- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-05-12
- Bylos Nr.
- 1-39-239/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nijolė Zaleckienė
- Nukentėjusysis
- K. S.
- Kaltinamasis
- G.S.
- Advokatai
- Žana Kozliakienė
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G.S., gimęs (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 9 klasių išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, besimokantis, deklaruota gyvenamoji vieta ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:
2012-11-07 Trakų r. apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d., LR BK 145 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G.S. smurtaudamas artimoje aplinkoje artimam giminaičiui, šeimos nariui – mažametei dukrai K. S. sukėlė fizinį skausmą, o būtent:
2014 metų vasarą, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto, kilusio su mažamete dukra K. S. metu, tyčia, du kartus diržu sudavė dukrai K. S. per sėdmenis, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai K. S. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d.
Be to, G.S., smurtaudamas artimoje aplinkoje nežymiai sutrikdė artimo giminaičio, šeimos nario – mažametės dukters K. S. sveikatą, o būtent:
2015-01-05, apie 06.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) konflikto, kilusio su mažamete dukra K. S. metu, tyčia, griebė jai už plaukų ir tempdamas pargriovė grindų, gulinčiai vieną kartą koja spyrė į galvos sritį ir ne mažiau kaip du kartus koja spyrė į dešinį šoną, o dukrai K. S. atsistojus, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį ir, sugriebęs už plaukų, ją tempė, tokiu būdu pargriovė ant grindų, o dukrai atsisėdus ant lovos, tyčia, žarstekliu sudavė jai vieną kartą per kojas, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai K. S. poodines kraujosruvas kaktoje, kairėje šlaunyje ir dešinio kelio sąnario srityje, galvos smegenų sukrėtimą. Tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė mažametės dukters K. S. sveikatą. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 3 d.
Kaltinamasis G. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies. Kaltinamasis paaiškino, kad tiksliai neprisimena, kas vyko 2014 metais, nurodė, kad dukra nepagarbiai bendravo su motina, o toks jos elgesys išvedė jį iš kantrybės, todėl nesusivaldė ir sudavė dukrai diržu per sėdmenis. Dėl šio įvykio gailisi.
Dėl 2015 m. sausio 5 dienos įvykio parodė, kad kaltu neprisipažįsta visiškai. Konfliktas įvyko dėl pinigų, kurių kaltinamasis pasigedo namuose. Su žmona pradėjo klausinėti dukrą K. S., kur yra pinigai. Kaltinamasis matė, kad žmona su dukra stovėjo prie durų, žmona pastūmė dukrą, ji atsisėdo ant lovos. Sėdinčiai ant lovos dukrai žmona sudavė per veidą, tampė už plaukų. Kaltinamasis bandė žmoną nuraminti. Dukra nukrito ant žemės užkliuvusi už lovos, kai norėjo pabėgti iš namų, tačiau žmona koja gulinčios dukters nespardė, su žarstekliu nemušė, dukra pati krisdama, susimušė galvą į grindis. Kaltinamasis matė, kad žmona spyrė dukrai į kojas, kai K. S. sėdėjo ant lovos. Kada dukra atsikėlė nuo lovos – nematė, kadangi tuo metu buvo išėjęs iš namų parūkyti. Kaltinamasis parodė, kad buvo keletą kartų išėjęs iš namų nusiraminti, parūkyti. Girdėjo, kaip žmona barasi su dukra. Paskui kaltinamasis matė, kad K. S. išbėgo pro duris, sėdo į autobusą ir nuvažiavo į vaikų teisių apsaugos skyrių, kur pranešė apie kilusį konfliktą. Nuo to laiko dukra gyvena vaikų globos namuose. Kaltinamasis paaiškino, kad K. S. nepagarbiai elgiasi su mama, o jis tokio elgesio netoleruoja. Dukters elgesys ypatingai pasikeitė po to, kai ji pradėjo bendrauti su vyresniais draugais. Be to, kaltinamasis G. S. paaiškino, kad vasarą dukra Kotryna grybauja, uogauja savo noru, nori užsidirbti pinigų. Uždirbtus pinigus atiduodavo jam, kad pasaugotų iki mokslo metų pradžios. Tačiau pinigus dukra galėjo paimti Tie pinigai galėjo būti paimti tik su jo leidimu. Kaltinamojo teigimu, pinigus dukra su draugais išleidžia alkoholiui, narkotikams įsigyti. Dukra nebenori su juo bendrauti, tarp jų visi tarpusavio ryšiai nutrūkę. Kaltinamasis neigia mušęs dukrą. Nurodo, kad stengiasi išlaikyti šeimą, yra vienintelis dirbantis ir gaunantis pajamas asmuo. Nemato nieko blogo, jei paprašo dukters išplauti indus. Mano, kad dukra maištauja, bėga iš pamokų, neklauso tėvų ir taip provokuoja jį daryti nusikaltimus. Visiškai prisipažįsta dėl pirmojo epizodo, kad 2014 metais sudavė dukrai diržu, tačiau patikino, kad 2015 metais tikrai nemušė dukters. Taip pat paaiškino, kad šiuo metu su dukra Kotryna negalėtų gyventi vienuose namuose, kadangi yra tikras, kad dukra ir vėl jį išprovokuotų padaryti nusikaltimą.
Nors kaltinamasis G. S. dėl fizinio skausmo sukėlimo dukrai K. S. kaltu prisipažino pilnai, o dėl nežymaus dukters Kotrynos sveikatos sutrikdymo neprisipažino-jo kaltė pilnai įrodyta sekančiais įrodymais.
Nepilnametė nukentėjusioji K. S., gim. 2001-08-08, teisiamojo posėdžio metu, dalyvaujant psichologui, parodė, jog supranta, kad nagrinėjama byla dėl to, kad ją sumušė tėvas. Su tėčiu nenori bendrauti, kadangi jo nemyli, nes jis ją mušė, šaukė ant jos, skaudino. Santykiai su tėvu ypatingai pasikeitė po sesers gimimo. Prisimena, kaip jis š. m. sausio mėnesį, neradęs pinigų, pradėjo ją mušti, spardyti, tampyti už plaukų, sudavė žarstekliu. Tą dieną iškraustė jos kuprinę, apieškojo knygas, kaltino, kad ji paėmė jo pinigus. Nukentėjusioji parodė, kad tuo metu namuose buvo mama ir močiutė, jos viską matė, sėdėjo ant lovos ir žiūrėjo, kaip tėvas ją mušė, gulinčią ant žemės. Nukentėjusioji paaiškino, kad tėvo pinigų jai imti nereikia, kadangi ji pati užsidirba pinigų. 2015-01-05 dieną tėvas mušė ją kumščiu, spardė kojomis, tiksliai nepamena, kaip viskas vyko, bet žino, kad sudavė daug smūgių kumščiu ir daug smūgių kojomis, tėvas ją mušė apie pusvalandį. Sumuštą motina nenorėjo išleisti į mokyklą, bet mergaitė pabėgo, sėdo į autobusą ir išvažiavo. Tėvas yra daug kartų ją mušęs, vieną kartą vasarą, diržu, kai paėmė savo pinigus, uždirbtus uogaujant ir grybaujant. Nukentėjusioji parodė, kad mama niekada nėra jos mušusi. Mama prieš teismo posėdį jai skambino, įkalbinėjo, kad ji pakeistų parodymus. Taip pat paaiškino, kad vaikų teisių apsaugos skyriaus darbuotojams nėra sakiusi, kad ją mušė mama. Šiuo metu nei su tėvu, nei su mama nebendrauja.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio 2015-01-05 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas kaltinamojo G. S. gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Namas vieno aukšto. Įėjus į namą patenkama į patalpą, kuri veda į kairę ir dešinę nuo įėjimo durų. Kairėje patalpos pusėje yra stalas, už jo sofa-lova, už jos yra virtuvinės spintelės, dujinė viryklė. Priešais įėjimo duris, prie sienos stovi spintos, sekcijos. Patalpos dešinėje, žiūrint nuo įėjimo durų, yra sofa-lova, sekcija, sukrauti rūbai. Visame name bendra tvarka nepažeista. (b. t. 1, l.7,8).
Sutinkamai su byloje esančia Valstybinės Teismo Medicinos Tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniojo eksperto J. R. 2015-01-29 išvada, K. S. padarytos poodinės kraujosruvos kaktoje, kairėje šlaunyje ir dešinio kelio sąnario srityje, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu metu, galimai suduodant ne mažiau dviejų smūgių kietais bukais daiktais. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b.t. 1, l.83).
Vilniaus apygardos teismo vyresnioji specialistė (psichologė) S. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nepilnametė K. S. labai gerai atkuria įvykius, nėra pagrindo jos parodymais netikėti. Mano, kad ji yra patikimas liudytojas. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad vaikai savo noru į globos namus prašosi labai retai, dėl ypatingų aplinkybių.
Liudytoja L. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje vyriausiąja specialiste. Pažįsta tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusiąją nepilnametę K. S., kiek tai susiję su jos darbu. Prisimena, kaip 2015 metais K. S. atėjo į Vaiko teisių apsaugos skyrių ir pranešė, kad namuose ją sumušė tėtis. Pasakojo, kad tėtis ją mušė per blauzdas, tampė už plaukų, iš kišenės ištraukusi rodė plaukų kuokštą. Mergaitė buvo nugabenta pas šeimos gydytoją, paguldyta į ligoninę tyrimams ir stebėjimui. Kadangi K. S. pasiskundė galvos svaigimu, buvo pasiūlyta vykti į Vilniaus ligoninę. Buvo atlikti rentgeno tyrimai, tačiau pakitimų nustatyta nebuvo. Liudytoja parodė, kad atėjusi į Vaikų teisių apsaugos skyrių mergaitė buvo apsiverkusi, ant kaktos matėsi kažkas rausvo, mėlynių ant kūno nesimatė, matėsi pailgas rausvas ruožas. Pas gydytojus mergaitė sakė, kad ją mušė tėvas, tačiau praėjus kuriam laikui sakė, kad ją mušė motina. Taip pat liudytoja L. D. parodė, kad G. S. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos sąrašą, kadangi jie nuolat turėjo rūpesčių su vaikais: vyresnė dukra nelankė mokyklos, vėliau susilaukė vaikelio, baigė mokslus, sūnus nuolat dalyvaudavo muštynėse, tėvas jį taip pat buvo sumušęs, o Kotryna dažnai skųsdavosi, kad jai neduoda kotletų, kad jai netinkami rūbai. Mergaitei buvo paskirtas psichologas. Tėvų valdžia apribota tik K. S. atžvilgiu.
Iš byloje esančio 2015-01-07 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad Trakų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė L. D. pateikė voką su plaukais, kuriuos jai atidavė nukentėjusioji K. S.. (b.t. 1, l. 40, 42).
Kaltinamojo žmona S. S. teisiamojo posėdžio metu sutiko duoti parodymus ir parodė, kad jos santykiai su dukra yra prasti: mergaitė neklauso motinos, prieštarauja jai, S. S. iš kantrybės ir liudytoja dėl to pradeda verkti. Įvykio dieną vyras pastebėjo, kad trūksta pinigų-vienos 100 Eurų kupiūros. Dukra, paklausta apie pinigus, kalbėjo su S. S. nepagarbiai, pakeltu tonu, pašaipiai šypsojosi, todėl ji pradėjo dukrą mušti. Mušė diržu, sudavė per veidą, išrovė plaukų, apdraskė veidą. K. S. pabėgo iš namų, namuose paliko kuprinę, kurią pagriebusi, liudytoja nusivijo dukrą iki autobusų stotelės, tačiau stotelėje dukters nebebuvo. Liudytoja paaiškino, kad savo vyro negina, mano, kad dukrai reikalinga psichologo pagalba. Patikslino, kad iš pradžių ji griebė dukrą už plaukų, sudavė tris-keturis kartus į veidą. Po to pastebėjo, kad ji bando gintis, kad kelia ranką prieš motiną, tuomet griebė diržą, mušė kur papuolė. K. S. buvo nukritusi ant žemės, gulinčiai spyrė kartą. Vyras tuo metu buvo kitoje patalpoje. Jis dukters nemušė. S. S. parodė, kad nenorėjo leisti dukters į mokyklą, kadangi buvo mušimo žymės. Taip pat parodė, kad dukrą mušė ne pirmą kartą.
Sutinkamai su byloje esančiu 2015-06-18 apžiūros protokolu matyti, kad apžiūrėjus žarsteklį, kurį pateikė S. S. nustatyta, jog jis yra rudos spalvos, suktos vielos metalo. Viename žarsteklio gale yra suformuota rankena išlenkus vielą. Kitame žarsteklio gale viela užlenkta stačiu kampu. Bendras žarsteklio ilgis 600 mm. Gamyklinių ženklų ant žarsteklio nėra. (b. t. 1, l. 66-70).
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja R. S. parodė, kad ji yra kaltinamojo G. S. motina, parodymus sutiko duoti. Apie 2015 m. sausio 5 d. įvykius parodė, kad ji nakvojo pas sūnų, o ryte atsikėlė ir išėjo į namus. Įvykio nematė ir nieko pasakyti negali.
Be kaltinamojo G. S. visiško savo kaltės pripažinimo dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2014 m., jo kaltė įrodyta byloje esančiais įrodymais. Nukentėjusioji K. S. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad 2014 metais ji, paėmusi pinigus, kuriuos uždirbo pati, rinkdama uogas, išvažiavo pas močiutę. Kai grįžo į namus, tėvas mušė ją diržu, kad pinigus paėmė be leidimo. Kad mergaitė 2014 m. vasarą buvo sumušta tėvo, patvirtina ir byloje esantis 2015-01-29 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos tarnybinis pranešimas (b. t. 1, l. 90).
Taigi, teismas daro išvadą, kad byloje yra visiškai įrodyta, jog kaltinamasis G. S. smurtaudamas artimoje aplinkoje artimam giminaičiui, šeimos nariui – mažametei dukrai K. S. sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2014 metų vasarą, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), konflikto, kilusio su mažamete dukra K. S. metu, tyčia, du kartus diržu sudavė dukrai K. S. per sėdmenis, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai K. S. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d.
Nors kaltinamasis G. S. dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2015-01-05 kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė visiškai įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.
Iš byloje esančio Valstybinės Teismo Medicinos Tarnybos Vilniaus skyriaus vyresniojo eksperto J. R. 2015-01-29 išvados matyti, kad K. S. buvo padarytos poodinės kraujosruvos kaktoje, kairėje šlaunyje ir dešinio kelio sąnario srityje, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodytu metu, galimai suduodant ne mažiau dviejų smūgių kietais bukais daiktais. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b.l.83) Liudytoja L. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2015-01-05 nukentėjusioji K. S., atėjusi į Vaiko teisių apsaugos skyrių, buvo apsiverkusi, pasakojo, kad namuose buvo sumušta tėvo, parodė išrautus plaukus, kaktoje matėsi paraudimas, skundėsi galvos svaigimu, todėl buvo paguldyta į ligoninę stebėjimui ir ištyrimui. Nors kaltinamasis teigė, kad 2015-01-05 dukters nemušė, o jo žmona S. S. tvirtino, kad mergaitę sumušė, būtent, ji, o ne vyras-tačiau šių asmenų parodymai atmestini kaip nepatikimi, kaip siekimas, kad G. S. nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už padarytą nusikalstamą veiką savo nepilnametės dukters atžvilgiu. Teismas negali netikėti nepilnametės K. S. duotais parodymais, nes jie yra nuoseklūs ir išsamūs, nukentėjusioji tokius pat parodymus davė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausoje dalyvavusiai teisėjai, o teisiamojo posėdžio metu dalyvaujant psichologei. Taip pat, paaiškino, kad motina susisiekė su ja prieš teisiamąjį posėdį ir prašė pasakyti, kad ne tėvas, o ji, motina, ją mušė. Iš byloje esančio 2015-02-09 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato viešosios policijos skyriaus prevencijos skyriaus vyresniosios specialistės V. Č. nutarimo nepradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos matyti, kad pas nukentėjusiąją K. S. į globos namus buvo atvažiavusi motina ir prašė, kad dukra pasakytų, jog ją sumušė motina, o ne tėvas, dėl to K. S. bijo liudyti prieš tėvą teisme ir dėl to jaučia psichologinį spaudimą (t 1, b. l. 50). Tai rodo, jog S. S. suinteresuota bylos baigtimi, siekia, kad jos vyras išvengtų baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Bylos nagrinėjimo metu dalyvavusi apklausiant nepilnametę nukentėjusiąją Vilniaus apygardos teismo vyresnioji specialistė (psichologė) S. B. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nepilnametė K. S. labai gerai atkuria įvykius ir nėra jokio pagrindo jos parodymais netikėti. Psichologės nuomone, ji yra patikimas liudytojas. Taigi, teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios K. S. parodymais ir jais vadovaujasi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, pats kaltinamasis nurodo, kad jis negalėtų gyventi su dukra K. S. „po vienu stogu, kadangi ji gali vėl jį išprovokuoti daryti nusikalstamas veikas“. Visa tai rodo, jog santykiai tarp dukros ir tėvo yra įtempti, priešiški, o iškilusių nesutarimų metu vartojamas fizinis smurtas artimo giminaičio, šeimos nario – mažametės dukters K. S. atžvilgiu.
Taigi, teismas daro išvadą, kad byloje yra visiškai įrodyta, jog kaltinamasis G. S. smurtaudamas artimoje aplinkoje artimam giminaičiui, šeimos nariui – mažametei dukrai K. S. sukėlė fizinį skausmą, o būtent 2015-01-05, apie 06.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) konflikto, kilusio su mažamete dukra K. S. metu, tyčia, stvėrė jai už plaukų ir tempdamas nugriovė ant grindų, kur vieną kartą koja spyrė jai į galvos sritį ir ne mažiau kaip du kartus koja spyrė į dešinį šoną, dukrai K. S. atsistojus, tyčia, jai vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį ir stvėrė už plaukų, kur tempdamas nugriovė ant grindų, o dukrai atsisėdus ant lovos, tyčia, žarstekliu sudavė jai vieną kartą per kojas, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajai K. S. poodines kraujosruvas kaktoje, kairėje šlaunyje ir dešinio kelio sąnario srityje, galvos smegenų sukrėtimą. Tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė mažametės dukters K. S. sveikatą. Šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 3 d.
Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Teisinga laikoma bausmė, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už ją paskirtos bausmės yra teisinga pusiausvyra, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nėra per griežta. Skiriant bausmę turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (Bylos Nr. 2A-7-6/2013).
Kaltinamojo G. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino 2014 metais padaręs nusikalstamą veiką, sunkinančių aplinkybių abiejuose epizoduose nenustatyta. Skiriant bausmę taip pat atsižvelgiama į tai, kad G. S. – vienintelis dirbantis asmuo šeimoje, išlaikantis šeimą. Neigiamai vertintina tai, kad asmuo yra baustas administracine tvarka, teistas už smurtines nusikalstamas veikas, šios abi nusikalstamos veikos padarytos tyčia, abi veikos priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų, padarytos veikos nesukėlė sunkių padarinių. Kaltinamasis gydytas psichikos ir narkologijos įstaigose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas įsitikinęs, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kaltinamajam taikytinas Lietuvos Respublikos BK 75 str.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – metalinis žarsteklis, grąžintas S. S., vokas su plaukais – paliktinas saugoti prie bylos.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė 185,51 Eurų dydžio civilinį ieškinį. Ieškinys tenkintinas visiškai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 55 str. 4 d., 51 str. K. S. buvo paskirtas atstovas – advokatė R. V. (t 1, b.l. 17). Iš 2015-12-31 pažymos Nr. (4.22) TPA-3492 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų matyti, kad teisinės pagalbos išlaidos sudaro 69,48 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiajai K. S. įgaliotasis atstovas advokatas buvo paskirtas įstatymo numatyta tvarka, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteisiamos.
Teismas, vadovaujantis LR BPK 297-298 str., 301, 303 str., 305 str., 307 str. ir 308 str.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
G.S., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas ir nuteisti:
pagal LR BK 140 str. 3 d. dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2014 metais – laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams;
pagal LR BK 140 str. 3 d. dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2015m. sausio 5 d. – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d., subendrinti paskirtas bausmes iš dalies sudedant ir G.S. skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 3 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2012-11-07 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir G.S. paskirti subendrintą galutinę 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos G.S. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, tęsti darbą ar mokslą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72² str., įpareigoti G.S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - metalinį žarsteklį, grąžinti S. S., voką su plaukais – palikti saugoti prie bylos.
Priteisti iš GINTO S. 185,51 Eur Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.