Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-30 · Administracinė byla Nr. AS-525-877-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2011-12-30Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Ik-1814-121/2012Nutartis · 2012-10-16Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2012-10-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-30
Bylos Nr.
AS-525-877-11
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01981-2011-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Anatolijus Baranovas
Pareiškėjas
R. L.
Atsakovas
Lukiškių
Kategorijos
  • 61.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS525-877/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01981-2011-6Procesinio sprendimo kategorija 61.1; 61.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 30 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovui Lukiškių tardymo izoliatoriui – kalėjimui dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas R. L. skundu, kurį patikslino, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Kalėjimas) 2011 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 22-686 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. 2S-3048. Taip pat pareiškėjas pateikė prašymą, kuriuo prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Prašyme nurodė, kad iš 2011 m. rugsėjo 20 d. nutarties jam tapo aišku, kad yra praleidęs skundo padavimo terminą, nes nuo Kalėjimų departamento 2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. 2S-3048 gavimo iki skundo pateikimo buvo praėję daugiau kaip 20 dienų. Pažymėjo, jog Kalėjimų departamentas konkrečiai neinformavo, per kokį terminą gali skųsti jo priimtą sprendimą. 2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendime Nr. 2S-3048 tik nurodyta, kad galima jį skųsti Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo ir Kalėjime suimtiesiems niekas iš ten dirbančių pareigūnų teisinių konsultacijų neteikia. Be to, suimtiesiems, atvykus į Kalėjimą, nėra išdalinami jų teises ir pareigas nustatančių įstatymų ir kitų teisės aktų rinkiniai ir rengdamas skundą nesinaudojo profesionalaus teisininko pagalba (tam neturėjo lėšų), todėl objektyviai negalėjo žinoti, kokia apskundimo tvarka yra numatyta Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje, t. y. koks konkretus apskundimo terminas jame yra nurodytas. Pažymėjo, kad iš kitų suimtųjų yra girdėjęs, kad skundžiant Kalėjimo direktoriaus sprendimus Kalėjimų departamentui yra numatytas vieno mėnesio apskundimo terminas. Todėl, neturėdamas informacijos apie konkretų Kalėjimų departamento sprendimo apskundimo terminą, manė, kad toks pats terminas yra taikomas ir ginčijamam sprendimui skųsti. Pareiškėjas paduoti skundo dėl Kalėjimų departamento 2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. 2S-3048 laiku negalėjo tik dėl to, jog Kalėjimų departamentas neinformavo tinkamai apie jo sprendimo apskundimo tvarką (nenurodė konkretaus apskundimo termino), o dėl savo dabartinės faktinės padėties (yra suimtas) negalėjo sužinoti, kokia Kalėjimų departamento sprendimo apskundimo tvarka yra numatyta Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje. Pažymėjo, kad prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundo su ištaisytais trūkumais iki 2011 m. spalio 7 d. nepateikė, nes lėšų sumokėti žyminiam mokesčiui neturėjo per visą teismo nustatytą terminą trūkumams pašalinti. Taigi net ir pašalinus kitus skundo trūkumus nustatytu teismo terminu bei pateikus prašymą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti, skundas nebūtų priimtas dėl nesumokėto žyminio mokesčio. Pabrėžė, jog 100 Lt žyminiam mokesčiui sumokėti per artimuosius sugebėjo surinkti tik 2011 m. spalio 12 d., t. y. praėjus 4 dienoms nuo teismo nustatyto termino pabaigos, todėl, siekdamas apginti teisme savo pažeistas teises, dar tą pačią dieną sumokėjo žyminį mokestį.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 17 d. nutartimi prašymo netenkino ir atsisakė priimti skundą.

Teismas atsižvelgė į Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 ir 3 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, jog nors pareiškėjas nepateikė skundžiamo Kalėjimų departamento 2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo Nr. 2S-3048 gavimo datą įrodančio dokumento ir tiksliai nenurodė, kada šis sprendimas jam buvo įteiktas, tačiau nurodė, kad praleido 20 dienų apskundimo terminą. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. AS146-423/2008), vertino, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad skundo padavimo terminą praleido dėl neaiškiai nurodytos sprendimo apskundimo tvarkos, buvo suklaidintas, nelaikytina pakankama priežastimi praleistam skundo padavimo terminui atnaujinti. Kalėjimų departamento 2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendime Nr. 2S-3048 nurodyta, jog sprendimas gali būti skundžiamas Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. pateikta nuoroda į įstatymą, kuriame yra nustatyta apskundimo tvarka. Pabrėžė, jog duomenų, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos galimybės susipažinti su Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio turiniu, byloje nėra. Pažymėjo, jog iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad pareiškėjas ne pirmą kartą kreipiasi į teismą dėl Kalėjimų departamento sprendimo, priimto išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl tokio pobūdžio sprendimų apskundimo tvarka jam turi būti žinoma. Padarė išvadą, kad elgiantis pakankamai apdairiai ir rūpestingai, pareiškėjas turėjo galimybę paduoti skundą teismui, nepraleidęs įstatymo numatyto 20 dienų termino. Konstatavo, jog pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos objektyviomis ir nuo jo valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis, sutrukdžiusiomis į teismą kreiptis laiku, todėl nėra pagrindo atnaujinti terminą skundui paduoti ir skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).

II.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartį ir priimti jo skundą. Atskirasis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir prašymas dėl termino atnaujinimo. Papildomai pateikiami tokie pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

1. Nurodo, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl netinkamai išaiškintos apskundimo tvarkos, turi įvertinti visas aplinkybes, įskaitant tai, ar asmuo, kuriam netinkamai išaiškinta apskundimo tvarka, turėjo realias galimybes tokią tvarką išsiaiškinti. Pažymi, jog ji yra laikomas Kalėjime, todėl jo galimybės šiuo aspektu buvo ribotos.

2. Pažymi, jog tiek Kalėjimo 2011 m. birželio 10 d. sprendime Nr. 22-686, tiek ir Kalėjimų departamento 2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendime Nr. 2S-3048 nurodyta tokia pati apskundimo tvarka, todėl jis neturėjo pagrindo manyti, jog skundas dėl Kalėjimų departamento sprendimo turi būti paduotas per 20 dienų. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas skundą pateikė praėjus mėnesiui nuo Kalėjimų departamento 2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo priėmimo.

3. Pirmosios instancijos teismas atsisakymo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl termino atnaujinimo negalėjo grįsti aplinkybe, kad jis anksčiau yra kreipęsis dėl Kalėjimų departamento sprendimų panaikinimo.

4. Pakartotinai pažymi, jog skundo laiku negalėjo paduoti dar ir dėl to, kad jis neturėjo lėšų žyminiam mokesčiui apmokėti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kalėjimo 2011 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 22-686 ir Kalėjimų departamento 2011 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą Nr. 2S-3048. Jis taip pat pateikė prašymą atnaujinti skundo dėl šių aktų panaikinimo padavimo teismui terminą, tačiau teismas šio prašymo netenkino ir skundą atsisakė priimti.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis skundo padavimo teismui termino eigos pradžią, inter alia, sieja su individualaus akto įteikimo asmeniui momentu. Siekiant nustatyti, ar terminas skundui paduoti nebuvo praleistas, turi būti įvertinti įrodymai, patvirtinantys ginčijamo akto įteikimo asmeniui momentą. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, teismas šių aplinkybių neišsiaiškino. Remiantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose.

Pažymėtina, jog nors pareiškėjas ir pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, nurodydamas, kad terminą skundui paduoti jis praleido, nes nebuvo tinkamai informuotas apie jo apskundimo tvarką, todėl skundą padavė ne per 20 dienų, o per 1 mėnesį, tikslus momento, kada pareiškėjas gavo skundžiamus aktus nustatymas, gali būti reikšmingas, sprendžiant termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą.

Byloje nustatyta, jog nei skundžiamame Kalėjimo, nei Kalėjimų departamento sprendime nėra konkrečiai nurodyta šių aktų apskundimo tvarka. Nors, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nuoroda į Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnį galėtų būti laikoma pakankamu apskundimo tvarkos išaiškinimu, tačiau tokia išvada termino skundui paduoti atnaujinimo kontekste turi būti daroma tik atskirai įvertinus konkrečios bylos aplinkybes.

Nustatyta, jog pareiškėjo laisvė yra apribota, nes jis yra suimtas ir patalpintas Kalėjime. Be to, pareiškėjas pirminį skundą teismui, nors ir tinkamai nesuformulavęs reikalavimų ir aiškiai neįvardinęs, kad ginčija Kalėjimo ir Kalėjimų departamento sprendimus, pateikė 2011 m. rugsėjo 19 d., t. y. praėjus vienam mėnesiui nuo Kalėjimų departamento sprendimo priėmimo. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kada tiksliai pareiškėjas gavo Kalėjimų departamento sprendimą, įvertinus aplinkybę, jog pareiškėjo laisvė ir atitinkamai galimybė imtis priemonių ginti jo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus šiuo atveju buvo apribota, o ginčijamame Kalėjimų departamento sprendime jo apskundimo tvarka nurodyta tik pateikiant nuorodą į teisės aktą, remiantis teisingumo ir protingumo principais, spręstina, jog šiuo atveju buvo pagrindas atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netekino pareiškėjo prašymo.

Nagrinėjamu atveju taip pat sutiktina su pareiškėjo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo padavimo teismui termino atnaujinimo klausimą, negalėjo remtis aplinkybe, jog pareiškėjas anksčiau taip pat yra teikęs skundus dėl Kalėjimų departamento sprendimo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tokią aplinkybę, nevertino, ar ankstesniuose Kalėjimų departamento sprendimuose apskundimo tvarka buvo nurodyta tokiu pačiu būdu, t. y. šiuo atveju nepakankamai aiškiai, todėl nurodyta aplinkybė pati savaime negalėjo patvirtinti išvados, jog pareiškėjas nebuvo rūpestingas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo surinkti reikiami įrodymai, siekiant išspręsti termino skundui paduoti atnaujinimo klausimą, įvertinus šios konkrečios bylos faktines aplinkybes, remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, o skundas grąžintinas pirmosios instancijos teismui įvertinti, ar jis atitinka kitus ABTĮ nustatytus reikalavimus, ir spręsti skundo priėmimo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

pareiškėjo R. L. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartį, o skundo priėmimo klausimą grąžinti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiLaimutis AlechnavičiusLaimė Baltrūnaitė Anatolijus Baranovas