Utenos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankroto administratorės mažosios bendrijos „Alba prima“ ieškinį atsakovui V. D. dėl administravimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys tenkintinas.

Ieškinyje išdėstytų aplinkybių patvirtinimui ieškovė pateikė šiuos rašytinius įrodymus: Panevėžio apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos raštą, Pavedimo sutartį, Panevėžio apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens juridinių faktų peržiūros pažymą.

Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), IĮ „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla (b. l. 8-10). Bankrutuojančios įmonės administratore paskirta MB „Alba Prima“. Šioje nutartyje, be kita ko, konstatuota, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrius pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo IĮ „(duomenys neskelbtini)“, kadangi ši bendrovė yra skolinga fondo biudžetui 1 796,50 EUR. Įmonės vadovo pareigas laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki bankroto bylos iškėlimo ėjo atsakovas (b. l. 18). 2018 m. spalio 29 d. Pavedimo sutartimi IĮ „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama Kreditorių susirinkimo pirmininkės, ir ieškovė MB „Alba Prima“ susitarė (3.1. punktas), kad MB „Alba Prima“ už bankrutuojančios įmonės administravimą bei administratoriaus atlyginimą bus skiriama 2 000 EUR plius mokesčiai (b. l. 13-15). Panevėžio apygardos teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi IĮ „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama, taip pat patvirtinti kreditoriniai reikalavimai 1 885,60 sumai (b. l. 16).

Juridinio asmens valdymo organo nariai, nagrinėjamu atveju vadovas, turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 1-4 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba jį naudoti asmeninei naudai be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalis įpareigoja įmonės vadovą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jei įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriais. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams.

ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje nustatyta, jog, kai teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, bankroto byla gali būti keliama ir nagrinėjama šio įstatymo 13¹ straipsnyje nustatyta supaprastinto bankroto proceso tvarka. Teismas, padaręs pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, turi nustatyti sumą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia, nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas netinkamai vykdė savo, kaip vadovo pareigas, o būtent IĮ „(duomenys neskelbtini)“ nevykdė mokestinių prievolių valstybės biudžetui. V. D., veikdamas kaip IĮ „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, įmonei negalint vykdyti savo įsipareigojimų, neįvykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos kreiptis i teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Taigi, įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad atsakovas neįvykdė jam įstatymu nustatytos pareigos (nepateikė pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo), t. y. atliko neteisėtus veiksmus civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų prasme.

Sprendžiant dėl reikalavimo priteisti 2 000,00 EUR bankroto administratoriaus patirtą žalą administravimo išlaidoms apmokėti, pagrįstumo, kuri yra ieškovės detalizuota (b. l. 13-15), reikalinga vertinti visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013). Nagrinėjamu atveju atsakovas, kaip juridinio asmens vadovas, turėjo įstatyminę pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, o tokios pareigos nevykdymas, reiškia asmens neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą). Teismui nustačius, kad atsakovas – įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus (laiku nesikreipė dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo), lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), ir paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra asmens kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis), tačiau byloje tokių įrodymų nėra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, tarp įmonės vadovo (atsakovo) neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos IĮ „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo nevykdymas, sąlygojo situaciją kad įmonė turto neturi, todėl nėra galimybės apmokėti susidariusią žalą dėl įmonės administravimo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, ieškovės ieškinys dėl 2 000,00 EUR žalos priteisimo tenkintinas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tenkinant ieškovo ieškinį, iš atsakovo valstybei priteistinas 60,00 EUR žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 441 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovės ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės bankroto administratorės mažosios bendrijos „Alba prima“, buveinės adresas Radviliškyje, Žalgirio g. 47, juridinio asmens kodas 304097569, naudai: 2 000,00 EUR administravimo išlaidas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2 000,00 EUR sumos už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 60,00 EUR žyminį mokestį (įmokos kodas – 5660), kuris turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, teismui pateikiant įmokos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos apylinkės teismo Utenos rūmuose.