. B. 2023 m. gegužės 18 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamajam K. M. priklausantį automobilį „P.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2023 m. gegužės 18 d. iki 2023 m. spalio 18 d. Turto saugotoju paskirtas kaltinamasis K. M. (b. l. 40 – 41). Kaltinamojo atžvilgiu taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtą automobilį „P.“ paliekama galioti iki bus įvykdyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 79–82, 83 – 86). Šios paskirtos kardomosios priemonės panaikinamos tik įsiteisėjus šiam teismo nuosprendžiui (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 301 – 302 straipsniais, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

K. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 51 MGL, tai yra 2 550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, K. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam sumažintą 34 MGL, tai yra 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, jog K. M. teismo jam paskirtą baudą privalo sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, paskirti K. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, uždraudžiant jam 2 (dvejus) metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 16 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, paskirti K. M. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino turto – automobilio „P.“ vertės dalį atitinkančią 400 (keturių šimtų) Eur dydžio sumą, kuri turi būti sumokėta į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro A. J. 2022 m. lapkričio 4 d. nutarimu K. M. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į automobilį „P.“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki bus įvykdytas turto konfiskavimas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti K. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šį nuosprendį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.