Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų T. P., V. D. ir I. A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-175-894/2017 pagal pareiškėjų T. P., V. D., I. A. B. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyrius, M. M., S. K., R. D., L. E. M., J. Z. A., J. K., G. T., 2017 m. balandžio 24 d. priimtos nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas, kol paaiškės suinteresuoto asmens J. Z. A. teisių perėmėjai arba aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas T. P., V. D., I. A. B. 2016 m. gegužės 13 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinio fakto nustatymo, kuriame prašė nustatyti juridinį faktą, kad buvęs savininkas B. K., miręs (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdomą visą 5,8252 ha žemės sklypą naudojo kitai paskirčiai.

2017 m. balandžio 14 d. pareiškėjai pateikė teismui pranešimą dėl suinteresuoto asmens mirties, kuriame nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė suinteresuotas asmuo J. Z. A., kadangi per nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo įpėdiniai dėl palikimo priėmimo nesikreipė, todėl mirusiojo suinteresuoto asmens teisių perėmimas negalimas.

Kauno apylinkės teismas 2017 m. balandžio 24 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2YT-175-894/2017 sustabdė, kol paaiškės suinteresuoto asmens J. Z. A. teisių perėmėjai arba aplinkybės, dėl kurių teisių perėmimas neįvyko ir įpareigojo byloje dalyvaujančius asmenis nedelsiant informuoti Kauno apylinkės teismą apie bylos sustabdymo pagrindo išnykimą.

Teismas, remdamasis Gyventojų registro tarnybos duomenimis nustatė, jog suinteresuotas asmuo J. Z. A. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą tikslu, kad būtų perskaičiuota žemės sklypo vertė, o pareiškimo tenkinimo atveju, asmenims, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės į ginčo sklypą, galimai atsirastų teisė reikalauti kompensacijos skirtumo (turtinė teisė). Mirus šios teisės turėtojui ji tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka. Remdamasis (duomenys neskelbtini) Testamentų registro duomenimis, teismas nustatė, kad po palikėjos mirties atsiradusio palikimo priėmimo, atsisakymo faktų neužregistruota, tačiau testatorės J. Z. A. vardu yra registruotas testamentas. J. Z. A. turi sūnų (pirmos eilės įpėdinis), seserį L. E. M. (ketvirtos eilės įpėdinė), pusseserę M. M. (šeštos eilės įpėdinė).

Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjams nėra žinoma apie visus J. Z. A. įpėdinius teismas laikė, kad bylos atnaujinimas yra galimas įpėdiniui (-iams) priėmus palikimą. Ankstesnių eilių įpėdiniui (-iams) palikimo nepriėmus, bylos atnaujinimas galimas tik praėjus terminui, per kurį priimti palikimą turi visų eilių įpėdiniai, t. y. 18 mėnesių (3 mėnesiai x 6 eilės). Tokiu atveju bylos atnaujinimas galimas ne anksčiau nei (duomenys neskelbtini). Todėl sprendė, jog paaiškėjus privalomajam bylos sustabdymo pagrindui bei nustačius aplinkybę, jog šiame teisiniame santykyje yra leidžiamas procesinis teisių perėmimas, civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytinas, iki paaiškės suinteresuoto asmens J. Z. A. procesiniai teisių perėmėjai (CPK 48 straipsnis, 163 straipsnio 1 punktas).

Atskiruoju skundu pareiškėjai T. P., V. D. ir I. A. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį.

Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria bylos nagrinėjimas sustabdytas CK 5.50 straipsnio 4 dalies pagrindu, kad yra kitų eilių įpėdiniai, kuriems terminas palikimui priimti pradedamas skaičiuoti ne per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o neva tai per tris mėnesius nuo savo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos, yra neteisėta, priimta netinkamai taikant ir aiškinant civilinio kodekso normas.

Pirmosios instancijos teismo nutartis pažeidžia teisinės valstybės principą – lex retro non agit (lot. įstatymas neturi grįžtamosios galios). Suinteresuotas asmuo J. Z. A. mirė (duomenys neskelbtini), galiojant naujos redakcijos CK 5.50 straipsniui, kuris numato, kad visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą ar testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą turi per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. nuo palikėjo mirties. Nors suinteresuotas asmuo mirė jau galiojant naujos redakcijos CK 5.50 straipsniui, tačiau pirmosios instancijos teismas vis tiek bylą sustabdė remdamasis 2015 m. liepos 8 d. netekusia galios įstatymo dalimi.

Testamentų registro išrašas ir notaro M. L. 2017 m. balandžio 14 d. raštas patvirtina, kad nei visų eilių įstatyminiai, nei testamentiniai įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą, t. y. per tris mėnesius nuo suinteresuoto asmens J. Z. A. mirties ((duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) laikotarpiu) dėl palikimo priėmimo nesikreipė, todėl teisių perėmimas neįvyko. Nesant įpėdinių (teisių perėmėjų), procesinis mirusiojo suinteresuoto asmens J. Z. A. teisių perėmimas taip pat negalimas. Tokiu būdu, nesant įpėdinių, nagrinėjama byla nestabdytina, kaip nepagrįstai ir neteisėtai nutarė pirmosios instancijos teismas, o mirusioji šalintina iš proceso ir tęsiamas bylos nagrinėjimas.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjų T. P., V. D. ir I. A. B. atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodo, jog CK 5.50 straipsnio 4 dalis, reglamentavusi, kad „asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos“ yra netekusi galios 2015 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XII-1928 nuo 2015 m. liepos 8 d. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi bylą sustabdė remdamasis dar 2015 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XII-1928 pripažinta netekusios galios CK 5.50 straipsnio 4 dalimi. Priimtos naujos redakcijos CK 5.50 straipsnio 3 dalis numato, kad veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Apeliantų pateiktas testamentų registro išrašas ir notaro 2017 m. balandžio 14 d. raštas patvirtina, kad nei visų eilių įstatyminiai, nei testamentiniai įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą t. y. per 3 mėnesius nuo suinteresuoto asmens J. Z. A. mirties ((duomenys neskelbtini)) dėl palikimo priėmimo nesikreipė, todėl teisių perėjimas neįvyko.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas CPK 163 straipsnio 1 punkto pagrindu, pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjai T. P., V. D., I. A. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė nustatyti juridinį faktą, kad buvęs savininkas B. K., miręs (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdomą visą 5,8252 ha žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)) naudojo kitai paskirčiai. Kauno apylinkės teismui 2017 m. balandžio 14 d. pareiškėjai pateikė pranešimą, kuriame nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė suinteresuotas asmuo J. Z. A., dėl kurios palikimo priėmimo įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą nesikreipė, todėl mirusiojo suinteresuoto asmens teisių perėmimas negalimas. Kauno apylinkės teismas, atsižvelgdamas į minėtą pranešimą, 2017 m. balandžio 24 d. priėmė skundžiamą nutartį, kuria, vadovaudamasis 163 straipsnio 1 dalimi, civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė. Teismas, nustatęs, jog suinteresuotas asmuo J. Z. A. turi sūnų (pirmos eilės įpėdinis), seserį L. E. M. (ketvirtos eilės įpėdinė), pusseserę M. M. (šeštos eilės įpėdinė), kurios byloje yra suinteresuotais asmenimis, ir vadovaudamasis CK 5.50 straipsnio 4 dalimi, sprendė, jog pareiškėjams nėra žinoma apie visus suinteresuoto asmens J. Z. A. įpėdinius. Nurodė, jog bylos atnaujinimas yra galimas įpėdiniui (-iams) priėmus palikimą. Ankstesnių eilių įpėdiniui (-iams) palikimo nepriėmus, bylos atnaujinimas galimas tik praėjus terminui, per kurį priimti palikimą turi visų eilių įpėdiniai, t. y. 18 mėnesių (3 mėnesiai x 6 eilės), bylos atnaujinimas galimas ne anksčiau nei (duomenys neskelbtini) A. T. P., V. D. ir I. A. B., nesutikdami su pirmosios instancijos teismo išvada, pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir sustabdydamas bylos nagrinėjimą CK 5.50 straipsnio 4 dalies pagrindu, nurodydamas, jog yra kitų eilių įpėdiniai, kuriems terminas palikimui priimti pradedamas skaičiuoti ne per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o neva tai per tris mėnesius nuo savo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos, netinkamai taikė ir aiškino civilinio kodekso normas, bylą stabdė remdamasis negaliojančia teisės norma.

CK 5.50 straipsnio 4 dalis, reglamentavusi, kad asmenys, kuriems paveldėjimo teisė atsiranda tik tuo atveju, kai kiti įpėdiniai palikimo nepriima, gali pareikšti sutikimą priimti palikimą per tris mėnesius nuo teisės priimti palikimą atsiradimo dienos yra netekusi galios 2015 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XII-1928 nuo 2015 m. liepos 8 d. Atsižvelgdamas į tai apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bylą sustabdė remdamasis dar 2015 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XII-1928 pripažinta netekusia galios CK 5.50 straipsnio 4 dalimi.

Priimtos naujos redakcijos CK 5.50 straipsnio 3 dalis numato, kad veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas.

Suinteresuotas asmuo J. Z. A. (duomenys neskelbtini) mirė, Kauno apylinkės teismui 2017 m. balandžio 14 d. pareiškėjų pateiktas pranešimas patvirtina, jog įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, notaro M. L. 2017 m. balandžio 14 d. raštas patvirtina, kad nei visų eilių įstatyminiai, nei testamentiniai įpėdiniai per įstatymo nustatytą terminą t. y. per 3 mėnesius nuo suinteresuoto asmens mirties dėl palikimo priėmimo nesikreipė, todėl teisių perėjimas neįvyko ir šiai dienai jis negalimas.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytiems argumentams, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl civilinės bylos sustabdymo netinkamai taikė ir aiškino civilinio kodekso normas, bylą stabdė remdamasis negaliojančia CK 5.50 straipsnio 4 dalimi (neteko galios 2015 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XII-1928 nuo 2015 m. liepos 8 d.).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas tenkinamas, Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis panaikinama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartį panaikinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.