Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-06-08 · Administracinė byla Nr. I-469-583/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-06-08
Bylos Nr.
I-469-583/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
Klaipėdos apygardos prokuratūros, Klaipėdos apygardos
Atsakovas
Z. D., Tauragės rajono savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės teritoriniam skyriui
Advokatai
Vaidotas Sviderskis
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-469-583/2012 m.Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00218-2011-0 (S)Procesinio sprendimo kategorija 16.5, 74
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 8 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Dalios Gumuliauskienės, Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, atstovei prokurorei Editai Rutkauskaitei, atsakovei Z. D., trečiojo suinteresuoto asmens Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui Stasiui Kvederiui, 2012 m. birželio 5 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovėms Tauragės rajono savivaldybės administracijai, Z. D., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Tauragės apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės teritoriniam skyriui dėl 7644,39 Lt priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuroras, gindamas viešąjį interesą, 2011 m. birželio 9 d. kreipėsi prašymu į teismą (b.l. 6-10) prašydamas panaikinti Tauragės rajono savivaldybės administracijos 2011 m. sausio 27 d. įsakymą Nr. P-66 „Dėl vienkartinės piniginės išmokos Z. D. skyrimo“ bei 2011 m. sausio 28 d. įsakymo Nr. P-68 „Dėl Z. D. atleidimo iš Tauragės rajono savivaldybės administracijos centralizuotos buhalterijos vyriausiosios buhalterės (skyriaus vedėjos) pareigų“ 2 punktą ir priteisti iš Z. D. nepagrįstai išmokėtą 7644,39 Lt išmokų sumą į Tauragės rajono savivaldybės biudžetą.

Ginčydamas 2011 m. sausio 27 d. įsakymą Nr. P-66, kuriuo Z. D. paskirta 100 proc. jos pareiginės algos dydžio vienkartinė piniginė išmoka už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą, pareiškėjas nurodė, jog Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnyje numatyta, kad valstybės tarnautojai gali būti skatinami vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka, kuri nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-19 nutarimu Nr. 1167 patvirtintu Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašu. Pažymėjo, jog Aprašo 2.1 punkte numatyta, kad vienkartinė piniginė išmoka valstybės tarnautojui gali būti skiriama už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą ir (ar) pavyzdingą tarnybą, labai gerai ar gerai įvertinus valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą kalendoriniais metais. Nurodė, jog Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pateiktais duomenimis Z. D. tarnybinė veikla 2010 metais nebuvo vertinta, todėl nebuvo teisinio pagrindo paskirti jai vienkartinę piniginę išmoką už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovė E.Rutkauskaitė teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimu jau panaikino ginčijamus administracinius aktus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi minėtą sprendimą dalyje dėl ginčijamų administracinių aktų panaikinimo paliko galioti, tačiau dėl 7644,39 Lt priteisimo iš Z.D. perdavė iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Todėl prašymas nagrinėtinas tik dėl 7644,39 Lt priteisimo iš Z.D.

Atsiliepimas

Atsakovė Tauragės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu (b.l. 35-38) į pareiškėjo prašymą nurodė, kad 2011 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. P-66, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalimi, Valstybės tarnybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalimi, 27 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-07-19 nutarimo Nr. 1167, kuriuo patvirtintas Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašas, 2.1, 3, 4, 5 punktais, paskyrė Z. D. 100 proc. jos pareiginės algos dydžio vienkartinę piniginę išmoką už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą, o 2011 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. P-68 atleido ją iš tarnybos atsistatydinus savo noru pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir nurodė Tauragės rajono savivaldybės administracijos centralizuotai buhalterijai išmokėti jai dviejų mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką, o 2011-01-28 įsakymu Nr. P-69 paskyrė Z. D. dar vieną 100 proc. jos pareiginės algos dydžio vienkartinę piniginę išmoką, įgijus teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją ir savo noru atsistatydinus iš valstybės tarnautojo pareigų. Teigia, jog Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnis valstybės tarnautojui, atleidžiamam pagal 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą, išeitinės išmokos nereglamentuoja, todėl vadovavosi Darbo kodekso nuostatomis, numatančiomis išeitinių išmokų mokėjimą. Atsakovės teigimu, negalima diskriminuoti valstybės tarnautojų ir taikyti jiems mažesnes socialines garantijas bei išeitines išmokas, negu kitų sričių darbuotojams ir nepagrįstai siaurinti Vyriausybės 2002-07-19 nutarimu Nr. 1167 patvirtinto Vienkartinių piniginių išmokų valstybės tarnautojams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 2.1 punkto nuostatų, numatančių alternatyvius atvejus, leidžiančius išmokėti vienkartinę piniginę išmoką valstybės tarnautojui, nes tik vienu iš jų turi būti atliktas valstybės tarnautojo tarnybinės veikla vertinamas.

Atsakovė Z. D. atsiliepimais į pareiškėjo prašymą (b.l. 55-57; 143-145) prašė reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, jog gaudama ginčijamais įsakymais išmokėtas sumas, elgėsi sąžiningai, todėl, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.241 straipsnio 4 dalimi, iš jos negali būti išreikalaujamas darbo užmokestis kaip įgytas be pagrindo. Nurodo, jog sulaukusi senatvės pensijos amžiaus nenorėjo nutraukti tarnybos santykių, tačiau atsakovė pasiūlė tai padaryti ir pati pasiūlė išmokėti keturių vidutinių darbo užmokesčio dydžių kompensaciją. 2011 m. sausio 28 d. atsakovės Juridiniame skyriuje pasiūlė perrašyti prašymą, nurodant, kad pagal 2011 m. sausio 25 d. jos prašymą negali išmokėti 4 vidutinių atlyginimų kompensacijos. Ji sutiko perrašyti prašymą, nes pati neturi teisinio išsilavinimo ir pasitikėjo Juridiniame skyriuje dirbančiais teisininkais. Teigia, kad atleidimo iš darbo diena buvo jos atostogų diena, todėl ji jokios įtakos sprendimams dėl kompensacijų išmokėjimo priėmimo negalėjo daryti.

Atsakovė Z. D. teisminio nagrinėjimo metu palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašo pareiškėjo prašymo netenkinti.

Tretysis suinteresuotas asmuo Tauragės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į prašymą (b.l. 30-31), nurodė, jog teismui patenkinus pareiškėjo prašymą ir priteisus iš atsakovės Z. D. ginčijamais įsakymais jai išmokėtą sumą, permokėtas gyventojų pajamų mokestis galės būti sugrąžintas vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio nuostatomis. Teisminio nagrinėjimo metu atstovas Stasys Kvederis palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Tretysis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Tauragės skyrius (po 2012 m. sausio 1 d. reorganizacijos prijungtas prie VSDFV Šilalės skyriaus (b.l. 114)) atsiliepime į pareiškėjo prašymą (b.l. 33-34) nurodė, kad iš dalies sutinka su pareiškėjo prašymu dėl Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-01-27 įsakymo Nr. P-66 ir 2011-01-28 įsakymo Nr. P-68 2 punkto panaikinimo. Mano, kad reikalavimas dalyje dėl išmokėtų sumų priteisimo iš Z. D. yra nepagrįstas. Argumentuoja, jog pagal Civilinio kodekso 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas negali būti išreikalaujamos kaip be pagrindo įgytos sumos, išmokėtos kaip dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, pensija ir išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidos. Teigia, jog prokuroro prašyme nėra pateikta įrodymų, kad Z. D., gaudama pagal ginčijamus įsakymus darbo užmokesčiui prilygintas išmokas, elgėsi nesąžiningai. Trečiojo suinteresuoto asmens VSDFV Šilalės skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

Atsakovės – Tauragės rajono savivaldybės administracijos atstovas advokatas Vaidotas Sviderskis į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Pranešime teismui nurodė, kad savo poziciją yra išreikęs atsiliepimuose ir prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjo prašymas tenkintinas

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl karjeros valstybės tarnautojai, Tauragės rajono savivaldybės administracijos centralizuotos buhalterijos vyriausiajai buhalterei (skyriaus vedėjai) Z. D., Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. P-66 ir 2011 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. P-68 išmokėtų išmokų sugrąžinimo į biudžetą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė Z. D. 2011 m. sausio 25 d. Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriui pateikė prašymą Nr. 80-56 atleisti ją iš pareigų dėl išėjimo į senatvės pensiją, prašydama išmokėti jai keturių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją (b.l. 16). 2011 m. sausio 28 d. pateikė patiksliną prašymą Nr. 50-60, kuriuo prašė ją atleisti iš valstybės tarnybos nuo 2011 m. sausio 28 d. pagal Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir išmokėti dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio vienkartinę išmoką bei dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę kompensaciją (b.l. 17). Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. P-66 „Dėl vienkartinės piniginės išmokos Z. D. skyrimo“ paskirta 100 proc. jos pareiginės algos dydžio vienkartinė piniginė išmoka už nepriekaištingą tarnybinių pareigų atlikimą (b.l. 13), o 2011 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. P-68 „Dėl Z. D. atleidimo iš Tauragės rajono savivaldybės administracijos centralizuotos buhalterijos vyriausiosios buhalterės (skyriaus vedėjos) pareigų“ Z. D. atleista iš valstybės tarnybos atsistatydinus savo noru ir jai paskirta dviejų mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka (b.l. 14). 2011 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. P-69 „Dėl vienkartinės piniginės išmokos Z. D. skyrimo“ paskirta 100 proc. jos pareiginės algos dydžio vienkartinė piniginė išmoka įgijus teisę gauti valstybinę socialinio draudimo pensiją ir savo noru atsistatydinus iš valstybės tarnautojo pareigų (b.l. 15).

Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-01-27 įsakymas Nr. P-66 ir 2011-01-28 įsakymo Nr. P-68 2 punktas, konstatavus, kad šie administraciniai aktai savo turiniu prieštarauja aukštesnės teisės galios teisės aktams buvo pripažinti neteisėtais ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimu panaikinti. Spręsdamas pareiškėjo reikalavimą dėl 7644.39 Lt išmokėtos kompensacijos priteisimo į Tauragės rajono savivaldybės administracijos biudžetą, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymo netenkino. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka 2012 m. balandžio 27 d. nutartimi konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino įvardijamus administracinius aktus dėl vienkartinės piniginės kompensacijos ir išeitinės išmokos išmokėjimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjo prašymo dėl 7644,39 Lt priteisimo iš Z. D. į Tauragės rajono savivaldybės biudžetą, panaikino ir bylą šioje dalyje grąžino nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (b.l. 129-135). Iš to seka, kad byla perduota nagrinėti iš naujo tik toje apimtyje, kurioje ginčas kilęs dėl Z. D. išmokėtos 7644,39 Lt sumos priteisimo į Tauragės rajono savivaldybės biudžetą.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nereglamentuoti tokio pobūdžio teisiniai santykiai, kai valstybės tarnautojui neteisėtų administracinių aktų pagrindu išmokamas darbo užmokestis ar jam prilygintos su tarnybos santykiais susijusios išmokos, todėl sprendžiant pareiškėjo reikalavimo dalį dėl išmokėtų sumų priteisimo iš atsakovės Z. D., taikytini kiti teisės aktai, nustatantys išskaitų iš darbo užmokesčio pagrindus ir garantijas. Šiam teisiniam ginčui, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, tiesiogiai taikytinos Civilinio kodekso 6.241 1 dalies 4 punkto nuostatos, draudžiančios iš darbuotojo išieškoti permokėtą ar neteisingai pritaikius įstatymą apskaičiuotą darbo užmokestį ar jam prilygintas išmokas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. lapkričio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K–3–449/2010 pažymėjo, kad sąžiningumas – tai vertybinis teisinių santykių subjekto elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas, apdairus ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako teisinių santykių subjekto vidinius motyvacinius veiksnius konkrečioje situacijoje, be kita ko, veikiamus subjektą individualizuojančių savybių, pavyzdžiui: jei tai fizinis asmuo - jo amžiaus, išsimokslinimo, praktinių įgūdžių ir pan., jei tai juridinis asmuo – veiklos pobūdžio, jos ypatybių, verslo patirties ir t. t. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia. Tokiu atveju turi būti nustatinėjami faktai, patvirtinantys asmenų nesąžiningumą, kurį būtina įrodyti konkrečiais faktais. Teisės klausimas – ar teisingai aiškinamas sąžiningumas ginčo teisiniuose santykiuose.

LVAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartyje panaikindamas Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. sprendimo dalį, būtent konstatavo, kad teismas objektyviai ir visapusiškai neištyrė Z.D. sąžiningumo aspekto, todėl teismui būtina įvertinti Z.D. sąžiningumo aspekto subjektyviuosius ir objektyviuosius kriterijus.

Analizuojant pačios atsakovės Z.D. atsiliepime nurodytas aplinkybes bei teiktus paaiškinimus teisminio nagrinėjimo metu, nustatyta, kad Z.D. sulaukusi pensinio amžiaus nenorėjo nutraukti tarnybos valstybės tarnybos santykių su Tauragės rajono savivaldybės administracija ir būtų toliau dirbusi valstybės tarnautoja, tačiau jos apsisprendimą atsistatydinti iš valstybės tarnybos, nulėmė atsakovės pasiūlyta keturių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija. Atsakovė nurodė, kad prieš jai sutinkant atsistatydinti iš valstybės tarnybos savo noru, ne kartą kalbėjosi su Tauragės rajono savivaldybės meru dėl jos atleidimo, o tai reiškia, kad atsakovės Z.D. atleidimo iš valstybės tarnybos sąlygos buvo derybų objektas ir pareiškėjos sutikinimą/nesutikimą lėmė nutraukiant tarnybos santykius išmokėtinų kompensacijų dydis.

Pagal Tauragės rajono savivaldybės administracijos centralizuotos buhalterijos vyr. buhalterio (skyriaus vedėjo) pareigybės aprašymą, patvirtintą 2002 m. rugpjūčio 17 d. Tauragės rajono savivaldybės administratoriaus įsakymu Nr. 324 (b.l. 25-26), vyr. buhalteris (skyriaus vedėjas) yra karjeros valstybės tarnautojas, kuriam keliamas specialusis reikalavimas - turėti aukštąjį buhalterinį – ekonominį išsilavinimą, žinoti Lietuvos Respublikos įstatymus, Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus, susijusius su pareigų vykdymu. Šiai pareigybei priskiriamos funkcijos – užtikrinti finansinių - ūkinių operacijų teisėtumą bei lėšų naudojimą įstatymų nustatyta tvarka, konsultuoti skyriaus darbuotojus apskaitos vedimo klausimais. Taigi, Z.D. dėl einamų pareigų, pavestų atlikti funkcijų turėjo būti žinomas teisinis reguliavimas ir įvardijamu atleidimo pagrindu atleidžiant išmokėtina kompensacijų rūšis ir suma. Įstatymo leidėjas atleidžiant darbuotoją įvardijamu pagrindu (savo noru) numato tik nepanaudotų atostogų kompensacijos išmokėjimą. Todėl pareiškėja neginčytinai suvokė (turėjo suvokti), kad valstybės tarnybos teisiniai santykiai savo esme ir turiniu, teisiniu reglamentavimu, skiriasi nuo darbo teisinių santykių ir atsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos sutikimas išmokėti keturių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją neatitiko galiojančių teisės aktų reglamentavimo, buvo neteisėtas, tačiau nepaisant to, su šiuo pasiūlymu sutiko. Tai patvirtina ir pareiškėjos 2011 m. sausio 25 d. prašymas atleisti iš tarnybos, kuriuo ji išreiškė prašymą atleisti iš tarnybos išmokant keturių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją. Pareiškėja pripažįsta, kad išmokos suma buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jos valios išraiška dėl valstybės tarnybos tęstinumo ir buvo derybų objektu. Taigi abi šalys nepaisė teisinio reguliavimo. Pažymėtina ir tai, kad viešojoje teisėje yra įtvirtintas principas, nustatantis, kad viskas, kas tiesiogiai neleista įstatymo, yra uždrausta, todėl nepagrįsti Tauragės rajono savivaldybės administracijos atsiliepimo teiginiai, kad negalima diskriminuoti valstybės tarnautojų uždraudžiant taikyti darbo kodekso nuostatas, reglamentuojančias šalių susitarimo galimybę (dėl išmokėtinos kompensacijos dydžio) atleidžiant iš tarnybos.

Pagal Konstituciją valstybės tarnyba - tai tarnyba Lietuvos valstybei ir pilietinei Tautai, todėl valstybės tarnyba turi būti lojali Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. Ji turi būti organizuota taip, kad valstybės ir savivaldybių institucijose sprendimus vykdant viešąjį administravimą ir teikiant viešąsias paslaugas priimtų (arba dalyvautų tuos sprendimus rengiant, vykdant, koordinuojant ir (arba) kontroliuojant jų vykdymą ir kt.) tik lojalūs Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai žmonės. Konstitucija netoleruoja tokių situacijų, kai kuri nors valstybės tarnybos sistemos grandis, kuri nors valstybės ar savivaldybės institucija arba atskiri valstybės tarnautojai veikia priešingai nei reikalauja Lietuvos valstybės interesai ar pažeidžia Lietuvos valstybės konstitucinę tvarką. Valstybės tarnybos lojalumo Lietuvos valstybei konstitucinis imperatyvas valstybės tarnybai kelia ypatingus reikalavimus. Valstybės tarnautojai ne tik privalo patys nepažeisti Konstitucijos ir teisės, bet ir turi pareigą imtis visų reikalingų pozityvių veiksmų, saugant Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką. Todėl akivaizdu, kad šie reikalavimai taikytini tiek savivaldybės administracijos pareigūnams, kurie pasirašė administracinius aktus išmokėti išeitinę kompensaciją, tiek atsakovei Z.D. Šių imperatyvų nebuvo paisoma, siekiama asmeninių interesų patenkinimo, todėl neteisėtais pripažintais administraciniais aktais išmokėtos išmokos turi būti priteisiamos grąžinti į biudžetą, priešingu atveju nebūtų apgintas viešasis interesas, būtų sudarytos prielaidos piktnaudžiavimui valstybės tarnybos srityje.

Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad atsakovės veiksmai siekiant įstatyme nenumatyto dydžio vienkartinės išmokos ir išeitinės išmokos laikytini nesąžiningais civilinio kodekso 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Civilinio kodekso 6.237 straipsnis numato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Šio straipsnio išimtį numato Civilinio kodekso 6.241 straipsnio 5 dalis, kuri aiškinama tuo, kad tam tikrais atvejais turto gavimas gali būti pateisinamas arba jo išreikalavimas prieštarautų sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principams (Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2010). Tačiau teismui konstatavus, kad atsakovė Z.D. ir Tauragės savivaldybės administracija veikė ir elgėsi nesąžiningai, darytina išvada, kad Z.D. išmokėtų išmokų išreikalavimas neprieštarauja minėtiems principams.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo kas išdėstyta ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendė:

pareiškėjo Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą patenkinti.

Iš atsakovės Z. D. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) į Tauragės rajono savivaldybės biudžetą priteisti nepagrįstai jai išmokėtą 7644,39 Lt jos pareiginės algos dydžio vienkartinę išmoką už nepriekaištingą pareigų atlikimą ir dviejų mėnesių jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Remigijus ArminasDalia GumuliauskienėEglė Kiaurakytė